Tarp vėjo gūsių...

STINTIENĖ

2012-02-01T19:58:00.001+02:00

... arba žuvienė iš stintų...

Kai stiprus šaltis sukausto bet kokį vandenį, ant Marių ledo gausu stintautojų. Tik šiais laikais, kažin, ko daugiau, žvejų ar stintų? Turiu ir aš prisiminimą iš vaikystės apie stintų gaudymą. Ne kartą teko būti įvilktai į storą šimtasiūlę ir kartu su tėvu tupėti virš eketės su meškere rankose. Būdavo labai smagu ir visai nešalta. Stintos kibdavo kaip pasiutusios :) Mandrai užtaisyta senoviška meškere traukdavom ne po vieną, o iš kart po šešias ar net dešimt. Skaičiuodavom dešimtimis ir net šimtais štukelių. Veždavom namo dideliuose maišuose, o po to nežinodavom, kur dėti, net apdalinus visus gimines ir draugus.

Ir į eketę esu įkritus. Taip atsitikdavo, kai per atlydį anksčiau išgręžtos skylės lede subliukšdavo, kraštai suplonėdavo ir apkrisdavo šlapiu sniegu. Eini, nieko nesimato, viena koja šmaukšt ir tu jau vandenyje. Smagu vien dėl to, kad tai jau tik nepavojingas prisiminimas, kaip visa buvau išrengta vidury speigo ir ištrinta degtine :)

Kasmet pirkdama stintas prisimenu savo žvejybinius nuotykius, taip tuo pačiu pagerbdama tėvo atminimą. Ką galima pagaminti iš šios žuvelės? Žinoma, pirmučiausia reiktų atsivalgyti keptos. Vėliau - marinuotos. Beje, žinot receptą - pusė marinuotos stintos - gurkšnelis "baltos" - kita pusė žuvelės? Pabandykit, sako labai liuks :0) O aš dar kartais verdu stintienę. Paprastą, nes nieko ypatingo neišgausi. Gali būti, kad čia tik mano subjektyvi "žvejiška" nuomonė. Panašios paragausit, jei atvažiuosit vasarį į "Palangos stintą".

Bet prieš tai apie stintų valymą. Žinau, tai nėra pats smagiausias užsiėmimas, ypač, jei tų stintų didžiulis kalnas. Yra du stintų valymo būdai. Įprastas, kai nurėžiam galvą, perpjaunam pilvą, iškrapštom vidurius ir švariai išplauname. Sudėtinga, jei norisi, kad sveiki liktų ikrai. Tuomet naudoju kitą būdą. Įpjaunu ties galva, išpešu žiaunas, kurios priduoda kartumo, tada ištraukiu vidurius (svarbiausia išimti pūslę su visu turiniu), o ikrai pasilieka. Tokią galima ir kepti, o geriausia žuvienę virti. Kam atrodo sudėtinga, pirma pabandykit. Sunkiau seksis tik su pirmosiomis...

Reikia:
smulkių žuvų ar jų galvų sultiniui (ešerių, pūgžlių ar, pvz., lašišos dalių);
druskos, lauro lapų, pipirų žirneliais;
šviežių petražolių, krapų ir džiovintų prieskonių sriubai;
gabalėlio pankolio šaknies (keiskite petražolės, saliero šaknimi ar kitokiomis daržovėmis);
svogūno;
morkos;
gabalėlio sviesto;
maždaug 2 l vandens;
keletos bulvių;
apie 10 išdorotų stintų su galvomis;
apie 50 ml degtinės.

Į verdantį vandenį sudedame smulkią žuvį ar lašišos gabalėlius (gali būti galva ir uodega), palaukiame, kol vėl užvirs, nugraibstome putas ir sumažiname kaitrą. Įdedame lauro lapų, pipirų, džiovintų prieskonių sriubai, įmetame saują petražolių, pankolį (ar kitokias šaknis) ir uždengus verdame apie valandą. Bet kad vos vos kunkuliuotų.
Išvirusį sultinį iškošiame, suvirusias žuvis išimame (jei naudojame lašišos gerąsias dalis, tuomet ją susmulkiname ir pasidedame).
Smulkiai kapotą svogūną ir griežinėliais pjaustytas morkas pakepiname svieste, kol šiek tiek suminkštės. Sudedame į sriubą. Suberiame kubeliais pjaustytas bulves. Pagal skonį pasūdome.
Bulvėms išvirus, sudedame stintas ir jei turime, likusios nuo virimo žuvies. Įpilame šiek tiek degtinės, uždengiame dangčiu ir užvirus palaukiame apie penkias minutes. Išjungiame kaitrą ir uždengtą puodą dar šiek tiek palaikome.
Patiekiant pabarstome krapais ir įmetame citrinos griežinėlį, jei norisi.

Šiai žuvienei sultinį galima išsivirti ir vien tik iš daržovių...

MORKOS SU DAIGINTOMIS PUPELĖMIS...

2012-01-18T18:59:00.000+02:00

... medumi ir imbieru.

Gamta vėl padovanojo keletą gražių akimirkų. Leido pasidžiaugti sniegu ir priminė, kad dabar vis dėlto pats viduržiemis. Kiek kontrastų per tokį trumpą laiką! Miške norėjosi stovėti ir grožėtis lyg kvapą gniaužiančiais paveikslais...

Jūros pakrantės kvepia stintomis. Žvejai kalba, kad dabar jų pats užplaukimas... Reikia tikėtis, kad šios žuvelės užsibus iki vasario, stintų šventės Palangoje...

Gaila, bet šiandien sniegą vėl tirpdo lietus ir pagal artimiausias prognozes panašu, kad vėl sugrįš žalia žiema :)

Labai gardus vegetariškas užkandis su traškiomis morkytėmis gali būti puikus garnyras prie mėsos patiekalų. Pupuoles, jei tokių neturite, keiskite žaliaisiais žirneliais, daigintais grūdais ar kitokiomis ankštinėmis daržovėmis.

Reikia:

250 g mažų morkų (būna tokių nedidukių, piršto dydžio, bet jei ką, tiks ir įprastos, pasmulkintos :);

200 g daigintų pupuolių;

mažo svogūno ar gabalėlio poro;

gabaliuko šviežio imbiero šaknies;

šlakelio aliejaus;

2 šaukštelių medaus;

puodelio vandens;

žiupsnelio čiobrelių lapelių;

žiupsnio kapotų petražolių lapelių;

druskos, pipirų pagal skonį.

Morkas nuplauname, nuskutame ir perpjauname per pusę išilgai (jei didelės, pjauname dar ir skersai perpus).

Pupuoles perplauname vandeniu. Svogūną ar porą smulkiai supjaustome, imbierą nulupame ir supjaustome kubeliais.

Puode įkaitiname aliejų, sudedame morkas, imbierą ir troškiname keletą minučių pamaišant. Įpilame vandens ir troškiname uždengus apie 10 minučių (morkytės turėtų išlikti šiek tiek traškios).

Sukrečiame pupuoles, svogūną ir dar minutę ar dvi patroškiname. Įmaišome čiobrelius, medų, pagardiname druska ir pipirais. Viršų pabarstome kapotais petražolių lapeliais.

Morkytės bus dar gardesnės, jei prieš pabaigą įmesite saują kapotų anakardžių (kešju) riešutų ir pagal skonį įpilsite šiek tiek balzaminio acto.. :)

Pagal "Valgiai visai šeimai", 2000 m.

PURŪS KEKSIUKAI SU OBUOLIAIS

2012-01-13T15:20:00.002+02:00

Mano tinklaraščio populiariausių įrašų penketuke pyragus baigia išstumti sriubos :) Savo vietos niekaip neužleidžia tik varškės keksiukai. Ir jau labai seniai. Pažiūrėjau pas Astą iš Villa Alps, iš kurios pasiskolinau šį receptą, situacija ta pati... Kuo gi jie taip ypatingi?
O aš atradau dar vienus, labai paprastus ir greit dingstančius nuo stalo. Paprastučiai, tikrai labai minkšti, purūs ir skanūs keksiukai su obuoliais. Ypač, jei rinksitės rūgštenius ir gerai sukepančius obuolius. Tešloje nėra kiaušinių, o imbiero, nors ir šviežiai tarkuoto, labai įkyriai nesijaučia. Čia tiems, kurie jo nelabai mėgsta ar baiminasi. Be to, imbiero visuomet galima atsisakyti arba pakeisti, pvz., cinamonu, nors aš taip nedaryčiau. Žodžiu, spręsti jums...

Reikia:
225 ml kambario temperatūros kefyro;
225 g miltų;
100 g rudojo cukraus;
100 g obuolių (maždaug vieno vidutinio obuolio)
75 g kambario temperatūros sviesto;
šaukštelio tarkuotos imbiero šaknies;
šaukštelio kepimo miltelių;
žiupsnelio druskos.

Minkštą sviestą išsukame su cukrumi iki purumo. Maišydami po truputį supilame kefyrą, įdedame tarkuoto imbiero.
Miltus išsijojame į dubenį ir sumaišome su druska bei kepimo milteliais. Maišant suberiame į sviesto ir kefyro masę.
Obuolį nulupame, išsėkliname ir supjaustome kubeliais. Sudedame į tešlą ir atsargiai išmaišome.
Į keksiukų kepimo formą pridedame popierimių formelių ir paskirstome tešlą (du trečdalius talpos). Jei naudosite silikonines formas taip, kaip aš, popierinių formelių neprireiks.
Kepame 200 laipsnių kaitros orkaitėje 25 minutes.
Pravėsusius pabarstome miltiniu ar cinamoniniu cukrumi...

Skaniausi dar šilti, su naminiu jogurtu, kuris vos pasaldintas kondensuotu pienu :)

Šaltinis "Obuolių pyragai. Skanėstų knyga", 2011 m.

PRANCŪZIŠKA VIŠTIENOS SRIUBA

2012-01-11T14:47:00.000+02:00

Su makaronais ir daržovėmis... Soti.

Gamta šią išskirtinę žiemą pajūriui padovanojo gražią dieną. Tiesiog idealią. Saulėtą, ramią ir visai nešaltą. Toks oras tiesiog tempte ištempė į lauką, nors sausį darbų lauke kaip ir nėra... Vis tik norint pajudėti, darbo visuomet galima susigalvoti.
Keista, tačiau tebežaliuoja agurklės, builiai, šalavijai, čiobreliai ir raudonėliai. Išsiviriau kvapnios arbatos... Visiškai išbrinkę serbentų ir kitų dekoratyvinių krūmų pumpurai. Iš žemės kyšo net kai kurių tulpių žaluma. Kas bus su visu tuo, jei staiga sugriebs šaltukas? Et, dėl visa ko, kur galėjau, užmėčiau per Kalėdas džiuginusios eglės šakomis. Ir mažumėlę pasėdėjau ant suoliuko su šviežių šalavijų arbata. Truputėlį per šalta, kad kvepėtų pavasariu, bet per žalia, kad suvokčiau, jog pats viduržiemis :)
Bet tai buvo vakar ir tik viena vienintelė dienelė per pastaruosius mėnesius. Šiandien vėl lietus, tamsuma ir dūsaujantys vėjai...

Todėl ir verdu sriubas. Šildančias, tirštas ir nuostabias...

Reikia:
450 g mažais kubeliais pjaustytos vištos (ar kalakuto) krūtinėlės;
apie 175 g makaronų;
druskos ir pipirų pagal skonį;
vieno svogūno;
trijų česnako skiltelių;
2 raudonų saldžiųjų paprikų;
2 mažų cukinijų;
nubraukto šaukštelio džiovintų mairūnų;
apie 280 ml konservuotų luptų pomidorų savo sultyse;
1 - 1,3 l vištienos sultinio;
alyvuogių aliejaus.

Puode, kuriame virsite sriubą, įpilkite šlakelį aliejaus ir pakepinkite smulkiai kapotą svogūną, kol suminkštės. Įmaišykite plonais griežinėliais pjaustytus česnakus ir kepkite dar minutę.
Suberkite nuvalytas ir kubeliais supjaustytas paprikas, uždenkite ir kartkartėmis pamaišydami pakepinkite 5 minutes.
Cukinijas perpjaukite išilgai ir supjaustykite griežinėliais. Suberkite į puodą kartu su džiovintais mairūnais, uždenkite ir pamaišydami patroškinkite dar keletą minučių, kol cukinijos šiek tiek suminkštės.
Į puodą supilkite sutrintus pomidorus su jų sultimis, sultinį ir užvirkite.
Sudėkite makaronus ir vištieną, sumažinkite kaitrą. Uždenkite ir lėtai virkite 5 - 8 min. arba kol išvirs makaronai. Pagardinkite druska, pipirais ir patiekite su duonos lazdelėmis ar žolelių sviestu apteptomis prancūziško batono riekelėmis...

Šaltinis "Valgiai šeimai ir draugams. 380 receptų iš viso pasaulio" ("One dish meals"), 2006 m.

PUIKIOJI CHARČIO

2012-01-10T17:26:00.000+02:00

Gruzinišku stiliumi. Tiršta, aitri, su ryžiais, graikiniais riešutais ir granatų sultimis. Labai gardi sriuba...

Tikrojoje charčio sriuboje nėra pomidorų. Jokių. Jei sriuboje, kuri pavadinta "charčio" yra pomidorų, tai jau pomidorienė, o nebe charčio. Charčio - rūgštoka jautienos sriuba su tklapi arba tkemali. Tkemali - rūgščių kaukazinių slyvaičių padažas. O iš slyvų gautą piurė sudžiovinus saulėje, gaunamas kieto pavidalo tklapi, kuriuo ir skaninama charčio. Šitokio gėrio pas mus nėra, todėl savąją sriubą gardinau granatų sultimis, kurios sriubai suteikė ne tik rūgšties, bet ir savitumo...

Reikia:
apie 0,5 kg jautienos krūtininės (liesos jautienos);
maždaug pusės stiklinės maltų graikiškų riešutų;
pusės stiklinės ilgagrūdžių ryžių;
0,3 - 0,5 stiklinės (arba pagal skonį) granatų sulčių;
4 nedidelių svogūnų;
1 morkos;
gabalėlio petražolės ar saliero šaknies;
4 - 6 česnako skiltelių;
šviežios aitriosios paprikos (arba rupiai maltų džiovintų aitriųjų paprikų);
žalumynų (petražolių, kalendros ir bazilikų - gali būti šaldyti);
lauro lapų, kalendros grūdelių, kvapiųjų ir juodųjų pipirų žirnelių;
prieskonių "chmeli - suneli" arba adžikos;
druskos pagal skonį.

Jautieną švariai nuplauname ir supjaustome nedideliais kubeliais. Sudedame į puodą, užpilame 2 - 2,5 l vandens ir užverdame. Nugraibstome putas, sumažiname kaitrą, įdedame nuskustą morką, vieną nuluptą svogūną, saliero ar petražolės šaknį, įberiame pipirų, lauro lapų ir verdame ant minimalios kaitros apie dvi valandas, kol mėsytė taps labai minkšta.
Suvirusias daržoves išgriebiame. Įsriubą suberiame ryžius ir smulkiai kapotą bei svieste pakepintą svogūną. Įberiame kalendros grūdelių. Pasūdome. Paverdame apie dvidešimt minučių, kol suminkštės ryžiai.
Prieš baigiant virti ryžiams, suberiame maltus graikinius riešutus.
Kai ryžiai išverda, įpilame granatų sulčių, įdedame rupiai kapotų petražolių, smulkintą aitriąją papriką, pagardiname prieskoniais "chmeli - suneli" arba adžika. Skonį reguliuojame adžika (jei naudojame) - druska - granatų sultimis. Paverdame dar 5 - 10 minučių.
Sudedame smulkintus baziliko bei kalendros lapelius ir įdedame traiškyto česnako. Kaitrą išjungiame ir paliekame sriubą uždengtą dar penkioms - dešimčiai minučių.

Ši sriuba viena puikiausių. Labai džiaugiuosi savo namine adžika, kuria gardinu beveik viską. Sriubai šis pagardas ypač tiko, kadangi neturiu žalių kalendros lapų...

Šaltiniai:
zebra.lt
Georgia-Sakartvelo-Gruzija
Giedrius Vilpišauskas

POMIDORIENĖ SU AVINŽIRNIAIS

2012-01-06T15:20:00.000+02:00

Tęsiu sriubų maratoną. Ši - su daržovėmis. Šiek tiek egzotiška, aštri ir kvepianti kuminu. Marokietiška.

Reikia:

šlakelio alyvuogių aliejaus;

1 svogūno;

keletos saliero stiebų;

vienos morkos;

skiltelės česnako;

gero žiupsnio kumino sėklų;

400 g skardinės pomidorų savo sultyse (arba nuplikytų, nuluptų, išskobtų ir susmulkintų šviežių pomidorų);
šaukšto ar dviejų pomidorų pastos;

400 g išmirkytų ir išvirtų avinžirnių;

žiupsnelio druskos, pipirų (naudojau čili), cukraus;

apie 0,5 l vištienos arba daržovių sultinio (naminio);

pusės citrinos sulčių;

žiupsnio smulkintos šviežios kalendros arba petražolių.

Sausoje keptuvėje šiek tiek pakepiname kumino sėklas.
Puode įkaitiname aliejų ir suberiame rupiai sukapotą svogūną, kubeliais supjaustytus saliero stiebus, kumino sėklas ir riekelėmis pjaustytą morką. Pamaišant patroškiname apie 10 minučių (daržovės turėtų išlikti traškios). Baigiant troškinti, sudedame česnaką. Suberiame virtus avinžirnius, ir pasmulkintus pomidorus su visomis sultimis. Įdedame pomidorų pastos. Įberiame truputį cukraus, druskos ir pamaišant dar pakaitiname. Supilame vištienos sultinį, užviriname ir keletą minučių paviriname. Pagal skonį pagardiname citrinos sultimis, pipirais ir kapotomis žolėmis ar adžika.

Žinau, kad daug kam nepatinka salierai. Juos drąsiai galima keisti kitomis mėgstamomis daržovėmis, pvz., petražolių šaknimis, paprika, gal net bulvėmis...

Adaptuota pagal Nami-nami.

VENGRIŠKA GULIAŠINĖ

2012-01-02T16:57:00.001+02:00

Ką gi, sveiki Juodojo vandens drakono metai! Būtų labai smagu, kad pildytųsi astrologų pranašystės ir 2012-ieji būtų tikrai paskutiniai sunkaus periodo metai. Šiltesni, harmoningesni, labai palankūs meilei ir partnerystei...

Po ilgų švenčių, sočių ir užsitęsusių vaišių man visuomet norisi tik sriubos ir daugiau nieko. Sriubos pirmadienį, sriubos antradienį ir dar šiek tiek sriubos kitomis dienomis. Macniai rūgščios. Karštos, tirštos ir aštrios. Dar ryškios... Vengriška guliašinė - viena tokių. Tokią labai mėgsta mano vyresnėlis...

Reikia:
apie 700 g jautienos (aš perku taip vadinamą "jautienos azu", liesą mėsą, supjaustytą mažomis siauromis ir skaniomis juostelėmis);
šlakelio aliejaus;
nedidelio gabalėlio sviesto;
1 svogūno;
1 - 2 skiltelių česnako;
šaukštelio saldžiųjų paprikų miltelių (labai tinka rūkyta paprika);
džiovintų rupiai maltų čili pagal skonį;
pusės šaukštelio kmynų;
pusės šaukštelio šviežių čiobrelių žolės (džiovintų prireiks daugiau);
1 - 1,5 l jautienos sultinio;
1 saldžiosios raudonosios paprikos;
1 šviežio čili pipiro;
druskos pagal skonį;
400 g konservuotų pomidorų savo sultyse;
šaukšto pomidorų pastos (arba keletos šaukštų natūralaus pomidorų padažo);
keletos miltingų bulvių;
1 - 2 nedidelių morkų.

Storadugniame puode ant sviesto su trupučiu aliejaus pakepinkite smulkiai kapotą svogūną, kol šis suminkštės. Sudėkite mėsos gabalėlius ir pakepinkite ant didelės kaitros, kol jautiena gražiai iš visų pusių apkeps. Suberkite paprikų miltelius, pagardinkite druska, čili pipirais ir dar šiek tiek maišydami pakaitinkite.
Įberkite kmynų, sudėkite rupiai supjaustytą česnaką ir čiobrelius. Užpilkite sultiniu, kad viską apsemtų, uždenkite dangčiu ir ant mažos kaitros troškinkite apie dvi valandas, kol jautiena pasidarys labai minkšta.

Svieste pakepinkite griežinėliais supjaustytas morkas ir sudėkite į sriubą. Suberkite išvalytą ir nedideliais gabalėliais supjaustytą papriką, pasmulkintą šviežią čili, sutrintus konservuotus pomidorus, pomidorų pastą ir kubeliais pjaustytas bulves. Jei reikia, dar įpilkite sultinio. Virkite dar apie pusvalandį arba kol suminkštės bulvės. Pagal skonį pagardinkite druska ir čili, jei dar reikia.
Patiekdami, užspauskite citrinos sulčių ir įdėkite griežinėlį citrinos...

Pagal BBC GoodFood

RECEPTAS NAUJIESIEMS...

2011-12-30T12:48:00.000+02:00

Paimkite artimiausių dvylika mėnesių, nuo jų švariai nuvalykite kartėlį, godumą ir baimę.

Kiekvieną mėnesį supjaustykite gabalėliais į 30 ar 31 dalį taip, kad atsargų užtektų vieneriems metams.

Kiekvieną dalį paruoškite atskirai, sudėdami vieną dalį darbo, dvi - linksmumo bei jumoro.

Dar pridėkite tris šaukštus optimizmo ir vieną arbatinį šaukštelį tolerancijos, vieną dalelę ironijos ir žiupsnelį takto.

Tada visą masę gausiai užpilkite meile.

Paruoštą patiekalą papuoškite mažais dėmesingumo lapeliais ir kasdien patiekite su gera nuotaika ir vienu geros gaivinančios arbatos puodeliu...
(pagal paskutinį sieninio kalendoriaus lapelį:)

Paskutinė metų diena - Blogų minčių atsikratymo diena. O Naujųjų Metų šventė nuo seno lietuviams buvo sveikinimų ir linkėjimų diena.

Paskutinę šių metų dieną linkiu visą pyktį ir blogas mintis palikti toli užmaršty, kad jos nesektų iš paskos. O metų pradžioje linkėti sau ir kitiems vien pačių gražiausų dalykų, mat linkėjimai, ištarti metų pradžioje turi magiškos galios ir linkę išsipildyti. Metų pradžioje senieji papročiai moko mus elgtis taip, kaip norima elgtis visus metus... Būkime geresni vienas kitam, o gyvenimas už tai atsidėkos. Su artėjančiais!

ŠVEICARIŠKAS MEDUOLIS

2011-12-28T13:43:00.000+02:00

Arba "Basler Leckerli", jei nelietuviškai. Meduolinis, minkštas, šiek tiek tąsus, tiesiog be galo skanus pyragas, kurio receptą radau pas Elžbietą, tinklaraštyje "Žaidžiame virtuvę" ir spėjau iškepti jau keletą kartų. Pritariu Elžbietai, kad šis skanėstas genialus ne tik skoniu, bet ir gaminimo paprastumu. Mūsų šventėms nebereikėjo jokių kitokių įmantrių ir sudėtingai gaminamų pyragų...

Kepdama pagal Elžbietos receptą, naudojau migdolų riešutus ir kiaušinio baltymo glazūrą ant viršaus.

Antrą kartą kepdama, šiek tiek patobulinau pagal save - dėjau mažiau cukraus (pyragas labai saldus), vietoj migdolų - lazdyno riešutus ir ant viršaus pyliau citrinos - cukraus pudros glazūrą. Pastarasis nurungė. Rekomenduoju!

Reikia:
125 g cukraus (naudojau 100 g rudojo);
1 kiaušinio;
175 g miltų;
šaukštelio prieskonių meduoliams;
šaukštelio kepimo miltelių;
125 g smulkintuvu rupiai kapotų migdolų (arba lazdyno riešutų);
50 g cukatų (naudojau vieno apelsino nutarkuotą žievelę);
50 g medaus;
šaukšto romo ar brendžio (gerai visaip, ir su šlakeliu alkoholio, ir be jo).

glajui:
80 g miltinio cukraus;
kiaušinio baltymo;
šlakelio romo ar brendžio

arba:
vienos citrinos sulčių ir miltinio cukraus.

Kiaušinį gerai ištriname su cukrumi, supilame medų, alkoholį (jei naudojame), įdedame tarkuotos apelsino žievelės.
Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir meduolių prieskoniais. Įmaišome į tešlą. Suberiame rupiai kapotus riešutus.
Tešla gaunasi nei maišoma šaukštu, nei minkoma rankomis. Tokia lipni. Aš ją išminkiau virtuviniu kombainu ir drėgnomis rankomis paskleidžiau ant kepimo popieriumi išklotos skardos, suformuodama nedidelį, daugiau nei centimetro storio kvadratą.

Kepdama antrąjį kartą, tešlą tiesiog sudėjau į popieriumi išklotą kvadratinę kepimo formą, kurios kraštinė 21 cm.

Kepame 150 laipsnių kaitros orkaitėje apie 20 minučių. Labai svarbu neperkepti. Pyragas neturi patamsėti ar labai paruduoti. Jo vidus turėtų likti minkštas ir truputį tąsus lyg irisinis...

Glajui kiaušinio balymą išplakame su cukrumi ir alkoholiu, paskleidžiame ant pyrago viršaus ir dar patalpiname orkaitėn keletai minučių. Vėstant kepiniui, viršus turėtų visiškai apdžiūti.

Arba iškeptą ir ataušusį meduolį aptepame citrinos sulčių ir miltinio cukraus mišiniu. Paviršių pabarstome perliniu cukrumi. Paliekame išdžiūti ir supjaustome...

Šaltinis Žaidžiame virtuvę

RŪKYTO LIEŽUVIO SALOTOS

2011-12-27T16:59:00.001+02:00

Na, štai ir po švenčių maratono. Atrodo, ruošiesi visą amžinybę, o viskas trunka tik akimirką. Dar šiek tiek fejerverkų ir vėl karaliaus pilka kasdienybė. Sausis, vasaris ir kovas mano patys nemėgstamiausi mėnesiai. Dar gerai, jei žiema su sniegu ir nosį kutena šaltukas. Bet jei ir toliau nuolat lis ir stūgaus vėjai taip, kaip dabar, bus baisiai liūdna...

Kviečiu paraguti skanių salotų su sūriu, rūkytu kiaulės liežuviu, porais ir kukurūzais. Jei įmaišysite pjaustyto obuolio, salotos taps dar gaivesnės ir gardesnės. Puikiai tiks ant šventinio vaišių stalo...

Reikia:
200 g fermentinio sūrio (naudojau "Rokiškio");
nedidelio rūkyto kiaulės liežuvio (apie 200 g);
gabalėlio poro šviesiosios dalies (apie 100 g);
apie 150 g konservuotų kukurūzų;
saldžiarūgščio obuolio (nebūtinai);
druskos, maltų pipirų ir majonezo pagal skonį.

Liežuvį supjaustome plonais griežinėliais, sūrį ir obuolį - kubeliais, porą - žiedais. Suberiame kukurūzus ir viską išmaišome. Pagardiname druska ir pipirais. Įmaišome majonezą...

Šaltinis sena asmeninė užrašų knyga

LINKĖJIMAI

2011-12-24T14:19:00.001+02:00

Šiandien mano namai kvepia eglių spygliais, meduoliais ir naminiais kūčiukais. Šiemet mūsų namus aplankė didžiulė, vešli ir labai puošni eglė. Apetitą žadina marinuojamų stintų kvapai, šaldytuve viliotinį šoka apelsininė silkė. Savo eilės nebesulaukia išbrinkusios aguonos, pasirengusios gardžiam pienui. Atitirpusios spanguolės su pasididžiavimu laukia, kuomet pamalonins mus skaniu, tirštu kisieliumi, aplietu grietinėle...

Vakare mūsų laukia iškilmingos Piemenėlių mišios, o kur dar rytdienos Kalėdų vaišės, dovanos, artimieji...

Šio tinklaraščio svečiams taip pat linkiu, kad kiekvieno Jūsų namuose nosis kutentų tik patys mieliausi, gardžiausi, nostalgiški bei labiausiai apetitą žadinantys kvapai... Tegul šias, kad ir nelabai baltas Kalėdas Jus supa patys mylimiausi, brangiausi ir geriausi žmonės. Dovanokit jiems šypsenas ir pačią geriausią nuotaiką!

Ramių ir jaukių Kūčių. Džiaugsmingų Kalėdų, smagių dovanų. Gausaus vaišių stalo! Su šventėmis!

SVIESTINIAI SAUSAINIAI IR KALĖDŲ SENIS SLAPUKAS

2011-12-16T18:43:00.000+02:00

Šiandien mane aplankė Kalėdų senis slapukas :) Asta iš Saulėtos virtuvės šiemet pirmoji mane pasveikino artėjančių švenčių proga. Ačiū, Asta, už labai jaukias ir šiltas dovanas!

Kaip smalsu ir smagu buvo atidaryti gautą siuntinuką, net negaliu apsakyti:

Meduolių gražumo net užpavydėjau... Kol džiaugiausi, vienam berniokui turėjau nuolat daužyti per nagus, kad neįsisuktų :)

Ir dar...

O kas gi ant žavių šaukštelių parašyta, ko prilinkėta... patys paskaitykit:

Puiki puošmena mano virtuvei. Kad Astos šaukšteliai, kaip simboliai, meilę, švelnumą, džiaugsmą spinduliuotų apvalius metus...

Sviestinius sausainius kepiau įkvėpta visokių prieššventinių grožybių įvairiuose tinklaraščiuose. Kažkaip, nekepti meduolių, imbierinukų, pyragų ar dar ko panašaus, kasdien matant tiek skanumynų monitoriaus ekrane, pasidarė nesmagu. Pasijutau kalta. Ir jei už lango želia ryškiai žalia žolė, stūgauja vėjo gūsiai ir smarkiai lyja, jei nedžiugina Klaipėdos tuščia ir nyki, šventine turėjusi vadintis, Teatro aikštė, su dirbtine ir šalta egle, negyvais Kalėdų namukais, tai kočiojant tešlą ir spaudant eglučių ar žvaigždelių formos sausainius, kalėdinė nuotaika pati prašosi į svečius. Na ir kas, kad kepinių neliko jau tą patį vakarą, užtat nebesijaučiu tokia prasikaltusi...

Sausainiai labai trapūs, juos vos įmanoma pakelti nuo lėkštės. Ir burnoje ištirpsta lygiai taip pat, kaip tos kelios iškritusios snaigės už lango..

Reikia:
250 g minkšto sviesto;
65 g cukraus pudros;
šaukštelio cukraus su vanile;
270 g miltų;
75 g kukurūzų miltų;
100 g maltų pistacijų (nesūdytų, bet manau, kad ir sūdytos tiks);
50 g aguonų;
karamelizuoto kondensuoto pieno sausainių suklijavimui (jei norisi).

Minkštą sviestą išsukite su miltiniu cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki purumo.
Miltus ir kukurūzų miltus persijokite ir palapsniui, nuolat maišydami įmaišykite į sviesto masę. Tešlą padalykite pusiau. Į vieną pusę įmaišykite maltus pistacijų riešutus, į kitą - aguonas. Abi tešlos dalis suvyniokite į maistinę plėvelę ir patalpinkite į šaldytuvą mažiausiai pusvalandžiui.
Atvėsusią tešlą padalykite nedideliais gabalėliais ir iškočiokite. Kuo ploniau tai darysite, tuo biresni ir trapesni gausis sausainiai. Iš aguonų tešlos išspauskite žvaigždutes, o iš riešutinės - eglutes. Atsargiai, peiliuko pagalba perkelkite sausainėlius ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepkite 180 laipsnių kaitros orkaitėje apie 15 - 20 minučių, kol vos paruduos.

Labai gerai atvėsinkite ir jei norite, sutepkite karameliniu kremu ar uogiene.

Su improvizacijom pagal žurnalą "Virtuvė. Nuo...iki..." Nr. 12, 2011 m.

MARINATAS VIŠTIENAI

2011-12-14T22:25:00.000+02:00

... su tamsiuoju cukrumi "Farinas". Gardžiai pamarinuojantis visą vištą arba atskiras jos dalis, pvz., sparnelius, kuriuos galima kepti ir lauke, ant grotelių.
Mūsų keletą kartų išbandytas ir įvertintas...

Reikia:
apie 1 kg paukštienos gabaliukų (šlaunelių, sparnelių ar nedidelės vištelės);
50 g cukraus Farinas (arba tamsaus cukraus su melasa);
2 šaukštų garstyčių (aš mėgstu angliškąsias, grūdėtas, bet tinka ir "Dijon");
4 šaukštų baltojo vyno (arba baltojo vyno acto);
4 šaukštų alyvuogių aliejaus;
2 šaukštelių paprikų miltelių;
2 - 4 skiltelės sutrinto česnako;
1 smulkiai pjaustytos aitriosios paprikos (arba rupiai maltos džiovintos aitriosios paprikos pagal skonį);
žiupsnelio juodųjų pipirų;
druskos pagal skonį.

Dubenyje sumaišykite marinatui skirtus produktus. Vištienos gabalėlius sudėkite į maišelį ir supilkite marinatą (galite marinatą užpilti ant dubenyje suguldytų gabalėlių, tik tuomet dubenį teks karts nuo karto pakratyti) arba visą viščiuką gerai apipilkite marinatu ir įtrinkite.

Mažiausiai pora valandų palaikykite vėsiai, maišelį ar dubenį retkarčiais pakratydami.

Kepkite 200 laipnių kaitros orkaitėje.
Vištiena, pabuvojusi salstelėjusiame marinate, linkusi šiek tiek svilti, todėl kepant, pradžioje pridenkite folijos lakštu, o atidenkite tik prieš pabaigą, kad tinkamai apskrustų...

Šaltinis Dan Sukker receptai.

AGURKIENĖ

2011-12-12T17:13:00.000+02:00

Su vištų širdelėmis ir penkių grūdų mišiniu. Būtent tokią raugintų agurkų sriubą verdu nuo senų senovės. Tirštą, su kaimiškais, rūgščiais, tikrai raugintais agurkais. Iš bačkutės. Tokiais, kurie skaniausi su rūkytais ar sūdytais lašiniais ir juoda duona. Kai kas dar pasakytų "ir su arielka". Mano kūma (krikšto mama) tokius vadina tinginio agurkais. Ji tokius užtaiso į trilitrinius, tikriausiai, palaukia, kol įrūgs, uždengia storais, dvigubais plastikiniais dangteliais ir išneša į vėsų rūsį. Sako, geras buvo šiemet agurkų derlius, užsiraugėm keliasdešimt stiklainių. Išsilaiko apie metus, kuo ilgiau, tuo macnesni... Įsivaizduojat? Tokių ir gavau lauktuvėms, pačiai gardžiausiai agurkienei. Reiks pasižvalgyti statinaitės agurkams kitam sezonui...

Reikia:
apie 0,5 - 0,7 kg vištų širdelių;
1 svogūno;
1 morkos;
gabalėlio sviesto;
truputį daugiau nei puse puodelio penkių grūdų mišinio ("penki grūdai košei" - žirniai, kviečiai, rugiai, miežiai, avižos);
3 - 4 didesnių bulvių;
4 - 6 raugintų agurkų (kuo rūgštesni, tuo geriau);
druskos, pipirų žirnelių, lauro lapo;
džiovintų prieskoninių žolių mišinio sriubai;
maltų pipirų.

Grūdus iš vakaro perplauname ir užpilame vandeniu.
Vištų širdeles švariai nuplauname, nupjaustome nereikalingas dalis. Užpilame vandeniu ir užviriname.
Nugraibstome putas, įmetame lauro lapą, pipirų žirnelių, prieskoninių žolių sriubai ir ant mažos kaitros verdame 30 - 40 min.
Suberiame išmirkytus grūdus, pagal skonį pagardiname druska ir paverdame, kol grūdai šiek tiek suminkštės.
Sudedame kubeliais pjaustytas bulves.
Smulkintą svogūną ir tarkuotą morką pakepiname keptuvėje ant sviesto, kol daržovės suminkštės ir sudedame į sriubą. Bulvėms išvirus, sudedame kubeliais pjaustytus agurkus. Skonį reguliuojame druska ir agurkų rasalu, kuris labai pagerina agurkienės skonį...

OBUOLIŲ VYNIOTINIS IŠ FILO TEŠLOS

2011-12-06T20:18:00.000+02:00

Arba obuolių štrudelis iš Filo.

Kvėdarnoj šiuo metu prisnigę. Visur balta balta ir slidu. Užtat prie jūros jau trečia diena griaudint perkūnui ir žaibuojant, dangus barsto didžiulius sniego žirnius, vėjas tuoj pat juos nupučia, o lietus nutirpdo. O pas mane žydi kaktusai:

Įdomiai prasidėjo žiema. Girdėjau kalbant, kad nelabai ir sulauksim tos baltosios, tikrosios....

Džiugu, kad prekybos centruose jau galima nusipirkti plonytės Filo tešlos. Kad ir lenkiškos, bet visai neprastos. Prigriebiau dėžutę, iš kart pagalvojusi apie štrudelį. Ir nors obuolių vyniotinis iš šios tešlos nelabai primena tikrąjį štrudelį, mat gaunasi per trapus ir sudėtingas valgyti, vis vien skanus. Svarbiausia, nesunkiai pagaminamas, jei nepaisysime įgūdžių trūkumo "žaidžiant" su popieriaus plonumo tešla...

Reikia (2 nedideliems vyniotiniams):
0,5 kg (12 lapų) šaldytos Filo tešlos;

įdarui:
0,5 kg rūgštesnių obuolių;
3 šaukštų citrinos sulčių;
150 g razinų;
šlakelio brendžio ar juodos arbatos;
2 šaukštų cukraus;
šaukštelio cinamono;
sluoksniams pertepti:
200 g lydyto sviesto;
teptuko;
5 šaukštų maltų baltos duonos džiūvėsėlių;
ant viršaus:
lydyto sviesto aptepimui;
miltinio cukraus pabarstymui.

Tešlą ištraukite iš šaldiklio ir porą valandų palaikykite kambario temperatūroje arba parą laikykite šaldytuve.
Razinas užpilkite brendžiu arba juodąja arbata.
Nulupkite obuolius, išvalykite ir supjaustykite plonomis skiltelėmis. Apšlakstykite citrinos sultimis, kad nepatamsėtų, apibarstykite cukrumi ir cinamonu:

Ant darbastalio pasitieskite kepimo popieriaus (didesnį plotą nei tešlos lakštas). Atšilusią tešlą labai atsargiai išvyniokite. Viršutinį tešlos lapelį suimkite už kraštelių ir atsargiai perkelkite ant popieriaus. Likusius tešlos lapus būtinai kiekvienąkart uždenkite drėgna skepeta ar švariu rankšluosčiu, kad nedžiūtų, o sudžiūvę neplyštų. Pertepkite sviestu. Imkite kitą lapą, uždėkite ant pirmojo ir vėl pertepkite. Taip suklokite šešis lapus. Susluoksniuotą tešlą tolygiai apibarstykite maltais džiūvėsėliais (kad sugertų iš įdaro bėgantį skystį). Tuomet išdėliokite obuolius ir apibarstykite razinomis iš kraštų palikdami laisvos vietos (apie 2 cm):

Užverskite tešlos šonus ant įdaro, standžiai susukite ritinį ir su visu kepimo popieriumi perkelkite ant kepimo skardos siūle žemyn. Gausiai aptepkite lydytu sviestu.

Taip pat paruoškite ir antrąjį vyniotinį.
Sudėję į skardą abu, kepkite 200 laipsnių kaitros orkaitėje apie 45 minutes.
Ištraukę iš orkaitės, palaukite, kol jie atvės ir apibarstykite miltiniu cukrumi.

Ir nors atpjauti, taip, kaip ir valgyti gan sudėtinga, šiltas su plakta grietinėle ar ledais - labai skanus...

Šaltinis: "Obuolių pyragai", 2006 m.

DŽIOVINTŲ VAISIŲ PYRAGAS KALĖDOMS

2011-12-01T11:28:00.000+02:00

Tas, kuris skanus, jei valgysime po keletos dienų, skanesnis, jei po savaitės ir visų skaniausias, jei po keletos savaičių...

Prieš keletą dienų ir aš, kaip daugelis jau šiemet, suvyniojau ir paslėpiau bręsti džiovintų vaisių pyragą. Pernai, įkvėpta Vilmos iš Kulinarijos laboratorijos, kepiau kvepiantį meduoliais, su riešutais, vaisiais ir medumi. Nedidelį keksiuką puikiai pavyko išsaugoti beveik iki pat Velykų. Iš smalsumo. Pyragas buvo skanus, bet dėl gausos cukruotų vaisių ir datulių labai saldus. Kam įdomu, receptas čia.
Kai namie pasisakiau, kad šiemet kepsiu vėl, vyresnysis paklausė, "ar tai tą, kuris rauginamas?" Ne rauginamas, o brandinamas. Šiųmetinio sudėtis paprastesnė, mažiau cukruotų vaisių, jokių riešutų, prieskonių ar medaus. Daugiausiai naudojau geltonąsias "golden" razinas, kurios turi daugiau rūgštelės nei įprastos ir šiek tiek "sulietuvinau", įmaišiau gerą saują džiovintų šermukšnių ir svarainių. Skanus jau po poros dienų...

Kas nežino - taip vadinami vaisių pyragai - pyragai, kepami Kalėdoms į tešlą įmaišant labai daug smulkintų ir alkoholyje mirkytų (nebūtinai) džiovintų vaisių, riešutų ir prieskonių. Ruošiami iš anksto, mažiausiai prieš dvi savaites iki švenčių. Iškepti ir pilnai avėsę pyragai suvyniojami į foliją, po to - į sviestinį popierių ir brandinami kambario temperatūroje iki pat Kalėdų. Kartais nuolat sulaistomi romu ar brendžiu. Besiskiriantis vaisių saldumas ir drėgmė ilgėliau palaikytus pyragus paverčia sultingais, kvapniais ir gardžiais skanėstais, kurių skonis priklauso nuo pasirinktų vaisių. Brandinti juos galima net iki trijų mėnesių, kuo ilgiau, tuo skaniau...

"Vaispyragiai" buvo kepami dar senovės Romos laikais ir iki pat šių dienų yra populiarūs daugelyje pasaulio šalių. Gilioj senovėj tokie pyragai buvo kepami smulkintus miežius maišant su kedrų riešutais, granatų sėklomis ir razinomis. Vidurmažiais jau buvo pridedama medaus, prieskonių, džiovintų vaisių ir, bažnyčiai leidus, sviesto į tešlą.
Šiandien italai kepa vaisių pyragą pavadinimu "panforte" su aštriais pipirais ir medumi arba saldžią duoną "panettone"; vokiečiai - "stollen", mielinį vaisių pyragą su migdolais, kurių jau dabar pilnos ir mūsų parduotuvės; bulgarai ir rumunai - "cozonac", taip pat saldžią vaisių duoną; anglai - gausiai dekoruotą "fruitcake", amerikiečiai - "fruitcake" tiesiog pertvinkusį džiovintų vaisių ir riešutų...

O štai ir manasis...

Reikia (2 pailgos kekso formos pyragams):
400 g geltonųjų razinų "Golden"'
200 g stambių geltonų razinų "Golden Jumbo";
200 g džiovintų kriaušių;
100 g džiovintų papajų;
100 g džiovintų spanguolių;
100 g džiovintų svarainių (iš sirupo, naminių);
geros saujos džiovintų šermukšnių;
250 g sviesto;
200 g cukraus;
dviejų šaukštelių cukraus su vanile;
4 didelių kiaušinių;
275 g (beveik dviejų puodelių) miltų;
2 šaukštelių kepimo miltelių;
vienos citrinos sulčių;
200 ml romo ar brendžio.

Visus vaisius, išskyrus šermukšnius ir svarainius, labai švariai nuplauname ir patiesiame ant rankšluosčio, kad išdžiūtų (geriausia tai padaryti iš vakaro). Stambesnius pasmulkiname ir užpilame romu arba brendžiu bei citrinos sultimis. Vis pamaišant palaikome apie parą. Jei nenorite mirkyti alkoholyje, vaisius užpilkite stipria juodąja (pvz., Earl Grey) arbata su citrinų sultimis.

Minkštą sviestą ištriname su cukrumi iki baltumo. Po vieną įmušame kiaušinius, po kiekvieno gerai išmaišant.
Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir vaniliniu cukrumi. Švelniai įmaišome į sviesto - kiaušinių mišinį.
Suberiame džiovintus vaisius su visu likusiu skysčiu ir išmaišome.

Tešlą supilame į kepimo popieriumi išklotas kepimo formas ir kepame 180 laipsnių kaitros orkaitėje apie 60 - 80 minučių (tikriname sausu mediniu pagaliuku).

Iškeptus labai svarbu gerai ataušinti ir tik tuomet suvynioti. Vienas mano keksų lūžo, nes kilnojau ne visai atvėsusį. Užtat turėjom progą paskanauti... Vieną puselę subadžiau mediniu pagaliuku ir sulaisčiau brendžiu... išskirtinai suaugusiems :)

RUGINĖ KAVA

2011-11-29T00:25:00.001+02:00

Advento pradžiai...

Pajūrį užpuolusi vėtra, sugrąžino vėjo gūsius :) Neįtikėtinai ramus ruduo pasibaigė su trenksmu. Ačiū šėlsmui už nenutrauktus elektros laidus, už skaudžiai tebesiūbuojančius, bet sveikus ne tik medžius, bet ir langus.
O taip pat ir už pravėdintas mintis...
Kalėdinė nuotaika neklausia. Ji, kaip ta praūžusi audra, skverbiasi į mūsų gyvenimus. Kas rašo kulinarinį dienoraštį, bet dar nežino, kad gali gauti dovaną mainais į savąją, daugiau informacijos ras pas Viktoriją, Receptų medyje. Visus norinčius aplankys "slaptas" Kalėdų senis. Smagi akcija!

O aš turguje pas ūkininką nusipirkau rugių ir suviliota recepto N. Marcinkevičienės knygoje "Metai už stalo", pasiruošiau ruginės kavos. Labai lietuviškos. Receptas nesudėtingas, daug mažiau darbo nei su gilėmis. Skonio paįvairinimui, ramiems advento vakarams, o gal Kūčioms? Skaniausias šis gėrimas balintas grietinėle. O dar, paskanintas cinamonu, apelsino ar mandarinų žievelėmis ir medumi...

Reikia:
rinktinių rugių (švarių, dailių ir tvarkingai išlukštentų grūdų);
pieno, kad apsemtų;
gabalėlio sviesto.

Rugių grūdus užplikome verdančiu pienu (užpilame, kad apsemtų) ir paliekame, kad pabrinktų (kol visiškai atauš pienas, apie pora valandų). Išpilame ant sietelio, gerai nuvarviname ir supilame į skardą. Džioviname 60 - 70 laipsnių kaitros orkaitėje, kol visiškai išdžiūna (jei turit pečių, džiovinkit jame).
Sausus grūdus paspraginame keptuvėje su trupučiu lydyto sviesto (prieš beriant grūdus į keptuvę, išlydome joje šaukštelį sviesto). Spraginamus rugius būtina nuolat maišyti. Dar šiek tiek papildomai vis pridedame po truputėlį sviesto. Kepiname iki geltonai rudos spalvos, kol taps traškūs, lengvai kramtomi.

Sumalame (galima permalti keletą kartų, jei norime smulkiau, aš maliau tik vieną kartą, t.y., rupiai).

Gėrimo (kavos) paruošimas:
į norimą kiekį verdančio vandens beriame maltus rugių grūdus (kupiną šaukštą puodeliui) ir minutę pavirinime (tik nepalikite per ilgai, grūdai brinksta, o gėrimas tirštėja). Užbaliname pagal skonį grietinėle ir iškošę bei supilstę į puodelius, pasaldiname. Labai tinka pridėti cikorijos ar mėgstamų prieskonių...

Paklausit, koks skonis? Nieko daug nepasakojusi, šio gėrimo daviau paragauti jaunėliui. "Jau, turbūt, sumaišei gilių kavą su tikromis kavos pupelėmis" - tokia buvo jo nuomonė. Nemaišiau. O skonis - truputėlį gilių (jei esate ragavę), truputėlį miežinės kavos arba "kafijos", jei senoviškai, truputėlį dar kažko. Žodžiu, ruginis... Vyrui patiko.
Malti grūdai labai gardžiai kvepia, primena grūstas kanapes. Kilo mintis primaišyti druskos ir pamirkyti virtą ar keptą bulvę. Labai skanu, tikrai labai tinka ir šiam tikslui. Visai, kaip rupesnio malimo kanapynė, kurios receptas čia, jeigu ką.

JOGURTINIAI ČIRVINIAI BLYNAI

2011-11-25T16:13:00.000+02:00

Ypač minkšti ir purūs. Pastaruoju metu kepu tik tokius blynus. Visai nebenoriu žiūrėti į tuos, kepamus keptuvėje ir geriančius aliejų, nors pagal šį ir visus kitus mano vaflinių blynų receptus puikiai galima kepti ir įprastus blynus keptuvėje. Kol blynai kepa širdelių formos vaflinėje, galiu kažką daugiau nuveikti. Pavyzdžiui, pažiopsoti į kompiuterio monitorių. Užsidegus žaliai lemputei, blynus išimu, supjaustau, į keptuvę įpilu naujos tešlos ir vėl žiopsau. Vis geriau, nei rymoti prie kaitlentės ir liūdnai vartyti kepamus blynus. Vaflinė galėtų dar ir pyptelti blynams iškepus, nes užsižiopsojus, yra rizika visiškai pamiršti apie dirbamą darbą...

Šių vaflių tešloje nėra cukraus, todėl jie labai gardūs su kondensuotu pienu. Jei cukraus tešloje labai reikia, kokį šaukštą galima visada įmaišyti. Vietoj jogurto puikiai tiks rūgpienis, o šiaip labai neblogi blyneliai. Nors mūsų patys skaniausi ir dažniausiai kepami su varške, tie, kurie puikuojasi tarp gausybės drugelių... O jų receptas va čia :)

Reikia:
250 g miltų;
2 šaukštelių bulvių krakmolo;
žiupsnelio druskos;
šaukštelio cukraus su vanile;
0,5 šaukštelio sodos;
2 kiaušinių;
1,5 puodelio natūralaus jogurto;
2 šaukštų ištirpinto ir atvėsinto sviesto.

Kiaušinių trynius atskirkite nuo baltymų ir išmaišykite juos su vaniliniu cukrumi, tirpintu sviestu ir jogurtu.
Miltus sumaišykite su druska, soda ir krakmolu.
Maišant šaukštu, jogurto mišinį pamažu supilkite ant biriųjų produktų. Tešla turėtų gautis grietinės tirštumo, tai reguliuoti visuomet galima jogurtu (tik iki baltymų įmaišymo).
Kiaušinių baltymus išplakite iki standžių putų ir švelniai įmaišykite į tešlą.
Iškepkite blynus ir patiekite juos su kondensuotu pienu ar kitais mėgiamais priedais...

Šaltinis Žurnalo ManoNamai receptai "Blynai ir vafliai", 2008 m.

TROŠKINTA KIAULIENA SU VYNUOGĖMIS...

2011-11-23T18:55:00.001+02:00

... šalavijais, rozmarinais ir čiobreliais... Jei patinka kiauliena saldžiarūgščiai...

Reikia:
1,5 kg kiaulienos sprandinės;
prieskonių kiaulienai;
3 svogūnų;
500 g tamsiųjų vynuogių;
2 šaukštų cukraus;
0,5 stiklinės blazaminio acto;
keletos šalavijų lapelių;
žiupsnio šviežių čiobrelių;
šakelės rozmarino;
druskos, pipirų pagal skonį;
aliejaus kepimui.

Mėsą švariai nuplauti ir pašalinus plėves ir didesnius riebalus, supjaustyti piršto storio juostelėmis. Gerai įtrinti druska ir pipirais (ar kitokiais mėgstamais prieskoniais mėsai). Palikti bent pusvalandžiui.

Pakepinti kiaulieną gerai įkaitintame aliejuje, kol dailiai apskrus. Sprandinę perkelti į dubenį, o iš keptuvės išpilti kepimo metu išsiskyrusius riebalus.
Svogūnus nulupti ir supjaustyti. Vynuoges švariai nuplauti, nupešioti nuo šakelių ir perpjovus pusiau, išimti kauliukus.

Svogūnus ir vynuoges apie 4 minutes patroškinti keptuvėje su šlakeliu aliejaus.

Įberti cukraus, gerai išmaišyti. Įpilti balzaminio acto ir pakaitinti iki užvirimo.
Prie vynuogių ir svogūnų sudėti apkeptą kiaulieną, įpilti porą stiklinių vandens, sudėti prieskonines žoles, uždengi ir troškinti apie 40 - 60 minučių, kol mėsytė taps minkštut minkštutėlė. Prieš baigiant troškinti, pagal skonį pagardinti druska ir pipirais.
Skaniausia su ryžiais...

Šaltinis "Школа гастронома ", Nr. 17, 2011 m.

VARŠKĖS IR SAUSAINIŲ PYRAGAS

2011-11-23T17:06:00.001+02:00

Su marmeladiniais saldainiais... Tokį skanėstą reiktų pasigaminti iš vakaro, kad jis pastovėtų ir gerai sudrėktų. Truputį kitoks, sakyčiau, baltas tinginys!

Reikia:
3 pakelių (po 180 g ) paprastų sausainių (man labai patinka mažieji "Selga", jie trapūs ir labai čia tinka);
200 g sviesto;
500 g varškės;
300 g rūgštesnių marmeladinių saldainių;
100 g cukraus;
100 g pieno.

Sviestą išlydykite ir sumaišykite su cukrumi. Įmaišykite varškę ir pieną. Sutrupinkite sausainius ir kartu su marmelado kubeliais įmaišykite į varškės masę.

24 - 26 cm atsegamą kepimo formą išklokite maistine plėvele. Varškės ir sausainių mišinį sukrėskite į formą. Įdėkite į šaldytuvą ir palaikykite iki kitos dienos, kad pyragas gerai sudrėktų...

Aš gaminau iš pusės normos. Varškės - sausainių masę sukrėčiau ant maistinės plėvelės kaip tikrą tinginį ir suvyniojusi padėjau į šaldytuvą. Pusė baltojo tinginio nesulaukė rytojaus, nors tikrai skanesnis kitą dieną... :)

Šaltinis Žurnalo ManoNamai receptai. "Varškės patiekalai. Varškės, rikotos, maskarponės valgiai." 2009 m.

VARŠKĖS SKRYLIAI

2011-11-18T13:42:00.000+02:00

Patys paprasčiausi ir lietuviškiausi, kokie tik begali būti. Minkštutėliai ir greit paruošiami. Mažiems ir dideliems, vaikams ir nevaikams... :)

Žiūrint į lėkštę, pilną varškės "kleckų", galima pagalvoti, kad turiu tuziną mažų vaikų. Turiu labai mėgstančių miltinius patiekalus, o tokius manoji kompanija valgo antrajai vakarienei (tie neatsivalgantys paaugliai...). Anksčiau panašius virdavau pirktinius. Pabandžius šituos, į pirktinius nebesidairau, geriau visuomet prigriebiu keletą pakelių varškės...

Reikia:

400 g varškės;

2 kiaušinių;

2 stiklinių miltų (apie 300 g);

žiupsnio druskos.

Viską gerai išmaišyti, suminkyti ir iškočiojus supjaustyti nedideliais kvadratėliais. Išvirti pasūdytame vandenyje ir išgriebus užpilti spirgučių ar lydyto sviesto ir grietinės padažu.

Tešla gaunasi labai minkšta ir šiek tiek lipni. Aš nekočioju. Miltuotomis rankomis atgnybiu gabalėlį tešlos, rankomis suvoluoju ploną dešrelę ir aštresniu peiliu supjaustau įstrižais kąsneliais, kuriuos suleidžiu į pasūdytą verdantį vandenį ir, iškilus į paviršių, paverdu keletą minučių. Tik tie kąsneliai turi būti nedideli, mat virdami skryliukai ar varškėtukai pučiasi. Pirmą kart kai išviriau, iš manęs labai juokėsi, nes gavosi pilna lėkštė "varškės paršų".. :)

Pas mus tokius varškėčius valgo su grietine ir cukrumi, tačiau juos tinka valgyti su kompotu, trintomis uogomis ar uogų sultimis, labai skanu su aguonų pienu. Tinka dėti į vaisines sriubas..

Šaltinis: N. Marcinkevičienė "Metai už stalo. Kalendorinių švenčių ir sezoniniai valgiai" 2009 m.

OBUOLIŲ PYRAGAS SU AVIŽINIAIS DRIBSNIAIS IR PISTACIJOMIS

2011-11-15T18:43:00.001+02:00

Ir kategoriškas NE smurtui šeimoje.
Cinamonu kvepiantys obuolių skanėstai pripildo namus jaukumo ir šilumos. Tačiau ne paslaptis, kad ne visuose namuose jauku, šilta ir saugu. Lietuvoje labai daug šeimų, kuriose moterys patiria smurtą. Todėl Moterų informacijos centras kartu su partneriais, siekiant suburti moteris išreikšti nepritarimą smurtui šeimoje, lapkričio 3 - 20 dienomis organizuoja receptų konkursą "Jaukiuose namuose moterys kepa pyragus. Smurtui čia vietos nėra." Konkurso dalyvės kviečiamos parodyti moterišką solidarumą bei išradingumą virtuvėje ir pateikti savo mėgstamo skanėsto iš obuolių receptą.
Receptus vertins Beata Nicholson. Originaliausių receptų autorės bus apdovanojamos. Dar yra laiko, labai kviečiu prisijungti!
Receptus reiktų siųsti adresu obuoliu.skanestai.@gmail.com iki lapkričio 20 d.
Daugiau informacijos ir receptų galima rasti http://obuoliuskanestai.blogspot.com/

Turiu ir aš dar vieną puikų jaukių namų simbolį...

Šiam pyragui prireiks nesūdytų pistacijų. Jei tokių neturite, naudokite migdolų drožles ar kitokius mėgstamus riešutus.

Turiu gerų žmonių, kurie mane kartais aprūpina nesūdytais pistacijų riešutais. Žinau, kad tai retenybė, tad jei kas nors kur nors užklystumėt, duokit žinią, kur tokių gauti...

Vis dėlto, jei atsirastų bent menkiausia galimybė, kepkite šį pyragą būtent su pistacijomis. Ne tik dėl spalvos, bet ir dėl puikaus aromato ir skonio...

Reikia:

pagrindui:

150 g sviesto;

apie 150 - 200 g miltų;

2 šaukštų cukraus;

1 kiaušinio trynio.

Įdarui:

3 - 4 šaukštų obuolienės (naudojau slyvų uogienę);

4 obuolių (rūgštesnių);

šaukštelio cinamono.

Riešutiniam viršui:

1 stiklinės rupiai maltų nesūdytų pistacijų (arba migdolų drožlių ar kitų mėgstamų riešutų);

1/2 stiklinės greitai paruošiamų avižinių dribsnių;

75 g sviesto;

šaukšto miltų;

šaukštelio kepimo miltelių;

1/2 stiklinės cukraus;

2 kiaušinių.

Pagrindui sviestą, miltus ir cukrų sutrinkite į trupinius. Įdėkite kiaušinio trynį ir gerai suminkykite. Pusvalandžiui įdėkite į šaldytuvą.

Obuolius nulupkite ir supjaustykite skiltelėmis.

Tešlą paskirstykite sviestu išteptoje 24 cm skersmens formoje. Užtepkite obuolienės ar kitokios uogienės ir išdėliokite obuolių skilteles. Užbarstykite cinamono.

Pašaukite į 200 laipsnių kaitros orkaitę ir kepkite apie 20 min.

Riešutus sumaišykite su avižiniais dribsniais, kepimo milteliais, miltais, cukrumi ir kiaušiniais. Įpilkite lydyto sviesto. Mišinį užpilkite ant apkepusių obuolių...

... ir dar pusvalandį kepkite, kad gražiai apkeptų.

Atvėsusį pabarstykite miltiniu cukrumi ir patiekite.. :)

Adaptuota pagal žurnalo ManoNamai receptų knygą "Obuolių pyragai", 2006 m.

VIŠTIENOS ŠLAUNELIŲ MALTINIAI

2011-11-15T15:24:00.001+02:00

Įdaryti putpelių kiaušiniais. Su garstyčių - grietinėlės padažu. Minkšti ir sultingi.

Kažkaip pagalvojau, kad visai ne už kalnų Kalėdos. Tik du kart 'mirkt mirkt' ir jos tuoj bus čia. O už lango vis dar ramus ruduo, nors medžiai jau beveik numetė paskutinius lapus.. Ir niekas jų nenupučia, tenka kaip niekada darbuotis patiems..

Visiškai dar nesinori žiūrėti į kalėdines puošmenas parduotuvėse ir galvoti apie dovanas. Mano lysvėj dar žydi baltosios žemuogės. Ir čiobreliai. Keletą rausvų žiedelių praskleidė svarainis. O pas kaimynus žiedais puikuojasi rožės, net negalvodamos apie žiemą.. Po mano virtuvės langu sužėlė žydrių lapai. Kad tik nepradėtų dygti tulpės..

Viską į vietas sustatytų šaltukas ir bent plonytis sniego sluoksnis, tačiau, anot rusiškų prognozių - žiema nusimato šilta. Nors vokiečiai prieštarauja, sako, bus labai šalta. Gamta pasidarė visai nebenuspėjama.. :)

Maltiniams nepirkite gatavo faršo, geriau susimalkite patys..

Reikia:

apie 500 - 700 g vištos šlaunelių mėsos be odos ir kaulų;

1 kiaušinio;

1 nedidelio svogūno;

kupino šaukšto manų kruopų;

šaukšto majonezo;

druskos ir maltų pipirų pagal skonį;

lauro lapų, pipirų žirneliais;

virtų putpelių kiaušinių;

maltų džiūvėsėlių voliojimui, aliejaus kepimui.

Padažui:

200 - 300 ml grietinėlės;

2 šaukštų miltų;

šaukšto angliškų (grūdėtųjų) garstyčių;

druskos ir pipirų pagal skonį.

Maltiniams paukštieną sumalame, įmušame kiaušinį, įberiame manų kruopų, įdedame majonezo, svieste papkepintų smulkiai kapotų svogūnų. Pgardiname druska, pipirais ir gerai išmaišome - išminkome. Paliekame vėsiai bent pusvalandžiui.

Formuojame maltinius, į kiekvieną viduriuką įspraudžiant po virtą ( ir nuluptą) putpelės kiaušinį.

Maltinius apvoliojame maltuose džiūvėsėliuose ir apkepame iš visų pusių gerai įkaitintame aliejuje.

Apkeptus sudedame į puodą, šiek tiek ant dugno įpilame virinto vandens, įberiame pipirų žirnelių, lauro lapą ir troškiname ant mažos kaitros 30 - 50 min.

Padažui grietinėlę gerai sumaišome su miltais, garstyčiomis ir supilame ant maltinių. Užviriname ir šiek tiek pakaitiname. Pagal skonį pagardiname druska ir pipirais.

Patiekiame su daržovių salotomis..

Labai skanūs ir karšti, ir šalti :)

JOGURTINIS MOLIŪGŲ PLAKTINIS

2011-11-10T15:25:00.001+02:00

Su vaisiais, sėlenėlėmis ir šokolado gabalėliais...

Manoji vyriška draugija nevalgo "pliko" natūralaus jogurto nei su uogomis, nei su dribsniais, nei kaip nors kitaip panašiai. Užtat vyriškiai dievina (ačiū die, nors tiek) jogurto - vaisių plaktinius, tirštus kokteilius, desertus ar kaip kitaip juos bepavadinsi. Todėl šaldytuve privalau turėti mažiausiai litrą namie gaminto jogurto.

Paties jogurto receptų pilnas internetas, todėl išsamaus recepto su vaizdais nebus. Aš jį gaminu vieninteliu ir patikrintu būdu - perku natūralų pieną "Dobilas" ir natūralų jogurtą "Dobilas". Litrą pieno pašildau iki tokios šilumos, kurią gli iškęsti mažasis rankos pirštelis. Jei piršteliui labai karšta, bet bent penkias sekundes jis gali išbūti tokiam karštyje, tai pienas tinkamas. Sumaišau jį su indeliu (125 g) minėto jogurto, supilu į indą, kurį uždengiu dangteliu ir visą įvynioju į šiltą apklotą (rankšluostį, pledą ar ką nors panašaus). Palieku ramybėje 4 - 6 valandoms. Patikrinu. Jei atidarius dangtelį jogurtas sustingęs, patalpinu šaldytuvan nakčiai. Ryte jogurtą gerai, iki pat dugno išmaišau šaukštu ir skanauju.. Taip gaminu jau seniai, jogurtas gaunasi ne per skystas, tinkamas valgyti su dribsniais ir pats tas mano vyrų pamėgtiems plaktiniams.

Tai, ką aš vadinu jogutiniu plaktiniu, turbūt būtų galima pavadinti lassi. Mano jogurtinio lassi pagrindas - jogurtas, avokadas ir bananai. Tai mūsų mėgstamiausias derinys. Likusieji priedai - pagal skonį ir nuotaiką. Pastarųjų dienų nuotaika rudeniška, todėl ir lassi priedai - moliūgų tyrė. Virškinimui gerinti primaišome kviečių sėlenėlių, o abejonėms išsklaidyti - šokolado drožlių...

Reikia (4 asmenims):

500 ml natūralaus naminio jogurto;

1 minkšto, gerai prisirpusio avokado;

2 prisirpusių, minkštų bananų (labai tiks persirpę);

1 puodelio (250 ml) moliūgų tyrės*;

50 g juodojo šokolado;

šaukšto kviečių sėlenėlių;

šaukštelio cukraus su vanile;

cukraus arba saldinto kondensuoto pieno (pagal skonį, priklausomai nuo bananų saldumo);

grietinėlės (arba pieno) tirštumui reguliuoti.

* Moliūgų tyrei gabalą moliūgo supjaustome storomis riekėmis (žievę paliekame) ir sudėjus į kepimo skardą, pašauname į 200 laipsnių kaitros orkaitę maždaug pusvalandžiui. Kepimo laikas priklauso nuo moliūgo rūšies bei gabalų storio. Suminkštėjusį ataušiname, nupjaustome žieves, truputėlį nusunkiame skysčio perteklių ir sutriname elektriniu trintuvu. Jei moliūgas vandeningas, skysčius reiktų dar kartą nusunkti.

Elektrine trintuve sutriname nuluptą avokadą ir snulkintus bananus iki vientisos tyrės. Įmaišome moliūgų tyrės. Įpilame jogurto ir išplakame. Suberiame kviečių sėlenėles, vanilinį cukrų, kapotą šokoladą, pagal skonį pagardiname cukrumi ar kondensuotu pienu. Jei reikia ir norisi, įpilame šiek tiek grietinėlės ir dar paplakame.

Tikrai, joks pirktinis jogurtas su aiškiais ir nelabai aiškiais priedais negali prilygti, sočiam, maistingam ir, svarbiausia, sveikam naminiam jogurtui.. :)

ALAUS KEKSIUKAI

2011-11-08T16:43:00.000+02:00

Šių keksiukų skonis priklausys nuo to, kokį alų rinksitės. Su tamsiuoju alumi kepiniai labiau primins duonos skonį. Jei į tešlą įmaišysite meduolinių prieskonių, o dalį cukraus pakeisite beveik juodu melasos cukrumi ("Molasses sugar") ar cukrumi "Farinas", keksiukai primins kalėdinius meduolius. Niekas nedraudžia gaminti su šviesiuoju alumi. Tuomet skonis nebus toks intensyvus..

Reikia (12 vnt.):

125 ml tamsaus alaus;

125 g sviesto;

75 g grietinės;

35 g nesaldžių kakavos miltelių;

150 g rudojo cukraus (arba 50 g cukraus "Farinas" ir 100 g rudojo cukraus);

1 kiaušinio;

250 g miltų;

šaukštelio kepimo miltelių;
nubraukto šaukštelio malto cinamono (arba po žiupsnelį cinamono, malto kardamono, maltų gvazdikėlių ir maltų anyžių);

šaukštelio cukraus su vanile.

Alų pakaitinkite puode kartu su sviestu, kol šis ištirps.
Kiaušinį ištrinkite su cukrumi ir grietine. Supilkite alaus - sviesto mišinį ir gerai išmaišykite.

Miltus sumaišykite su kepimo milteliais, vaniliniu cukrumi, cinamonu (ir kitais prieskoniais) ir kakavos milteliais. Švelniai įmaišykite į skystąją tešlą.

Keksiukų formą išklokite popierinėmis formelėmis ir pripildykite tešla.

Kepkite 180 laipsnių kaitros orkaitėje apie 30 - 40 min. Ar iškepę, patikrinkite mediniu pagaliuku.

Atvėsusius pabarstykite miltiniu cukrumi.

Šiuos keksiukus kepiau keletą kartų. Be cinamono ir kitų prieskonių, su tamsiuoju "Baltijos" alumi, kepiniai tikrai primena duoną, ypač jei kepu su pamažintu (100 g) cukraus kiekiu. Įdomu, kad pastovėję uždengti, jie pasidaro skanesni, matyt jiems reikia "pabręsti" :)

Adaptuota pagal Braškės su pipirais alaus pyragą.

Besibaigiantis ruduo, kuriam neįmanoma atsispirti...

ŽALIASIS FRANKFURTO PADAŽAS

2011-11-03T17:56:00.000+02:00

Mūsų naujas ir labai pamėgtas atradimas praėjusią vasarą.

Auksinis ir neįprastai šiltas ruduo vis dar leidžia žaliuoti prieskoniniams žolynams. Be proto veši petražolės. Nuo vasaros prisisėjo ir sužėlė gal koks tūkstantis agurklių. Neatsilieka ir daržiniai builiai. Galėčiau nupjauti antrą čiobrelių, raudonėlių, peletrūnų derlių. Rūgštynės ataugo net trečiąkart (pradėjus žydėti vis nupjaunu). O jau lapkritis! Pati gamta tarsi liepia mėgautis žalumynais ir vis pildyti vitaminų atsargas... Kažin, kokia bus žiema?

Turiu beveik visko žaliąjam padažui, kuris, kaip suprantu, nėra labai populiarus ir visai be reikalo.

Vokiškas žaliasis padažas - tipinis Hesse regiono pagardas, labiau žinomas Frankfurt am Main ir Kassel miestuose. Frankfurto žaliojo padažo sudėtis - naminis majonezas, perpus sumaišytas su grietine ar jogurtu, puskiečiai virtais kiaušiniais ir smulkiai kapotų septynių žolių mišiniu, kurį sudaro lygios dalys agurklių, laiškinių česnakų, daržinių builių, petražolių, rūgštynių, pipirnių ir kraujalakės lapų. Priklausomai nuo sezono, kai kurie žalumynai gali būti keičiami krapais, gelsvių lapais, melisomis, špinatais, peletrūnais, bazilikais net kiaulpienių lapeliais.

Žalumynų pagardas patiekiamas prie virtų bulvių (labai skanus kastinio pakaitalas), labai dera su kietai virtais kiaušiniais, kepta jautiena, o ypač - prie žuvies. Sakoma, jog tai buvo J. V. Gėtės mėgstamiausias patiekalas...

Skonio pagrindas - žolių derinys, kurį kiekvienas turėtų atrasti pagal save. Pabandžius keletą variantų, aš būtinomis sudėtinėmis dalimis laikyčiau agurklės, laiškinio česnako, daržinio builio ir petražolės lapus. Likusius galima rinktis pagal tai, ko turime ar ką mėgstame. Aš renkuosi rūgštynes, krapus ir pipirnę arba špinatus. Be agurklės gaivumo, česnako prieskonio, lengvo anyžių dvelksmo, kurį suteikia daržinis builis ir petražolės, padažas nebūtų toks gardus...

Siūlau savitą, keletą kartų išbandytą žaliąjį pagardą, kuriuo galima mėgautis nuo pavasario, kai tik daržuose, balkonuose ar ant palangių suželia prieskoniai, iki pat vėlyvo rudens, tokio kaip šis..

Reikia:

naminiam majonezui:

1 kiaušinio trynio;

šliūksnio baltojo vyno acto (arba citrinos sulčių);

šaukšto vandens;

šaukšto mėgstamų garstyčių (aš naudoju grūdėtąsias);

skiltelės česnako (nebūtina);

apie 100 - 150 ml neutralaus aliejaus.

žaliajam padažui:

jau pagaminto naminio majonezo;

natūralaus, tiršto (geriausia naminio) jogurto (tiek, kiek gavosi majonezo);

dviejų puskiečiai (ne visiškai kietai, bet ir ne minkštai) virtų kiaušinių;

po gerą saują agurklės, laiškinio česnako, daržinio builio, petražolės, rūgštynių, krapų ir pipirnių arba špinatų lapų (pagal svorį žolių ir majonezo - jogurto mišinio dalys turėtų būti lygios, t.y., 500 g žolių mišinio reikia 500 g majonezo, sumaišyto su jogurtu);

druskos ir pipirų pagal skonį.

Majonezui kiaušinio trynį plakame šluotele su traiškytu česnaku, garstyčiomis, šlakeliu vandens ir actu. Pamažu, plona srovele, nuolat plakant, pilame aliejų. Plakame iki vientisos, kreminės tekstūros. Paraguajame, ar netrūksta rūgšties (druską bersime vėliau).

Gautą majonezą sumaišome perpus su jogurtu.

Žoles kuo smulkiau sukapojame peiliu ir įmaišome į padažą. Pridedame smulkintų virtų kiaušinių ir druskos bei pipirų pagal skonį. Gerai išmaišome ir bent ketvirčiui valandos patalpiname šaldytuvan, kad žolelės išskirtų savo aromatą.

Patiekiame su mažomis, apvirtomis, o vėliau orkaitėje apkeptomis traiškytomis bulvytėmis...

... arba su žuvimi, pvz., starkiu, keptu druskoje (kaip aš kepu žuvį druskoje, galima rasti čia)...

Jei tokį pagardą gaminu prie kietai virtų kiaušinių, į patį padažą kiaušinių nebemaišau, tačiau prie žuvies, o ypač prie virtų bulvių, kiaušiniai padaže labai tinka..

Internete labai daug šio pagardo versijų. Pvz., neskaitant žalumynų, 500 g grietinės sumaišoma su šaukštu majonezo, šaukštu garstyčių, šaukštu acto, druska ir pipirais. Arba 150 g grietinės sumaišoma su stikline majonezo. Kitas būdas - perpus sumaišyti varškę su grietine ir tik tuomet įmaišyti smulkintas žoles. Žodžiu, laisvė improvizacijai pagal skonį...

Šiandien vokiečiai gamina net septynių žolių pesto, kiekvieną gegužę organizuoja festivalius. Maisto parduotuvėse nesunku rasti gatavo šviežių žolelių mišinio šiam patiekalui..

Jei turite bent menkiausią galimybę pavasarį ar vasarą gauti šviežių prieskoninių žolių, būtinai išbandykite :)

Šaltiniai: Wikipedia

Keletas patiekalo gaminimo būdų vaizdžiai: Deutsche Welle; Sigma-tau

OBUOLIŲ IR KRIAUŠIŲ PYRAGAS SU ROZMARINAIS

2011-10-25T13:39:00.000+03:00

Trupininis. Ypač skanus su karameliniu padažu...

"Kodėl pyragai kai kada nepavyksta? Nes skanėstai - geros nuotaikos pranašai. Ir kepėjo, ir ragaujančiųjų. Žinau, ji gali kompensuoti cukraus stygių, o žiupsnelis meilės pakeisti net cinamoną, kurio užsisvajoję pamiršote įberti. Todėl dažniausiai "saldumynų nemėgstantys" kritikai pamiršta pastabas, kai burnoje tirpsta gabalėlis pyrago, nes jie tiesiog... mėgaujasi... " (Eva, kepanti pyragus iš knygos "Obuolių pyragai. Skanėstų knyga", 2011 m.)

Reikia:

500 g obuolių;

500 g kriaušių;

2 šaukštų rudojo cukraus;

vienos citrinos;

šakelės rozmarinų.

trupiniams:

100 g lazdynų riešutų;

175 g miltų;

85 g rudojo cukraus;

85 g šalto sviesto.

padažui:

125 ml pieno;

125 ml grietinėlės;

šaukštelio cukraus su vanile;

2 kiaušinių trynių;

kupino šaukštelio kukurūzų krakmolo;

5 - 7 saldainių "Karvutė"

rudojo cukraus pagal skonį.

Obuolius nulupkite ir supjaustykite kubeliais. Nuo citrinos nutarkuokite žievelę ir kartu su cukrumi suberkite ant obuolių, įdėkite smulkintą rozmarinų šakelę. Apšlakstykite pusės citrinos išspaustomis sultimis, išmaišykite ir ant silpnos ugnies kaitinkite 3 - 4 min.

Kriaušes nulupkite ir supjaustykite kubeliais. Sudėkite į troškinamus obuolius ir kaitinkite 2 - 3 min. Suminkštėjusius vaisius supilkite į kepimo indą.

Lazdynų riešutus suberkite į kepimo poieriumi išklotą skardą, paskrudinkite orkaitjėje ir šiek tiek pasmulkinkite elektriniu smulkintuvu.

Dubenyje sumaišykite miltus, cukrų ir puse smulkintų riešutų. Šaltą sviestą sutarkuokite ir sudėkite į miltų mišinį. Maišykite, kol susidarys trupiniai. Suberkite juos ant vaisių masės.

Ant viršaus užberkite likusių riešutų ir kepkite 190 laipnių kaitros orkaitėje, kol trupiniai apskrus.

Padažui kiaušinių trynius gerai išsukite su vaniliniu cukrumi. Kai masė taps puri, po truputį berdami, įmaišykite kukurūzų krakmolą.

Pieno ir grietinėlės mišinį užvirinkite ir maišydami sutrupinkite karvutes. Pakaitinkite, kol saldainiai ištirps. Pragaukite. Pagal skonį pagardinkite ruduoju cukrumi ar dar įmeskite saldainių. Šį mišinį nuolat maišydami supilkite į kiaušinių masę. Puodą vėl statykite ant ugnies ir nuolat maišydami kaitinkite, kol masė sutirštės.

Pyragą patiekite karštą su šiltu kremu...

Paragaukite ir džiazuokite kartu su Lady Gaga ir Tony Bennett :)

Šaltinis "Obuolių pyragai. Skanėstų knyga", 2011 m.

KEPTI TOPINAMBAI

2011-10-20T14:44:00.000+03:00

O jei lietuviškiau, tai žieminės bulvės arba bulvinių saulėgrąžų šakniagumbiai, kepti sušonine ir sūriu.

Labai prireikė vietos tulpėms. Skubiai, kol trumpam išlindo saulė ir oras leidžia dar šį bei tą nuveikti lauke. Paskutinius darbus. O tuomet jau teks lįsti vidun ilgoms, pilkoms ir nuobodžioms žiemos popietėms ir pamiršti, kaip žydi gėlės ir kvepia čiobreliai... Bet dabar turiu surasti papildomos vietos tulpių svogūnėliams, kurių vietą okupavo išsikeroję medžių šakos.

Prisiminiau, juk nedideliam plotelyje buvau pasodinusi topinambus. Gal kokį dešimt nedidelių gumbelių. Iškasiu, juk žiemines bulves galima kasti nuo rudens iki pat vėlyvo pavasario. Tik vat, bėda - iškasiau jau ne dešimt, net ne dvidešimt, o gal kokį šimtą!

Žydinčių topinambų žiedai primena saulėgrąžas. Džiunglėmis augančias gėles galima pamatyti vos ne prie kiekvieno namo, ypač kaimuose. Tokios pat džiunglės ir po žeme. Šakniagumbių gėris neapsakomas. Profilaktika diabetui, B grupės vitaminai ir visa eilė mineralinių medžiagų. Kaip skaniai sunaudoti, kai atsibosta žalius kramsnoti? Siūlau vieną iš daugybės būdų - apkeptus su rūkyta šonine, baltuoju padažu ir sūriu. Patiekalas sotus, nors galėtų būti valgomas kaip garnyras prie rimtesnių patiekalų...

Reikia:

apie 700 g topinambų gumbų;

plonomis juostelėmis pjaustytos rūkytos šoninės (tiek, kad užtektų visus gumbelius suvynioti);

tarkuoto sūrio "Džiugas";

gabalėlio sviesto;

šaukšto miltų;

druskos;

truputį daugiau nei 0,5 l pieno;

šviežiai maltų juodųjų pipirų.

Topinambus švariai nuplauname ir peiliu nulupame, kuo ploniau nupjauname žievelę . Kiekvieną gumbelį įvyniojame į šoninės gabaliuką.

Keptuvėje išlydome sviestą ir jame pakepiname šaukštą miltų. Palaipsniui supilame pieną ir maišant kaitiname, kol padažas sutirštės (pieno pilame tiek, kad padažas nebūtų per daug tirštas). Šiek tiek pagardiname druska (atsižvelgdami į šoninės sūrumą).

Įvyniotus topinambus vienu sluoksniu sudedame į kepimo indą ir užpilame padažu.

Gausiai pabarstome tarkuotu sūriu ir maltais pipirais.

Pašauname į 210 laipsnių kaitros orkaitę maždaug pusvalandžiui arba tol, kol bulvytės liks šiek tiek kietos. Svarbu neperkepti, kad neištižtų, todėl baigiant kepti reikia ragauti. Viskas! Labai skanu su šviežiomis salotomis... :)

Vietoj baltojo padažo bešamelio, paruoštus kepti topinambus galima užpilti grietinėle ir tuomet pabarstyti sūriu. Gardu visaip, rekomenduoju :)

Daugiau idėjų ir informacijos topinambai.lt

KAKAVINIAI VAFLIAI

2011-10-19T19:25:00.000+03:00

Arba vafliniai blynai su cinkeliu...

Reikia:

300 g miltų;

žiupsnelio druskos;

5 šaukštų kakavos miltelių;

2 šaukštelių kepimo miltelių;

3 šaukštų cukraus;

šaukštelio cukraus su vanile;

50 g tirpinto sviesto;

2 kiaušinių (trynius atskiriame nuo baltymų);

400 ml pieno.

Kiaušinių trynius ištriname su cukrumi ir druska. Supilame lydytą sviestą.

Miltus sumaišome su kepimo milteliais, kakava ir vaniliniu cukrumi. Į trynių - sviesto masę palaipsniui pilame pieną ir miltų mišinį. Gerai išmaišome. Švelniai įmaišome iki standžių putų išplaktus baltymus ir kepame.

Iškeptus vaflius pabarstome miltiniu cukrumi... :)

Šaltinis žurnalo ManoNamai receptai "Blynai ir vafliai", 2008 m.

P.S. Pastaba dėl kakavos - recepte nurodytas kiekis - penki šaukštai. Jei kakava silpnesnė, t.y., maženės koncentracijos, galima dėti visus penkis, tačiau, jei kakava stipresnė, kartesnė, pakaks ir kokių dviejų - trijų šaukštų...

NAMINĖ ADŽIKA

2011-10-13T18:12:00.000+03:00

Kaukazietiška, ugninė ir labai kvapni...

Noras kartais ant visko užsibarstyti aštrumos bei nostalgija seniems laikams, kai parduotuvėse buvo galima nusipirkti gruziniškos adžikos, kurią labai mėgo mano tėtis, paskatino pasidomėti šiuo pagardu.

Adžika - aštrus ir labai kvapnus abchazų pagardas iš aitriųjų pipirų, su druska, česnakais, su gausybe šviežių bei džiovintų prieskoninių žolių bei graikiškais riešutais. Adžikos spalva gali varijuoti nuo žalios iki raudonos, priklausomai nuo pipirų ir prieskonių kiekio, spalvos ir šviežumo.

Kaukazietiškos adžikos sudėtyje nėra nei pomidorų, nei morkų, todėl lietuvių mėgstamas aštrus pagardas iš obuolių, morkų, pomidorų, aitriųjų pipirų bei česnakų adžika vadintis neturėtų... Na, nebent, "adžika lietuviškai", dėl savo aštrumo :)

Žodis "adžika" - abchazų kilmės. Jo reikšmė - paprasčiausia druska. Mat, senovėj, piemenims, ganantiems avis, šeimininkai įduodavo druskos, kad pamaitintų gyvulius. Jos užėdę, avys daugiau gerdavo, ėsdavo ir greičiau priaugdavo svorio. O kad tos druskos piemenys nevogtų (pasirodo, tai buvo brangus dalykas), į ją primaišydavo aitriųjų pipirų. Tačiau piemenys nebuvo tokie kvaili, kaip galbūt kažkas galvojo. Į aštriąją druską jie įmaišydavo prieskoninių žolių, česnakų ir naudodavo kaip puikų prieskonį. Taip gimė adžika...

Abchazija šiandien - tai regionas Kaukaze, vienas istorinių Gruzijos regionų. Šitų vietovių gyventojai, kaip žinia, be aštrių pagardų gyventi negali. Sakoma, kad būtent dėl aštraus maisto, gardinamo adžika, jie pasižymi ilgaamžiškumu. Šiose vietovėse senieji žmonės tikrąją adžiką iki pat šių dienų gamina senoviškai - džiovintus aitriuosius pipirus, kartu su visom sėklytėm, rankomis sutrina akmeniu (būtent, akmeniu į kitą akmenį) iki vientisos masės, primaišo druskos, česnako ir šviežių kalendrų. Vartoja gaminant beveik visus patiekalus. Tepa ant duonos vietoj sviesto...Jei įdomu, pabaigoje rasite nuorodą į video įrašą.

Mes ne Kaukazo gyventojai, kurie aštriai valgo dėl tam tikrų gyvenimo sąlygų. Tačiau esame šiauriečiai, kuriems nuolat darganotu oru aštrūs pagardai, jei tik leidžia sveikata, kartais į naudą. Nesu žadą užtraukiančio aštrumo mėgėja, tačiau saikingai aštrus maistas man patinka. Tad, manau, kad pas mus auginami aitrieji čiliukai - pats tas naminei adžikai. Jei tos ugnies norisi daugiau, galima pasieškoti ir aštresnių pipirų...

Manoji adžika šiek tiek adaptuota, reikia suvartoti dar vis žaliuojančias prieskonines žoles, tad dalį chmeli - suneli prieskonių keičiau turimomis žolėmis iš daržo, o kitą - džiovintomis. Šiek tiek papildomai pagal savo skonį pagardinau graikinių riešutų aliejumi ir granatų sultimis.

Reikia:

apie 800 g - 1 kg aitriųjų pipirų (čili, jalapeno, žalių, raudonų; šviežių, o dar geriau džiovintų ar kokių tik randame - gauname - auginame);

500 g šviežių česnakų;

apie 1/2 ar stiklinės ar kiek daugiau druskos (stiklinė - 250 ml);

po gerą šūsnį smulkintų šviežių petražolių, kalendros (kinzos) lapų ir krapų;

geros saujos šviežių bazilikų, dašio žolės, mėtų lapelių *;

1 - 2 šaukštų džiovinto mairūno žolės *;

šaukštelio maltų ožragės sėklų *;

nubraukto šaukštelio maltų lauro lapų *;

šaukšto krapų sėklų *;

1 - 2 šaukštų maltos kalendros;

maltų džiovintų čili aštrumui reguliuoti (jei reikia);

200 g graikinių riešutų;

keletą šaukštų graikinių riešutų aliejaus;

granatų (arba citrinų) sulčių pagal skonį.

* visus šiuos prieskonius galima keisti maždaug puse stiklinės mišiniu "chmeli - suneli".

Aitriuosius pipirus supjaustome (dirbame su pirštinėmis!) ir išvalome (jei pipirai nelabai aitrūs, dalį paliekame su sėklomis). Žalias prieskonines žoles švariai nuplauname ir suplėšome, t.y., tiesiog pasmulkiname.

Graikinius riešutus sumalame ar susmulkiname elektriniu smulkintuvu. Susmulkiname - sumalame pipirus, česnakus ir žalumą (jei malame mėsmale, tai reiktų padaryti keletą kartų). Pridedame maltų riešutų, pamažėl beriame druską, dedame kitus prieskonius ir vis triname. Paragaujame (užsitepame ant duonos). Skonį reguliuojame druska, granatų ar citrinų sultimis ir prieskoniais. Įpilame šiek tiek graikinių riešutų aliejaus ir išmaišome. Kai nieko nebetrūksta, košės pavidalo masę sudedame į sterilius stiklainiukus ir užsukame. Laikome šaldytuve. Dėl česnakų, druskos ir aitrių prieskonių gausos adžika šaltai išsilaiko keletą mėnesių.

Prieskonius reiktų maišyti individualiai, pagal skonį. Svarbiausios sudėtinės dalys - aitrieji raudonieji ar žalieji pipirai, česnakai, petražolės, kalendra ir druska. Visas kilogramas čilių - tikras iššūkis. Galima maišyti per pus su aitriąja paprika, kuri šiek tiek švelnesnė. Pavyzdžiui, aš nelabai dar susidraugavau su šviežia kalendra. Todėl daugiau dėjau žalių petražolių, o kinzos kiek mažiau. Česnako dėjau negailėdama. Trindama visą šį gėrį nuolat ragavau ir pagal savo nuožiūrą sprendžiau, ko dėti daugiau, ko mažiau. Todėl ir kitiems rekomenduoju visų prieskonių iš kart nesuberti, o tai daryti pamažu. Pagardas gavosi labai kvapnus, vitaminingas ir baktericidinis. Puikus ant sumuštinio, prie keptos mėsos patiekalų, padažams, sriuboms, ant picų ar troškiniams pagardinti.

Informacija iš:

Wikipedia;
Слово в защиту абхазской аджики
Video, kaip Abchazijoje gaminama adžika:
Ilgaamžiškumo receptai - adžika (rusų kalba)

RIEŠUTINIS TORTAS

2011-10-10T18:20:00.000+03:00

Be miltų, su lazdynų riešutų pagrindu bei šokoladiniu sviestiniu kremu. Aštuonioliktam gimtadieniui.

Jau aštuoniolika? Taip greit? Ir kur gi pasiliko visi šitie metai? Beveik kaip toj dainoj, "vaikai užauga aukšti, kaip liepos, šiandien namus dar saugo, o ryt palieka..."

Sėdim abu su vyru, vyno taurės rankose, žiūrim į vieną tašką ir giliai atsidūstam... Štai ir sulaukėm antros pilnametystės savo gyvenime :) Kažin, kam didesnė šventė, mums ar mūsų sūnui? Sakysit, šventė sūnui, o mums lūdesys? Išoriškai šventė, bet viduj nežinia kas. Tikrai, sumišusi šventė...

Nesu didelė tortų mėgėja ir juo labiau kepėja. Nemoku gražiai papuošti. Nesigauna dailiai perpjauti biskvitinių lakštų. Net nemėgstu kepti būtent tortiškos išvaizdos pyragų, nors skonio atžvilgiu pavyksta neblogai.
Mano virtuvėj ant šaldytuvo kabo "dansukker" kalendorius, kuriame spalio mėnesio tema - šis tortas. Skamba neprastai, tad, pamaniau, šventinis mėnuo, kodėl gi nepabandžius? Ir pabandžiau...

Reikia:

biskvitui:

400 g lazdynų riešutų;

200 g miltinio cukraus;

6 kiaušinių baltymų.

pertepimui:

150 minkšto sviesto;

100 g miltinio cukraus;

2 šaukštelių cukraus su vanile;

100 g juodojo šokolado;

1 apelsino ir jo žievelės;

pusės citrinos sulčių;

1 kiaušinio trynio.

Riešutus smulkiai sumalkite (kartu su luobele) ar sutrinkite elektrine kapokle. Kiaušinių baltymus suplakite iki standžių putų. Maltus riešutus sumaišykite su cukrumi ir per keletą kartų įmaišykite į baltymų masę. Ant kepimo popieriaus nupieškite tris maždaug 20 cm skersmens apskritimus ir išdėliokite ant jų tešlą. Kepkite 200 laipsnių kaitros orkaitėje apie 30 minučių. Atvėsinkite ant grotelių.

Pertepimui sviestą išsukite su cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki purios masės. Šokoladą ištirpinkite vandens garų vonelėje ir supikite į sviesto kremą. Supikite vieno apelsino bei pusės citrinos sultis, įdėkite nutarkuotos apelsino žievelės ir kiaušinio trynį. Gerai išsukite ir paskleiskite ant visų biskvitų suformuodami tortą. Papuoškite tarkuota apelsino žievele, maltais riešutais ar pagal savo išmonę. Prieš patiekdami, atšaldykite.

Biskvitas gavosi labai skanus, drėgnas nuo maltų riešutų gausybės, tačiau pati tešla labai klampi ir tiršta, todėl aš neformavau trijų atskirų lakštų. Iškepiau vieną, kurį atvėsinusi perpjoviau pusiau. Tai padaryti sekėsi sunkiai, mat labai griuvo. Surinkau iš atskirų gabalėlių ir paspaudusi atsegamoj formoj papildomai sulaisčiau apelsinų sultimis ir pertepiau skaniu kremu, į kurį rekomenduoju arba mažiau berti cukraus, arba daugiau įpilti citrinos sulčių. Būtinai reikia ragauti...

Tortas tikrai skanus, šiek tiek primenantis "nutella". Be abejo, kaloringas ir sotus. Šaldytuve puikiai laikosi keletą dienų. Tūkstančius kartų geresnis už sviestinius parduotuvinius...

GARUOSE VIRTI MOLIŪGŲ KEKSIUKAI

2011-10-06T17:06:00.000+03:00

Lengvi lyg pūkas...

Ruduo ne visai tradicinis. Su šiltais vėjais. Vešliai želiančia žole. Gausiai atžėlusiu prieskoninių žolių atolu. Su dar neišskridusiomis kielėmis. Su jūra, dar leidžiančia braidyti po vėstantį vandenį...

Tačiau jau išsitraukė savąją spalvų paletę ir pamažu darbuojasi. Švelniais potėpiais, kai kur labai atsargiai, švelniai pradėdamas nuo viduriuko, o kai kur iškart suteikdamas ryškių spalvų. Juk tuo ruduo nepakartojamas :)

Moliūgai labai rimtai prisideda prie nuotaikos gerinimo. Vien savo ryškia spalva. Įsibėgėjo jų naikinimo metas. "Naikinimo" gerąja prasme... Nuskyniau mažylį, kuris niekaip nenorėjo augti, tačiau subrendo saldesnis nei įprastai. Kitas, kelis kart didesnis, dar liko "pagyventi" lauke, tegul dar pabus, kol nešąla.

Šiems puručiams ir lengvučiams japoniško stiliaus keksiukams pagaminti visai nereiks orkaitės. Manau, kad ne kiekvienas turi ir garų puodą ar greitpuodį. Pavyzdžiui, aš neturiu. Tad naudoju įprastą puodą, į kurį įdedu metalinį sietelį. Ant dugno įpilu vandens, jį užvirinu, o ant sieto sudedu formeles su keksiukų tešla. Belieka uždengti - gilesniu dubeniu, dangčiu, kitu puodu, kuo sugalvoju. Svarbu, kad neliestų keksiukų ir būtų galima apvynioti švariu rankšluosčiu, kad besikaupiantys garai nebėgtų ant verdamų tešlainių. Vargo nedaug, tereiks pasukti galvą, kaip susikonstruoti tariamą garų puodą. Dar kepimui prireiks atskirų silikoninių, stiklinių, metalinių, o gal porcelianinių formelių - taurių - taurelių.

Daugiau aiškumo recepto šaltinyje: Food 4Tots

Reikia (11 - 12 keksiukų):

125 g miliūgų tyrės*;

1 kiaušinio;

90 g cukraus (naudojau rudąjį);

žiupsnelio druskos;

100 g tiršto kokosų pieno (keičiau natūraliu jogurtu);

30 ml aliejaus (panašiai 4 šaukštų);

200 g miltų;

1,5 šaukštelio kepimo miltelių.

* Moliūgų tyrei gabalą moliūgo supjausčiau riekėmis (žievę palikau) ir sudėjus į kepimo skardą, pašoviau į 200 laipsnių kaitros orkaitę maždaug pusvalandžiui. Kepimo laikas priklauso nuo moliūgo rūšies bei gabalų storio. Suminkštėjusį ataušinau, nupjausčiau žieves, truputėlį nusunkiau skysčio perteklių ir sutryniau elektriniu trintuvu. Jei moliūgas vandeningas, skysčius reiktų dar kartą nusunkti.

Gaminame keksiukus.

Puode, kuriame virsime, užviriname vandenį.

Kiaušinį ištriname su cukrumi ir druska, supilame kokosų pieną ar jogurtą, sudedame moliūgų tyrę.

Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir palengva įmaišome į tešlą.

Keksiukų formeles pripildome tešla (2/3 formelių tūrio) ir sudedame ant grotelių puode. Uždengiame dangčiu ar kuo kitkuo ir verdame apie 15 minučių. Puode esantis vanduo turėtų kunkuliuoti pilnu pajėgumu ir jį reikia nuolat prižiūrėti (papildyti), kad nesuvirtų ir neįvyktų kokie nors nenumatyti įvykiai.

Keksiukai išsipučia ir viršūnėlėse prasiskleidžia, lyg būtų gėlės...

Neturėjau kokosų pieno, tad jį keičiau jogurtu, tačiau tikrai rekomenduoju pabandyti būtent su kokosu. Moliūgas nėra aromatingas, todėl tešlos visai nepagadintų vanilė, cinamonas, kardamonas ar kas nors panašaus.

Iškepusius ir ataušusius kekiukus pagardinau citrinų sulčių ir miltinio cukraus glajumi. Valandėlę pastovėję tapo dar ir drėgnesni...

PERTRINTA KAZLĖKŲ SRIUBA

2011-10-01T12:55:00.000+03:00

Spalio pradžia, o lauke šilta lyg vasarą. Vienintelis liūdnas dalykas, drumsčiantis tylą - danguje klykiančios žąsys. Neapsakomai daug paukščių, kviečiančių saviškes rikiuotis ilgai kelionei. Ir nepasakomai dideli ir gražūs žąsų trikampiai, traukiantys pietų link. Vadinasi, tikras ruduo ne už kalnų...

Turbūt seniai nebuvo tokių metų, kad miškuose pasibaigus voveraičių karalystei, daugiau nebebūtų jokių grybų... Pajūrio miškai tik kvepia grybais, o tų grybų nerasta. Nei šilbaravykių, nei kazlėkų, net musmirių.

Tačiau anądien pradžiugino savam kieme po jaunom pušaitėm išsibarstę kazlėkai ir ties beržais, tiesiog vejoje išdygę keli lepšiai. Kaip aukso trupinėlius surinkau visus iki vieno. Nedidelis dubenėlis atsiduso, teišeis tik sriuba...

Reikia:

apie litro naminio daržovių ar vištienos sultinio;

2 - 3 bulvių;

nedidelio gabalėlio moliūgo;

mažo svogūno;

morkos;

šaukšto sviesto;

šviežiai maltų pipirų, druskos;

dubenėlio kazlėkų (ar kitokių miško grybų);

šviežio čiobrelio;

petražolės šakelės;

gabalėlio sūrio "Džiugas";

šlakelio grietinėlės.

Grybus nuvalyti ir 10 - 15 min virti pasūdytame vandenyje.

Į verdantį daržovių ar vištienos sultinį sudėti kubeliais supjaustytas bulves. Joms šiek tiek apvirus, sumesti pjaustytus moliūgo gabalėlius. Įmesti petražolę.

Ant sviesto pakepinti rupiai kapotą svogūną su tarkuota morka. Daržovėms suminkštėjus, ten pat suberti apvirtus, pasmulkintus grybus ir dar šiek tiek patroškinti. Suberti kapotus čiobrelius. Keptuvės turinį sukrėsti į puodą su sultiniu bei daržovėmis ir pavirinti, kol daržovės visiškai išvirs. Sutrinti smulkintuvu ir vėl užvirinti. Suberti tarkuotą sūrį, maišant pakaitinti, kol sūris ištirps. Pagardinti druska.

Patiekti su šlakeliu grietinėlės ir maltais pipirais.

Liūdnas, bet šiltas ruduo be grybų...

VARŠKĖS KEKSIUKAI SU VAFLIAIS

2011-10-01T00:38:00.000+03:00

Tie patys, bet kitaip nuostabūs...

Kepiau šiuos keksiukus ne vieną, o bala žino kiek kartų. Kiekvienąkart negaliu atsistebėti, kuo jie taip skanūs. Kalbu apie tuos pačius, su "karvutėmis", kurių receptas jau surašytas šiame tinklaraštyje. Asta iš Villa Alps, pas kurią radau šį receptą, neduos sumeluoti, kad kepiniai puikūs. Tik pastarąjį kartą "karvučių" nebuvo. Netyčiom po ranka pasipainiojo vafliniai batonėliai "Siesta". Tie, "rafaeliško" skonio. Pamaniau, kad bet kuriuo atveju, blogiau nebus. Nutaikius akimirką, kad nepamatytų viską naikinantys paaugliai, tuos vafliukus supjausčiau kubeliais ir įmaišiau į keksiukų tešlą. Rezultatas - minkštučiai "rafaeliški" varškės keksiukai su paskrudusiais vaflių gabalėliais ir kokosų skoniu. Geri ir įdomūs. Valgytojai įvertino sunaikindami visą kalną vienu prisėdimu... Nors, gal čia tik paaugliškai drakoniškas apetitas? Pabandykit, mums patiko :) Receptas čia, tik vietoj "karvučių" reiktų imti keturis - penkis vaflinius batonėlius "siesta". Aš dėjau keturis ir nusprendėm, kad mažai, todėl siūlau dėti penkis. Ir pagal skonį, galbūt, pamažinti cukraus kiekį...

OBUOLINIAI BLYNAI

2011-09-28T12:09:00.000+03:00

Arba Kanados blynai su sirupu ir obuoliais. Taip šie blynai pavadinti knygoje "Blynai ir vafliai".

Anądien, kaip ir kasmet, pas ūkininkus rinkom - skynėm obuolius. Sultims, kurias geriam beveik iki pat pavasario. Pririnkom septynis maišus taip vadinamų "papinkų", labai sultingų obuolių. Ir dar pusmaišį šiaip, pyragams ir nepyragams. Rezultatas - nei daug, nei mažai, šimtas keturiasdešimt litrų sulčių. Turėjau gražaus darbo. Šimtą litrų supilsčiau į stiklainius, iš likusių užraugiau obuolių vyną. Kalėdoms turėsim jauno vietinės reikšmės "božolė" :)

Kaip gi tokia proga negaminsi su obuoliais ir obuolių sultimis?

Kanadietiško stiliaus blynams nereikia pieno. Tešla maišoma su obuolių sultimis ir sirupu. Tikriausiai klevų, nors recepte nenurodyta. Tačiau aš naudojau vietinės reikšmės "auksaspalvį". Blynai visai kitokie, įdomaus vaisinio skonio. Būtinai paragaukite, ypač jei apskritai juos dievinate ar turite kam kepti...

Reikia:

400 ml obuolių sulčių;

100 ml sirupo (klevų ar auksaspalvio);

500 g miltų;

2 kiaušinių;

žiupsnelio druskos;

2 šaukštelių kepimo miltelių;

2 šaukštų aliejaus;

1 - 2 obuolių.

Kiaušinius išplakame su sirupu. Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir druska. Palaipsniui į kiaušinių masę įmaišome sultis ir miltus. Supilame aliejų, sudedame nuluptus ir sutarkuotus obuolius.

Iškepame blynukus ir patiekiame su obuoliene...

Pagal knygą "Blynai ir vafliai" iš žurnalo ManoNamai serijos, 2008 m.

RŪKYTOS SKUMBRĖS SALOTOS

2011-09-27T19:04:00.000+03:00

Paprasta, prieinama ir labai skanu...

Reikia:

vienos stambios šalto rūkymo skumbrės;

2 - 3 su lupenomis virtų bulvių;

3 - 4 saliero stiebų;

2 saldžiarūgščių obuolių;

pusės indelio konservuotų žirnelių;

druskos, pipirų pagal skonį.

Užpilui:

4 šaukštų majonezo;

3 - 4 šaukštų grietinės;

šaukštelio garstyčių;

poros šaukštų citrinos sulčių.

Skumbrei nunerti odą, nuimti nuo kaulų ir susmulkinti. Bulves nulupti ir supjaustyti kubeliais. Taip pat kubeliais supjaustyti salierą ir nuvalytą obuolį. Viską sumaišyti su žirneliais, pagardinti pipirais ir, jei reikia, druska.

Užpilui majonezą sumaišyti su grietine, garstyčiomis ir citrinų sultimis. Užpilti ant salotų.

Pagal Olsanka.

SLYVŲ - PERSIKŲ UOGIENĖ

2011-09-20T14:48:00.000+03:00

...Su citrininiais bazilikais...

Pastaruoju metu madinga virti uogienes ar džemus su prieskoninėmis žolėmis - mėtomis, bazilikais, čiobreliais ar rozmarinais. Populiaru lietuviškus vaisius maišyti su egzotiškais. Kažkas teisingai sugalvojo, nes prieskoninės žolės suteikia puikaus aromato ir prieskonio, o egzotiški vaisiai, būdami sultingesni ar saldesni, sušvelnina lietuviškų uogų ir vaisių rūgštumą ir aitrumą.
Šiai madai pasidaviau ir aš. Išvirus porą stiklainių agrastų - bananų džemo, pradėjau improvizuoti. Ypač skanus agrastų - braškių - bananų - kokosų pieno džemas nesustabdė. Avietes sumaišiau su moliūgais, obuoliais, slyvomis ir bananais. Gavosi švelni avietinė košė su cinkeliu. Tik nieko blogo nepamanykit, ekperimetuoju gamindama po du - tris stiklainėlius...

Bet dabar apie tai, kaip šiemet blogai augo bazilikai. Sudygo gal tik iš ketvirto karto ir net nepradėjo žydėti. O juk prisisėjau ir žaliųjų citrinų skonio, ir cinamoninių, ir anyžinių. Lietus baigia numarinti liaunus stiebelius, todėl skubu sunaudoti.

Persikų - slyvų uogienei lygiomis dalimis naudojau dideles, jau beveik persirpusias geltonąsias slyvas bei tik gerai prisirpusius ir sultingus persikus, kurių pas mus dar galima rasti turguje. Šiame derinyje nuostabiai tinka žaliųjų citrinų žievelė, sultys bei citrininiai bazilikai, kurie priduoda savito, bet nuostabaus aromato ir skonio...

Ši uogienė - puikus įdaras pyragams ir bandelėms, pagardas ne tik prie blynų, vaflių ir balto varškės ar brie sūrio, bet ir prie paukštienos, o ypač kalakutienos, jei taip , kaip ir aš, mėgstate saldžiarūgščius priedus prie mėsos..

Reikia:

0,5 kg persikų;

0,5 kg geltonųjų slyvų;

2 žaliųjų citrinų (laimų);

500 g uogienių cukraus;

žiupsnio šviežių citrininių bazilikų lapelių (labai tiks ir cinamoniniai bazilikai arba rozmarinai ir čiobreliai).

Persikus perlieti verdančiu vandeniu, nulupti odelę ir supjaustyti nedideliais gabalėliais (kartu išimant kauliukus).

Slyvas taip pat susmulkinti, išimti kauliukus.

Laimo vaisius švariai nuplauti, nutarkuoti žievelę ir išspausti sultis.

Smulkintus vaisius sumaišyti su citrinų sultimis ir tarkuota žievele. Užvirinti ir ant mažos kaitros, nuolat maišant, pavirinti, kol vaisiai sukris. Įberti uogienių cukraus ir gerai išmaišius dar pavirti 5 - 10 minučių. Suberti bazilikų lapelius.

Išpilstyti į sterilius stiklainius ir užsukti...

OBUOLIŲ PYRAGAS SU VYNUOGĖMIS...

2011-09-17T01:17:00.000+03:00

... Ir karameliniu kremu.

Su besėklėmis saldžiomis vynuogėmis vietoj razinų ir saldžiu karameliniu kremu iš Maskarponės sūrio ir tamsaus Farino cukraus, todėl, jei rinksitės rūgštesnius obuolius, pyragas bus skanus be žodžių...

Reikia:

pyragui:

150 g rudojo cukraus;

150 g sviesto;

3 kiaušinių;

2 - 3 rūgščių obuolių;

100 - 150 g mažųjų besėklių vynuogių "Sultana";

200 g miltų;

žiupsnelio druskos;

šaukštelio kepimo miltelių;

2 šaukštelių malto cinamono.

Kremui:

3 šaukštų tamsaus cukraus "Farinas";

šaukšto sviesto;

250 g maskarponės sūrio.

Kremui sviestą pakaitiname kartu su cukrumi, kol cukrus ištirps. Įmaišome maskarponę ir patalpiname šaldytuvan, kad atšaltų.

Obuolius nulupame, išsėkliname ir supjaustome nedideliais gabalėliais.

Minkštą sviestą ištriname su cukrumi iki purumo. Po vieną įmušame kiaušinius, gerai išmaišant po kiekvieno.

Suberiame išsijotus ir su kepimo milteliais, cinamonu bei druska sumaišytus miltus. Švelniai išmaišome.

Įmaišome pjaustytus obuolius bei vynuoges.

Tešlą sukrečiame į kepimo formą ir kepame 190 laipsnių kaitros orkaitėje apie 45 - 50 minučių. Tikriname sausu mediniu pagaliuku.

Gerai ataušiname. Kiekvieną gabalėlį patiekiame su šaukštu kremo... :)

Kremui galite rinktis kitokį rudąjį cukrų. Su Farinu skonis sodresnis, specifinis.

Adaptuota pagal Žaidimų aikštelę

KRIAUŠIŲ - SVOGŪNŲ PAGARDAS

2011-09-14T19:08:00.000+03:00

Greičiau čatnis (angl. chutney).

Prie jūros - ankstyvojo rudens audra. Siautėja visai nešaltas, bet žvėriškas pietvakarių vėjas. Šermukšnių skinti nebereikės. Tik nusirinkti nuo žemės. Jei turėčiau tinklą ir ilgus, iki pat pažastų, guminius batus, eičiau prie jūros rinkti gintarų. Nors šiuo metu guminių dar nereikia, tik tinklo.. Esat matę, kaip gintariautojai traukia iš jūros vaikiško kumščio dydžio ar dar didesnius gintarų gabalus? Mažesnieji gabalėliai tampa nebeįdomūs. Reginys tikrai vertas dėmesio. Pasitaikius progai, verta pažiopsoti. Jei dėdė gintariautojas pasitaikys geros dūšios, tikrai padovanos nemažą gabalėlį ar net kelis...

Užtat tokių ne vieną maišą turi pasidėjęs (tiksliau, pasislėpęs) mano kaimynas. Rodė. Labai gražu. Neapsakomai... :)

Kriaušių čatnis - vienas iš tų, kurį norisi kabinti šaukštais ir valgyti vieną. Žiopsodama į monitorių aną vakarą taip ir padariau. Nejučiom iškabinau visą nedidelį stiklainiuką. Labai skanus prie grūdinių trapučių. Ir prie varškės ar minkšto sūrio. Ir prie paukštienos taip pat. Mėgstu saldžius vaisinius priedus su "cinkeliu" prie paukštienos ar kiaulienos...

Reikia:

1,5 kg kriaušių;

250 g džiovintų abrikosų;

500 g saldžių svogūnų (saldžiais vadinami baltieji svogūnai, nes tikrai yra saldesni nei įprasti ar mėlynieji);

4 skiltelių česnako;

apie 200 ml baltojo vyno acto;

100 ml citrinų sulčių;

žiupsnio juodųjų pipirų;

2 šaukštelių druskos;

šaukštelio šviežiai tarkuoto imbiero;

0,5 kg cukraus.

Švarias neluptas kriaušes supjaustome kubeliais, abrikosus, nuluptus svogūnus ir česnakų skilteles susmulkiname nedideliais gabalėliais. Viską sudedame į puodą ir pakaitiname iki užvirimo. Nuolat maišant verdame ant mažos kaitros apie 40 minučių arba tol, kol masė sukris. Virimo pabaigoje palaipsniui suberiame cukrų, druską, įdedame tarkuoto imbiero, pagardiname pipirais, įpilame acto ir citrinų sulčių. Paragaujame, jei reikia, skonį reguliuojame cukrumi, druska ar rūgštimi. Dar šiek tiek paviriname, sukrečiame į sterilius stiklainius ir sandariai užsukame.

Asmeniniai pastebėjimai ir pakeitimai. Vietoj baltojo vyno acto pyliau šiek tiek mažiau balzaminio acto. Pagardas gavosi tamsesnis, bet skanesnis (mano skoniui). Cukraus kiekį reiktų reguliuoti priklausomai nuo kriaušių rūšies (o gal taip pat pagal savo skonį). Man pusės kilogramo buvo per daug, dėjau apie 300 g. Imbiero dėjau daugiau. Išvirusios kriaušės liko "cielos", niekaip nenorėjo sukristi, matyt, tokios rūšies, todėl šiek tiek pamaigiau šakute... Šiaip, pagardas tikrai puikus... :)

Šaltinis: žurnalas "Virtuvė. Nuo...Iki..." 2011 m. Nr. 8

RUPIŲ MILTŲ PICA

2011-09-13T00:21:00.001+03:00

Su šviežiomis bulvėmis ir rozmarinu bei su saliamiu ir kaparėliais... Kad krepšinio varžybos būtų dar skanesnės...

Mėgstu namines picas. Apskritai, labai mėgstu picas. Šaldiklyje dažnai turiu savos gamybos šaldytos tešlos. Man patinka plonytis, bet nebūtinai traškus padas ir labai plonai supjaustyti priedai. Visai skirtingai, nei mano vaikams, kuriems idealus storapadis, dažniausiai pirktinis picos paplotėlis, būtinai labai šviežias ir su visais priedais pakeptas... mikrobangėj. Įžeidimas picai, kitaip niekaip... Tačiau kol kas nieko negaliu pakeisti.

Užtat plonytė rupių miltų pica, su dar ploniau supjaustytomis bulvėmis, svogūnais ir rozmarinio lapeliais ar saliamio dešra, jei patinka labiau tradicinė, - puikus užkandis prie salotų lėkštės ar tiesiog alaus stiklo...

Reikia (4 picoms):

papločiams:

250 g rupių kvietinių miltų;

250 g aukščiausios rūšies kvietinių miltų;

15 g šviežių mielių;

10 g druskos;

žiupsnelio cukraus;

apie 325 ml šilto vandens;

šaukšto alyvuogių aliejaus.

Įdarui:

natūralaus ar naminio pomidorų padažo;

keletos šviežių raudonų bulvių;

skanios saliami dešros;

raudonojo svogūno;

tarkuoto parmezano, džiugo arba čederio sūrio (arba skirtingoms picoms skirtingų sūrių);

šviežio rozmarinio lapelių;

šviežios kapotos čiobrelio ir raudonėlio žolės (tiks ir džiovintos);

smulkintų petražolių;

rupios jūros druskos;

maltų pipirų;

marinuotų kaparėlių;

alyvuogių aliejaus.

Mieles ištrinti su cukrumi, šlakeliu vandens ir trupučiu miltų. Pastatyti šiltai, kol ims burbuliuoti.

Dubenyje sumaišyti miltus, mielių mišinį, druską ir vandenį. Turi gautis lipni tešla. Įmaišyti aliejų ir minkyti, kol taps vienalytė ir glotni. (Arba apie 10 minučių plakti plakikliu). Jei tešla pareikalautų papildomai miltų, labai svarbu nepadauginti, kad pica nesigautų "akmeninė".

Iš tešlos suminkyti rutulį ir uždengtą maistine plėvele palikti dubenyje, kol pakils dvigubai.

Orkaitę įkaitinti iki 250 laipsnių kaitros.

Tešlą padalinti į lygias dalis. Iš kiekvienos jų iškočioti apskritimus (apie 5 mm storio) ir perkelti į rupiais miltais pabarstytą skardą. Papločius patepti natūraliu pomidorų padažu.

Neskustas bulves labai švariai nuplauti ir supjaustyti kiek įmanoma plonesnėmis riekelėmis (labai pagelbėtų mandalina, jei tokią turėtume). Sudėlioti ant picos papločių, pabarstyti rupia jūros druska, plonais griežinėliais pjaustytu svogūnu, tarkuotu sūriu bei kapotais rozmarino lapeliais.

Ant kitų papločių išdėlioti plonai pjaustytą saliamį, pabarstyti svogūnais, sūriu, maltais pipirais, kapotomis petražolėmis bei kaparėliais.

Picas pašauti karšton orkaitėn ir kepti apie septynias minutes arba, kol sūris išsilydys ir ims burbuliuoti.

Iškeptas apšlakstyti alyvuogių aliejumi ir apibarstyti šviežiais kapotais ar džiovintais raudonėliais ir/ar čiobreliais...

Adaptuota pagal D. Stevens "Naminė duona" 2011 m. ir The Italian Dish

LAUŽE KEPTŲ PAPRIKŲ SALOTOS

2011-09-09T00:34:00.000+03:00

Kol dar nesibaigė lauko kepsnių sezonas. O gal jau baigėsi? Pas mus dar tikrai ne..

Daugelis mėgsta daržoves, keptas ant grotelių ar ant iešmo. Ar bandėt kepti paprikas atviroje liepsnoje, tiesiog sumetant į laužą? Jei dar ne, pirmą kartą atrodys šiek tiek ekstremaliai, nes saldžiuosius pipirus iš ugnies ištrauksite juodus lyg anglis. Nustebinsite aplinkinius. Ir kai, kepant šašlykui ar kitokiems skanėstams, lengvai ir greitai nuvalysite pipirams nudegusią odą, juos nuplausite, supjaustysite ir pamarinuosite, aplinkiniai nustebs dar kartą... nes prie kepsnių patieksite puikias keptas ir laužo dūmais kvepiančias paprikas, šiek tiek pamarinuotas acto, aliejaus ir prieskonių mišinyje bei pagardintas petražolėmis ir fetos ar brinzos sūriu. Paįvairinimui... :)

Reikia:

saldžiųjų paprikų;

acto, balzaminio acto ar citrinų sulčių;

druskos, cukraus ir maltų pipirų pagal skonį;

trinto česnako;

šliūksnio aliejaus;

smulkintų šviežių petražolių;

minkšto fetos sūrio arba kietos brinzos.

Paprikas sumetame tiesiai į atvirą laužo liepsną, kol malkos dar pilnai dega. Stebime ir nuolat vartome. Turime apkepti iš visų pusių, kol paprikų išorė taps visiškai juoda ir daržovės atrodys lyg sudegusios.

Išimtas iš ugnies, nuplauname po vandens srove. Iki juodumo sudegusi odelė neįtikėtinai paprastai ir greitai nusineria ir daržovės tampa įprastos spalvos. Jei šalia nėra vandens čiaupo, paprikas tiesiog nulupame peiliuku ar rankomis, o po to švariai nuplauname.

Nuvalytos paprikos turėtų būti suminkštėjusios ir kvepėti laužu.

Marinatui actą, balzaminį actą ar citrinų sultis pagal skonį sumaišome su druska, cukrumi, pipirais, trintu česnaku ir aliejumi.

Paprikas supjaustome juostelėmis, išdėliojame lėkštėje ir užpilame marinatu. Arba tiesiog ant lėkštėje išdėliotų daržovių pašlakstome rūgšties, užbarstome druskos, mažą žiupsnelį cukraus ir pipirų, užspaudžiame česnako ir užpilame aliejaus. Palaikome bent penkiolika minučių. Tuomet užbarstome kapotų petražolių, mėgstamo sūrio ir patiekiame.

Galite pabarstyti marinuotais kaparėliais ir pakepintais kedrų riešutėliais...

Pagal Cook Eat Smile, Nr. 4

KALIAROPĖS SU MORNAJAUS PADAŽU

2011-09-06T15:33:00.000+03:00

Kai norisi ko nors vegetariško...

Pajūry šiuo metu šilta. Ir vanduo jūroje, ir oras miške, ir vėjas. Puikiausias metas ramioms atostogoms. Atostogoms su knyga ant marių kranto, pabraidžiojimais jūroje, pasivaikščiojimais miške, pasivažinėjimais dviračiu ištuštėjusiais dviračių takais, su jaukiais pasisėdėjimais vis dar veikiančiose lauko kavinėse...

Nors lietus drėgme ir labai lepina, grybų miške dar nerasta. Kas ten supras, ko jiems reikia... Skubam nudirbti paskutinius darbus lauke. Džiaugiamės krepšinio švente, kuri Klaipėdoje jau pasibaigė. Ech, tie draugiškieji gruzinai, užtvindę uostamiestį, o ypač "Friedricho" pasažą. Gruziniškos dainos, gruziniškas vynas ir maistas.... Noriu į Gruziją!

Kaliaropė - nei ropė, nei kopūstas. Visai be reikalo primiršta ir nepopuliari. Priskiriama kopūstams, nors yra šakniavaisis. Jei valgau žalią, man primena ropę ar ridiką, jei virtą ar keptą - kopūstą. Švelnus ir "kopūstiškas" jos aromatas bei skonis atsiskleidžia šiame apkepe, kurį aš mėgstu valgyti vieną, su balta duona, tačiau jis labai tinka kaip garnyras prie mėsiškų patiekalų..

Mornajaus (Mornay) padažas - Bešamelio artimas giminaitis. Kitaip tariant, tai Bešamelio padažas, į kurį pridedama tarkuoto sūrio. "Gruyere" ir "Parmesan" sūrių lygiomis dalimis. Arba "Emmental", "Gruyere" ir baltojo "Cheddar" derinių.

Reikia:

1 kg kaliaropių (geriau jaunų, svarbu, kad nebūtų sumedėjusios);

30 g sviesto;

šviežiai maltų baltųjų pipirų (aš jų nemėgstu, tad keičiu juodaisiais);

padažui:

40 g sviesto;

40 g miltų;

maltų pipirų;

0,5 l pieno;

druskos;

100 g tarkuoto Parmezano (naudoju "Džiugą");

sviesto formai ištepti;

1 kiaušinio trynio.

Kaliaropes nuplauti, nulupti ir supjaustyti skiltelėmis (ne per daug plonomis).

Sviestą ištirpdyti puode, sudėti kaliaropes ir pamaišant keletą minučių patroškinti. Įpilti 0,5 l vandens, paskaninti druska, pipirais ir uždengus virti apie 10 minučių ant vidutinės ugnies.

Padažui puode ar keptuvėje ištirpdyti sviestą, suberti miltus ir pakepinti iki auksinio geltonumo. Maišant lėtai supilti pieną ir pavirinti ant mažos kaitros. Pagardinti druska ir pipirais (nuolat maišyti, kad neprisviltų). Nukelti nuo kaitros ir sumaišyti su tarkuotu sūriu.

Orkaitę įkaitinti iki 200 - 210 laipsnių. Kepimo indą ištepti sviestu. Į pravėsusį padažą įmaišyti kiaušinio trynį. Kaliaropes su likusiu skysčiu sudėti į padažą, viską atsargiai išmaišyti ir sudėti į formą. Pabarstyti maltais pipirais.

Kepti viršutinėje orkaitės dalyje apie 20 minučių (kaliaropės turėtų išlikti šiek tiek traškios).

Šaltinis: Renate Kissel "Apkepai".

NAMINIS POMIDORŲ PADAŽAS

2011-08-29T15:59:00.000+03:00

Su paprikomis, obuoliais ir slyvomis. Su česnakais ir čili pipirais...

Ir aš pasidaviau atsargų ruošimo manijai. Pasigaminau keletą stiklainių saldžiarūgščiai aštrios pomidorų tyrės su vaisiais, puikaus pagardo prie paukštienos ar paukštienos marinavimui. Tiks ir prie makaronų, picų, žuvies ar kur tik norisi. Valgau tokį vieną, prie paprasčiausio sumuštinio su kaimišku rūkytu kumpiu... Svarbiausia, kad naminis, iš sezoninių gėrybių ir be jokių neteisingų priedų...

Gaminimui naudojau kietas, ne visai prisirpusias, rūgštenes slyvas ir todėl visai nepyliau acto. Rūgštumo pakako, skonį reguliavau tik druska ir cukrumi. Macnumui nepagailėjau česnako ir šviežių aitriųjų pipirų...

Reikia (apie 2,5 l gatavo padažo):

2 kg mėsingų, gerai prisirpusių naminių pomidorų (pvz., "jaučio širdies" veislės);

0,5 kg raudonųjų saldžiųjų pipirų;

1 kg kietesnių vengrinių slyvų;

0,5 kg obuolių (labai tiks alyviniai);

2 šaukštų druskos;

4 - 7 šaukštų cukraus (priklausomai nuo slyvų ir obuolių rūgštumo bei jūsų skonio);

2 vidutinių česnako galvučių;

2 šviežių čili pipirų.

Pomidorus stambiai supjaustome, paprikas išvalome ir taip pat susmulkiname. Obuolius nulupame, išsėkliname ir supjaustome skiltelėmis. Slyvas perpjauname pusiau ar ketvirčiais (kauliukus pašaliname).

Viską sudedame į puodą ir maišant katiname iki užvirimo (saugome, kad neprisviltų!).

Sumažiname kaitrą ir nuolat maišydami troškiname ant nedidelės kaitros apie valandą, kol daržovės ir vaisiai sukris ir virs tiršta mase.

Sutriname elektriniu smulkintuvu ir pertriname per sietą, kad neliktų odelių ir sėklelių.

Gautą tyrę vėl supilame į puodą ir dar šiek tiek paviriname. Pagardiname druska ir cukrumi.

Baigiant virti, įspaudžiame česnaką ir sudedame smulkiai kapotus aitriuosius pipirus. Paragaujame (druskos, cukraus ir aštrumo kiekį reguliuojame pagal savo skonį).

Karštą tyrę supilame į sterilius stiklainius ir užsukame dangteliais.

Laikome vėsiai...

MIGDOLINĖ OBUOLIŲ TARTA

2011-08-26T15:33:00.001+03:00

Pasiilgau obuolinių pyragų, kaip ir "teisingų, tikrų" obuolių. Ne visai taisyklingų, saldžiarūgščių ir tų, kuriuos mėgsta kirmėlaitės, ne vien žmonės :)

Trapios tešlos pyragas su alyviniais obuoliais gardus dar šiltas, su vaniliniais ledais ar plakta grietinėle. Dar puikesnis kitą dieną, kai obuolių sultys skaniai suminkština trapų pagrindą. Jei turite, į tešlą įpilkite kokio nors migdolinio likerio, pvz., "Amaretto". Kad paryškinti migdolų skonį. Tačiau tai nėra būtina. Ši tarta puiki ir taip...

Reikia:

pagrindui:

1,5 stiklinės miltų;

4 šaukštų cukraus;

šaukštelio kepimo miltelių;

100 g sviesto;

1 kiaušinio.

Įdarui:

50 g sviesto;

0,5 stiklinės cukraus (naudojau rudąjį);

2 šaukštelių cukraus su vanile;

2 kiaušinių;

150 g maltų migdolų;

500 g obuolių;

2 šaukštų migdolų likerio (jei tokio turime);

cinamoninio cukraus viršui.

Pagrindui sumaišome miltus, cukrų ir kepimo miltelius. Pridedame minkšto sviesto, įmušame kiaušinį ir gerai išminkome. Minkštą tešlą įvyniojame į maistinę plėvelę ir pusvalandžiui patalpiname šaldytuvan.

Tešla užpildome 24 cm skersmens kepimo formą, kraštelius prispaudžiame prie indo sienelių. Subadome šakute.

Orkaitę įkaitiname iki 175 laipsnių kaitros.

Įdarui minkštą sviestą gerai ištriname su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Nuolat maišant po vieną įmušame kiaušinius. Įmaišome maltus migdolus ir likerį, jei naudojame.

Obuolius nulupame, išsėkliname ir supjaustome skiltelėmis.

Įdarą sukrečiame ant tešlos. Ant viršaus išdėliojame obuolių skilteles. Kepame apie 30 - 40 minučių.
Viršų pabarstome cinamoniniu cukrumi..

Šaltinis: "Obuolių pyragai", 2006 m.

STORI BLYNAI SU RŪGPIENIU...

2011-08-19T16:50:00.002+03:00

... kurie knygelėje "Blynai ir vafliai" (2008 m.) kažkodėl buvo pavadinti plonais blynais su varške, nors nuotrauka - storų ir putlių blynukų. Maniau, apsiriko. Tačiau, varškės šiems blynams taip pat nereikia. Į tešlą pilamas rūgpienis arba kefyras... Supraskit, kaip norit, bet blynai pagal šį receptą stori, minkšti, lyg maži pyragėliai. Ir visai skanūs :) Ar būna neskanių blynų?

Tačiau prieš tai, apie geltonus žiedus. Ir vėl. Kažkaip net pati stebiuosi, kad dauguma mano augalų žydi geltonai. Visiškai nesąmoningai.

Antroje vasaros pusėje visuomet pakartotinai žiedus skleidžia kaktusai:

Geltoni opuntijų ausų žiedeliai šiemet varžosi su stipriai prisirpusiais vaisiais, kuriuos subrandino iš pernykščių žiedų ir kurie atrodo labai dekoratyviai. Kas su jais bus toliau - nežinau. Šie gražuoliai nuo balandžio pūpso lauke. Pasirodo, visai nebaisi jiems lietuviškai lietinga vasara...

Na, ir kas gi gali būti gražiau už rudenį pranašaujančias saulėgrąžas...

Vos subrendus kai kurių galvų sėkloms, tuoj ėmė darbuotis paukščiai. Kad matytumėt, kaip juos lesa akrobatės zylės...

Tai dar nepaskutiniai geltoni žiedeliai. Šiandien juos ypatingai drasko gūsingi vėjai. Bet labiausiai gaila, kad greit teks su jais atsisveikinti ilgai žiemai...

O dabar blynų receptas:

Reikia:

2 kiaušinių;

500 g miltų;

500 ml rūgpienio arba kefyro;

žiupsnelio druskos;

šaukštelio kepimo miltelių;

apie 50 g sviesto (arba keturių šaukštų tirpinto sviesto).

Kiaušinių baltymus atskiriame nuo trynių. Tirpintą sviestą sumaišome su tryniais ir supilame rūgpienį ar kefyrą.

Kitame inde sumaišome miltus su kepimo milteliais ir druska. Lėtai sukant supilame skystąjį mišinį.

Standžiai išplaktus kiaušinių baltymus sukrečiame ant tešlos ir švelniai pamaišome šaukštu.

Gerai įkaitintame aliejuje iškepame nedidelius blynukus.

Patiekiame su aviečių uogiene, skystu medumi arba kaip kas mėgsta :)

MAKARONŲ KRIAUKLĖS SU PAUKŠTIENA

2011-08-15T15:35:00.000+03:00

Dar niekada anksčiau neteko gulėti ant kieto, lietaus ir audringos jūros suplūkto smėlio, kaitinant popietinei rugpjūčio saulei ir krapnojant lietui vienu metu. Įdomus jausmas, kai virš jūros dangus mėlynas ir saulės spinduliams netrukdo joks debesėlis, o virš galvos lyja, nors nelabai yra iš kur. Vanduo jūroje - lyg ežere. Ne tik šiltas, bet ir skaidrus...Et, kad taip sustabdžius šią akimirką žavingą...

Makaronų patiekalai nėra mano mėgstamiausi. Juos labiausiai mėgsta vaikai. Ir visai paprastai - išvirtus ir aplietus lydytu sviestu su žiupsneliu tarkuoto sūrio. Kartais leidžia aplieti bazilikų padažu. Bet tik kartais.

Gražuolės makaronų kriauklelės, pavadinimu "lumaconi", virtuvėje ant stalo gulėjo jau senokai. Neatsilaikiau jų grožiui, kažkada pamačiusi parduotuvėje :)

Tad, kai šį savaitgalį praplyšo jų maišelis, ir kriauklės garsiai subiro į puodą, išgirdau, "pagaliau!". Lumaconi su paukštiena ir pomidorų - paprikų padažu... :)

Reikia:

maždaug 200 g stambių makaronų kriauklių;

300 g paukštienos faršo (naudojau kalakutienos);

nedidelio poro;

skiltelės česnako;

kiaušinio;

2 šaukštų sviesto;

4 šaukštų tarkuoto kietojo sūrio (naudojau "Džiugą");

2 šaukštų riebios grietinėlės;

žiuosnelio maltų kmynų (naudojau sveikus);

saldžiųjų paprikų miltelių;

druskos.

padažui:

2 saldžiųjų paprikų;

8 šaukštų grietinės;

4 šaukštų pomidorų tyrės;

žiupsnelio druskos, maltų juodųjų pipirų.

Į faršą sudedame pjaustytą porą, traiškytą česnaką, kiaušinį, supilame grietinėlę, įberiame 2 šaukštus tarkuoto sūrio, kmynų, saldžiųjų paprikų miltelių ir gerai išmaišome.

Makaronus paverdame dideliame kiekyje pasūdyto vandens (maždaug puse nurodyto virimo laiko), nukošiame ir perliejame šaltu vandeniu. Prikemšame paruošto faršo.

Padažui paprikas perpjauname, išimame sėklas, suvyniojame į foliją ir iškepame orkaitėje. Dar karštas pertriname per sietą. Į gautą tyrę įdedame pomidorų tyrės, grietinės, druskos ir pipirų.

Į kepimo formą, išteptą šaukštu sviesto, supilame puse padažo. Sudedame paruoštus makaronus ir apliejame likusiu padažu. Viršų apdėliojame likusio sviesto gabalėliais, apibarstome likusiu tarkuotu sūriu ir kepame 200 laipnsių kaitros orkaitėje apie pusvalandį. Jei makaronai per daug skrunda, viršų uždengiame folijos lakštu.

Sočių pietų!

Šaltinis "Moters savaitgalio virtuvė: makaronų patiekalai", 2007 m. Nr. 3.

SKREBUČIAI "KAI NORISI KAŽKO SALDAUS"

2011-08-09T11:16:00.000+03:00

Kai net giliausiam užkampy nebėra užslėptų skanėstų, o pyragų kepėja paskelbia atostogas... :)

Saldūs, cinamoniniai skrebučiai prie kavos ar arbatos. Beveik kaip sausainiai, traškūs, su skaniai apsilydžiusiu cukrumi ir kvepiantys cinamonais. Tokius gamindavo mano mičiutė. Tokiais greit pavaišinsite ir nustebinsite netikėtus svečius. Tokie greit dings nuo stalo, kai pabos įmantrūs pyragai. Su tokiais pavyko netikėtai laimėti mūsų kaimo gimtadienio metu rengtą konkursą šeimininkėms, tema "viskas iš duonos". Vis dar galioja nerašyta taisyklė, jog genialumas paprastume...

Reikia:

baltos forminės duonos (gali būti ir ne visai šviežia);

cukraus;

cinamono;

grietinėlės (apie 400 ml kepalui baltos duonos).

Duonos riekeles supjaustome puselėmis arba trikampiais. Į lėkštę įberiame cukraus ir pagal skonį įberiame malto cinamono (aš jo beriu negailėdama). Į kitą, gilesnę lėkštę įpilame grietinėlės.

Orkaitę įkaitiname iki 190 laipsnių (labai tiktų griliaus režimas ar kaitinimas tik iš viršaus, bet jei tokio nėra, padėklą su duonele įstatome aukščiau).

Duonos riekę viena puse greit merkiame į grietinėlę, o tuomet - į cukraus ir cinamono mišinį ir lengvai paspaudžiame. Sumirkusi pusė turi gerai aplipti cukrumi.

Sausąja puse riekelę dedame ant švarios ir sausos skardos. Taip pat padarome su likusiomis duonos riekėmis.

Kepame, kol cukruotas paviršius aptirpsta ir išdžiūva, o duona lengvai suskrunda. Ne mažiau skanu, kai duona lieka šiek tiek minkšta (kepimo laiką reguliuojame išimdami vieną riekelę ir paragaudami. Tai priklauso ir nuo duonos šviežumo)...

AGURKŲ - SVOGŪNŲ SALOTOS ŽIEMAI

2011-08-04T15:08:00.001+03:00

Su peletrūnais. Šiek tiek panašios į skaitytojų labai pamėgtus agurkų griežinėlius žiemai ir tikrai ne mažiau puikios.

Labai mėgstu marinuotus, raugintus ir visaip kitaip "užtaisytus" agurkus. Tačiau jau seniai neruošiu cielų agurkų trilitriniuose. Dėl to, kad praimtas stiklainis užima labai daug vietos šaldytuve ir trukdo, o vyriškoji pusė kniaukia iš nepasitenkinimo, nes neišima agurkų iš stiklainio. Netelpa didelė vyriška letena :)

Todėl mėgaujamės įvairiomis agurkų griežinėlių improvizacijomis, kurios vargiai sulaukia žiemos švenčių..

Šios salotos gali būti ruošiamos iš stambių, peraugusių agurkų arba iš įprastų. Labiau peraugusiems reiktų nuskusti žievę ir išimti sėklas. Ypač gardžios, pagamintos iš tradicinių, skanių ir labai traškių "rodničiok" veislės agurkėlių. Pats skanumėlis tas, kad kartu pasimarinuoja ir traškūs, macnūs svogūnai, ypač jei jauni, šių metų derliaus. Tad jų galima dėti puse agurkų kiekio ar net lygiomis dalimis.

O peletrūnai priduoda šiek tiek savito ir kitokio aromato. Peletrūno arba vaistinio kiečio žolės arbata labai tinka virškinimui gerinti, o kulinarijoje ši žolė ypač naudojama ne tik actui gardinti, bet ir agurkų marinavimui - rauginimui. Jei peletrūno neturite, dėkite petražolių ar kitų mėgstamų prieskonių.

Reikia:

3 kg agurkų;

1,5 - 3 kg šviežių svogūnų;

smulkintų krapų žiedynų;

šiek tiek šviežios peletrūno žolės (svarbu nepadauginti);

kelerių pipirų mišinio žirneliais;

lauro lapų;

maltų čili (aš naudoju piri piri);

3 nubrauktų šaukštų druskos;

3 - 5 kupinų šaukštų cukraus;

1 l vandens;

1,5 stiklinės acto (9%);

0,5 stiklinės aliejaus.

Agurkus švariai nuplauname, nupjaustome galiukus ir supjaustome nestoromis riekelėmis.

Nuvalytus svogūnus, priklausomai nuo dydžio, supjaustome žiedais ar pusžiedžiais.

Viską sudedame į puodą, suberiame prieskonius...

... smulkintus krapų žiedynus ir kapotus peletrūnus.

Įberiame druskos, cukraus ir gerai, bet švelniai išmaišome. Įpilame vandens, acto ir išmaišę paragaujame. Skonio intrensyvumą reguliuojame pagal save, tad, jei reikia, papildomai pasaldiname - parūgštiname.

Užpilame aliejaus ir toliau elgiamės trejopai:

jei norime šviežesnių agurkų skonio, puodo turinį iš kart sudedame į sterilius stiklainius, kuriuos pridengtus (tik ne gatavai užsuktus!) statome į kitą, didesnį puodą su vandeniu (vandens turi būti tiek, kad įstatytą stiklainį su agurkais apsemtų beveik iki kakliuko) ir kaitiname iki užvirimo. Tuomet, išimame ir užsukame steriliais dangteliais bei paliekame aušti;

jei norime labiau marinuotų agurkų skonio (taip, kaip, pvz., aš), puodą su agurkų salotomis uždengiame ir paliekame per naktį. Kitą dieną puodą pakaitiname iki užvirimo, karštas salotas sudedame į sterilius stiklainius ir greit užsukame švariais dangteliais. Paliekame aušti, pageidautina "aukštyn kojomis";

o jei nenorime šių salotų saugoti žiemai, bet namie laukia alkanų svečių būrys ir ant žarijų čirškia kvepiantys kepsniai, agurkėlius palaikome nuo 6 iki 24 valandų ir nešame ant stalo... :)

VAFLIAI SU VARŠKE...

2011-08-02T14:11:00.001+03:00

... ir agrastų padažas. Arba vafliniai varškės blynai su agrastų padažu.

Štai ir rugpjūtis. Pats gražiausias vasaros mėnuo. Pati šilčiausia jūra, daugiausia saulėtų ir nebe taip kaitrių dienų, šilčiausias vėjas, žvaigždėtos naktys, grybų pilni miškai... Ką jau bekalbėti apie uogų, vaisių ir daržovių derlių... Tinkamiausias metas atostogauti lietuviškam pajūry! Liūdna tik dėl to, kad vakarai nebe tokie šviesūs...

Rugpjūtis - ežiuolių žydėjimo metas. Apie jų gydomąsias galias pasakoti net nereikia. Aš jas auginu dėl nuostabių žiedų, kuriuos labai mėgsta lankyti drugeliai. Daugybė nuostabių drugelių :)

O pas mus vis dar yra agrastų. Kaip visuomet, Lietuvos vakaruose viskas vėluoja. Tačiau jau visai pabaiga, todėl skubu dalintis agrastų padažo receptu. Jei žinote, kas yra "lemon curd", tai čia panašus. Labai skanus, saldžiarūgštis, tinkamas tartoms įdaryti, trupiniuočiams kepti, kaip užpilas ant pyragų ar pyragų pertepimui, o taip pat prie putlių ir minkštų varškinių vaflių, kurie manajai šeimynai taip patiko, kad per kelis kartus spėjau prikepti jų didžiulį tuntą... Beje, vaflinė turi būti nebūtinai širdelių formos, tiks ir tokia, kokią galima rasti namie :)

Reikia:

vafliams:

2 kiaušinių;

2 pakelių varškės (360 g);

300 ml pieno;

250 g miltų;

šaukštelio kepimo miltelių;

žiupsnelio druskos;

šaukšto cukraus;

šaukštelio vanilinio cukraus;

75 g tirpinto sviesto.

agrastų kremui:

100 - 150 g cukraus (priklausomai nuo agrastų rūgštumo);

250 g agrastų;

100 ml vandens;

50 g sviesto;

2 didelių kiaušinių.

Vafliams kiaušinius išplakame su cukrumi, pridedame su pienu sumaišytos varškės, supilame lydytą sviestą.

Suberiame miltų, kepimo miltelių, druskos ir vanilinio cukraus mišinį ir gerai išmaišome.

Paliekame 15 minučių pabrinkti ir įkaitintoje vaflinėje iškepame blynus.

Agrastų kremui nuvalytus agrastus suberiame į puodą kartu su vandeniu ir ant nedidelės kaitros, maišant ir patrinant mediniu šaukštu, paviriname, kol agrastai subliūkšta ir sukrenta. Pertriname per sietą.

Vandens garų vonelėje (ant puodo su nestipriai verdančiu vandeniu pastatome dubenį) ištirpiname sviestą su cukrumi ir maišant kaitiname, kol cukrus ištirps. Įmaišome pertrintą agrastų tyrę ir dar pakaitiname. Kiaušinius nestipriai paplakame ir rankiniu plakikliu nuolat maišant supilame į agrastų tyrės dubenį. Kaitiname, kol masė lengvai sutirštėja (atvėsusi sutirštėja dar labiau).

Kremą supilame į stiklainį ir, ataušinus, patalpiname šaldytuvan.

Patiekiame prie vaflinių blynų.. :)

Šaltiniai:

"Blynai ir vafliai", žurnalo Mano Namai receptai, 2008 m.

Jamie Oliver forumas.

AGRASTŲ PYRAGAS

2011-07-26T16:13:00.000+03:00

Saldžiai rūgštus ir sultingas.

Užmiestyje gyvenantys žmonės turi daug dangaus, kuriuo gėrėtis nieko nekainuoja ir kuriuo jie turėtų didžiuotis. Jei tik nevaikštome nuo skubėjimo ir rūpesčių panarinę galvas, turime galimybę džiaugtis besileidžiančios saulės spalvų išdaigomis, debesų figūromis apniukusią dieną, žvaigždėtu dangumi rugpjūty, sugrįžtančiais paukščiais pavasarį... Į išskrendančius geriau nežiūrėti, kad per daug nespaustų širdies...

Šią vasarą dangus mus ypač stebina. Kai taip nuolat vasariškai pila trumpi lietūs ir tuoj vėl išlenda kaitri saulė, jau nuo birželio pabaigos dangų raižo didelių ir stambių vaivorykščių lankai ir puslankiai... :) Ar tai reiškia, kad ruduo bus gražus?

Agrastų uogas atradau iš naujo. Ir už tai esu dėkinga Rennie ir Eglei. Už marinuotas uogas, už gardų ir lengvai egzotišką džemą su bananais. Ir dar už tai, kad pernykštis agrastų vynas tikrai puikus...

Pyragą būtų galima pavadinti apverstu, mat ant dugno - tirpinto cukraus sluoksnis, labai tinkantis rūgščioms uogoms, virš kurių - plonas biskvitas, kurį ta saldi rūgštelė teisingai sudrėkina. Tačiau galima jo ir neversti, receptas to nereikalauja, ypač jei kepame išardomoj kepimo formoj... Bet kuriuo atveju, skanus, nuo stalo ištirpęs per akimirką.. Kaimynai tikrai neuduotų sumeluoti :)

Reikia:

500 g rūgštesnių agrastų;

200 g cukraus;

2 - 3 šaukštų vandens arba brendžio;

50 g sviesto;

2 kiaušinių;

75 g cukraus;

šaukštelio tarkuotos citrinos žievelės;

150 g miltų;

šaukšteio kepimo miltelių;

50 ml grietinėlės.

Agrastus švariai nuvalome (nuskabome kotelius ir barzdeles), nuplauname ir apdžioviname.

Keptuvėje (patogiau būtų iš kart kepimo formoje, jei yra galimybė) ant kaitros ištirpiname cukrų. Nukeliame nuo viryklės ir maišant atsargiai supilame drungną vandenį ar brendį (labai atsargiai, kad karštas cukrus nevirstų pavojingu vulkanu). Jei cukrų tirpinome keptuvėje, iš kart visą supilame į kepimo formą, kurioje kepsime (cukrus turi uždengti visą dugną).

Kiaušinius stipriai suplakame su cukrumi. Sudedame citrinos žievelę ir supilame tirpintą sviestą.

Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir įmaišome į tešlą. Supilame grietinėlę ir išmaišome, kad susidarytų lygi tešla.

Agrastus sudedame ant ištiprinto cukraus.

Ant viršaus užtepame tešlos.

Kepame 175 laipsnių kaitros orkaitėje, apatinėje lentynoje apie pusvalandį, kol šiek tiek paruduoja.

Patiekiame dar šiltą, su plakta grietinėle ar vaniliniu padažu. Skanus ir atvėsęs, "be nieko" :)

Agrastus šiame recepte galima keisti vyšniomis.

Cukrų galima ne vien ištirpinti, bet ir ilgėliau pakepinti su gabalėliu sviesto, kol šiek tiek karamelizuosis. Panašiai, kaip prancūziškajam "tarte tatin"...

Šaltinis "Didžioji virtuvės knyga", 2004 m.

KEPTI ABRIKOSAI

2011-07-23T20:10:00.001+03:00

Su citrininiais čiobreliais, aštriaisiais čili ir medumi. Desertui, salotoms ar prie mėsos, ypač, paukštienos.

Man labai skanūs kepti persikai. Pamarinuoti visai panašiai kaip ir abrikosai ar kimšti pelėsiniu sūriu ir aplieti balzaminio acto sirupu. Pastarųjų receptas čia. Labai gardūs ant grotelių kepti nektarinai su fetos ar ožkos sūriu. Šį kart apie keptus abrikosus. Išragavom keptus namie, orkaitėje bei lauke, ant griliaus. Puikūs.

Reikia:
6 ne per daug prisirpusių abrikosų;

2 šaukštelių aliejaus (pvz., nerafinuoto abrikosų kauliukų);

2 šaukštelių citrinos sulčių;

2 šaukštų skysto medaus;

žiupsnelio druskos;

žiupsnio maltų čili (arba šviežiai maltų juodųjų pipirų);

saujos šviežių citrininių čiobrelių (tiks ir įprasti).

Abrikosus švariai nuplauname, perpjauname pusiau ir išimame kauliukus. Sudedame į dubenį.

Aliejų sumaišome su citrinos sultimis, medumi, druska ir čili. Paragaujame. Jei nieko nebetrūksta, užpilame ant abrikosų ir gerai išmaišome. Užberiame smulkintus čiobrelius ir neilgam paliekame, kad pasimarinuotų.

Kepame 220 laipsnių kaitros orkaitėje arba labai karštame grilyje ant grotelių (odele į viršų) vos keletą minučių, kol vaisiai šiek teik suminkštės, vos apskrus, bet liks standūs (jokiu būdu neištižę).

Labai skanūs su plakta giretinėle!

Pagal Taylor Takes a Taste

ARBŪZŲ LIMONADAS

2011-07-21T14:13:00.000+03:00

... Kai lauke dusinančiai karšta ir tvanku...

Reikia:

pusės prisirpusio arbūzo (priklausomai nuo dydžio, gali pakakti ir ketvirčio);

2 citrinų;

saujos žalių mėtų lapelių;

3 - 4 šaukštų skysto medaus (arba 0,5 puodelio rudojo cukraus);

0,5 - 1 l gazuoto mineralinio vandens (pagal skonį, priklausomai nuo arbūzo dydžio);

daug daug ledo kubelių.

Citrinas švariai nuplauti ir išspausti sultis. Sudėti medų ar cukrų, suplėšytus mėtų lapelius, sumesti išspaustas citrinas ir gerai išmaišius, neilgam palikti vėsiai.

Arbūzui nulupti žievę su visa baltąja dalimi ir išrankioti sėklas. Minkštimą sutrinti elektrine trintuve.

Supilti paruoštas citrinų sultis, mineralinį vandenį ir paragauti (pagal skonį pasaldinti - atskiesti mineraliniu - neskiesti iš vis. Man skanus šis gėrimas ir skiestas vandeniu ir neskiestas). Atšaldyti. Patiekti su daug daug ledo kubelių..

Sutrintą arbūzo minkštimą galite iškošti (man skaniau su tirštimu) ir mineralinio nepilti. O jei į stiklinę tokio gėrimo įpilsite taurelę degtinės, mėgausitės labai gardžiu kokteiliu. Rekomenduoju!

Adaptuota pagal Martha Stewart

BISKVITINĖ UOGŲ TARTA

2011-07-19T13:33:00.001+03:00

Su plakta grietinėle, avietėmis ir mėlynėmis...

Džiaugiamės vasara ir jos permainingais orais pajūryje. Gal ir gerai, kad pasiutusiai karšta, tvanku ir staiga vėl nuo jūros atslenka vėsuma; kad plūpteli gausus, bet šiltas ir trumpas lietus, o saulė tuoj jį vėl nudžiovina; kad dienomis pučia gūsingas, bet šiltas vėjas, prie žemės lenkiantis svyruoklio šermukšnio stiebus, nuo svorio vos laikančius jau stipriai rausvėjančias uogas, o vakarais tylu, tylu, tik girdisi lizdeliuose tupinčių kregždžiukų čirpsėjimas... Taip įdomiau gyventi...

Vakarus leidžiam lauke, grožimės vakariniu dangumi, saulės nudažytais, nebe taip niūriais lietaus debesimis. Turistaujam, verdam žuvienę ant laužo, maudomės upėj, pajūrio paplūdimius užleisdami poilsiautojams; braidom po bekraštę pievą per liūtį, pinam vainikus iš lauko gėlių...

Verdam uogienes, skubam išsisaugoti nors dalelę vasaros...

Ir kaip viską suspėti?

Negaliu žiūrėti, kaip vienu metu turgaus prekystaliai lūžta nuo vyšnių, trešnių, mėlynių, serbentų, agrastų, aviečių, šilauogių. Kaip suspėti visko paragauti? Pikta, kad nektarinų ir persikų kilogramas kainuoja tris, keturis litus, o paprasčiausių raudonųjų serbentų litras - penki litai. Ką jau kalbėti apie mėlynes, avietes ar net braškes, kurios šiemet sumušė visus kainų rekordus...

Et, norsisi kartais pabambėti, nors naudos iš to maža. Geriau nieko negalvojant, nusipirkti kilogramą mėlynių ir aviečių, išsikepti biskvitinę tartą prie kavos ir sočiai prisikirsti :)

Reikia:

biskvitiniam pagrindui:

3 kiaušinių;

120 g cukraus;

130 g miltų;

šaukštelio kepimo miltelių;

šaukštelio cukraus su vanile;

sviesto kepimo formai patepti.

uogų sluoksniui:

500 ml plakamosios grietinėlės;

2 šaukštų cukraus;

2 šaukštelių želatinos miltelių;

2 šaukštų vandens;

0,5 kg šviežių mėlynių;

šaukšto cukraus;

0,3 - 0,5 kg dailių, sveikų šviežių aviečių;

miltinio cukraus apibarstymui.

Želatinos miltelius užpilame vandeniu ir paliekame, kad išbrinktų. (Jei pyragą ketinate suvalgyti iš kart visą, želatinos į grietinėlę galite ir nemaišyti).

Biskvitui kiaušinių trynius atskiriame nuo baltymų ir ištriname su cukrumi iki baltos, purios masės.

Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir vaniliniu cukrumi. Įmaišome į trynių masę (tešla taps klampi ir sunkiai maišoma). Galiausiai švelniai įmaišome iki standžių putų išplaktus baltymus.

Tešlą sukrečiame į žemą tartos formą (manoji forma 26 cm skersmens ir įdubusiu viduriu) ir kepame 180 laipsnių kaitros orkaitėje, kol įgauna vos gelsvai rusvą spalvą (ar iškepė, tikriname sausu mediniu pagaliuku).

Paplotį ataušiname išimame iš formos. Jei jūsų tartos forma nėra įdubusi per vidurį, patį papločio viduriuką suspaudykite pirštais, kad tilptų grietinėlės ir uogų mišinys.

Želatiną ištirpiname vandens vonelėje ir sumaišome su paplakta iki purumo, bet ne per standžiai išplakta grietinėle. Plakant nepamirštame įberti cukraus.

Grietinėlę sudedame ant biskvitinio papločio vidurio. Suberiame cukrumi apibarstytas mėlynes ir šiek tiek paspaudžiame. Tarpelius užpildome avietėmis. Gerai atšaldome.

Patiekiant apibarstome miltiniu cukrumi ir papuošiame mėtų lapeliais...

Adaptuota pagal "Moters savaitgalio virtuvė. Uogų patiekalai" 2005 m. liepa Nr. 2

Vėl akis džiuginu žiedais. Mano taip mėgstamais geltonais, tik šį kart lelijų, patogiai įsitaisiusių tarp čiobrelių ir agurklių..