..."Pasteis de Nata". Su plikytu kremu ir iš sluoksniuotos tešlos.
Visiškai paskutinę akimirką talpinu receptą, skirtą Portugalijos virtuvės savaitei. Jūros šventė, puikus oras, susitikimai su bičiuliais ir draugais, kelionė sostinėn - ypač intensyvi praeitos savaitės pabaiga neleido prisėsti prie kompiuterio, o juo labiau sukiotis virtuvėje.
Kad Portugalijoje gausu patiekalų iš menkės, žinau, nors pabuvoti dar neteko...Menkės pyragėliai laukia eilėje, tik jau ne šiai savaitei. "Pasteis de Nata" - sugalvota labai seniai dviejų seserų iš Mosteiro do Jeronimos vienuolyno, esančio netoli Lisabonos. Tuo metu pyragaičiai buvo vadinami "Pasteis de Belem", mat vienuolynas yra Belem miestelyje. Receptas buvo laikomas paslaptyje ir tik maždaug 1837 m. buvo atidaryta vienuolyno parduotuvėlė, kur buvo pradėta pardavinėti šiuos pyragaičius, kad surinkti lėšų vienuolyno statybai, trukusiai šimtmečius. Šiandien vienuolynas įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą, parduotuvėlė vis dar veikia, o pyragaičiai vis dar pardavinėjami. Tad vykstant į Portugaliją ir lankantis Lisabonoje, belieka užsukti ir paragauti originaliųjų "Pasteis de Belem" ( likusioje šalies dalyje žinomų kaip "Pasteis de Nata") bei apsilankyti vienuolyne...
Internete užmatyti receptai nesudėtingi. Daugelyje jų naudojama šaldyta sluoskniuota tešla, tik ją reikia labai plonai iškočioti, susukti, supjaustyti ir suformuoti dubenėlius, kuriuos pripildyti plikytu kremu. Galima ir patiems gaminti, tačiau tuomet tai šiek tiek užtruks (tas kočiojimas ir šaldymas...)
Reikia (maždaug 12 pyragaičių):
Lakštą sluoskniuotos tešlos (atitirpintos, aš naudojau tą, kur įpakavime du dideli lakštai);
maždaug dviejų stiklinių pieno (vienos stiklinės pilnos ir antros apie 3/4);
1/4 stiklinės grietinėlės;
4 kiaušinių trynių;
3 šaukštų cukraus;
žiupsnelio druskos;
2 šaukštų miltų (aš naudojau kukurūzų krakmolą);
cinamono lazdelės (naudojau 0,5 a. š. malto);
tarkuotos citrinos žievelės;
vanilinio cukraus.
Tešlą labai plonai iškočioti (maždaug 0,4 cm storio) ir suvynioti į ritinį (kaip ilgą cigarą). Nepalikti per didelių oro tarpų, bet ir nesusukti per tampriai. Supjaustyti maždaug 4 cm ilgio gabalėliais. Tuomet pirštu įspausti kiekvieno gabalėlio susuktą viduriuką ir suformuoti (nulipdyti) tarsi dubenėlį, kurį įdėti į keksiukų (ar panašią) formą ir išspaudyti. Taip išlipdyti visą tešlą, kol bus užpildytos visos formelės:
(Kol pagaminau kremą, užpildytą formą patalpinau šaldytuvan).
Kremui puode sumaišyti pieną, grietinėlę, cukrų, druską, trynius, vanilę, cinamoną ir miltus. Gerai išplakti ar išmaišyti (dar nekaitinti), kad neliktų gumulėlių. Pridėti citrinos žievelės ir nuolat maišant užkaisti. Kaitinti iki užvirimo, kol kremas sutirštės (nuolat maišyti!). Svarbu, kad kaitinama būtų pamažu, kitaip trynius gali sutraukti. Pavirinti vos minutę, kol gausis vienalytis pudingas. Ataušinti. kad nesusiformuotų plėvelė, ant paviršiaus uždėti maistinę plėvelę, kuri ataušus puikiai nusiima:
Ataušusiu kremu užpildyti 2/3 formelių...
...ir pašauti orkaitėn (160 laipsnių) 15 - 25 minučių, kol tešla šonuose dailiai paruduos (svarbu, kad tešla gerai iškeptų). Patiekti šiltus ar visai atvėsusius, pabarsčius cinamonu, o jei dar prie Madeiros...:)
Kai kur radau, kad keptikaip tik reikia labai didelėje kaitroje, kad kremo paviršius stipriai paruduotų - pasviltų. Vieni mėgsta tokius, kiti - švelniai geltonu paviršiumi...
Šaltinis čia.
Labai šaunus bandymas, bet reikėtų pasakyti, kad tai labiau natas imitacija negu tikri pyragiukai. Na, kitokie jie. Ir tešla - originale - tikrai ne paprasta sluoksniuota, (šiaip jei apie pirktines kalbėt tai gal filo yra artimesnė, bet vistiek.. ).
AtsakytiPanaikintiBeje, Portugalijoje jų namuose niekas ir nekepa, o keliauja į už poros metrų nuo namų (+-) esančią kavinukę ir mėgaujasi su kava. Pasteis de Nata - mano mėgstamiausias kasrytinis ritualas Portugalijoje. Rekomenduoju be galo be krašto!
Dėkui už "grynus" įspūdžius, nebuvau, nežinau. Bet daugelyje plačiojo interneto šaltinių teigiama, kad tikrųjų natas tešla panaši į prancūziškąją sluoksniuotą. Ir tešlos gaminimas daug kur kaip sluoksniuotos. Tikiu, kad variacijų daug. Teigiama, kad tikrąjį receptą žino tik trys žmonės :) Susireikšmino? Normalu.
AtsakytiPanaikintiNuvažiuosiu kada nors pabandyt...:)
Na kad trys tai tikrai nesamonė, nes visoj Portugalijoj (ir už jos ribų - jei netoliese yra portugalų bendruomenė) galima puikiausių natas nusipirkti. Beje valgiau aš ir tų 'originaliųjų' ir niekuo jie ten per daug neišsiskiria, tik tiek kad cinamono pribarsto :D
AtsakytiPanaikintiO tešla jei ir naudoja paprastą sluoksniuotą tai iš bėdos.. ji niekada nebus tokia trapi ir plonytė, kaip tikiuose natas.
Kad nusipirkti galima beveik visoj Portugalijoj, tai neabejoju. Aš turėjau galvoj, kad tik trys žmonės žino autentišką receptą (mat jis laikomas paslaptyje) ir mano supratimu, tai tėra tik susireikšminimas, kuriuo siekiama pritraukti. O prigaminti galima, kaip pati užsiminėte, įvairiausių imitacijų, juk masinis dalykas. Žinoma,kad manoji yra adaptuota, panašią pateikia ne vienas Portugalijoj buvęs ar gyvenęs blogeris, ne pati sukūriau. Iš vis, apie ką mes čia ginčijamės, tai nežinau. Manųjų pyragaičių jūs gi neragavote...:)
AtsakytiPanaikintiTeko but ir ragaut. Nieko stebuklingo. Vietiniai aiskino, kad gaminama tesla kazkaip lankstant ir i tarpus maisant sviesto. Ar cia ne sluoksniuota tesla taip gaminama? Tik aisku, plonai iskociota ir butent panasiai sukama i vola ir pjaustoma. Sakyciau labai panasiai. O namie vietiniai kepa, kam taip nuvertinti:) Juk ir mes mielines bulkas perkam bet kokioj parduotuvej, bet yra ir namie kepanciu:)
AtsakytiPanaikintiKad ir kiek norėčiau surasti tešlos receptą, kad būtų kuo arčiau tikrųjų nata, randu tik sluksniuotos tešlos receptus. Išvada viena, kočiojama labai plonai. Apie Filo nei žodelio... Gal tikrai receptas "paslaptingas"?:)
AtsakytiPanaikintiO kur grietinele kist?
AtsakytiPanaikintiGrietinėlę sumaišyti (gink dieve niekur nekišti) su pienu..:) Ačiū už pastabą...
AtsakytiPanaikintiMes nesiginčijam. Bent jau aš nesiginčiju, o komentuoju/diskutuoju/kalbuosi/dalinuosi.
AtsakytiPanaikintiOriginalus ar neoriginalus, vistiek pabandysiu - gal kada ir i Portugali nuvykt pavyks paragaut tikruju, o kol kas tiks ir sie ;)
AtsakytiPanaikintiSutinku...Skanūs ir šitie, sėkmės gaminant...:)
AtsakytiPanaikintiAutentiški ar ne - be galo skanūs pyragėliai. :) Ką tik iškepiau, pati valgiau ir kitus vaišinau - puikūs pyragėliai. Kremas man vis tirštėt nenorėjo, kepant - vis veržėsi iš krepšelių (per daug pripyliau), bet galiausiai gavosi labai skaniai. :) Citrinos žievelę įtarkavau į jau paruoštą kremą - galbūt, todėl citrina labai jaučiasi, ir man tai patinka! Cinamono nemėgstu, todėl nedėjau. Vietoje paprastų miltų dėjau šaukštą vanilinio pudingo ir šaukštą kukurūsų miltų, kuriuos iš pradžių išleidau truputyje pieniško mišinio, o tik po to įmaišiau. Rezultatas - mmmm kaip skanu!
AtsakytiPanaikintiAčiū už atsiliepimą, Laima, gera girdėti, kad patiko. Su tuo cinamonu pas mus gavosi taip, kad vaikams kremas labai priminė manų košę. Sako: "O pyragėliai su vaikystės koše!" Šiaip aš ne prieš cinamoną, bet į šituos kitą kart tikrai nedėsiu...:)
AtsakytiPanaikintiRagavau. Man tai nelabai. Bet užtat visi kiti desertai Portugalijoje tiesiog pasakiški. Visi, kuriuos valgiau buvo labai gardūs :)
AtsakytiPanaikinti