MOLIŪGŲ DŽEMAS

... su apelsinais ir mangais.

Labai myliu rudenį tokį, koks yra pastaruoju metu. Įšilusį nuo jūros. Su gausybe išraiškingų debesų danguje. Su protarpiais lyjančiu lietumi ir vėl išlendančia saule. Myliu šlapiais lapais ir grybais kvepiantį mišką ir susivėlusią jūrą. Aronijomis pasistiprinti užsukančius migruojančius strazdus. Ir neįprastai didelį mėnulį. Pamažu raustančius klevus ir ąžuolus, barstančius giles. Bumpsinčius obuolius nuo medžių ir dar labai daug gerų dalykų!

Didžiuliai oranžiniai moliūgai - taip pat vienas iš rudeninių malonumų. Atgaiva akims, man jie labai gražūs. Jei rudenį lankysitės arčiau jūros, spalio pabaigoje būtinai užsukite į Švėkšną, kur vyksta puiki moliūgų šventė. Tūkstančiai gražuolių vienoje vietoje!

O aš verdu moliūgų džemą, kvepiantį citrusiniais. Praeitą rudenį įmaišiau dar ir gerai prisirpusių mangų. Džemas gavosi ne tik nuostabios aukso spalvos, bet ir nepakartojamai aromatingas ir gaivus. Jei nežinote, kur ir kaip suvartoti gausų moliūgų derlių, rekomenduoju!

Reikia:
800 g moliūgo (be odos ir sėklų)
2 gerai prisirpusių mangų
2 apelsinų
1 citrinos
500 g uogienių cukraus

Moliūgą sutarkuokite plonais šiaudeliais (jei neturite tokios tarkos, pjaustykite peiliu, nedideliais "skaniais" šiaudeliais ir virkite šiek tiek ilgiau).
Mangus nulupkite ir susmulkinkite (kaulą, žinoma, išimdami).
Apelsinus ir citriną gerai nušveiskite karštu vandeniu su soda. Išorinę citrusinių žievelių dalį (be baltosios dalies) plonai nutarkuokite. Apelsinus nulupkite ir džemui naudokite tik minkštimą, stengdamiesi atskirti nuo membranų (baltųjų jungiamųjų vaisiaus dalių).
Iš citrinos išspauskite sultis.
Į puodą suberkite tarkuotą ar pjaustytą moliūgą, mangų ir apelsinų minkštimą, apelsinų ir citrinų nutarkuotas žieveles, supilkite citrinos sultis ir užvirkite. Pradėjus kunkuliuoti, kaitrą sumažinkite ir pavirkite apie 15 minučių. Moliūgas gali likti truputėlį traškus, taip bus gardžiau.
Suberkite uogienių cukrų ir dar pavirkite apie 10 - 15 minučių.
Sukrėskite į sterilius stiklainius ir užsukite.

Skanaukite su baltu varškės sūriu ar minkštuoju sūriu, labai gardu su kietuoju sūriu (pvz., "Džiugas"). Šis skanėstas puikiai tiks su blyneliais, jogurtu, koše ar varške. Puikiai pagardins desertus (pvz., grietinėlės drebučius panna cotta). Jei mėgstate, įmaišykite šiek tiek šviežio imbiero, jis suteiks dar daugiau gaivumo...

Gražių rudens akimirkų!

KOKOSINIS TAPIJOKŲ PUDINGAS SU ALYVŲ ŽIEDAIS

Turiu tokią knygą, pavadinimu "Cooking with Flowers" (gaminimas su gėlėmis). Negaliu nustoti jos vartyti. Piliarožių klafutis, ledai tulpių žieduose, tailandietiškos jautienos salotos su orchidėjų žiedais, sumuštiniai su nasturtėmis, kinrožių karamelė su aitriosiomis paprikomis, įvairiausių gėlių žiedlapių džemai ir taip toliau. Knyga nuostabi, ne tik akims paganyti, bet ir kasdienybei nuspalvinti.

Net nebūčiau pagalvojusi, kad valgomi gvazdikų, tulpių, viendienių, net pelargonijų žiedai... Žinoma, tai tėra tik patiekalų pagražinimas -  raviolių tešlos nuspalvinimas ir pamarginimas medetkų žiedais, į keksiukų tešlą maišomi  kiaulpienių žiedai, o į kepamą duoną ar avinžirnių salotas - saulėgrąžų žiedlapiai, bet vis vien, labai patrauklu ir žaisminga :)

Gegužės antroji pusė dvelkia vidurvasariu nors kaip gerai, kad tai dar ne vidurvasaris! Miškas kvepia žydinčiomis alyvomis, baigiančiomis žydėti ievomis, besiskleidžiančiomis pakalnutėmis, neužmirštuolėmis, šermukšniais ir viskuo, nes tikrai, žydi beveik viskas. Net naktys prie jūros tokios kvapnios, kad miegoti einu tik spiriama būsimų dienos darbų... 
Aną vėlų vakarą iš miško parsivežiau žydinčių alyvų puokštę. Žinau, daug kur jos jau baigia žydėti, tačiau gaivus pajūrio oras viską vėlina, tad pas mus pats jų žydėjimas. Gaiviais kvapais teko pakvėpinti ne vien namus, bet ir desertus :)

Knygoje apie valgomas gėles rašoma, jog alyvų žiedų skonis kaip ir kvapas - gaivus, svaiginantis ir saldus, su lengvu kartumo dvelksmu. Paskanavau, tikrai. Dažniausiai jos naudojamos salotoms gaminti, aš težinau, kad iš alyvų žiedų žmonės gamina užpiltines sąnariams trinti, gydo peršalimą, verda kvapnų sirupą (šitą išbandžiau). Autorė net suskaičiavo, jog vienas puodelis alyvų žiedų - tai maždaug 40 - 60 žiedelių be kotelių...

Tapijokos perlai mano ne visai naujas, bet atradimas iš naujo. Jei neteko girdėti, tai iš tropinio augalo manijokos šakniagumbių išgaunamas krakmolas, vienas švariausių ir visų krakmolo rūšių, neturintis glitimo. Išvirę piene, grietinėlėje, o dar geriau, kokosų piene, tie maži ar didesni skaidrūs perliukai susiburia į nepaprastai gardų desertą, labai derantį su bet kokiomis vasaros uogomis. Tik šį kart, kol uogos dar sirpsta, įmaišiau saują alyvų žiedų. Netikėta!

Reikia:
150 ml kokosų pieno
100 ml pieno arba liesos grietinėlės
1 - 2 valg. š. cukraus (pagal skonį)
50 g mažų tapijokų perlų
1 arb. š. cukraus su natūralia vanile ar vanilių esencijos
alyvų žiedų (nuo vienos ar dviejų kekių)*

*Alyvas rinkite tik švarioje, nepurškiamoje vietoje, atokiau nuo kelių. Žydinčias kekes trumpam palikite, kad išsivaikščiotų vabaliukai, tuomet kruopščiai nuskabykite nuo šakelių, nepaliekant kotelių.

Kokosų pieną ir pieną supilkite į nedidelį puodą, suberkite cukrų ir vanilinį cukrų. Užvirinkite ir nuolat maišant, suberkite tapijokos perlus. Kaitrą sumažinkite ir virkite ant nedidelės kaitros apie 15 - 20 minučių, kol sutirštės, o perlai taps skaidrūs (nuolat maišykite, kad nepradėtų svilti!). Gerai atvėsinkite, įmaišykite alyvų žiedus ir sukrėskite į stiklines. Viršų papuoškite žiedais ir ragaukite!

Idėja iš Miche Bacher "Cooking with Flowers", 2013 m.

IMBIERŲ DŽEMAS

Šaltą ir žvarbų rudens vakarą, kai ima šalti rankų ir kojų pirštai arba kai nei iš šio nei iš to ima perštėti gerklę, mane gelbsti imbierų džemas, kurį atradau visai neseniai. Tokį kabinu šaukšteliais ir užgeriu nesaldinta kava. Dedu puodelin kartu su griežinėliu citrinos ir užpilu karštu vandeniu - turiu puikios arbatos, atbaidančios pačius įvairiausius virusus. Tepu ant baltos duonos. Maišau į marinuojamus vištienos sparnelius. Gardinu obuolių pyragus... Macnus ir skanus, tokio bent mažą stiklainėlį būtina turėti po ranka darbe. Rekomenduoju!

Reikia:
1 kg imbiero šaknų (nenuluptų)
1 l šviežiai spaustų obuolių sulčių
uogienių cukraus (per pus mažiau nei gausite imbierų tyrės. Man, naudojant nurodytą kiekį imbierų, jo prireikė 650 g)
pusės citrinos sulčių
50 ml brendžio

Imbierus plonai nulupkite ir smulkiai supjaustykite. Suberkite į puodą, užpilkite obuolių sultimis ir užvirinkite. Užvirus, kaitrą sumažinkite iki vidutinės ir virkite apie pusvalandį (jei reikia, vis nugraibykite susidariusias putas). Kaitrą išjunkite, o imbierus sultyse palikite per naktį.

Kitą dieną imbierus nusunkite ir sutrinkite elektriniu trintuvu. Sumaišykite su nusunktomis sultimis ir gautą tyrę pasverkite. Vienam kilogramui tyrės imkite pusę kilogramo uogienių cukraus. Manoji tyrė svėrė 1,3 kg, tad prireikė 650 g uogienių cukraus.
Imbierų masę vėl supilkite į puodą ir užvirinkite. Pavirkite ant vidutinės kaitros apie 15 minučių, tuomet supilkite uogienių cukrų, citrinos sultis ir dar šiek tiek pakaitinkite. Supilkite brendį, gerai išmaišykite ir supilstykite į sterilius stiklainius....

Nepamatavau tikslaus kiekio, kiek gavosi šio kvapnaus džemo, supilsčiau į mažesnius stiklainius, manau, bus kažkur apie litrą...

Adaptuota pagal "Moters savaitė", 2012 m. rugsėjo 18 d.

VARŠKĖS KEKSAS SU KRIAUŠĖMIS IR SALDŽIAVAISIO PUPMEDŽIO MILTELIAIS

Savaitgalį pajūrio miške lijo gilėmis :) Tikrąja to žodžio prasme, šiemet jos sveikos ir jų labai daug. Pučiant vakariui, jos negailestingai ir skaudžiai krito man ant nugaros. Dabar pats metas giliauti, jei ketinate pasigaminti gilių kavos. Aš negalėjau sustoti, prisirinkau didžiulį maišą...

Dar savaitgalį kepiau rudenišką pyragą. Su egzotikos dvelksmu. Drėgną ir kvapnų, su varške, sultingomis kriaušėmis ir saldžiavaisio pupmedžio milteliais. 
Jei tiksliau, saldžiavaisis pupmedis arba saldžioji ceratonija, dar šv. Jono medžiu arba verčiant iš anglų kalbos, karobu (angl. "carob") vadinamas. Šilumamėgis, augantis Viduržemio jūros regione. Pupinių šeimos augalas, užauginantis didžiules ankštaras, pilnas maistingų sėklų.

Nuotrauka iš Vikipedijos

Sakoma, kad kiekvienos sėklos svoris yra vienodas, todėl anksčiau išdžiovintos jos buvo naudojamos sveriant auksą ar brangakmenius. Iš ceratonijos vardo kildinamas žodis "karatas". Bet svarbiausia, kad saldžiosios ceratonijos sėklos gausios baltymų, kalcio, geležies ir skaidulinių medžiagų.O dar įdomiau, kad džiovintos ir sumaltos šios sėklos primena kakavą ir naudojamos šokoladui gaminti, pyragams, sausainiams ir keptiems obuoliams pagardinti. Truputį saldžios. Tinka vaikams. Gardu su šiltu pienu, truputį įbėrus kardamono. Ajuverdoje šie milteliai naudojami kaip priemonė nuo kūdikių viduriavimo...

Pabandžiau įmaišyti į kriaušių - varškės keksą, pyragas labai patiko ragavusiems :) Rudasis cukranendrių cukrus ir karobo milteliai suteikė šiek tiek kakavos, šiek tiek karamelinio skonio. Rekomenduoju!

Reikia:
210 g miltų
85 g rudojo cukranendrių cukraus
130 g cukraus
115 g minkšto sviesto
200 g varškės (naudojau parduotuvinę)
3 kiaušinių
nubraukto šaukštelio kepimo miltelių
šaukštelio cukraus su vanile
2 valg. š. saldžiavaisio pupmedžio (karobo) miltelių
2 sultingų kriaušių
miltinio cukraus viršui apibarstyti

Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių kaitros.
Kriaušes nulupkite, išpjaukite šerdis ir supjaustykite storesnėmis skiltelėmis.
Minkštą sviestą iki purumo ištrinkite su abiejų rūšių cukrumi. Po vieną įmuškite kiaušinius, po kiekvieno gerai išmaišydami. Įmaišykite varškę (geriau pertrintą).
Miltus sumaišykite su kepimo milteliais, vaniliniu cukrumi ir karobu. Įsijokite į tešlą ir švelniai išmaišykite.
Kekso formą išklokite kepimo popieriumi ir sukrėskite tešlą. Susmaigstykite kriaušes ir pašaukite kepti. Kepkite apie 40 - 50 minučių.
Gerai atvėsinkite ir apibarstykite miltiniu cukrumi.

Labai skanus su balta kava...

Adaptuota pagal Kitchen Fast

P.S. saldžiavaisio pupmedžio miltelių arba karobo galima nusipirkti parduotuvėse "Aliejus".