AGRASTŲ ZEFYRAI

Bijau, kad bėgdama koja kojon kartu su puikiąja vasarėle, nebespėsiu laiku pasidalinti viskuo, kuo norėčiau. Čia aš apie agrastus, kurie tikriausiai, jau į pabaigą.
Agrastų tyrė gali pasitarnauti kaip puikiausias natūralus pektinas, įmaišant šiek tiek į uogienes, jau minėjau, kad išbandžiau su abrikosais. Išviriau puikaus labai standaus džemo be jokių sintetinių standiklių. Įsitikinau, kad pektino agrastuose gerokai daugiau nei obuoliuose, todėl dalį drebučių paslėpiau šaldytuvo tamsiausiame kampe, rudenį ketinu sunaudoti verdant obuolių sūrius. O šį kart - apie naminius zefyrus, kuriuos jau esu gaminusi su obuoliais, mat jiems taip pat reikia pektino. Sumaniau obuolius pakeisti agrastų drebučiais ir rezultatas nudžiugino :) Vos rausvi, su vos juntama rūgštele, minkšti viduje ir standūs savo išore zefyrai. Puikūs!

Reikia:

agrastų drebučiams: (puslitriniam indeliui drebučių)
2 l švarių agrastų (geriausiai kuo mažiau prisirpusių)
0,5 kg cukraus
apie 100 ml vandens

zefyrams:
250 g agrastų drebučių
1 arb. š. cukraus su vanile
1 M dydžio kiaušinio baltymo

sirupui:
240 g cukraus
130 g vandens
4 g agaro (1 kupino šaukštelio)

miltinio cukraus apibarstymui

Agrastų drebučiai:
Agrastus suberkite į puodą, supilkite vandenį ir užvirinkite. Kai uogos ims trūkinėti ir bliūkšti, sutrinkite jas bulvių grūstuku ir visą masę kruopščiai pertrinkite per sietą. Gautą tyrę vėl supilkite į puodą, užvirinkite ir ant vidutinės kaitros virkite, kol jos tūris sumažės per pus. Tuomet supilkite cukrų ir dar pavirinkite, kol šaukštas tyrės, užlašintas ant lėkštės ims stingti. Karštą tyrę supilkite į sterilų stiklainį, užsukite ir apverskite aukštyn dugnu.

Drebučius vartokite pagal pageidavimą - prie blynų, pyragams, ant baltos duonos arba maišykite su uogomis ar vaisiais, kurie neturi arba turi mažiau pektino verdant džemus, gaminkite zefyrus arba įmaišykite į obuolių masę verdant obuolių sūrius, masė greičiau suvirs, sustandės ir įgaus kitokio skoninio atspalvio :)

Zefyrai:
Agaro miltelius sumaišykite su vandeniu ir palikite, kad išbrinktų.
Pasiruoškite dvi kepimo skardas, išklokite jas kepimo popieriumi.
Šalia pasidėkite konditerinį maišą su žvaigždutės antgaliu.

Kiaušinio baltymą išplakite iki standžių putų (dirbkite elektriniu plakikliu), baigiant plakti, po šaukštą sudėkite agrastų drebučius, suberkite vanilinį cukrų. Turite gauti standžią, purią masę. Sukrėskite ją į didelį dubenį, nes kai plaksite pilant sirupą, masės tūris padidės daugiau nei dvigubai.

Į storadugnį puodą supilkite agarą ir užvirinkite. Pradėjus virti supilkite visą cukrų. Pasirodys, kad jo per daug, bet taip turi būti. Kaitrą šiek tiek sumažinkite ir nuolat maišant virkite apie 5 - 8 minutes, kol sirupas, pasėmus jį šaukštu ir nupylus lašelį, ims tįsti siūlais. Jei turite termometrą saldainiams virti, jis turi pasiekti 110 laipsnių kaitrą. Nukelkite akimirkai nuo kaitros.

Vėl pradėkite plakti agrastų masę ir nenustodami plakti, labai plona srovele pamažu pilkite karštą sirupą. Supylę visą, dar šiek tiek paplakite, masė turi gautis puri ir standi.

Išplaktą masę dalimis sudėkite į konditerinį maišą ir ant skardų spauskite nedidukus zefyriukus (kuo didesnius spausite, tuo ilgiau teks laukti, kol sustings).

Palikite stingti kambario temperatūroje mažiausiai parą. Skaniausi po dviejų, nebent gaminsite visiškai miniatiūrinius. Prieš skanaudami, galite suklijuoti po du. Ir gausiai apibarstykite miltiniu cukrumi... :)

Iš šio kiekio prigaminau pusantros skardos zefyrų, minkštų viduje, su lengva rūgštele ir labai žavių...


Dar norėjau pasigirti ir pasidžiaugti naujais virtuvės gyventojais. Dubenėliai ir lėkštė tiesiai iš Ernestos rankų ir akimirką trukusi pažintis. Indai, dvelkiantys šiluma, nugludinti keramikės delnų, nubaksnoti pirštų galiukais. Dėkoju už ilgai lauktą saulę, kvepiančias pušis ir jūrą :)