EŠERIO RAGU SU PENNE MAKARONAIS

Ir "kibkit žuvelės..."

Jei paklaustumėt, ką veikiu, atsakyčiau, jog sveikstu :) Pastaruoju metu sapnuoju, kad vaikštau abiem kojomis. Laukiu priešvelykinės savaitės - ką pasakys gydytojai, pažvelgę gilyn į mano kaulus. Gal tikrai pavyks atsistoti ant abiejų kojų ir pasirodys, kad sapnai pranašiški... Labai to tikiuosi. O kol kas skaitinėju ir mezgu. Tylomis. Daug laiko leidžiu su savimi. Kartais, klūpomis ant minkštos kėdės, žiūrėdama pro langą į tolį, minkau. Minkau, kočioju, lankstau, vynioju. Ką? Mielinę tešlą, žinoma, nors negalėčiau pasakyti, kad labai laukiu Velykų. Nepaisant to, jau dažau kiaušinius. Po vieną ar po du, vis eksperimentuoju ir išbandau tai, ką buvau sumaniusi ar atradusi pernai. Bet apie tai vėliau. Šiandien kalbėsiu apie žuvį, mat tinklaraščio Kiaunės reikaliukai šeimininkė šį mėnesį ryši atnaujintą Languotą prijuostę ir kviečia papasakoti, ar mes mėgstame žuvį.

Taip. Manau, kad man, užaugusiai tarp kibiruose sūdomų strimėlių, maišų stintų, gyvų ungurių ir gardžių plekšnių, labai to pasakoti ir nereikia. Aš esu iš tų, kurie vertina pašonėje turėdami galimybę kada tik norisi (o norisi dažnai) nusipirkti (arba pasidžiaugti, kai vaišina žvejai) tikrai šviežios žuvies. Tokios, kokią dovanoja mūsų klimatas ir gamta. Ne vien jūrinės, nors gėlavandenės žuvys savo dumblo kvapu ir poskoniu, kad ir kaip įmantriai beruoštum, manęs nežavi. Na, nebent, šamas ar jaunos lydekaitės. Džiaugsmingai sugurgia pilvas, netikėtai užtikus laukinę Baltijos lašišą. Nei viena žiema neapsieina be stintų. O vasara - be puotos iš rūkytų žuvų per Jūros šventę, be šviežiai rūkyto ungurio Nidoje ar puikių žuvies patiekalų Mingės kaime :) Na, o starkiai, menkės ir ešeriai - tai jau kasdienybė. Tik labai gaila, kad į Baltiją ties Lietuva nebeužplaukia skumbrės...

Ar žuviai reikia įmantrių receptų? Manau, kad ne. Svarbiausia, kad žuvis būtų šviežia. Iš bėdos šaldyta, tik jau ne tokia, lyg nežinia kiek kartų ir nežinia kokiomis priemonėmis "atgaivinta" . Skaniausia - pagaminta greit ir paprastai. Nors ir paprastų idėjų niekuomet nebūna per mažai.

Džiaugiuosi lyg tyčia neseniai atkeliavusia Mitch Tonks knygą "Fish Easy" ir labai liūdžiu, kad negaliu pati nuvažiuoti išsirinkti žuvies. Knygoj pilna puikių greit, per 30 min. paruošiamų jūros gėrybių patiekalų. Noriu visko iš šios knygos, nors ne visokios rūšies žuvų pas mus yra. Šiaurės jūra gerokai dosnesnė :) 

Receptas iš knygos. Puikutėlis ešerio ragu su makaronų vamzdeliais. Nesu ragavusi raudonosios kefalės, kuri rašoma, jog yra labai intensyvaus skonio, bet jei ruoštumėt šį patiekalą būtent su šia žuvimi, kaip knygoje, ji turi būti labai šviežia. Raudonoji kefalė yra valgoma tą pačią dieną, ką tik sužvejota :)
Ačiū draugiškiems žvejams, mano ragu ne ką prastesnis, nes naudojau ką tik sužvejotų ešerių filė :)

Reikia:
5 nedidelių ešerių filė
150 g penne makaronų
1 skiltelės česnako
1 valg. š. labai smulkiai sukapoto saliero stiebo
1 valg. š. labai smulkiai sukapoto pankolio šaknies
1 valg. š. pomidorų pastos
125 ml (puse puodelio) raudonojo vyno (naudojau naminį obuolių vyną)
4 valg. š. šviežiai spaustų apelsinų sulčių
6 gerai prisirpusių vynuoginių pomidorų
1 žvaigždinio anyžiaus
1/2 a. š. maltų pankolio sėklų (naudojau anyžinės ožiažolės sutrintas sėklas)
gabaliuko apelsinų žievelės geltonosios dalies
žiupsnis džiovinto raudonėlio
šviežių petražolių
druskos, maltų pipirų pagal skonį
tyro alyvuogių aliejaus

Keptuvėje įkaitinkite pora šaukštų alyvuogių aliejaus ir pakepinkite susmulkintą česnaką, salierą ir pankolį, kol daržovės suminkštės ir įgaus šiek tiek gelsvą atspalvį. Įdėkite pomidorų pastos ir pakaitinkite 3 - 4 min. Tuomet supilkite vyną, padidinkite kaitrą ir pavirinkite, kol nugaruos maždaug pusė. Supilkite apelsinų sultis ir vėl palaukite, kol pusė nugaruos. Suberkite perpjautus pomidoriukus, įdėkite žvaigždinį anyžių, sumeskite apelsinų žieveles ir suberkite džiovintą raudonėlį. Ant viršaus suklokite žuvies filė gabalėlius ir keptuvę pridenkite. Dabar kaitrą sumažinkite ir patroškinkite apie 15 minučių. Praėjus laikui, atidenkite ir viską sumaišykite, kad žuvis suirtų. Išimkite apelsinų žieveles ir žvaigždinį anyžių.

Makaronus išvirkite pasūdytame vandenyje "al dente", nupilkite vandenį (šiek tiek pasilikdami padažo tirštumui reguliuoti) ir sudėkite į keptuvę prie žuvies. Išmaišykite ir jei reikia, šiek tiek praskieskite makaronų nuoviru. Pagal skonį pagardinkite druska, maltais pipirais ir pabarstykite smulkintomis petražolėmis.

Tiesą pasakius, aš suvalgiau pasigardžiuodama, su taure atšaldyto pusiau sauso naminio obuolių vyno, nors makaronų patiekalus valgau labai retai. Esu prisiekusi anyžiaus gerbėja, bet jei su šiais prieskoniais nedraugaujate, nepagailėkite česnako ir pro šalį tikrai neprašausite :)

Saugiai peržiemokit pavasarį!

Ačiū Laurai iš Mezgalų blogo. Jos dėka išmokau lupti ešerius :0) Labai naudinga ir ne taip sunku, kaip atrodo...


Recepto šaltinis Mitchell Tonks "Fish Easy", 2012