GILIŲ KAVA

Mėgstu tikrą kavą, ypač rytais. Stiprią. Ir ne bet kokią. Kartais kai kas  atneša man jos į lovą, dažniausiai sekmadienio rytais. Bet nevadinu savęs "kafemane". Rudenį ir žiemą daugiau geriam žolių arbatas, o pastaruosius du  ar tris metus ir gilių kavą. Ji man primena vaikystę ir močiutę, su kuria praleisdavau daug laiko ir kurios prisiminimas man labai brangus. Tuomet gerdavom ne tik gilių, bet ir miežinę su cikorija. Dar morkų. Ir gilių ir morkų kavos skonį gerai prisimenu, bet vat cikorijos su miežiais atsiminti nenoriu, neskani. Nors jei kas pavaišintų, šiandien paragauti norėčiau. Kaip apibūdinti gilių kavos skonį, net nežinau. Tikros kavos, žinoma, gėrimas neturi priminti ir neprimena. Pieniškas, gal kažkiek riešutinis, kažkiek karamelinis, turputį miško, bet geras, teisingai rudeniškas ypač su kokiu nors biskvitiniu pyragu....

Ačiū gerai žinomam saldainių fabrikui, kuris pradėjęs gaminti gilių kavą, priminė seniai pamirštą gėrį. Ir kad senuose užrašuose tūno močiutės receptas, reikalaujantis namažai pastangų. O dar reikėjo pasukti galvas, kur surasti gerų ąžuolų....

Šiemet gilės kaip niekad stambios ir sveikos. Matyt, praeita šalta žiema išnaikino kenkėjus, o karšta vasara subrandino sveikus vaisius. Bent jau pajūrio miškuose. Pernai per du kartus neprisirinkau tiek, kiek šiemet per vieną kartą...

Taigi, receptas tiems, kurie mėgsta po miškus šmirinėti, visokius niekalus į maišą dėti, virtuvėj terliotis ir gūdžiais vakarais mėgautis karštu pienišku gėrimu, dvelkiančiu ąžuolo stiprybe ...

Surinktas giles paskleidžiu skardon ir padžiovinu. Galima palaikyti keletą dienų, kol visos dailiai vienodai paruduoja. Svarbu nelaikyti vėsiai ir per ilgai, nes ims pelyti.

Perrenku, išrenku per mažas, negražias ar įtrūkusias, jei tokių papuolė. Nuimu kepurėles, kurių neišmetu, nes labai dailiai atrodo kaktusų ar kitokių augalų vazonėliuose. Tiesiog paskleidžiu vazono paviršiuje, atrodo dekoratyviai, paįvairina ir ilgai nesutrūnyja.

Pačias giles plaktuku mėsai mušti perskeliu ir išimu branduolius. Užsiėmimas ilgas ir nuobodus, bet ai, įsijungiu kokią nors laidą per TV ir bumpsiu visiems ant nervų... Nieko baisaus, jei gilių branduoliai skyla, nebūtina, kad liktų sveiki. Svarbu nepalikti kirminiuotų ar kitokių negražių.

Išlukštentų gilių branduolius užpilu riebesniu pienu, kad apsemtų ir palieku šaldytuve vienai ar dviems paroms. Taip labiau ištraukiamas kartumas. Nereikėtų nustebti, kad  ir laikant šaldytuve dėl gilėse esančio kartumėlio pieną gali šiek tiek sutraukti. Svarbu, kad nesurūgtų pats pienas.

Išmirkus gilėms, pieną nupilu. Giles sudedu į puodą, užpilu šviežio pieno bei grietinėlės mišiniu (santykiu 1:1) ir užvirinu (gilės turi būti apsemtos). Verdu ant mažos kaitros apie valandą. Būtina vis pamaišyti, kad neprisviltų ir nugraibyti vis susidarančią plutą paviršiuje. Pienas suverda ir puodo turinys sutirštėja ir tai yra gerai. Jei būtų įmanoma viską daryti krosnyje, tai ir reiktų šutinti, kol  skysčio nelieka.

Likusį nuo virimo paruduvusį pieną nupilu, giles suverčiu į kiaurasamtį ir greit perplaunu vandeniu. Gerai nuvarvinu, šiek tiek pasmulkinu peiliu ir paskleidžiu ant popieriumi patiestos skardos, kur džiovinu, o vėliau skrudinu orkaitėje, įkaitintoje iki 60 - 70 laipsnių (orkaitės durelės turi būti pravertos). Tai užtrunka iki tol, kol gilių branduoliai visiškai išdžiūsta, sukietėja ir dailiai rudai paskrunda, maždaug valandą ar pusantros. Svarbu nesudeginti. Čia kaip ir su kavos pupelėmis - daugiau paskrudinsim, gilės bus tamsesnės ir šiek tiek aitresnis gėrimas, mažiau - šviesesnės ir švelnesnis gėrimas.

Paskrudintas giles sumalu kavamale, suberiu į stiklainiuką ir baigta! Galima išvirtas giles iš kart permalti mėsmale ir tik po to gautą masę džiovinti, o kavamale pamalti tik šiek tiek, kad liktų rupūs branduoliai, bet ne miltai. Aš malu kaip kavą, smulkiai.

Gėrimui vienam puodeliui į užvirusį vandenį beriu 2 šaukštelius gilių kavos ir pavirinu 2 - 3 minutes. Užpilu pienu ir grietinėle, dar minutę pavirinu. Labai tinka pagardinti maltu imbieru, gvazdikėliais, kardamonu ir pipirais. Tada gaunas toks rytietiško stiliaus gėrimas baciloms baidyti bei krūtinei šildyti... Iškošiu ir šiek tiek pasaldinu. Vandens, pieno ir grietinėlės santykis 1:1:1. Galima tik su pienu, tik pieno dalis turi būti didesnė. Patikėkit, su grietinėle skonis visiškai kitoks...

Šią kavą rekomenduojama laikyti ne ilgiau kaip metus, todėl daug prisidaryti nereikia, geriau kasmet rudenį pavaikščioti po mišką.
Sakoma, kad gilių kava labai tinka baikštiems, nusilpusiems po ligos žmonėms, ji gerina apetitą ir skatina kepenų darbą. Taigi, jei ko nors bijote, ar kokiom nors baimėm serga jūsų namiškiai, draugai ir kiti jums svarbūs žmonės, pavaišinkite juos gilių kava... :) Ir tai tikrai nėra gėrimas, skirtas tik tiems, kurie gyvena vien sveikuoliškai arba iš vis nevartoja įprastos kavos...


PAPILDYMAS 2011-11-04

Šis receptas sulaukė labai didelio populiarumo. Labai dėkoju už susidomėjimą ir džiaugiuosi, jei vadovaujantis šiuo receptu jums pavyko pasigaminti senoviško ir gardaus gėrimo. Remdamasi skaitytojų patarimais, savo patirtimi (negalėjau atsispirti šiųmetinių gilių derliaus gausai ir nepasigaminti gilių kavos) ir, svarbiausia, N. Marcinkevičienės knyga "Metai už stalo. Kalendorinių švenčių ir sezoniniai valgiai", 2009 m., kurioje surinkta daugybė receptų, atspindinčių lietuvišką virtuvę ir mitybos kultūros tradicijas, noriu pakoreguoti savo anksčiau aprašytą receptą:

surinktas giles lengviau išlukštensite, jei jas plonai paskleisite kepimo skardoj ir maždaug 10 - 15 min. padžiovinsite 70 - 80 laipsnių kaitros orkaitėje (gilių kevalėliai perskils pusiau, o ir tas, kurios neskilo, bus lengviau išlukštenti);

giles tikrai bus lengviau išlukštenti, jei jas rinksite spalio pabaigoje, kai ąžuolų vaisiai bus patys pilnai parudavę;

lukštenti peiliuku pradėkite nuo to galo, ant kurio puikavosi gilės kepurėlė;


gilių branduolius nebūtina mirkyti piene, pakaks tik išvirti;


išlukštentas giles reiktų vis pamaišant pavirti piene atidengtame puode apie 30 - 40 min., kol suminkštėja (jei reikia, vis papildant pieno);


išvirusias giles nusausinkite, paskrudinkite ir sumalkite arba:

ką tik išvirtas giles iš kart sumalkite mėsmale ir tuomet skrudinkite. Jei norisi intensyvesnio skonio, paskrudintas dar ir sumalkite...


Skanaus!