MOLIŪGŲ DŽEMAS

... su apelsinais ir mangais.

Labai myliu rudenį tokį, koks yra pastaruoju metu. Įšilusį nuo jūros. Su gausybe išraiškingų debesų danguje. Su protarpiais lyjančiu lietumi ir vėl išlendančia saule. Myliu šlapiais lapais ir grybais kvepiantį mišką ir susivėlusią jūrą. Aronijomis pasistiprinti užsukančius migruojančius strazdus. Ir neįprastai didelį mėnulį. Pamažu raustančius klevus ir ąžuolus, barstančius giles. Bumpsinčius obuolius nuo medžių ir dar labai daug gerų dalykų!

Didžiuliai oranžiniai moliūgai - taip pat vienas iš rudeninių malonumų. Atgaiva akims, man jie labai gražūs. Jei rudenį lankysitės arčiau jūros, spalio pabaigoje būtinai užsukite į Švėkšną, kur vyksta puiki moliūgų šventė. Tūkstančiai gražuolių vienoje vietoje!

O aš verdu moliūgų džemą, kvepiantį citrusiniais. Praeitą rudenį įmaišiau dar ir gerai prisirpusių mangų. Džemas gavosi ne tik nuostabios aukso spalvos, bet ir nepakartojamai aromatingas ir gaivus. Jei nežinote, kur ir kaip suvartoti gausų moliūgų derlių, rekomenduoju!

Reikia:
800 g moliūgo (be odos ir sėklų)
2 gerai prisirpusių mangų
2 apelsinų
1 citrinos
500 g uogienių cukraus

Moliūgą sutarkuokite plonais šiaudeliais (jei neturite tokios tarkos, pjaustykite peiliu, nedideliais "skaniais" šiaudeliais ir virkite šiek tiek ilgiau).
Mangus nulupkite ir susmulkinkite (kaulą, žinoma, išimdami).
Apelsinus ir citriną gerai nušveiskite karštu vandeniu su soda. Išorinę citrusinių žievelių dalį (be baltosios dalies) plonai nutarkuokite. Apelsinus nulupkite ir džemui naudokite tik minkštimą, stengdamiesi atskirti nuo membranų (baltųjų jungiamųjų vaisiaus dalių).
Iš citrinos išspauskite sultis.
Į puodą suberkite tarkuotą ar pjaustytą moliūgą, mangų ir apelsinų minkštimą, apelsinų ir citrinų nutarkuotas žieveles, supilkite citrinos sultis ir užvirkite. Pradėjus kunkuliuoti, kaitrą sumažinkite ir pavirkite apie 15 minučių. Moliūgas gali likti truputėlį traškus, taip bus gardžiau.
Suberkite uogienių cukrų ir dar pavirkite apie 10 - 15 minučių.
Sukrėskite į sterilius stiklainius ir užsukite.

Skanaukite su baltu varškės sūriu ar minkštuoju sūriu, labai gardu su kietuoju sūriu (pvz., "Džiugas"). Šis skanėstas puikiai tiks su blyneliais, jogurtu, koše ar varške. Puikiai pagardins desertus (pvz., grietinėlės drebučius panna cotta). Jei mėgstate, įmaišykite šiek tiek šviežio imbiero, jis suteiks dar daugiau gaivumo...

Gražių rudens akimirkų!

MOLIŪGŲ SĖKLŲ - MEŠKINIŲ ČESNAKŲ UŽTEPAS

Nors pavasaris šaltas ir žvarbokas vėjas nuo jūros vis neleidžia skleistis žalumai, prisėsti ant suoliuko saulės atokaitoje čiulbant varnėnams, vis vien labai smagu. Pilnai pasiruošiau dviračių sezonui, jau nebesulaukiu šiltesnių dienų, važiuosiu į pajūrio mišką dilgėliauti.

Tačiau labiausiai pavasarį laukiu, kol turguje pasirodys pirmieji meškinių česnakų lapeliai, jauni lapeliai ypač gardūs. Jau ne pirmus metus pagal austrų žolininkės M. Treben receptą gaminu jų antpilą - gerą šūsnį šių lapų susmulkinu ir užpilu degtine, kad apsemtų ir palieku tamsioje vietoje dviems savaitėms. Nukošiu ir kasdien išgeriu po arbatinį šaukštelį su vandeniu. Anot žolininkės, toks antpilas valo kraujagysles, gerina žarnyno darbą ir stiprina visą organizmą.

Meškinio česnako lapus įprasta naudoti salotoms (ypač skanu su virtais kiaušiniais), omletams, susmulkintus skanu maišyti į bulvių košę, itališkų virtinukų gnocchi tešlą ar sriubas.
Aš jaunų lapelių įmaišiau gamindama moliūgų sėklų užtepą, kurį drąsiai būtų galima vadinti pikantišku moliūgų sėklų sviestu. Sodriai žalios spalvos užtepas puikia laikosi šaldytuve ir tinka beveik visur - tepimui ant duonos, skrebučio ar trapučio, virtiems kiaušiniams įdaryti, tirštoms sriuboms gardinti, žaliems "gnocchiams" gaminti, makaronams bei avinžirnių maltinukams "falafeliams" gardinti! Ši masė patiekalus natūraliai nudažo vaiskiai žalia spalva...

Reikia:
apie 60 g moliūgų sėklų
saujos jaunų meškinių česnakų lapelių
4 valg. š. moliūgų sėklų aliejaus
druskos pagal skonį
2 - 3 valg. š. citrinų sulčių
1 arb. š. klevų sirupo
1 valg. š. virinto vandens
ypač tyro alyvuogių aliejaus

Moliūgų sėklas švelniai paskrudinkite sausoje keptuvėje, kol ims traškėti, kvepėti ir truputėlį išsipūs. Stebėkite, kad nepradėtų degti. Atvėsinkite.

Viską, išskyrus vandenį sutrinkite elektriniu trintuvu iki vientisos kreminės tekstūros. Jei masė per tiršta, įpilkite vandens. Paragaukite, jei reikia, dar pasūdykite ar įpilkite citrinų sulčių. Sukrėskite į sandariai uždaromą stiklainį, paviršių išlyginkite ir užpilkite šlakeliu ypač tyro alyvuogių aliejaus, jis puikiai užkonservuos. Laikykite šaldytuve ir suvartokite per 10 - 14 dienų.

ANAKARDŽIŲ RIEŠUTŲ UŽTEPAS SU KRAPAIS

Kai net ir nedidelėj lysvėj krapai ima bujoti lyg išprotėję, vis galvoju, ką tokio gardaus ir įdomesnio su jais nuveikti, kol neperaugo. Įvairiausi žalumynų pesto - vienas būdų tai padaryti. Šį kart labai magėjo pabandyti su anakardžių riešutais. Iš šių riešutų veganai ir vegetarai gamina pieną, sviestą, grietinę, varškę, įvairiausius užtepus ir naudoja kaip pagrindą pyragams. Keletą valandų pamirkyti ir sutrinti į pastą, šie naudingų medžiagų pritvinkę riešutai kartu su didelių šūsniu šviežių ir sultingų krapų sukuria švelnios tekstūros gardų  ir gaivų kreminį užtepą, kurio paragavus, norisi spėlioti, iš ko gi čia pagaminta. Pestu tai galbūt ir negalėtų vadintis, nes tai pagardai, kurių pagrindą sudaro žalumynai. O čia pikantiškas riešutų užtepas su krapais, pagardintas česnaku ir tarkuotu Džiugo sūriu. Labai gardus ir netikėtas derinys!

Reikia
100 g anakardžių riešutų
1 česnako skiltelės
druskos ir maltų pipirų pagal skonį
2 - 3 valg. š. citrinos sulčių
geras šūsnis šviežių krapų  (jei mėgstate krapus, jų tikrai negailėkite)
2 - 3 valg. š. tarkuoto sūrio Džiugas

Riešutus pamirkykite šaltame vandenyje apie 3 - 4 valandas. Ilgiau nereikia. Nusunkite ir suberkite į elektrinį trintuvą kartu su česnaku, šiek tiek pasmulkintais krapais ir citrinų sultimis. Sutrinkite iki tyrės. Suberkite tarkuotą sūrį ir dar šiek tiek patrinkite. Pagal skonį pagardinkite druska ir maltais pipirais, jei reikia, dar įpilkite citrinų sulčių. Sukrėskite į indelį ar nedidelį užsukamą stiklainį ir padėkite į šaldytuvą. Po valandėlės skanaukite su baltos duonos skrebučiais, trapučiais, sausučiais, duonos lazdelėmis, šviežiomis morkytėmis ir pan. Skanaus!

Šią vasarą džiaugiuosi dar nebandytomis auginti gėlėmis, skeltažiedžiais. Nuostabūs žiedeliai, savo forma primenantys orchidėjas, dar vadinami "vargšų orchidėjomis" arba "drugeliais". Žydi ilgai ir gali papuošti bet kurių vienmečių kompozicijas... Tikros gražuolės!

MARINUOTI RABARBARAI

 Ir naujas, storas, spalvingas, vasara kvepiantis žurnalas "Debesys". Labai daug skanių idėjų, vartykit ir mėgaukitės!

Aš jau padariau išvadą, kad marinuoti galima viską. Marinuoti rabarbarai tik dar vienas netikėtas ir gardus atradimas į kompaniją prie marinuotų ridikėlių, agrastų, vynuogių, varškės sūrio ir kitokių skanėstų. Pirmąjį kartą jų paragavau jų praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai sudėjau į stiklainius ir užpyliau marinatu. Na tokie, dar kietoki, šiek tiek traukiantys, lyg ir nieko ypatingo. Sudėjau stiklainius į šaldytuvą ir pamiršau iki pat vėlyvos žiemos. O tuomet, dingo nuo stalo akimirksniu. Prisigėrę prieskonių aromato, su gaivia anyžių gaidele, minkšti ir švelnūs, puikiai tiko prie vyno, šalia minkšto sūrio ir alyvuogių. Pabandžiau pagaminti marinuotų silkių suktinukus - netikėtai gaivu ir labai gardu! Labai dera su sūdyta ar rūkyta lašiša, prie paukštienos kepsnių ir t.t. Rekomenduoju!

Reikia:

1 kg rabarbarų kotų

½ l vandens

250 ml obuolių acto

1 valg. š. druskos

8 valg. š. cukraus

1 valg. š. kalendrų sėklų

1 valg. š. garstyčių sėklų

2 arb. š. juodųjų pipirų žirnelių

sėklos iš 3 kardamono ankščių

1 arb. š. rožinių pipirų

1 žvaigždinis anyžius

žiupsnis šviežių bazilikų (anyžių ar cinamono kvapo)

Rabarbarų kotus nulupkite, supjaustykite ir sudėkite į sterilius stiklainius. Ant viršaus užberkite po žiupsnį kalendrų, garstyčių, pipirų, kardamono sėklų, sulaužykite ir įmeskite po gabalėlį žvaigždinio anyžiaus, įdėkite po keletą bazilikų lapelių.

Vandenį, actą, cukrų ir druską suberkite į puodą ir kaitinkite iki užvirimo, kol cukrus ištirps. Karštą marinatą užpilkite ant rabarbarų ir sandariai užsukite dangteliais. Apgaubkite storu rankšluosčiu ir palikite, kol atvės.

Atvėsusius stiklainius sudėkite į šaldytuvą. Palaikykite bent savaitę, kad įsiskonėtų, tik tuomet ragaukite. Kuo ilgiau laikysite, tuo rabarbarai bus minkštesni ir sodresnio skonio. Patys gardžiausi patį viduržiemy!

Prieskonius marinatui rinkitės pagal savo skonį.

Receptas ruoštas maisto tinklaraštininkų žurnalui "Debesys", 2014 m. vasaros numeriui.

PUPELIŲ UŽTEPĖLĖ SU SILKĖMIS

... ir raudonųjų palmių aliejumi.

Man labai patiko šis paprastas ir lengvai pagaminamas užtepas, kurį pomidorų pasta, o dar geriau - saulėje džiovinti pomidorai ir raudonasis palmių aliejus nudažė ryškia spalva. Tikra puošmena! Mes tokį valgėme gal kiek ir neįprastai, tepėme ant keptos juodos duonos su saulėgrąžomis, bet būtent taip buvo skaniausiai. Bet jūs galite rinktis baltos duonos skrebučius, nenusivilsite. Žinau, obuoliams laikas jau baigėsi. Vietoj jų rekomenduoju agurką, nesvarbu, šviežią ar marinuotą, o gal pabandykite su gabalėliu kivio, kuris su silke labai dera...

Reikia:

1 svogūno

1 skiltelės česnako

4 valg. š. raudonųjų palmių aliejaus

250 g virtų (arba konservuotų) baltųjų pupelių

1 valg. š. pomidorų pastos

200 g aliejuje marinuotos silkės

1 – 2 saldžiarūgščių obuolių

šviežiai maltų žaliųjų pipirų pagal skonį

druskos pagal skonį

juodos ruginės duonos su saulėgrąžomis

aliejaus duonos kepimui

druskos pagal skonį

1 – 2 česnako skiltelių duonai įtrinti

žalumynų papuošimui

Svogūną ir česnaką nulupkite ir smulkiai sukapokite.

Keptuvėje įkaitinkite raudonųjų palmių aliejų ir pakepinkite svogūną bei česnaką, kol suminkštės.

Virtas pupeles sutrinkite elektriniu trintuvu iki tyrės kartu su pakepintomis daržovėmis (jei užtepas atrodo per tirštas, įpilkite šiek tiek virinto vandens). Įmaišykite pomidorų pastos, pagal skonį pagardinkite maltais pipirais ir druska.

Silkę supjaustykite nedideliais gabaliukais. Obuolius perpjaukite pusiau, išpjaukite sėklalizdžius ir supjaustykite plonomis skiltelėmis (žievelės nenulupkite).

Duoną supjaustykite riekelėmis ir pakepinkite kol apskrus ant nedidelio kiekio aliejaus. Pabarstykite druska, įtrinkite česnaku.

Ruoškite skrebučius – ant kiekvienos duonos riekės užtepkite trintų pupelių. Uždėkite po du gabalėlius silkės, o ant viršaus – po skiltelę obuolio. Paviršių pabarstykite šviežiai maltais pipirais, papuoškite žalumynais ir patiekite.

Vietoj pomidorų pastos naudokite saują saulėje džiovintų pomidorų, labai rekomenduoju. Jei sausi, pamirkykite juos karštame vandenyje, sutrinkite ir įmaišykite į pupelių užtepą. Pomidorus aliejuje tereiks tik sutrinti.

Gražaus laisvadienio!

Receptas ruoštas Debesų žurnalo 2013 m. žiemos numeriui.

IMBIERŲ DŽEMAS

Šaltą ir žvarbų rudens vakarą, kai ima šalti rankų ir kojų pirštai arba kai nei iš šio nei iš to ima perštėti gerklę, mane gelbsti imbierų džemas, kurį atradau visai neseniai. Tokį kabinu šaukšteliais ir užgeriu nesaldinta kava. Dedu puodelin kartu su griežinėliu citrinos ir užpilu karštu vandeniu - turiu puikios arbatos, atbaidančios pačius įvairiausius virusus. Tepu ant baltos duonos. Maišau į marinuojamus vištienos sparnelius. Gardinu obuolių pyragus... Macnus ir skanus, tokio bent mažą stiklainėlį būtina turėti po ranka darbe. Rekomenduoju!

Reikia:
1 kg imbiero šaknų (nenuluptų)
1 l šviežiai spaustų obuolių sulčių
uogienių cukraus (per pus mažiau nei gausite imbierų tyrės. Man, naudojant nurodytą kiekį imbierų, jo prireikė 650 g)
pusės citrinos sulčių
50 ml brendžio

Imbierus plonai nulupkite ir smulkiai supjaustykite. Suberkite į puodą, užpilkite obuolių sultimis ir užvirinkite. Užvirus, kaitrą sumažinkite iki vidutinės ir virkite apie pusvalandį (jei reikia, vis nugraibykite susidariusias putas). Kaitrą išjunkite, o imbierus sultyse palikite per naktį.

Kitą dieną imbierus nusunkite ir sutrinkite elektriniu trintuvu. Sumaišykite su nusunktomis sultimis ir gautą tyrę pasverkite. Vienam kilogramui tyrės imkite pusę kilogramo uogienių cukraus. Manoji tyrė svėrė 1,3 kg, tad prireikė 650 g uogienių cukraus.
Imbierų masę vėl supilkite į puodą ir užvirinkite. Pavirkite ant vidutinės kaitros apie 15 minučių, tuomet supilkite uogienių cukrų, citrinos sultis ir dar šiek tiek pakaitinkite. Supilkite brendį, gerai išmaišykite ir supilstykite į sterilius stiklainius....

Nepamatavau tikslaus kiekio, kiek gavosi šio kvapnaus džemo, supilsčiau į mažesnius stiklainius, manau, bus kažkur apie litrą...

Adaptuota pagal "Moters savaitė", 2012 m. rugsėjo 18 d.

DŽIOVINTŲ POMIDORŲ IR LAUŽE KEPTŲ PAPRIKŲ UŽTEPAS

Šį rudenį šokom aplink laužą. Beveik tikrąja to žodžio prasme. Mat sumaniau ant ugnies iškepti visą maišą paprikų. Ne tik iškepti, bet ir pamarinuoti žiemai. Truputį nustebinom aplinkinius, gal kai kuriuos prajuokinom, o kai kurie, tikriausiai, pamanė, kad su mumis jau visiška netvarka :) Pusvalandį lyg laumei teko šokinėti vidury pievos aplink rūkstančią ir liepsnojančią šašlykinę. Dūmo kvapo ir skonio paprikos, lyg rūkytos sukrito stiklainin ir buvo užpiltos saldžiarūgščiu marinatu. Su česnakais, čiobreliais, bazilikais ir kitokiais gerumais. Bet šito recepto šiemet nebus, tik erzinu. Paprikas baigiam suvalgyti, nes labai gardžios ir ne tik ant skrebučio. Prieš porą dienų dalį šių skanėstų sutryniau kartu su džiovintais pomidorais ir pagaminau puikų, dūmų skonio užtepą. Puiki užkandžių idėja. O jei neturite lauže keptų paprikų ar vietos laužui, iškepkite jas tiesiog orkaitėje, nulupkite odelę, o užtepą pagardinkite malta saldžiąja rūkyta paprika. Arba naudokite marinuotas paprikas.

Reikia:
150 džiovintų pomidorų (sausų, ne aliejuje)
vienos nedidelės keptos paprikos (be odelės, o jei didesnė, tai pakaks pusės)
2 valg. š. marinuotų kaparėlių (kaparėlių marinatą ar sūrymą pasilikite)
skiltelės česnako
keletos lapelių šviežio baziliko
druskos, cukraus ir maltų pipirų pagal skonį (jei mėgstate, naudokite maltą čili)
pusės citrinos
keletos šaukštų tyro alyvuogių aliejaus

Pomidorus užpilkite karštu, bet ne verdančiu vandeniu ir palikite 15 - 30 min.

Išmirkusius pomidorus nusunkite (sunkos kol kas neišmeskite) ir švelniai nuspauskite. Elektriniu trintuvu dalimis sutrinkite pomidorus ir česnaką, palaipsniui pridėkite paprikų. Jei per sausa, įpilkite truputį skysčio, kuriame mirko pomidorai, bus lengviau sutrinti. Baigiant trinti, įberkite kaparėlių ir baziliko lapelių. Tirštumą reguliuokite "pomidorų skysčiu" pagal save.

Gautą masę pagardinkite citrinos sultimis, kaparėlių sūrymu, cukrumi, maltais pipirais ir druska. Pastarosios gali ir neprireikti. Įpilkite šaukštą ar du alyvuogių aliejaus ir gerai išmaišykite. Sukrėskite į dailius indelius, paviršių užpilkite aliejumi ir patiekite. Skaniausia su paskrudintu prancūzišku batonu ar itališka duonele.
Šaldytuve puikiai laikosi iki savaitės...

NASTURČIŲ ŽIEDŲ IR BAZILIKŲ PESTO

Kur dedate bazilikus, kai vasara padovanoja puikų jų derlių? Šią vasarą man šie prieskoniai dera kaip niekad gerai. Vazonuose, loveliuose, namie ant palangės, lauke, tik ne darže. Matyt, dėl nuolatinių vėjų ir šilumos trūkumo, atviroje dirvoje bazilikų užauginti man nepavyksta. 
Aš bazilikų visuomet šiek tiek sušaldau. Šiek tiek sudžiovinu, kad galėčiau maišyti su kitomis prieskoninėmis žolėmis žiemą.

Šiemet pabandžiau pasidaryti bazilikų druskos ir cukraus. Puiki spalva! Ypač druska su violetiniais bazilikais. 

O gaminau paprastai, tiesiog, lygiomis dalimis sumaišiau druskos ir bazilikų lapelių (pvz., stiklinė druskos ir vidutiniškai prikimšta stiklinė lapų), sutryniau rankiniu elektriniu trintuvu iki vientisos masės ir šiek tiek padžiovinau 90 laipsnių kaitros orkaitėje. Tuomet dar šiek tiek palaikiau saulės atokaitoje, kad gerai išdžiūtų ir subėriau į indelius. Toks pat žaidimas ir su cukrumi, tik cukrui sunaudojau žaliosios citrinos ir cinamono kvapo turinčius bazilikus.
Nežinau, kiek ilgai išsilaikys aromatas, manau, kad suvartoti teks kuo greičiau, kadangi spalva laikant šviesoje jau blunka, bet kol kas tai labai puikus pagardas beveik viskam, vietoj įprastos druskos ar cukraus.

Šios vasaros atradimas - bazilikų pesto su nasturčių žiedais, kurie suteikia skanaus aitrumo (tikriausiai, žinote, kad valgomi tiek nasturčių žiedai, tiek lapai, tiek pumpurai, kurie turi liežuvį kandančio aitrumo, šiek tiek primenančio garstyčias ar gražgarstes, be to, tai kalnas vitaminų!). Tad, jei daržo pakrašty ant tvoros ar gėlyno vidury raitosi švarus, nepurškiamas nasturčių krūmas, rekomenduoju pabandyti. Puikus užtepas ant itališkos baltos duonos skrebučio, su pomidoro griežinėliu ir mоcarelos rutuliuku arba pagardas makaronams, picai, o gal vištienos marinatui...

Reikia:
50 g bazilikų lapelių
20 g nasturčių žiedų (apie 30 - 40 žiedų)
2 skiltelių česnako
30 g tarkuoto sūrio "Džiugas"
apie 70 ml tyro alyvuogių aliejaus
2 valg. š. kedro riešutų (migdolai ar saulėgrąžos taip pat tiks)
druskos, maltų pipirų ir citrinos sulčių pagal skonį

Bazilikus kartu su nasturčių žiedais ir aliejumi sutrinkite elektriniu trintuvu iki tyrės. Trinant sumeskite česnaką, sūrį ir riešutus. Tirštumą reguliuokite aliejumi.
Pagal skonį pagardinkite druska, citrinos sultimis ir maltais pipirais. Sukrėskite į užsukamą indelį ir paviršių užpylę šlakeliu alyvuogių aliejaus, sandariai uždarykite. Laikykite šaldytuve ir suvartokite per keletą dienų...

Pagardui vartokite ne vien žiedus, bet ir nasturčių lapus. Jaunesnius, švaresnius ir nepažeistus kenkėjų. Lapai turi daugiau aitrumo nei žiedai.

MĖSAINIAI SU VIŠTIENA IR DILGĖLĖMIS

Ėmė ir davė vėsiam pajūriui tropinį karštį, karštų vėjų, tūkstančius žiedų ir jausmą, jog vasara tikrai jau čia... O mano spintoj, tarp pasimetusios, greitom ištrauktos basučių poros, dar tingiai gulinėja keletas porų šiltų batų. Dar prieš savaitę negalėjau rasti normalios dilgėlės, o šiandien jų bujoja visos pamiškės. Sparčiai želia rabarbarai, jau spėjau iškepti skanų pyragą. Miškai gaiviai kvepia ievomis, tik užvakar pražydo alyvos. Pavasario kaip ir nebuvo...
Spėjom pasigauti kaitrios saulės tuštutėliame Juodkrantės paplūdimy, prisirinkti gintaro trupinių, o kai kam pavyko įkristi į dar vis ledinę jūrą. Kai vidurnakty ėjom stumdami dviračius kvepiančiu pušynu palei jūrą, ties kuria dangus jau netemsta, kai į save traukėm tvankų, vandeniu ir sakais kvepiantį orą, o kūną mušė lengvas prakaitas, norėjosi sustabdyti akimirką :)


Ir vėl naminiai mėsainiai (rudenį gaminau šiuos, su kalakutiena). Labai skanių, minkštų ir purių bandelių receptą šį kart pasiskolinau iš Aguonėlės, norėjau pabandyti ką nors dar. Receptas puikus, bandelės nuostabios, dėkoju Aguonėlei :)
Maltinį pasigaminau iš vištienos šlaunelių mėsos, gausiai pagardindama dilgėlėmis. Labai svarbu jų neperkepti, kad liktų sultingi. Ir žinoma, svarbiausia geras ir skanus naminis majonezas, kupinas žalumynų - dilgėlių, laiškinių česnakų, keletos kraujalakės lapelių, petražolių ir meškinio česnako. Žodžiu, įmaišiau po nedaug, bet visko, ką radau darže ir miške :) Puiki vasariška puota!

Reikia:
bandelėms (6 vnt.):
250 g miltų
140 g drungno pieno
30 g minkšto sviesto
10 g šviežių mielių
3 arb. š. cukraus
žiupsnio druskos
1 kiaušinio
sezamo sėklų pabarstymui

mėsos maltiniams:
apie 400 g višteinos šlaunelių mėsos (be odos)
piene išmirkytos batono riekės
gera sauja šviežių dilgėlių viršūnėlių
druskos, maltų pipirų pagal skonį
2 skiltelių česnako


5 - 6 šaukštų naminio ar pirktinio majonezo (kaip pasigaminti naminį, skaitykite čia)
saujos dilgėlių viršūnių
nedaug šviežių petražolių, laiškinio česnako, krapų, meškinio česnako ar kitokių turimų - mėgstamų žalumynų

ir dar:
salotų ar gražgarsčių lapų
didelio šviežio pomidoro
plonai supjaustyto mėgstamo sūrio

Bandelėms miltus suberkite į dubenį, viduryje padarykite duobutę.
Mieles ištirpinkite drungname piene ir supilkite į miltus. Sudėkite likusius produktus ir rankiniu elektriniu plakikliu su tešlos antgaliais (ar virtuviniu kombainu) užminkykite minkštą ir lipnią tešlą. Tešla tikrai turi gautis labai lipni. Išminkytą tešlą pridenkite ir pastatykite šiltai, kol pakils dvigubai.

Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių kaitros.

Pakilusią tešlą išverskite ant miltuoto stalo ir gausiai miltuotomis rankomis suformuokite šešias apvalias bandeles. Sudėkite jas į kepimo popieriumi išklotą skardą ir palikite, kad dar pakiltų, apie 20 min.
Aptepkite pienu ir apibėrę sezamo sėklomis, pašaukite kepti. Kepkite apie 20 minučių. Gerai atvėsinkite.

Majonezą sumaišykite su smulkiai kapotais žalumynais (dilgėles prieš smulkinant nuplikykite verdančiu vandeniu).

Maltiniams mėsą sumalkite kartu su piene mirkytu batonu.
Dilgėles perrinkite, nuplaukite, nuskabykite kotelius ir užpilkite verdančiu vandeniu.
Po keletos minučių vandenį nupilkite, o dilgėles smulkiai sukapokite peiliu ar sutrinkite elektriniu trintuvu. Įmaišykite į maltą paukštieną.
Įberkite druskos, pipirų, įspauskite česnako ir gerai išminkykite.
Suformuokite maždaug bandelių skersmens dydžio plokščius, nelabai storus paplotėlius ir iškepkite gerai įkaitintame aliejuje. Kepkite karštai, bet neilgai, kad tik perkeptų ir liktų sultingi.

Bandeles perpjaukite skersai ir sluoksniuokite sumuštinius: bandelė, šiek tiek majonezo, salotų lapeliai, mėsos paplotėlis, sūris, pomidoro riekė, vėl plonas majonezo sluoksnis, salotos ir bandelė. Nepamirškite šalto alaus ir skanaus!

KEPTOS STRIMELĖS SU AVIŽINIAIS DRIBSNIAIS IR ŽALUMYNŲ UŽTEPU

Šiuo metu Lietuvos pajūrio turguje gausu strimelių  Paprasta, nedidelė, pigi, bet labai skani žuvelė, gimininga sardinėms, dar Baltijos silke vadinama. Žvejai mėgėjai šiuo metu jas gaudo nuo jūros molo. Kai gerai kimba, strimeles gaudyti labai smagu, vienu kartu galima pagauti net keliolika žuvelių. Šitą džiaugsmą esu patyrusi vaikystėje. Užmeta, būdavo, tėtis meškerę, kuo toliau nuo kranto ir greit sukdamas valą traukia ją link kranto, tuo pačiu lyg susemdamas kaip įmanoma daugiau žuvų. Mano užduotis būdavo greit nurankioti žuvis nuo kabliukų :) Didžiuliai, jūros purslų nuglostyti, saulėje blizgantys akmenys, maišai sidabru žibančių žuvelių, šviežia žuvimi kvepiančios rankos, pilni plaukai žvynų ir patys skaniausi sumuštiniai su šviežiais ridikėliais. Tai geriausiai prisimenu iš strimelių žvejybos :0)

Strimelės labai gardžios paprasčiausiai iškeptos, pirštus galima nusikąsti valgant marinuotas, o jei žvejai namo neša kibirais, geriausia sūdyti ir laikyti šaltojoj...

Šį kartą žuvelių prigaudė jaunieji žvejai - mėgėjai, draugų vaikai. Dėkoju bičiulei už dubenį prisiminimų ir dalinuosi avižiniuose dribsniuose voliotų keptų strimelių receptu su pavasarinių žalumynų užtepu. 

Reikia:
šviežių strimelių
poros saujų avižinių dribsnių
druskos ir maltų pipirų
žalumynų užtepo (receptas žemiau)
gabalėlio sviesto ir aliejaus kepimui


Strimelės, nors ir smulki, bet visai nedaug ašakų turinti žuvis. Ją visai nesunku valyti. Geriausiai pasidaryti žuvų išklotines, tuomet ir kepti, ir marinuoti patogiau.
Žuviai nupjaukite galvą. Išilgai, iki pat uodegos perrėžkite pilvą. Išvalę vidurius, pradedant nuo uodegos (jos galiuką prieš tai taip pat nupjaukite), pirštais susiraskite pagrindinį nugarkaulį ir švelniai traukite jį lauk. Švariai nuplaukite ir puiki filė išklotinė paruošta.

Avižinius dribsnius šiek tiek pasmulkinkite (pora kartų prasukite elektrinio smulkintuvo peiliukais ar tiesiog sutrinkite rankomis). Įberkite žiupsnį druskos ir maltų pipirų.
Keptuvėje įkaitinkite sviesto ir aliejaus mišinį.
Ant kiekvieno žuvies filė gabalėlio užtepkite maždaug šaukštelį žalumynų užtepo (tepkite tik ant tos žuvies pusės, kuri be odos), gerai pavoliokite avižiniuose dribsniuose (kad apkibtų iš visų pusių) ir dėkite kepti į karštus riebalus.

Kepdami žuvį paspauskite šakute ir kepkite po pora minučių iš abiejų pusių, kol žuvis perkeps, o dribsniai apskrus ir šiek tiek paruduos.
Iškepusias strimeles trumpam sudėkite ant popierinių rankšluosčių.

Patiekite su virtomis bulvėmis (ar bulvių salotomis), šviežiomis daržovėmis ir citrinos skiltele.

Idėja iš BBC Food


Žalumynų užtepui:
apie 150 g jaunų švarių kiaulpienių lapelių
apie 150 g jaunų meškinio česnako lapų
50 g pinijų riešutų
70 - 100 g tarkuoto sūrio "Džiugas"
druskos ir maltų pipirų pagal skonį
apie 100 ml aliejaus
citrinos sulčių

Žalumynus dalimis sutrinkite trintuvu iki vientisos tyrės, vis įpildami aliejaus. Baigiant trinti, suberkite tarkuotą sūrį ir riešutus. Tirštumą reguliuokite aliejumi, turėtų gautis vientisa, tepama masė. Pagal skonį pagardinkite druska, maltais pipirais ir citrinos sultimis.
Paruoštą užtepą sukrėskite į švarų ir sterilų stiklainį, paviršių užpilkite plonu sluoksniu aliejaus ir sandariai uždarykite. Laikykite šaldytuve ir suvartokite per dvi - tris savaites.
Puikus vitaminų šaltinis! Tepkite ant duonos, naudokite makaronams ar žuviai pagardinti...

NAMINĖS GRŪDĖTOSIOS GARSTYČIOS

Prisiminiau, kad praėjusį rudenį pas ūkininką turguje prisipirkau rudųjų ir geltonųjų garstyčių grūdeliais, su mintimi kada nors pasigaminti naminio garstyčių padažo. Labai mėgstu garstyčias, be jų neįsivaizduoju nei marinatų žuviai, mėsai ar daržovėms, nei mėsos ar žuvies kepsnių. O kokios gi Velykos be kiaušinių su garstyčiomis (ne vien majonezu :)?
Mano šaldytuve visuomet galima rasti keletą indelių skirtingų rūšių garstyčių padažo, o spintelėje - biriųjų garstyčių. Tačiau nuo šiol garstyčių padažų pavidalu nusprendžiau nebepirkti, nes ir vėl, pastudijavus etiketę, indeliuose pilna skonio stipriklių, dažiklių, kiaušinių miltelių ir t.t. O kur gi šio gėrio nėra? Nebepirksiu, nes labai lengva pasigaminti namie. Ir tokias, kokių norisi.

Naminių garstyčių gamybai tereikia trijų dalykų - garstyčių grūdeliais (geltonųjų, rudųjų ar juodųjų), skysčio (tai gali būti alus, vynas, actas, citrusų, pvz., greipfrutų ar apelsinų sultys ar tiesiog vanduo) ir prieskonių (druskos, cukraus, česnako, medaus, pipirų, žalumynų, ciberžolės ar ko tik norisi).
Skysčiu užpiltas garstyčių sėklas reikia pabrinkinti (1 - 3 paras), po to sutrinti ir pridėti pageidaujamų prieskonių. Viskas!

Aš labiau mėgstu grūdėtąsias, taip vadinamas, angliško stiliaus garstyčias. Tokioms pasigaminti net nebūtina naudoti  garstyčių milteliais (bet galima). Dižono stiliaus garstyčios gaminamos iš sumaltų sėklų, garstyčių miltelių, tačiau tai taip pat visiškai paprasta ir nesunku (apie tai kitąkart).

Sunaudojau didžiąją dalį rudųjų garstyčių sėklų, kurių turėjau tikrai nemažai ir pasigaminau visą puslitrį rupaus garstyčių padažo. Macnaus, mat rudosios daug aitresnės nei geltonosios, ir pagardinto tamsiuoju alumi. Kepsnių marinatams ir pagardams prie mėsos...

Reikia (puodelis 250 ml):
1/2 puodelio rudųjų garstyčių sėklų
1/4 geltonųjų garstyčių sėklų
3/4 puodelio tamsaus alaus (naudojau "porterį")
1/2 puodelio obuolių acto
2 šaukštų rudojo cukraus
šaukštelio druskos
1/4 šaukštelio maltų pipirų

Garstyčių sėklas (abiejų rūšių) sumaišykite su alumi ir actu. Sudėkite į stiklainį ir uždengę padėkite į šaldytuvą. Laikykite mažiausiai parą (arba dvi - tris, brinkstančios sėklos turėtų sugerti visus skysčius).

Garstyčių mišinį sudėkite į indą ir trinkite elektriniu trintuvu ("blenderiu"). Trindami suberkite cukrų, druską ir pipirus. Trinkite iki norimos tekstūros, kol sėklos dalinai susitrins ir masė nevirs visiška sutrintų sėklų tyre.
Paragaukite, gal trūksta rūgšties ar saldumo. Pagardinę ir gerai permaišę, sukrėskite į sandariai užsukamą stiklainį ir patalpinkite į šaldytuvą.

Iš šio kiekio išeina puslitris garstyčių. Jei tiek atrodo labai daug, mažinkite proporcijas.
Garstyčių sėklų tikrai mačiau pirkti parduotuvėse.
Laikykite šaltai, sandariai uždarytame inde ir suvartokite per porą mėnesių (bėgant laikui aitrumas silpsta). 

Puikios garstyčios, man labai gardžios ant sumuštinių su kepta kalakutiena, kuriuos aš valgau su saldžiuoju greipfrutu "pomelo" ... 

Idėja iš virtulaus žurnalo Who's Hungry?

ARONIJŲ SIRUPAS

Kvapnus, klampus ir beveik juodas. O jau skanus!

Reikia:
aronijų uogų (aš sunaudojau 1,3 kg)
cukraus tiek, kiek gausite sulčių (100 ml sulčių - 100 g cukraus, šiuo atveju man prireikė 800 g cukraus)
pusės citrinos sulčių
saujos šaltmėtes lapų (naudojau su šakelėmis ir žiedynais)

Uogas suberkite į puodą ir užpilkite verdančiu vandeniu, kad apsemtų. Palaikykite apie penkias minutes arba kol sutrūkinės aronijų odelė (kitaip tariant, kol susproginės pačios uogos).
Vandenį nupilkite, o iš uogų išspauskite sultis. Aš darbavausi su retu lininiu audiniu.
Pamatuokite, kiek gavosi sulčių, man - 800 ml.
Sultis supilkite į puodą. Įberkite 800 g cukraus, supilkite pusės citrinos sultis, sumeskite mėtas ir užvirinkite. Nuolat maišykite, kol cukrus ištirps. Pavirinkite apie 10 - 15 minučių, iškoškite ir supylę į sterilius butelius ar stiklainius, sandariai užkimškite - užsukite. Laikykite vėsiai...

Iš nurodyto kiekio sulčių ir cukraus išviriau truputėlį daugiau nei litrą sodraus vitaminingo sirupo.

Mėgstu tokį maišyti su mineraliniu vandeniu ("Vytautas"), pilu į arbatą, gardinu pyragus, maišau į salotas ar naudoju, kur tik leidžia mano fantazija :)

Jei yra galimybė, tokį sirupą gaminkite per pus maišydami aronijų ir šeivamedžių uogas.
Vietoj cukraus naudokite fruktozę, tik jos kiekį tuomet sumažinkite per pus...

PICA SU VIŠTIENA IR BRAŠKĖMIS

Vasara skrenda dideliais šuoliais, sunku suspėti ja džiaugtis. Ilgi vakarai, šviesios naktys, virš galvų dangų raižantys gandrai, raudonuodegių lizdai medžiuose ir tarp malkų, o žiedų jūra... Žydi beveik viskas, kas tik gali. Šiemet truputėlį keistai, viskas vienu metu...
Tikrai norėčiau sustabdyti šias akimirkas, laiką nuo gegužės pradžios iki pat Joninių. Ir dar truputėlį pasukčiau laiką atgal, kokį dešimt metų. Gal kas nors išras pagaliau tą laiko mašiną?


Rožės. Gyvendama tarp vėjo gūsių, negaliu auginti visų tų prabangių senovinių ar prancūziškų. Jos niekaip neatskleis viso savo grožio, kad ir kiek bedėtum pastangų. Tenka pasitenkinti erškėčiais ir jų artimais giminaičiais. Kad ir aplamdytos vėjo, sniego ar šalnų, visuomet atsitiesia ir apsipila kvapniais žiedeliais.
Vis svajoju, kaip dar šiek tiek paūgėjus "Therese Bugnet" rožei, pasidėsiu gultą ir miegosiu po didžiuliu, žiedais apsipylusiu ir gaiviai kvepiančiu krūmu, o prabusiu visa apibyrėjusi rausvais žiedlapiais :)

"Aicha" ir "Nevada" - giminaitės, todėl jų žiedai panašūs, skiriasi tik spalva. Gelsvoji "Aicha" neįtikėtinai atpari ir visiškai nereikli. Neveltui kanadinė rožė, puikiai auganti ir žydinti net po pačių atšiauriausių Kanados žiemų. Pas mane nuolat "purtoma" vėjų, žiedlapiais apsipila ne tik krūmas, bet ir pieva...

Baltoji "Nevada". Matyt, labai skani, kiekvieną žiemą būtent šio krūmo šakomis gausiai smaguriauja kiškiai. Užsispyrusi, nes kasmet  puikiai atauga ir gausiai žydi :)

O dabar prašom spėti, kas gi čia?

Pamažu įsibėgėja braškės. Šias uogas šiemet norisi valgyti kitaip, nei įprastai.

Pica, aptepta gardžiausiu balzaminiu braškių padažu ir pagardinta rūkyta vištiena bei šviežiomis braškėmis, jau vien skamba nuostabiai. Čia tetrūksta nebent didesnio tešlos kiekio didesniems paplotėliams. Puiki, tikrai rekomenduoju!


Reikia:
Tešlai:
7 g sausų mielių
150 ml šilto vandens
1/2 šaukštelio cukraus
1/2 šaukštelio druskos
šaukštelio alyvuogių aliejaus
220 g miltų


Įdarui:
1 raudonojo svogūno
gabalėlio (apie 10 g) sviesto
2 šaukštelių rudojo cukraus
300 g braškių
šaukšto vandens
šaukšto cukraus (naudojau taip pat rudąjį)
50 ml balzaminio acto
200 g keptos, virtos ar rūkytos vištienos (naudojau rūkytos vištienos file)
200 g tarkuoto sūrio (naudojau mocarela sūrį su aštriais, meksikietiškais prieskoniais)
šviežių špinatų lapelių (naudojau bazilikus)


Tešlai vandenį sumaišykite su mielėmis, cukrumi ir druska. Palikite pastovėti, kol suputos.
Miltus suberkite į didelį dubenį ir viduryje padarykite duobutę, į kurią supilkite mielių mišinį ir aliejų. Minkykite apie dešimt minučių.
Dubenį su tešla uždenkite rankšluosčiu ar maistine plėvele ir palikite šiltoje vietoje, kol padvigubės.


Orkaitę įkaitinkite iki 220 laipsnių kaitros.


Įdarui svogūną susmulkinkite ir pakepinkite ant sviesto, kol suminkštės. Apibarstykite cukrumi ir pakepinkite dar keletą minučių.


Maždaug trečdalį braškių susmulkinkite ir sudėję į nedidelį puodą užpilkite vandeniu ir cukrumi. Virkite ant mažos kaitros, kol braškės suminkštės. Sutrinkite ir sumaišykite su svogūnais.


Maždaug puse likusių braškių supjaustykite mažais gabalėliais ir įmaišykite į svogūnų - braškių padažą.


Balzaminį actą pakaitinkite atskirame inde ant mažos kaitros, kol beveik pusė nugaruos ir sutirštės. Palaipsniui, ragaudami supilkite į braškių padažą ir išmaišykite.


Tešlą lengvai paminkykite ir padalykite į keturias dalis ir iškočiokite nedidelius paplotėlius. Kiekvieną jų patepkite balzaminiu braškių padažu. Uždėkite smulkintos vištienos ir apibarstykite tarkuotu sūriu arba sudėliokite pjaustytos mocarelos riekeles.

Kepkite apie dešimt minučių.


Iškepusias picas apibarstykite likusiomis pjaustytomis braškėmis ir špinatų ar bazilikų lapeliais.

Maži pakeitimai pagal mano skonį. Pirmiausiai, tai iš nurodyto kiekio išeina keturios mažos picos, jei mėgstate minkštesnes ir keturios vos didesnės, jei mėgstate plonas ir traškias. Su mūsų valgytojais reiktų gaminti dvi dideles arba tris vidutines.
Gaminau su šviežiomis mielėmis (sunaudojau 20 g), prieš minkymą jas sutryniau su puse šaukštelio cukraus, šlakeliu šilto pieno ir palikau, kad suputotų. Supyliau į miltus su druska, vandeniu, aliejumi ir išminkiau. Tiesa, miltų man prireikė šiek tiek daugiau, gal 250 g, nes tešla labai lipo prie rankų.
Balzaminis braškių padažas labai gardus. Pagal mano skonį jame pritrūko žiupsnelio druskos ir aitriųjų pipirų. Vos nesuvalgiau vieno, puikus pagardas prie ant grotelių keptos paukštienos, su sūriu ar balta duona.
Mėgstu truputėlį aštriau, todėl nepaisant aštraus sūrio ir macnaus padažo, prieš pašaudama į orkaitę, picas dar šiek tiek pabarsčiau čili dribsniais...


Šaltinis: elektroninis žurnalas oC Nr. 4 Vasara