ŽALIOSIOS VIŠTIENOS SALOTOS

Tiek įdomybių prigamino blogeriai "žaliajai" savaitei! Tikrai daug žalių ir vertingų patiekalų. O aš be didelių įžangų dalinuosi vienomis iš mūsų namuose mėgstamų salotų derinių. Kepta vištienos file, kriaušės, mėlynasis sūris, riešutai ir žalumynai. Galbūt nieko stebuklingo, tiesiog sveikas ir gardus vakaro užkandis...

Vištienos file gabalėlių (kiekis pagal skonį);

iceberg salotos;

gera sauja špinatų lapelių;

2 - 3 saliero stiebai;

šv. agurkas;

1 didelė ar 2 mažos kriaušės;

gabaliukas sūrio su mėlynuoju pelėsiu (aš vartojau "Memel Blue");

graikiškų riešutų saujelė;

citrinos sulčių, druskos, pipirų;

aliejaus užpilui.

Vištieną supjaustyti siauromis juostelėmis ir pamarinuoti sojos padaže. Iškepti, tik neperkepti, kad nebūtų sausa. Į dubenį suplėšyti ar supjaustyti gabalėliais salotas, primaišyti špinatų, pasmulkintų saliero stiebų, nulupto ir supjaustyto agurko, nuluptos ir kubeliais supjaustytos kriaušės. Sudėti vištienos gabalėlius (galima dar karštus, bet tinka ir atvėsę), užberti pasmulkinto pelėsinio sūrio ir pakepintų, pakapotų graikiškų riešutų. Užspausti citrinos sulčių, suberti prieskonius, paragauti ir užpilti aliejaus. Puikiai tinka skrudinta balta duona, bet aš valgau su juoda :0)

PLIKYTINIŲ ROJUS

Šitą gėrį galima rasti pas daugelį maisto blogerių, receptai ir produktų proporcijos beveik nesiskiria, taip pat kaip ir "Didžiojoj virtuvės knygoj". Nepakartojamas "Petit chou", labai nesudėtingai ir greitai pagaminamas. Neįmanoma nepabandyti. Tai mano trečiasis, "garantuotas" kartas. Perpratau, nes pirmieji kartai nebuvo tikri. Šį kart net du variantai (kepiau per du kartus) -  su kriaušių įdaru ir be jokio įdaro, su kokosiniu glaistu. Suvalgėm per greitai.

Taigi, tešlai:

200 ml vandens;

100 g sviesto;

100 g miltų;

3 kiaušiniai;

druskos..

Kriaušių įdarui:

1 didesnė ar 2 mažos minkštos kriaušės;

citrinos sulčių;

plyta (100 g) pieniško šokolado;

200 ml grietinėlės,

2 v. š. cukraus, vanilinio cukraus.

Kokosiniam glaistui:

2 - 4 v. š. miltinio cukraus;

šaukštas citrinų sulčių (pagal skonį galima pridėti citrinų rūgštelės);

šaukštas kokosų pieno;

cukrinių pabarstukų.

Kad viskas pavyktų, svarbu tiksliai atsimatuoti produktų kiekius. Puode ištirpinau sviestą su vandeniu, užvirinau ir pradėjus pilnai virti, subėriau miltus ir labai greitais judesiais išmaišiau mediniu šaukštu (nenukeliant nuo kaitros), kol tešla atšoko nuo puodo sienelių ir sušoko į vientisą gniužulą:

Nukėliau nuo kaitros, atvėsinau ir virtuviniu kombainu plakdama įmušiau po vieną kiaušinius (po kiekvieno labai gerai išplakant), kol gavau tirštą, blizgią, elastingą ir minkštą tešlą:

O tuomet jau konditeriniu maišu (žinoma, galima ir šaukšteliu) ant skardos patiesto kepimo popieriaus spaudžiau didesnius (su įdaru) ir mažesnius (be įdaro) "blynelius"...

 ...ir kepiau 200 laipsnių kaitros orkaitėje 20 - 25 min. Pyragėliai ir sausainėliai dailiai išsipūtė, tapo tuščiaviduriai.

Įdarui kriaušes nulupau, išpjoviau sėklas, supjausčiau ir sutryniau kombainu ("blenderiu"), sumaišiau su citrinos sultimis. Šokoladą išlydžiau vandens vonelėje ir sumaišiau su kriaušių mase (šlakelį palikau viršaus papuošimui). Grietinėlę išplakiau su cukrumi ir atsargiai išmaišiau su kriaušių - šokolado mase. Atšaldžiau. Pripurškiau plikytinius, viršų "apraizgiau" likusiu šokoladu.

 Kitą dalį mažesnių sausainių apipyliau glaistu (ištryniau cukraus pudrą su citrinos sultimis ir kokoso pienu), apibarsčiau cukraus pabarstais. Tuos, su įdaru, reiktų palaikyt šaltai.

Šitie, "tuštukai" man buvo skaniausi :)

JOGURTINIS KALAKUTIENOS ŠAŠLYKAS

Noriu pasidalint paparastais dalykais, kuriais džiaugiamės mes, tad jei domina tik maisto gaminimas, teks slinkti gerokai žemiau ir šią dalį praleisti.

Ar žinot ką reiškia geri kaimynai? Tikriausiai, taip (įdomu, kurių daugiau - taip ar ne?). Žodis "geri" gal nėra tikslus, o gal tiesiog labai neapibrėžtas. Turiu minty tokius žmones, kurie ne tik mus supa iš visų pusių (savo namais, kiemais ar durimis), bet ir su kuriais malonu susimojuot per langą, persimest kieme žodžiu, pasidalint patirtimi, žiemą kartu valyti sniegą, vasarą - pjauti žolę, pasikviesti vyno taurei ar užklysti arbatos puodeliui...Galų gale, kartu švęst šventes! Ar žinot, kad paskutinis gegužės antradienis - Kaimynų diena? Ir kad visoj Europoj jau daug metų švenčiama ši šventė? Apie tai tikrai daugiau papasakosiu vėliau, nes mes taip pat šią šventę švenčiame.

Viena iš malonių akimirkų, tęsiant smagios kaimynystės temą - laimė paragauti kaimyno naminės ruginės duonos. Su natūraliu raugu, kvapnios, dar vos šiltos, su daug kmynų ir traškia plutele. Pagarba tokiems žmonėms...

Kitas džiaugsmas - paskanauti kaimyno - žvejo sugautų ir kieme išrūkytų ešerių, prie gaivaus alaus bokalo, ką tik "nusiritus" nuo dviračio po ilgokos kelionės. Tuo pačiu aptarti įvairiausius reikalus, pasidžiaugti grįžusiomis kregždėmis (visiško pavasario pranašais). Gaila, bet nuotraukos neturiu, neteks pavarvint seilės...

Dar labai smagu, kai riedant dviračiu, pro akis slenka balti pajūrio miškai, pasipuošę plukių žiedais (kur pažvelgsi, visur balta...)

 

O Palangos botanikos parke juokina vis nenutylantis ir vidury dienos be perstojo giedantis gaidys...

Ir tokia atgaiva sielai prie jūros, kai pučiant lengvam brizui (vėjeliui į jūrą, o ne atvirkščiai kaip įprasta), gali išsidrėbt ant smėlio, pamiršt viską pasaulyje, o prieš akis - nei gyvos "dūšelės" tik vieniši dviračiai jūros ir smėlio fone...

Na, o mūsų kieme - tęsiamas kepsnių sezonas. Kalakutienos šašlykas - marinuotas jogurte.

 Minkšta ir sultinga kalakuto krūtinės mėsa, svarbu neperkepti, o kepti karštai ir trumpai.

reikia:

vienos didelės kalakuto krūtinės;

šviežio imbiero šaknies gabaliuko;

druskos, čili pipirų (labai tiktų karis, bet mes jo nemėgstam, todėl tik rekomenduoju);

česnako pora skiltelių;

2 - 3  v. š. kokosų pieno (galima ir daugiau ar mažiau, pagal skonį);

natūralaus jogurto tiek, kad apsemtų mėsą.

Mėsą supjausčiau stambesniais gabalėliais, krūtinė pasitaikė tikrai nemaža (apie 900 g):

Įtryniau druska, čili pipirais (bei kariu), užspaudžiau česnako, sudėjau nuvalytą ir smulkiai supjaustytą imbiero šaknį bei kokoso pieną. Mėsą lengvai pamasažavau ir palikau per naktį šaldytuve. Kitą dieną užpyliau jogurtu ir turėjau palikti dar kelioms valandoms, bet taip atsitiko, kad tą dieną neiškepėm, tai jogurte pabuvo dar parą. Tuomet jau užmoviau ant iešmų ir kepėme ant karštų žarijų, tik neilgai. Garnyrui labai rekomenduoju laukinius ar per pus maišytus laukinius su ilgagrūdžiais ryžius. Ir žinoma, daug daržovių...:) Gal kam kitoks, naujas ar neįprastas jogurtinis marinatas, kviečiu išbandyti...

GARUOSE GAMINTAS PYRAGAS...

...arba malaizietiškas "MAH LAI GOH", neturint elektrinio ar kitokio specialaus garų puodo

Visai linksma istorija. Ir iššūkio viršūnė, kurios pati nesitikėjau. Neturiu garų puodo, todėl sugalvojau išsiversti turimais virtuvės rakandais. Esmė tame, kad garuose gaminamų pyragų ar keksiukų receptai visai nesudėtingi, tereikia tam tikrų "technologijų". Cake on the Brain bloge "užkliuvo" garuose gaminamo malaizietiško pyrago receptas. Taigi, štai, kas gavosi:

Jaunėlis sūnus, vaikščiodamas aplink puodus, pareiškė, jog man galvą visai bus vėjas prapūtęs, jau net pyrago normaliai iškept nebegaliu...

Stengiausi nenukrypti nuo minėto tinklaraščio recepto, o kaip tat viskas vyko, pabandysiu papasakot.

Sunaudojau:

3 kiaušinius;

3/4 puodelio rudojo cukraus;

apie 100 g kokosų pieno (konservuoto);

puse a. š. vanilinio cukraus;

50 g sviesto;

puse a. š. sodos;

puse a. š. kepimo miltelių;

1 puodelio miltų.

Tešlai kiaušinius kombainu išplakiau su cukrumi iki purios masės (apie 5 min). Sukračiau kokosų pieną, vanilinį cukrų ir lydytą sviestą. Dar paplakiau. Miltus sumaišiau su soda ir kepimo milteliais, pamažu įmaišiau į skystą tešlą ir atsargiai išmaišiau. Kepimo formą, kuri man labiausia tiko pagal dydį, patepiau sviestu ir supyliau gan skystoką tešlą. Svarbiausiam procesui naudojau Zepter puodą (uh, kiek jiems reklamos) su visais "pagražinimais". Taigi, tas puodas turi tokią "tarką", kuri telpa į vidų ir yra skirta ne tik tarkuoti (ko niekad nedarau), bet ir virti garuose:

Užkaičiau tą puodą su vandeniu, kuriam užvirus, ant minėtos tarkos padėjau formą su pyrago tešla. Kadangi tai kekso forma su skyle vidury, tai tą skylę uždengiau maža lėkšte:

Taip sugalvojau, kad garai per daug nesiskalidytų ir uždengt būtų patogiau, jei tešla sugalvotų labai kilti. Toliau, ant lėkštės užvožiau dar vieną dubenį, kuris beveik uždengė visą formą ir kad besirenkantys garai nekristų ant pyrago, apvyniojau dubenį rankšluosčiu:

Viskas! Taip viriau ant intensyvios kaitros kaip nurodyta autorės recepte - 30 min. Tačiau, po tiek laiko supratau, kad tai skirta garų puodui, nes mano tešla liko skysta, nors dailiai pakilo ir pasidengė burbuliukais. Todėl sugalvojau, kad reikia labiau uždengti. Išsitraukiau dar vieną panašų puodą, tik daug didesnį, ir paklojus rankšluostį, užvožiau jį ant formos su lėkšte (vietoj prieš tai buvusio dubens):

Skaitantiems gal jau pasidarė juokinga, bet aš turiu daug žemaitiško kraujo, todėl esu užsispyrus (gerai, kad visko nematė mano vyras, kuris tuo metu snaudė po darbų...). Taigi, maždaug dar po pusvalandžio (viso užtruko 1 h 10 min), nuvožus didyjį puodą, radau štai ką:

Dailus vaizdelis :) Kiek praaušęs, lengvumo lyg plunksa, akytas ir purus biskvitas. Gal kiek saldokas, cukraus reiktų dėt mažiau (0,5 puodelio), o jei balto, dar mažiau, bet čia kaip kas mėgsta. Vaikams - pats tas. Tokia štai rytietiškos virtuvės pyrago kepimo ant garų be spec. garų puodo istorija...

ŽUVIES MALTINIAI SU KREVEČIŲ PADAŽU

Gyvenant prie jūros, pavasaris visada ateina vėliausiai. Kai likusi Lietuvos dalis džiaugiasi saule ir šiltėjančiu oru, mes saule taip pat džiaugiamės ne ką mažiau, tiesiog maudomės jos spinduliuose, bet šilumos visai nejaučiam. Ir ypač šį pavasarį. Nors ir saulėta, labai šalta ir kiaurai perpučiantys vėjai...Bet gamtai nesvarbu, todėl darbai lauke vis vien eina savo vaga, o laiko virtuvei lieka vis mažiau. Dabar dar ir lietaus labai trūksta - nelijo, turbūt, jau kokį mėnesį, jei nedaugiau, todėl atsakingas darbas - laistyti rudenį sodintus medžius. O bevaikštant aplink augalus, baisiai svarbu nepražiopsot pavasarinių žiedų:

Džiaugiuosi retesne scyliažiede puškinija (Puschkinia scilloides), hiacinto giminaite. Ir, žinoma, narciziukai, mažieji "tet-a-tet", kuriais pasidžiaugti galima tik labai prisilenkus prie žemės. Kai prisimenu, kad Vokietijoj narcizai žydėjo jau prieš mėnesį...

Svyrantis gluosnis, blinde vadinamas, man šiuo metu pats gražiausias. Prieš skleidžiantis lapams ir žydint "katinėliams"...

 

Pasirodžiau, ką turiu gražaus, kam įdomu, daugiau gražių dalykų galima pamatyti mano picasaweb puslapiuose. 

O virtuvėje pas mane, kaip pas tikrą žvejo dukrą, vėl kvepia žuvimi. Ir tai dar nepaskutinis eilėje stovintis patiekalas iš žuvies, laukiantis aprašymo :) Žuvies maltiniai, minkštutėliai, lengvutėliai ir purūs. Su krevečių užpilu.

Maltiniams:

500 g žuvies (pagal galimybes, bet geriau baltos);

2 riekių baltos duonos;

100 ml grietinėlės;

1 svogūno;

druskos, pipirų;

1 kiaušinio;

aliejaus, šiek tiek sviesto kepimui.

Padažui:

200 g virtų, nelukštentų krevečių (šaldytų);

2 v. š. sviesto;

200 ml grietinėlės;

apie 2 stikl. vandens;

1 v. š. brendžio (nebūtina);

druskos, pipirų;

1 v. š. sviesto (taip, žinau, kad buvo);

1 v. š. miltų.

Baltą duoną užpyliau grietinėle ir palaikiau, kol išbrinks (10 min) (duonos plutą nupjoviau). Žuvį sumaliau kartu su svogūnu ir išmirkusia duona. Sudėjau druską, pipirus ir kiaušinio trynį. Gerai išmaišiau šaukštu. Kiaušinio baltymą išplakiau iki standžių putų ir atsargiai įmaišiau į žuvies masę (čia kaip su pyragų tešla, neplakti ir nepermaišyti, kad nesuardyt oro pūslių ir maltiniai būtų puresni).

Padažui atšildytas krevetes išlukštenau ir pakepinau puode su sviestu. Supyliau vandenį ir paviriau ant nedidelės kaitros apie 10 min. 

Nukošiau ir sultinį supyliau atgal į puodą. Supyliau grietinėlę ir pavirinau, kol liko maždaug 2/3 skysčio. Pagardinau pipirais, druska (galima įpilti brendžio). Atskirame inde sumaišiau šaukštą sviesto ir miltus. Gautą košelę įplakiau į padažą ir maišydama pavirinau kelias minutes, kol sutirštėjo. Nuvalytas krevetes į padažą sudėjau prieš pat užpilant ant maltinių (padažo kartu su krevetėmis nekaitinti, nes krevetės taps guminės ir neskanios).

Iš žuvies faršo suformavau mažus kotletėlius ir apkepiau aliejaus - sviesto mišinyje po keletą minučių iš abiejų pusių ant didesnės kaitros ir dar apie 10 - 15 min patroškinau ant mažos kaitros. 

 Maltinius patiekiau su bulvių koše, apipylus krevečių padažu, kurį nusižiūrėjau "Didžiojoje virtuvės knygoje". Gaila, kad žuvies nevalgo mano vaikai.

KIVI TRUPINIUOTIS

arba angliškasis Crumble. Labai lengvai ir greitai pagaminamas ir labai gardus. Gaivinančios rūgštelės mėgėjams.

Reikia:
10 - 12 kivių (nepilnas kilogramas)

3 v. š. želė cukraus "Multi" (Dan Sukker) (nebūtina, jei neturite, bet man su šiuo daiktu skaniau sutirštėja vaisiai)

3 - 4 v. š. cukraus (arba visiškai pagal skonį, ypač, jei naudojamas želė cukrus)

1 nubrauktas valg. šaukštas kukurūzų krakmolo

Trupiniams:

125 g miltų

100 g migdolų miltų (nuplikytų, nuluptų ir sumaltų migdolų)

125 g rudojo cukraus (žinoma, galima keist įprastu)

100 g minkšto sviesto

šaukštelio cukraus su vanile

Kivius nulupame, supjaustome ir suverčiam į puodą. Supilam želė sukrų, cukrų ir maišant pakaitiname iki užvirimo. Paviriname 2 - 3 min., įmaišome krakmolą ir paliekame atvėsti.

Trupiniams visus produktus maigome rankomis, kol susimaišo ir susiformuoja trupiniai. Kivius supilame į kepimo indą, ant viršaus tolygiai užklojame trupinių masę. Kepame 180 - 200 laipsnių kaitros orkaitėje apie pusvalandį arba kol gražiai pageltonuoja. Valgomas tiek šiltas su ledais, tiek šaltas. Man skaniausias visiškai atvėsęs :)

GRYBŲ KEPURĖLĖS, ĮDARYTOS SŪRIU...

...ir kumpiu.

Šiltas užkandis svečiams ir ne tik.

Aš sunaudojau:

1 pak. (400 g) pievagrybių didesnėmis "galvelėmis";

100 g virto - rūkyto vištienos broilerių vyniotinio;

1 dėžutę (125 g) "Philadelphia" minkšto sūrelio su žalumynais;

2 - 3 v. š. tarkuoto sūrio "Džiugas";

0,5 svogūno;

maltų juodųjų pipirų, druskos, laimo ar citrinos sulčių;

1 v. š. sviesto, šlakelio aliejaus.

Pievagrybius nuplauti, išpjauti kotelius (jų neišmesti), "palaisvinti" kepurėlių vidų. Grybukus ištrinti druska (arba pašlakstyti sojos padažu), į vidų išspausti po lašelį žaliųjų citrinų sulčių. Palikti poilsiui. Svogūną smulkiai supjaustyti ir suberti į keptuvę su sviestu. Ten pat suberti susmulkintus grybų kotelius ir supjaustytą vištienos kumpį (tas vyniotinis visai neatrodo kaip vyniotinis, labiau primena kumpį ir labai skaniai tinka lietuviškai baltai mišrainei). Viską pakepinti, po to šiek tiek patroškinti, pagal skonį pagardinant druska, pipirais ir kitais prieskoniais. Į pravėsusią masę įmaišyti "Philadelphia" sūrelį su žalumynais, suberti tarkuotą sūrį ir išmaišyti. Prikimšti grybų kepurėles sutaisytu gėriu ir sudėti į aliejumi pašlakstytą kepimo indą.

Kepti 200 laipsnių kaitros orkaitėje apie 15 - 20 minučių, kol įgaus skanią spalvą. Labai tinka su saulėje ar orkaitėje džiovintais pomidorais...Puikiai tinka įdaryt portabella grybus.

SALOTOS "LOKIO KĄSNIS"

Prekybos centre užtikau rūkytos kiaulienos išpjovos, kurios įpakavime puikavosi visai linksmas pavadinimas, tikęs ir mano salotoms:

Labai neblogas , plonai supjaustytas kumpis, puikiai tikęs vakaro užkandžiui.

Pakelis "lokio kąsnio", 100 g (arba kitokio mėgstamo plonai pjaustyto kumpio);

ketvirtis meliono;

rukolos, "iceberg" salotų;

trečdalis ar pusė šviežio agurko;

gliaudytų pakepintų saulėgrąžų (pagal skonį);

citrinos sulčių, druskos, pipirų, aliejaus.

Salotas, kurias reikia, suplėšom ar supjaustom, pridedam kumpio, kubeliais pjaustyto meliono, agurko, užberiam saulėgrąžų. Pabarstom prieskoniais, užspaudžiame citrinos sulčių ir užpilame aliejaus. Mums tiko naminis obuolių vynas ir itališka duonelė, kurią kepa Rimi :) Kaip visada, skonis slypi paprastume...ir neprasčiau, nei su itališkuoju "prosciutto".

APELSININIS VIŠTIENOS ŠAŠLYKAS

Šįkart noriu parodyt, ką turiu savo rankose:

Kiekvieną pavasarį, besidžiaugdami pavasariu ir besiblaškydami į visas puses, paukšteliai, matyt, iš didelės laimės trankosi į langus. Ypač, kai švariai juos nusišveiti, nebeskiria erdvių ir bando perskristi kiaurai. Taip atsitiko ir šiai kielei - bumptelėjo, po to krito ant žemės. Keistoka, nes kielių pas mus labai daug  ir paprastai joms taip nenutinka. Anksčiau dažniausiai namus kiaurai bandydavo perskristi kvailiukės žaliukės, tokie labai gražūs žalsvai gelsvi žvirblių giminaičiai. Na, bet ką padarysi, paėmėm skubiai į delną, kol gudruoliai katinai neįsisuko, užlašinom keletą lašų vandens ir palikom kadagio vidury. Po kokių dešimties minučių, priėjus pažiūrėt, nuskrido... Šį kart pasisekė...

O praėjusio savaitgalio lauko kepsnių meniu - vištienos šašlykas, pamarinuotas apelsininiame marinate.

4 stambesnės vištienos krūtinėlės;

2 - 3 apelsinai;

3 - 4 v. š. sojų padažo (galima daugiau, o gal mažiau, pagal savo skonį);

pora skiltelių česnako;

1 a. š. medaus;

2 a. š. angliškų garstyčių (su grūdeliais).

Garnyrui;

romėniškų salotų (ar kitų mėgstamų);

rukolos lapelių;

moliūgo sėklų;

vieno apelsino sulčių;

šviežio agurko;

druskos, pipirų;

aliejaus

Mėsą supjaustome nelabai smulkiais gabalėliais. Marinatui gerai sumaišome sojos padažą, trintą česnaką, medų, garstyčias ir keletos apelsinų sultis. Aš patarkuoju apelsino žievelės (apelsinų reikia tiek, kad jų sultys, sumaišytos su kitomis marinato dalimis, apsemtų mėsą). Galima paskaninti aštresniais prieskoniais. Marinatu užpilame vištieną ir palaikome šaldytuve per naktį.

Pasimarinavusią mėsą sumauname ant iešmų ir kepame ant labai karštų žarijų iš visų pusių tik po vieną kartą. Vištienos krūtinėlė bus minkšta ir sultinga, jei neperkepsim, ilgai nevartysim ir nedžiovinsim, todėl ir reikia kepti karštai, bet trumpai. Nebijom, jei pakraščiai šiek tiek svyla, nes marinate yra saldžių dalykų. Patiekiame su žaliomis salotomis, taip pat paskanintomis apelsinų sultimis. Žalumynus ir agurką supjaustome, pridedame pakepintų moliūgo sėklų, užpilame vieno apelsino sultimis, pabarstom prieskoniais ir užpilam aliejaus. Viskas! :)

MIELINIAI AVIŽINIAI KEKSIUKAI SU MOLIŪGŲ SĖKLOMIS

Na ką, Atvelykis praėjo, kabinom žemėn nuo medžių kiaušinius, džiaugėmės gražiu sekmadieniu. kadangi oras buvo nuostabus, atidarėm dviračių sezoną ir dviese su vyru išdūmėm dviračiais link Palangos. Smagumas neišpasakytas, didelis gėris prajudint per žiemą sustingusius raumenis ar kitokias minkštas vietas. Tik vėjelis dar nelabai maloniai sukosi per sprandą, bet šiltai apsitaisius visai nieko. Fotoaparato neėmiau, galvojau, kad nebus dar ką fotografuot miške. Viena kita žydinti plukė, vangiai sprogstantys medžiai. Bet vat, kad žalčių sutiksim, buvau pamiršusi. Juk šiuo metų laiku jie poruojasi ir intensyviai rangosi palei keliuką. Taigi, sutikom tris gražuolius geltonom ausim - vieną riebų ir didelį, bei du mažesnius. Kaip nesustosi ir nepasigėrėsi... Va tada ir pasigailėjau, kad neturiu fotiko. Dar sutikom senuką, važiuojantį antikvariniu švedišku kareivišku dviračiu (labai vertu dėmesio, patikėkit), tai jis mums paporino, kad sovietmečiu pajūry buvusiam kariniame dalinyje tarnavę ir dirbę kareiviai tų miškų žalčius masiškai trypdavo kojomis, gal todėl jų beveik nebebuvo. Ir tik dabar jau nežinau kelinti metai kasmet važiuodami šiuo taku balandžio - gegužės mėnesiais pakelėse dažnai sutinkam šiuos visai nebaisius (nors gal ir nelabai malonius) gražuolius... 

Mažumėlę užtrukom prie jūros - saulei šviečiant taip gera buvo pavaikščiot paplūdimiu, lengvai pasivoliot ant dar nelabai įšilusio smėlio ir rasti skylėtų akmenų... 

Namie - vištienos šašlykas (apie kurį kitą kart) ir visai sveikuoliški mieliniai keksiukai su avižų dribsniais ir moliūgų sėklomis. Niekaip negaliu pabaigt mielių, pirktų Velykoms...

Tešlai: (12 keksiukų)

12 g šviežių mielių;

190 ml pieno;

1/4 stiklinės aliejaus;

1/3 stikl. rudojo cukraus arba 3 v. š. balto cukraus;

1/2 a.š. druskos;

1,5 stikl. g miltų;

1 kiaušinis;

0,5 stikl. greito paruošimo avižinių dribsnių;

4 v. š. moliūgų sėklų (paskrudintų).

Pasiruošiam įmaišalą - šviežias mieles ištrinam su trupučiu drungno pieno ir šaukšteliu cukraus. Pastatome šiltai, kad pakiltų. Į pakilusias mieles pilame likusį pieną, aliejų, cukrų, druską ir išmaišome. Pamažu įmaišome puse miltų. Supilame avižų dribsnius, pamaišome ir tuomet likusius miltus. Tešla turėtų gautis poskystė. Uždengiam ir paliekame šiltai, kol pasikels maždaug dvigubai (apie 1 val.). Į pakilusią tešlą įmaišome kiaušinį ir moliūgų sėklas. Keksiukų formą lengvai patepame aliejumi ir sudedame tešlą (puse formelių tūrio ar net mažiau). Paliekame dar kartą pakilti. Tešlos reiktų dėti tiek, kad neatsitiktų taip, kaip man:

Aš per daug iškilusią tešlą turėjau "suvaryti" atgal į formeles. Tiesa, popierinių formelių nenaudojame! Kepame 200 laipsnių kaitros orkaitėje apie 20 minučių, kol pagels. Iškeptus aptepam lydytu sviestu ir valgome šiltus. Geriausia išsikepti tiek, kad suvalgytumėm iškarto, nes kol šilti - labai minkšti, purūs ir nesaldžiai skanūs. Ketinau užlieti saldžiu glajumi, bet nespėjau, gerai buvo ir taip :) Aš valgydama užsitepiau aviečių uogienės, dar skaniau...

PIRATO AKIS PUSRYČIAMS

Taip pas mus namie vadinamas kiaušinis, užkeptas duonos vidury. Labai seniai, dar sovietmečiu receptas nužiūrėtas kažkokiam rusiškam filme (pavadinimo nebepamenu), tik ten buvo kepama juoda duona, o mes anksčiau kepdavom batone, o pastaruoju metu tik baltoj forminėj duonoj. Tai kaip pabandžiau vieną kartą netyčia, taip ir prilipo. Nesuprantu, kaip namiškiams vis dar nepabodo...

Viskas per daug paprasta:

Forminės duonos riekėj taurele ar kuo kitkuo išpjaunam skylę:

Duoną šiek tiek apkepam nedideliam riebalų kiekyje (jokiu būdu neplukdom ir neleidžiam prisigerti aliejaus), apverčiam ir įmušam į skylę kaušinį:

Pabarstom mėgstamais prieskoniais ir druska ir tuomet dar kartą atsargiai apverčiam. Pabarstom druska antrą pusę. Duonelė turėtų skaniai apskrusti, kiaušinis iš išorės apsitraukti, o viduje likti skystas. Pjaunant peiliu ir šakute, trynys skaniai išbėga...:) Žinoma, vienu metu kepame tiek, kiek duonos riekių telpa į keptuvę ir tiek kartų, kad visiems valgytojams užtektų...

UPĖTAKIAI DRUSKOJE

Džiaugiamės toliau pavasariu, nors už lango lynoja lietutis, kurio jau reikėjo, kad palaistytų dygstančias tulpes ir sprogstančius kitus augalus. Užtat vėjelio jokio, jokio. Jei jau galima sėdėt lauke ant suolo (nors ir šiltai prisirengus) - su arbata, ar su žolelių trauktine rankose, tai jau didelis gėris. Taip sunkiai, taip nenorom, lyg kažin ko varžydamasis pavasaris vis labiau skinasi kelią. Virš galvos lauke ne tik grįžtančių žąsų trikampiai savo spiegimu maloniai kutena  ausis, bet ir ant stogo tupintys ir tiradas leidžiantys varnėnai, kasmet perintys mūsų namo stoge bei grįžę gandrai. Pastarieji ypač teikia daug džiaugsmo. Kad žinotumėt, kaip gera džiaugtis paprastais dalykais!

 Ir nors pūgų ir sniego jau seniai nėra, užkliuvo eilėraštis, labai tinkantis šiam pavasariui. Gal pavyks prišaukt ko nors dar daugiau, nei lietaus ir vėjo...

Tu, pavasari,...

Tu pavasari, ar tau negėda?

Vaikščioji paniuręs pamiškėm tingiai,

Kai žiema, užėmus tavo vietą,

Šaiposi pūgom šaltom smagiai!

Jau seniai krūtinę mums kutena

Tolimos svajonės apie žiedus, kvepiančias gėles.

Apie tai, kaip tu drauge su saulės šypsniu

Gaivini po vieną medžių šakeles.

Paskubėk ateit, nusišypsok pasauliui,

Kuo švelniausiais vėjo bučiniais!

Pasibelsk garsiau į mūsų širdis,

Atgaivink lietaus lašais gaiviais.

Nektaru gaiviu kas rytą girdyk,

Žadink tyrą meilę mūsų širdyse.

Tu, pavasari, ar tau negėda?

Skleisk žiedus - it vaikas šilumą ir gėrį delnuose.

Gaila, bet tai ne aš jį sukūriau, o J. Simanavičiūtė. Aš dar galiu pasidžiaugti savo žydinčiu poegliu lauke, kur storos kamanės tingiai maudosi po krokų nektarą...

...blindės katinėliais...

... ir tuo, kas vyksta mano kaktusyne, kuriame karūnėlę skleidžia mammillaria spinosissima:

O kam romantika neįdomi, siūlau upėtakį druskos pataluose.

 

Gerai žinomas, visai paprastas žuvies kepimo būdas. Nors ir esu žuvies mėgėja, kažkaip vis neprisiruošdavau išbandyti, vis pamirštu. Ir štai! Taigi, man reikėjo:

2 nedidelių upėtakių (dviems asmenims);

1 kg (nepilno) rupios druskos (jūros, bet nebūtinai);

prieskonių ar prieskoninių žolių žuviai (be druskos, žinoma);

citrinos;

sviesto (apie 100 g).

Žuvis išdarinėjame, nuplauname ir apibarstome prieskoniais (pipiriukais, žolelėmis), nepamirštam pilvo vidaus. Paliekam neilgam poilsiui, kad prieskoniai išleistų savo galias. Nedidelės skardos dugną, užklojam geru sluoksniu druskos ir patiesiam žuvis:

Dabar pilnai jas užklojam druska iš viršaus, paliekam tik uodegėles. Stengiamės, kad nepribyrėtų į pilvus.

 

Viskas! Kepam 200 laipsnių kaitros orkaitėje apie 30 - 40 minučių. Druska ims kietėti ir šiek tiek gelsti. Kol žuvis kepa, minkštą, sviestą išmaišom su mėgstamais prieskoniais ir druskele (aš naudojau tas pačias žoles žuviai, truputį pridėjau a lia brušeta mišinio su džiovintais pomidorais).

 Gerai ištrynę, kaip nors gražiai suformuojam arba sudedam į saldainių formeles, kaip padariau aš. Atšaldom. Baigtą kepti žuvį išimam...

...ir "nulupam" iš druskos susiformavusį kiautą. Atsargiai perkeliam į lėkštę. Sukietėjusi upėtakio oda puikiai nusilupo. Valgome su citrina ir aromatiniu sviesteliu. Garnyrui aš rukolos lapelius sumaišiau su šviežiu agurku, šlakeliu citrinos sulčių, pipirais, aliejumi ir trupučiu fetos sūrio. Puikiai tiko gruziniškas baltas vynas :)

Skonis idealus, net šiaip druskinant žuvį kepimui taip nutaikyti nevisada pavyksta... Rekomenduoju!