RABARBARŲ VYNAS

Tikriausiai, niekas nepaneigs mano meilės rabarbarams :) Puikus didžiulis raukšlėtų lapų krūmas man labai gražus. Didžiulis prižiūrimas keras gali būti tikra sodo ar daržo puošmena, ypač antrąją vasaros pusę, kai kotai pilni nelabai draugiškos žmogaus organizmui oksalo rūgšties. Rabarbarų lapus, kuriais aš negaliu atsigrožėti, galima įamžinti - pasidaryti puikų cementinių vazonų su jų atspaudais, mat šitų lapų raukšlėtumas ir gilios gyslos palieka gražius raštus. Ankstyvą pavasarį jauni, dar visai nedideli lapai tinka balandėliams. Šito dar neišbandžiau. Užtat praėjusią vasarą užraugiau labai skanaus rabarbarų vyno ir nespėjau užslėpti nei vieno butelaičio :) Labai nustebino!

Jei pabodo kepti trupiniuočius, apverstus ir neverstus pyragus, gaminti kremus, tartas ir pagardus, o sodo pakrašty ar patvory (nes dažniausiai tokia nelabai garbinga vieta skiriama rabarbarams) vis vien pūpso dramblio ausų dydžio lapų krūmas, nenupjaukite nei vieno kotelio. Paprašykite dar ir kaimynų, kurie tikriausiai padėkos, kad pasiimate ir surizikuokite. Turėsite beveik saldaus, kvapnaus ir stebinančio rausvo vyno... 

Reikia: (~ 8 - 10 butelių vyno)
3,3 kg šviežių rabarbarų kotų
2,5 kg cukraus
1 l stiprios geros juodos arbatos
2,5 g vynuogių mielių
vandens

Rabarbarų kotus nuplaukite ir supjaustykite kuo smulkiau (0,6 - 1 cm dydžio kubeliais). Suberkite į švarų, sterilų indą ir užpilkite cukrumi. Gerai išmaišykite. Indą uždenkite švaria skepeta, rankšluosčiu arba maistine plėvele ir palikite šilčiausioje vietoje trims paroms.

Per tiek laiko iš rabarbarų turėtų išsiskirti nemažai sirupo. Nukoškite, labai kruopščiai nuvarvindami ir nuspausdami (negalite prarasti nei vieno lašo!). Pačius rabarbarus gerai "išgręžkite" (aš perleidau per sulčiaspaudę) ir viską supilkite į sterilų indą, kuriame rauginsite vyną.
Užvirinkite 4 litrus vandens ir dar karštu užpilkite sirupą. Ten pat supilkite ir stiprią juodąją arbatą, gerai išmaišykite ir palikite, kad atvėstų iki kambario temperatūros.
Į atvėsusį mišinį supilkite trečdalyje puodelio virinto kambario temperatūros vandens ištirpintas vynuogių mieles, dar kartą gerai išmaišykite ir užtaisykite rūgti (įstatykite rauginimo vamzdelį su vandeniu). Pastatykite šilton vieton ir palikite trims - keturioms savaitėms, priklausomai nuo aplinkos temperatūros. Nuolat stebėkite rūgimo procesą, jei reikia, vis papildykite vamzdelį vandeniu.

Kai pro rauginimo vamzdelį per minutę teiškils vos vienas ar du burbuliukai, vyną laikas nukošti. Atskirkite nuosėdas (geriausiai tai daryti vamzdeliu) ir gerai išvėdinkite (supilkite į didesnį puodą ar kitokį atvirą turimą indą ir palikite keletui valandų; vis pamaišykite mediniu šaukštu). Supilkite atgal į rauginimo indą, įstatykite rauginimo vamzdelį su vandeniu ir palikite dar kuriam laikui, kad nuskaidrėtų. Kai vynas atrodo skaidrus, teks vėl iškošti ir nuvėdinti (šį procesą gali tekti pakartoti dar kartą, priklausomai nuo rūgimo, skaidrėjimo proceso kokybės ir nuo to, kaip kruopščiai iškošiate).

Beliko sulaukti, kol vynas šiek tiek subręs ir supilstyti į butelius ilgesniam laikymui :)

Aš savuosius vynus palieku buteliuose, kuriuose rūgsta, kad galėčiau vis prižiūrėti. Brandinti reiktų bent jau pusmetį (iš kart po rūgimo vynas gali pasirodyti nelabai skanus) ir jei viskas tvarkoj, tuomet galima supilstyti į butelius ir gerai užkimšus, paslėpti. Ilgėliau laikomi atskleidžia vis daugiau gerų skoninių savybių. 

Šio vyno nespėjau pabrandinti, tikriausiai dėl to, kad per greit supilsčiau į butelius (nebuvo pasibaigusi fermentacija, o stabilizatorių vengiu), vynas šiek tiek vėl "užburbuliavo", t.y, pasidarė lengvai natūraliai šampanizuotas ir be galo gardus, ypač vėsus :) Teko suguldyti į šaldytuvą  ir greit suvartoti... Norėčiau, kad pavyktų šitą procesą pakartoti :)

Idėjos iš: Lovely Greens ir The Guardian


Skaičiau, kad Ventės ragą užpuolė laumžirgiai. Ne blogąją prasme, tiesiog, jų labai daug, kaip ir karkvabalių šiemet. Pas mus jų taip pat netrūksta, ypač gražu stebėti būriais skrendančius vabzdžius važiuojant automobiliu. Nutūpę pušų ūglius, matyt randa ko nors saldaus. Labai dailūs spalvingi vabzdžiai, blizgiais sparnais, grakštūs ir visai neįkyrūs. Mielai pozuoja fotografuojami :) Beje, mintantys pagrinde uodais, tad tikri geruliai...
O ar žinojot, kad laumžirgio gyvenimas tetrunka vos mėnesį? Kol sudils jų blizgūs plonyčiai sparneliai, o tuomet - akmeniu į žemę ir maisto šaltinis kitiems padarams. Per trumpai, nemanot?