Kad jau vėjuota, tai vėjuota, suprast gali tik tie, kurie gauna pirmą šviežią vėjo gūsį nuo jūros. Kiek medžių besodintume, miško, užstojančio šaltus vėjus nuo jūros, teks dar palaukti. Bet visame tame galim rast privalumų, pavyzdžiui, tokią dieną lauke pašalus, pasišildyt prie židinio (o gal prie televizoriaus ar draugų būryje) su karšto vyno taure.
Tam reikalui ieškom užslėpto ir dar vartojimui neskirto vasaros uogų vyno (arba imam pirktinį uogų vyną)...
...Ir nemažai įvairių prieskonių (galim naudot tik tuos, kuriuos turim). Aš į puodą tarkuoju gabalėlį šviežio imbiero šaknies, įberiu džiovintų cukruotų mandarino žievelių, pora kvapiųjų pipiro žirnelių, keletą gvazdikėlių, šaukštą rudojo cukraus, gabalėlį cinamono (galima ir tarkuoto), patarkuoju muskato riešuto, įberiu saujelę anyžių sėklų (anyžinės ožragės).
Visą šį grožį užpilam buteliu vyno ir pakaitinam (žinoma, neužvirinam) kokį 10 - 15 minučių, kad prieskoniai išleistų savo galias. Galim palikt pridengus dangčiu.
Pabaigai šliūkštelim kokį šaukštą gero brendžio. Išpilstom į taures, minkštai kur nors įsitaisom, pajaučiam šildančiai aštrų pojūtį, baidom pavasarinius virusus ir... joks mums vėjas nebaisus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą