Kartą gaminau kibinus. Kažkodėl tešla gavosi per daug smėlinė, labai biri, labiau primenanti sausainius ar pyragus su mėsa, nei kibinus.
Kitą kartą, norėdama, kad būtų labiau mėsiškesni, nei tešliniai, per daug prikimšau mėsos. Norint, kas viskas vidury gerai iškeptų, teko gerai suskrudinti. Tešla gavosi per kieta ir kažkokia guminė.
Nukrito ūpas.
Kadangi aplinka vis vien intensyviai reikalauja panašių "tešlinių" gaminių, ryžausi dar vienam bandymui.
Išbandžiau skaniai atrodančius kibinus pagal Audriaus receptą. Nežinau, ar tikrai nesėkmės grūdina ar aš čia tokia labai besimokanti iš klaidų ir jau "atmušta" ranka, bet labiausiai tikėtina, kad tai geras receptas, nes šį kart gavosi puikiai. O tai suteikė man vilties ateityje vykdyti savo kėslus namie rengiant rimtą kibinų vakarėlį, į gamybos procesą įtraukiant daugiau rankų...
Gaminau su kalakutiena, ko kitiems nerekomenduočiau, nebent primaišyti į ją gabalėliais pjaustytų rūkytų lašinukų. Per sausa ir per mažai skonio. Tikrai geras Audriaus pastebėjimas gaminti su kapota, o ne malta mėsa, pvz., su riebesne kiauliena. Ir nereikia gailėti prieskonių mėsai...
Reikia: (man iš šio kiekio gavosi dešimt kibinų)
0,5 kg kiaulienos (ar kitos mėgstamos nelabai liesos mėsos);
apie 100 g (arba pagal skonį) rūkytų lašinių;
apie 0,5 kg miltų;
2 svogūnų;
2 kiaušinių;
220 g sviesto (galima keisti margarinu);
3 šaukštų grietinės;
druskos, pipirų, džiovintų prieskoninių žolių mėsai;
kiaušinio trynio viršui aptepti.
Mėsą sumalti arba smulkiai sukapoti elektriniu kombainu, pridėti smulkiai supjaustytų rūkytų lašinių, smulkintų svogūnų, druskos, pipirų, prieskoninių žolių. Įdėti šaukštą grietinės, gerai išminkyti ir palikti poilsiui.
Tešlai kiaušinius išplakti su dviem šaukštais grietinės ir žiupsniu druskos. Sudėti šaltą, gabaliukais supjaustytą sviestą, miltus ir gerai išminkyti. Tešla turėtų gautis minkšta, elastinga ir nekimbanti. Pridengti plėvele ir palikti šaldytuve mažiausiai pusvalandžiui.
Pailsėjusią tešlą pasidalinti į lygius kąsnelius, formuoti blynelius, į viduriuką dėti mėsos, gerai užspaudyti ir suformuoti kibinus. Patalpinti juos į skardą, viršų aptepti kiaušinio tryniu...
... ir kepti 200 laipsnių kaitros orkaitėje apie pusvalandį iki dailiai gelsvos spalvos.
Patiekti karštus, būtinai su taure alaus, jei pagal mano skonį - tamsaus :)Ir ačiū Audriui už receptą.
mano bendradarbe kilimo is Traku ir kepanti tobulus kibinus visuomet daro tesla su mielemis:1,5 miltu, 150 g margarino, 3 kiausiniai, druskos, pakelis estisku mieliu, pieno stikline, truputis cukraus
AtsakytiPanaikintiVa kaip gražiai susukti!
AtsakytiPanaikintiO sausai mėsai (me dažnai tą triuką su triušiena naudoja) labai neblogai yra riebus majonezas.
Va ko pasiilgau tai kibinų.. kai grįšiu turbūt užsisakysiu iš anksto balandėlų, čeburekų ir kibinų :)))
AtsakytiPanaikintiAnonime, ačiū už receptą, tik reiktų patikslinti miltų kiekį, manau, kad 1,5 kg? O pakelis mielių tai 100 g? Tikrai įdomu būtų pabandyt!
AtsakytiPanaikintiInsolente, ačiū. Į ruošiamą faršą ir aš kartais dedu majonezo. Jis minkština, bet kibine trūksta sultingumo arba to riebaliuko, kurio šiek tiek kepant išsiskiria. Na, per sprangu gaunasi :)
Medeja, o kur galima iš anksto užsisakyti šių gėrybių?
pagal šį receptą gaminu kibinus jau kone 3 m. tik aš jį radau pas Darių. Labai skanūs kibinai gaunasi. Bet va kraštelį gražiai užlanktyti tai man iki šiol sunkiausia dalis :)
AtsakytiPanaikintiPas mamą :))
AtsakytiPanaikintiOi, Skonis ir kvapas, labai džiugu girdėti. Užlankstymus reik "atmušti", man taip pat nesigauna idealiai, svarbu jų neužstorinti...
AtsakytiPanaikintiMedeja, linkėjimai mamai. Įsivaizduoju, su kokiu malonumu pildys ji tavo užsakymus :)
ir žinokit, man kibinai kažkodėl skanausi arba dar karšti tik ką iškepti, arba jau vakarykščiai. Jie pastovėję minkštesni pasidaro ir ne tokia sausa ta bulka. Čia man vienai taip?
AtsakytiPanaikintiTaip, kitą dieną jie suminkštėja, matyt prisigeria sulčių ar garų nuo mėsos ir būna visai neblogi, nors karšti skanesni :)
AtsakytiPanaikintiSprandinė, mėsa tik pjaustyta sprandinė.
AtsakytiPanaikintiSutinku, Lika. Arba jautienos ir avienos sprandinė. Čia kaip ir su šašlykais, visada perku sprandinę, bet kartais pabandau kitokią, pykstu, kad susigundžiau ir vėl grįžtu prie sprandinės. Reikia ant savo kailio pajausti, kad suprastum :)
AtsakytiPanaikinti