PICA SU VIŠTIENA IR BRAŠKĖMIS

Vasara skrenda dideliais šuoliais, sunku suspėti ja džiaugtis. Ilgi vakarai, šviesios naktys, virš galvų dangų raižantys gandrai, raudonuodegių lizdai medžiuose ir tarp malkų, o žiedų jūra... Žydi beveik viskas, kas tik gali. Šiemet truputėlį keistai, viskas vienu metu...
Tikrai norėčiau sustabdyti šias akimirkas, laiką nuo gegužės pradžios iki pat Joninių. Ir dar truputėlį pasukčiau laiką atgal, kokį dešimt metų. Gal kas nors išras pagaliau tą laiko mašiną?


Rožės. Gyvendama tarp vėjo gūsių, negaliu auginti visų tų prabangių senovinių ar prancūziškų. Jos niekaip neatskleis viso savo grožio, kad ir kiek bedėtum pastangų. Tenka pasitenkinti erškėčiais ir jų artimais giminaičiais. Kad ir aplamdytos vėjo, sniego ar šalnų, visuomet atsitiesia ir apsipila kvapniais žiedeliais.
Vis svajoju, kaip dar šiek tiek paūgėjus "Therese Bugnet" rožei, pasidėsiu gultą ir miegosiu po didžiuliu, žiedais apsipylusiu ir gaiviai kvepiančiu krūmu, o prabusiu visa apibyrėjusi rausvais žiedlapiais :)

"Aicha" ir "Nevada" - giminaitės, todėl jų žiedai panašūs, skiriasi tik spalva. Gelsvoji "Aicha" neįtikėtinai atpari ir visiškai nereikli. Neveltui kanadinė rožė, puikiai auganti ir žydinti net po pačių atšiauriausių Kanados žiemų. Pas mane nuolat "purtoma" vėjų, žiedlapiais apsipila ne tik krūmas, bet ir pieva...

Baltoji "Nevada". Matyt, labai skani, kiekvieną žiemą būtent šio krūmo šakomis gausiai smaguriauja kiškiai. Užsispyrusi, nes kasmet  puikiai atauga ir gausiai žydi :)

O dabar prašom spėti, kas gi čia?

Pamažu įsibėgėja braškės. Šias uogas šiemet norisi valgyti kitaip, nei įprastai.

Pica, aptepta gardžiausiu balzaminiu braškių padažu ir pagardinta rūkyta vištiena bei šviežiomis braškėmis, jau vien skamba nuostabiai. Čia tetrūksta nebent didesnio tešlos kiekio didesniems paplotėliams. Puiki, tikrai rekomenduoju!


Reikia:
Tešlai:
7 g sausų mielių
150 ml šilto vandens
1/2 šaukštelio cukraus
1/2 šaukštelio druskos
šaukštelio alyvuogių aliejaus
220 g miltų


Įdarui:
1 raudonojo svogūno
gabalėlio (apie 10 g) sviesto
2 šaukštelių rudojo cukraus
300 g braškių
šaukšto vandens
šaukšto cukraus (naudojau taip pat rudąjį)
50 ml balzaminio acto
200 g keptos, virtos ar rūkytos vištienos (naudojau rūkytos vištienos file)
200 g tarkuoto sūrio (naudojau mocarela sūrį su aštriais, meksikietiškais prieskoniais)
šviežių špinatų lapelių (naudojau bazilikus)


Tešlai vandenį sumaišykite su mielėmis, cukrumi ir druska. Palikite pastovėti, kol suputos.
Miltus suberkite į didelį dubenį ir viduryje padarykite duobutę, į kurią supilkite mielių mišinį ir aliejų. Minkykite apie dešimt minučių.
Dubenį su tešla uždenkite rankšluosčiu ar maistine plėvele ir palikite šiltoje vietoje, kol padvigubės.


Orkaitę įkaitinkite iki 220 laipsnių kaitros.


Įdarui svogūną susmulkinkite ir pakepinkite ant sviesto, kol suminkštės. Apibarstykite cukrumi ir pakepinkite dar keletą minučių.


Maždaug trečdalį braškių susmulkinkite ir sudėję į nedidelį puodą užpilkite vandeniu ir cukrumi. Virkite ant mažos kaitros, kol braškės suminkštės. Sutrinkite ir sumaišykite su svogūnais.


Maždaug puse likusių braškių supjaustykite mažais gabalėliais ir įmaišykite į svogūnų - braškių padažą.


Balzaminį actą pakaitinkite atskirame inde ant mažos kaitros, kol beveik pusė nugaruos ir sutirštės. Palaipsniui, ragaudami supilkite į braškių padažą ir išmaišykite.


Tešlą lengvai paminkykite ir padalykite į keturias dalis ir iškočiokite nedidelius paplotėlius. Kiekvieną jų patepkite balzaminiu braškių padažu. Uždėkite smulkintos vištienos ir apibarstykite tarkuotu sūriu arba sudėliokite pjaustytos mocarelos riekeles.

Kepkite apie dešimt minučių.


Iškepusias picas apibarstykite likusiomis pjaustytomis braškėmis ir špinatų ar bazilikų lapeliais.

Maži pakeitimai pagal mano skonį. Pirmiausiai, tai iš nurodyto kiekio išeina keturios mažos picos, jei mėgstate minkštesnes ir keturios vos didesnės, jei mėgstate plonas ir traškias. Su mūsų valgytojais reiktų gaminti dvi dideles arba tris vidutines.
Gaminau su šviežiomis mielėmis (sunaudojau 20 g), prieš minkymą jas sutryniau su puse šaukštelio cukraus, šlakeliu šilto pieno ir palikau, kad suputotų. Supyliau į miltus su druska, vandeniu, aliejumi ir išminkiau. Tiesa, miltų man prireikė šiek tiek daugiau, gal 250 g, nes tešla labai lipo prie rankų.
Balzaminis braškių padažas labai gardus. Pagal mano skonį jame pritrūko žiupsnelio druskos ir aitriųjų pipirų. Vos nesuvalgiau vieno, puikus pagardas prie ant grotelių keptos paukštienos, su sūriu ar balta duona.
Mėgstu truputėlį aštriau, todėl nepaisant aštraus sūrio ir macnaus padažo, prieš pašaudama į orkaitę, picas dar šiek tiek pabarsčiau čili dribsniais...


Šaltinis: elektroninis žurnalas oC Nr. 4 Vasara