KIAUŠINIŲ MARGINIMAS

Velykinių kiaušinių marginimas yra tarsi loterija. Tarsi laimėjimas, kuris priklauso visai ne nuo jums skirtos laimės. Ir tikrai ne nuo ypatingų priemonių ar stebuklingų augalų. Priemonių tereiks pačių įprasčiausių. Tai priklauso nuo jūsų nuotaikos, nusiteikimo, vidinės ramybės, susikaupimo, norų ir laisvo laiko atsargų. Nuo to, kaip stipriai šį procesą sureikšminsite. O tuomet jau galima sakyti, kad visame tame yra magijos...
Praėjusį pavasarį turėjau pakankamai laisvo laiko, bet dar daugiau noro ir vidinio susikaupimo. Buvau nusiteikusi eksperimentuoti. Visai šiaip sau. Kiaušinių marginimas man buvo lyg meditacija, gydanti ir valanti. Gal todėl taip greit sugijo lūžę kaulai :)

Dalinuosi praėjusių metų patyrimais ir rezultatu, juk Velykos jau tvyro ore!

Pasiruošiu keturis puodus. Į pirmąjį užmerkiu (įpyliau vandens, kad apsemtų) labai daug geltonųjų svogūnų lukštų, kuriuos kaupiau nuo rudens, į antrąjį - šiek tiek mažiau raudonųjų svogūnų lukštų. Palieku, tegul šiek tiek pamirksta. Trečiasis puodas skirtas žaliosios arbatos nuovirui, ketvirtas - ciberžolės miltelių nuovirui. Didžiojo Šeštadienio popietę susikarpau kvadratėliais marlės gabalą. Pasiruošiu jų tiek, kiek ketinu dažyti kiaušinių. Baltus kiaušinius kruopščiai nuplaunu karštu vandeniu, kempinėle patrindama sodos milteliais. Palieku džiūti kambario temperatūroje.
Iš spintelių iškraustau ir susidedu viską, ką randu ir manau, kad tiks - džiovintus rugiagėlių, medetkų ir ramunėlių žiedlapius, ciberžolės miltelius, puodelyje karštu vandeniu nuplikau šiek tiek žaliosios arbatos lapelių ir keletą kinrožių žiedlapių (palaikau, kad suminkštėtų, po to vandenį nupilu). Šalia pasidedu ritę siūlų. Šiek tiek į lėkštę įsidedu išmirkusių ir nugręžtų geltonųjų ir raudonųjų svogūnų lukštų.
Metas pradėti.

Gabalėlį marlės kloju ant stalo. Imu kiaušinį, sušlapinu, apiberiu rugiagėlių žiedlapiais, vynioju į geltonojo svogūno lukštą, po to į marlę ir suvystau siūlu. Kitą tokį pat "rugiagėlių kiaušinį" vynioju į raudonojo svogūno lukštą. Taip pat suvynioju į marlę ir apsuku siūlu. Vieną dėsiu į raudonųjų, kitą - į geltonųjų svogūnų nuovirą, o rezultatas žemiau (tas, tamsiai žalias buvo vyniotas į geltoną svogūno lukštą, o virtas raudonųjų svogūnų lukštų nuovire):

Imu kitą kiaušinį, pusę jo įvynioju į raudoną lukštą, kitą pusę į geltoną ir vėl suvystau.
Dar vieną kiaušinį gausiai apklostau išmirkusiais kinrožių žiedlapiais, tuomet užkloju raudonojo svogūno lukštu ir suvystau į marlę apvyniodama siūlais. Tą patį padarau su kitu, tik įsuku į geltonojo svogūno lukštą. 
Sušlapintą kiaušinį papuošiu medetkų žiedlapiais, žaliosios arbatos išmirkusiais lapeliais, vystau į svogūno lukštą ir į marlę.
Susikarpau geltonojo svogūno lukštą mažomis juostelėmis. Iš visų pusių apkibdau sušlapintą kiaušinį ir įvynioju į raudoną lukštą. Suvystau. Tą patį padarau su dar vienu, tik atvirkščiai, pirma pavolioju raudonojo svogūno lukštų karpiniuose, o suvystau į geltonojo. Vieną dėsiu virti į žaliosios arbatos nuovirą, kitą į raudonųjų svogūnų lukštų nuovirą. Štai, kas gavosi:

Ant marlės gausiai pridedu šlapių svogūnų lukštų. Visaip, įvairaus dydžio gabalėlių, bet kokia tvarka. Užberiu džiovintų ramunėlių. Ir medetkų. Dedu kiaušinį ir suvystau.
Nuo palangės nukerpu saują pipirnių daigų. Ir dar ridikų daigų. Apkibdau šlapią kiaušinį, įmetu lapelį kinrožės, įvynioju į svogūno lukštą. Bet kaip. Suvystau.
Ant marlės pakloju sluoksnį mirkytų žaliosios arbatos lapelių. Negailėdama. Įvynioju kiaušinį ir apsuku siūlu.
Dar vieną kiaušinį sudrėkinu, apiberiu ciberžolės milteliais, apgaubiu svogūnų lukštais ir susuku į marlę bei apvynioju siūlu...

Dirbu tol, kol nebelieka ką vystyti. Medituodama, negalvodama daugiau apie ničnieką, tik apie tai, kas su kuo maišysis ir kaip gali pasikeisti...
Kai visi kiaušiniai suvystyti, padalinu, kiek, kokių ir į kokį nuovirą dėsiu virti. O tuomet jau ruošiu nuovirus.

Pirmąjį puodą su geltonaisiais svogūnų lukštais užkaičiu, įberiu šaukštą druskos ir užvirus, sumažinu kaitrą. Palieku virti 20 - 30 min. 
Į antrąjį, su raudonųjų svogūnų lukštais, taip pat įberiu šaukštą druskos ir gerą saują kinrožių žiedų arbatos (tų pigių, didelių raudonų ir rūgščių džiovintų žiedlapių). Užvirinu ir sumažinusi kaitrą palieku pavirti apie 20 min.

Į trečiąjį puodą įpilu tris stiklines vandens, įberiu šaukštą druskos, tris kupinus šaukštus žaliosios arbatos lapelių ir taip pat užvirinu. Sumažinusi kaitrą, pridengiu ir palieku virti apie 15 min.
Į ketvirtąjį puodą įpilu tris stiklines vandens, įberiu šaukštą druskos ir du kupinus šaukštus ciberžolės miltelių. Užvirinus, sumažinu kaitrą ir palieku vos kunkuliuoti apie 15 min.

Pasibaigus virimo laikui, į kiekvieną puodą švelniai suleidžiu po keletą suvystytų kiaušinių, palaukiu, kol užvirs ir ant vidutinės kaitros verdu 10 min. Laikui praėjus, puodus patraukiu nuo kaitros, o kiaušinius palieku juose per naktį.

Sekmadienio rytą atsikeliu pirmoji. Užsiplikau kavos. Pirmučiausiai išvynioju kiaušinius, išimtus iš nuoviro su raudonųjų svogūnų lukštais ir kinrožių žiedlapiais. Staigmena :) Tikėjausi tamsios, bet tikrai ne žalios dominuojančios spalvos, matyt, nuo kinrožių arbatos reakcijos su raudonais svogūnų lukštais. Spalvos ryškios ir patvarios, kiaušiniai visaip margi:

Gurkšteliu kavos. Imsiu tuos, iš žaliosios arbatos nuoviro. Puikios spalvos! Žalsva, geltona, rausva, žolės žalumo, net mėlyna. Vėl kinrožės įtaka :)

Dabar šie, iš nuoviro su geltonųjų svogūnų lukštais. Tamsūs, ryškūs, su geltonais atspalviais nuo žaliosios arbatos ir ciberžolės bei melsva nuo kinrožių lapukų:

Ir galiausiai, traukiu iš ciberžolės. Tikriausiai, patys blankiausi, nereikėjo visų vynioti į svogūnų lukštus:

Smagu, kad beveik visi margučiai sveiki, suskilo tik pora. Kiaušinius palieku nudžiūti, po to pablizginu aliejumi suvilgyta skepeta ir sudedu į vištelę. Dabar jau tegul džiaugiasi kas nori, o kol visi susirinks šventinių pusryčių, turiu dar šiek tiek laiko rytinei kavai...

Tokia buvo mano pernykštė Velykų magija :) Kaskart atrandu kažką įdomaus. Nebandžiau dažyti kiaušinių su gryna kinrožių žiedlapių arbata, nes daug kur rašoma, kad spalva gaunasi nepatvari ir blanki, tačiau maišyti su kitais augalais, o ypač su svogūnų lukštais, tikrai įdomu. Rezultatas nustebino :)
Šis pavasaris dovanoja Velykoms žalumos ir pirmųjų žiedelių, tad įtraukus dar ir šiuos, galima išgauti dar įvairesnio efekto. Svarbiausiai, suteikti laisvę fantazijai...

Gražių margučių!