GARUOSE VIRTI MOLIŪGŲ KEKSIUKAI

Lengvi lyg pūkas...

Ruduo ne visai tradicinis. Su šiltais vėjais. Vešliai želiančia žole. Gausiai atžėlusiu prieskoninių žolių atolu. Su dar neišskridusiomis kielėmis. Su jūra, dar leidžiančia braidyti po vėstantį vandenį... 

Tačiau jau išsitraukė savąją spalvų paletę ir pamažu darbuojasi. Švelniais potėpiais, kai kur labai atsargiai, švelniai pradėdamas nuo viduriuko, o kai kur iškart suteikdamas ryškių spalvų. Juk tuo ruduo nepakartojamas :)

Moliūgai labai rimtai prisideda prie nuotaikos gerinimo. Vien savo ryškia spalva. Įsibėgėjo jų naikinimo metas. "Naikinimo" gerąja prasme... Nuskyniau mažylį, kuris niekaip nenorėjo augti, tačiau subrendo saldesnis nei įprastai. Kitas, kelis kart didesnis, dar liko "pagyventi" lauke, tegul dar pabus, kol nešąla.

Šiems puručiams ir lengvučiams japoniško stiliaus keksiukams pagaminti visai nereiks orkaitės. Manau, kad ne kiekvienas turi ir garų puodą ar greitpuodį. Pavyzdžiui, aš neturiu. Tad naudoju įprastą puodą, į kurį įdedu metalinį sietelį. Ant dugno įpilu vandens, jį užvirinu, o ant sieto sudedu formeles su keksiukų tešla. Belieka uždengti - gilesniu dubeniu, dangčiu, kitu puodu, kuo sugalvoju. Svarbu, kad neliestų keksiukų ir būtų galima apvynioti švariu rankšluosčiu, kad besikaupiantys garai nebėgtų ant verdamų tešlainių. Vargo nedaug, tereiks pasukti galvą, kaip susikonstruoti tariamą garų puodą. Dar kepimui prireiks atskirų silikoninių, stiklinių, metalinių, o gal porcelianinių formelių - taurių - taurelių.

Daugiau aiškumo recepto šaltinyje: Food 4Tots

Reikia (11 - 12 keksiukų):

125 g miliūgų tyrės*;

1 kiaušinio;

90 g cukraus (naudojau rudąjį);

žiupsnelio druskos;

100 g tiršto kokosų pieno (keičiau natūraliu jogurtu);

30 ml aliejaus (panašiai 4 šaukštų);

200 g miltų;

1,5 šaukštelio kepimo miltelių.

* Moliūgų tyrei gabalą moliūgo supjausčiau riekėmis (žievę palikau) ir sudėjus į kepimo skardą, pašoviau į 200 laipsnių kaitros orkaitę maždaug pusvalandžiui. Kepimo laikas priklauso nuo moliūgo rūšies bei gabalų storio. Suminkštėjusį ataušinau, nupjausčiau žieves, truputėlį nusunkiau skysčio perteklių ir sutryniau elektriniu trintuvu. Jei moliūgas vandeningas, skysčius reiktų dar kartą nusunkti.

Gaminame keksiukus.

Puode, kuriame virsime, užviriname vandenį.

Kiaušinį ištriname su cukrumi ir druska, supilame kokosų pieną ar jogurtą, sudedame moliūgų tyrę.

Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir palengva įmaišome į tešlą.

Keksiukų formeles pripildome tešla (2/3 formelių tūrio) ir sudedame ant grotelių puode. Uždengiame dangčiu ar kuo kitkuo ir verdame apie 15 minučių. Puode esantis vanduo turėtų kunkuliuoti pilnu pajėgumu ir jį reikia nuolat prižiūrėti (papildyti), kad nesuvirtų ir neįvyktų kokie nors nenumatyti įvykiai.

Keksiukai išsipučia ir viršūnėlėse prasiskleidžia, lyg būtų gėlės...

Neturėjau kokosų pieno, tad jį keičiau jogurtu, tačiau tikrai rekomenduoju pabandyti būtent su kokosu. Moliūgas nėra aromatingas, todėl tešlos visai nepagadintų vanilė, cinamonas, kardamonas ar kas nors panašaus. 

Iškepusius ir ataušusius kekiukus pagardinau citrinų sulčių ir miltinio cukraus glajumi. Valandėlę pastovėję tapo dar ir drėgnesni...