SNIEGAS PARYŽIUJE...

...arba kalėdinis Paryžius...

Kas galėjo pagalvoti, kad keletas tingių snaigių ir plonas sniego sluoksnelis, trumpam padengęs Paryžiaus gatves ir vakarop apstingęs nuo lengvo šaltuko, sukels prancūzams didžiulį sąmyšį? Tik jau tikrai ne mes, su draugais išsiruošę keletui dienų pasižvalgyti po kalėdinį Paryžių... Net nesapnavome, kad visiškai sutrikęs Prancūzijos sostinės transportas apvers aukštyn kojomis mūsų viešnagės planus - vakare palikęs mus likimo valiai nedidelio miestelio Beauvais gatvėse ir tik atsitiktinumo bei gerų žmonių (deja, ne prancūzų) dėka, gerokai po vidurnakčio nubloškęs į patį Paryžių ir palikęs visai nakčiai be viešbučio...

Į Beauvais atskirdome apie aštuntą vakaro ir sužinojome, kad autobusai, vežantys iš nedidelio oro uosto į Paryžių atšaukti. Toliau, su kiekvienu žingsniu po naujieną: taksistai, išgirdę kalbas apie vykimą į Paryžių, pakeisdavo veido spalvą ir nevaldomai imdavo purtyti galvas, traukinys iš Beauvais numatytas tik anksti ryte, visi miestelio viešbučiai užimti, traukinių stotis nakčiai uždaroma, nakvynės namai atsisakė vienai nakčiai priimti keletą turistų.... Posakis "We have know ideas how to help you" virto visai nejuokingu anekdotu.

Po tokių naujienų tikrai buvo labai smalsu nukakti iki Paryžiaus. Juk pagrindinė nesklandumų priežastis - sniego pusnys. Daug sniego, apgaubusio didžiulį miestą, bent taip girdėjome kalbant iš visų pusių. Deja, apie antrą valandą nakties Paryžiaus gatvėse tik kai kur pamačius centimetro, na gerai, gal dviejų centimetrų storio pašalusią "pliurzą" į paviršių išlindo sena tiesa, kad Paryžius yra gerokai toliau nuo Lietuvos ir kad net menkiausias gąsdinimas tikra žiema ten sukėlė grandiozinį pavojų vasarinėms automobilių padangoms, visai kitokiems vairavimo įgūdžiams ir sukėlė padėtį, beveik prilygstančią nepaprastajai...

Nepasaint šių ir dar keletos nelabai svetingai nusiteikusio Paryžiaus aplinkybių bei kai kurių palepusių, nerūpestingų, abejingų bei lengvabūdiškų prancūzų, kalėdinis Paryžius paliko mumyse ne patį blogiausią pėdsaką... Juk ne kiekvienas žino, ką reiškia septynių valandų pasivaikščiojimas po naktinį - rytinį Paryžių gruodžio mėnesį!

O ką gi nuveikėm? Tikrai nepasidavėm nuovargiui ir blogai nuotaikai, o per nepaprastai trumputį laiką, kurio puse iš mūsų pavogė, bandėm pajausti kuo daugiau Paryžiaus.

Žavėjomės spindesiu ir didingumu dvelkiančiais Eliziejaus laukais...

... palei kuriuos driekiasi kilometrinės eilės kalėdinių namukų, praeinantiems siūlančių šventinių meduolių...

...dešrų...

...sūrių...

...paskanauti čia pat, vietoje rūkomos lašišos...

...išgerti karšto vyno, suvalgyti "pommes frites" (keptų bulvyčių), prancūziškų "crepes"...

... rusiškų juodųjų ikrų ir dar daug daug daug visko.

 

 

Manot apsiejau be spalvingųjų "macarons"? Tikrai ne :)

 

Gatvėse sutikome keistai mėlynus Kalėdų senius...

... stebėjomės prancūzišku skoniu...

... ir išradingumu...

...ganėme akis aplink Dievo Motinos katedrą (Notre-Dame)...

... bei aplink neįprasto dizaino G. Pompidou moderniojo meno muziejų...

... gėrėjomės Luvro aplinka...

... ir iš ten pat matomu Eifeliu...

...nardėme po siauras ir senoviškas Ile De La Cite ir Ile St-Louis gatveles...

... ir po patį Paryžių...

... trumpam įgriuvome į Lafayette prekybos centrą...

Ir kokia gi prieškalėdinė Prancūzija be "foie gras" - žąsų kepenų pašteto? Apsilankėme senoj, mažoj parduotuvėlėj, kurioj parduodama viskas iš žąsienos:

Vyresnio amžiaus moteris - pardavėja pasakojo turinti žąsų fermą ir jau daug metų gaminanti ir parduodanti šiuos skanėstus. Vaišino "foie gras" ir baltu vynu. Užtikrino, jog jos gaminiai natūralūs, be jokių konservantų. Mūsų vakarinė puota viešbutyje be šio atributo niekaip negalėjo apsieiti:

O to sniego Paryžiuje kaip ir nebūta ...

Pabaigai, vienas senas pastebėjimas. Kelionės yra gerai. Sakoma, kad kelionėse, kaip ir bėdoje, pažinsi tikrus draugus. Kelionės ir viskas, kas jose nutinka, tiek gero, tiek blogo, arba suartina - žmonės pasidaro savesni ir mielesni, arba atitolina - nors draugystė nebūtinai nutrūksta. Tai vat, tas pastebėjimas yra baisiai teisingas, mat tas geras artumo jausmas šį kart aplankė ir mus...