KEPTI VARŠKĖČIAI SU MOLIŪGAIS

Arba be jų.

Atradau savąjį, jau ne kart išbandytą ir šeimos įvertintą varškėčių receptą. Vis tai per kieti, tai nesusilipdo, tai dar kas nors ne taip su proporcijomis.
Šitie - minkšti, putlūs, paprastai pagaminami ir tikrai labai skanūs. Gali būti su moliūgais, jei tokių dar turime, bet gali būti ir be jų.
 

Reikia:

3 pakelių (po 180 g) pusriebės varškės (9%);

2 kiaušinių;

stiklinės (140 g) miltų;

2 šaukštų cukraus;

žiupsnelio druskos;

šaukštelio cukraus su vanile;
puodelio tarkuoto moliūgo (nebūtina);

aliejaus kepimui.

Varškę dubenyje gerai išmaišom su kiaušiniais, miltais, cukrumi, vaniliniu cukrumi, tarkuotu moliūgu (jei dedame) ir druska. Tešla turi gautis minkšta ir lipni (sunkiai maišoma šaukštu). Į lėkštę įberiam keletą šaukštų miltų. Kabinam po šaukštą tešlos, įleidžiam į lėkštę su miltais, apvoliojam iš visų pusių...

... ir tuomet jau lengvai miltuotomis rankomis suformuojam nedidelius paplotėlius. Paviršių subraižom peiliu (įspaudžiam linijas)...

... ir apkepame įkaitintame aliejuje ant vidutinės kaitros iki rudumo.

Skaniausi dar šilti, su uogiene, grietine ir cukrumi ar citrininiu padažu... :)

 

Pagal J. Kairienės knygą  "Lietuviški patiekalai", 1991 m.

JOGURTINIS PYRAGAS

Nuoširdžiai dėkoju visiems už paguodos žodį. 

Žemai lenkiuosi ir didelius padėkos žodžius siunčiu draugams, kaimynams ir artimiesiems už visokeriopą paramą sunkią akimirką.

Nors širdį spaudžia liūdesys, aš grįžtu. Gyvenimas tęsiasi, norisi veiksmo, laukiu šiltesnių pavasario dienų.

Sugrįžtu su kaktusų žiedais ir jogurtiniu pyragu...

Džiaugiuosi vieno dailiausių mammillaria genties žiedeliais. Mammillaria sempervivum, jei kalbėtume lotyniškai. Susisukęs ir pūkuotas, gražus ir šiaip. Bet dar gražesnis, kai iš pūkuotų patalų skleidžia dailius žiedeliukus, susispietusius rateliu ir skubančius pasveikinti saulės:

Jogurtinis pyragas - paprastutis, su daug jogurto. Greit ir lengvai pagaminamas, minkštas, purus, puikus prie pusryčių kavos ar popietinės arbatos. Ypač skanus kol dar vos šiltas. Tačiau gardus ir po kelių dienų, jei laikomas suvyniotas ar sandariai uždarytas...

Reikia:

2 kiaušinių;

puodelio (250 ml) riebaus naminio natūralaus, nesaldinto jogurto (jei naminio negaminate, tiks ir parduotuvinis);

200 g cukraus (pagal savo skonį mažinau, iki 150 g);

dviejų apelsinų žievelės;

1/3 puodelio (80 ml) bet kokio augalinio aliejaus (naudojau nerafinuotą graikinių riešutų);

2,5 - 3 puodelių miltų (naudojau "ekstra", 405 D);

2 šaukštelių kepimo miltelių;

žiupsnelio druskos;

šaukštelio cukraus su vanile.

Apelsinus švariai nušveičiame karštu vandeniu su soda, perpilame verdančiu vandeniu ir nutarkuojame oranžinę dalį.

Kiaušinius išplakame su cukrumi, apelsino žievele ir vaniliniu cukrumi iki purumo. Supilame jogurtą, aliejų ir gerai išmaišome.

Miltus sumaišome su druska ir kepimo milteliais. Šaukštu įmaišome į skystąją tešlą, tik nepersistengiame. Tešla turėtų gautis pakankamai skysta, gal grietinės tirštumo, tad miltų kiekį pagal tai ir reguliuojame (naudojant kitokius miltus gali pakakti ir dviejų puodelių).

Tešlą supilame į aliejumi pateptą kepimo formą ir patalpiname į 180 laipsnių kaitros orkaitę. Kepame 30 - 35 minutes, tikriname mediniu pagaliuku. 

Vietoj apelsinų žievelių galima naudoti laimo ar citrinų žieveles. Žieveles galima pakeisti aguonomis arba įdėti mėgstamų kapotų riešutų ar džiovintų vaisių. Galima nieko nedėti. 

Pyragas bus ypač skanus, drėgnas ir toks išliks ilgėliau, jei dviejų apelsinų ir vieno laimo vaisiaus sultis sumaišysime su dviem šaukštais paprasto cukraus ir gausiai sulaistysime dar šiltą pyragą...


Pagal Chocolate and Zucchini

LIŪDNA TYLA...

Net negaliu apsakyti, kas dedasi ryškiai mėlynam danguj. Masiškai namo grįžta gandrai. Ir gulbės. Ir žąsys. Tiek paukščių per vieną dieną dar nebuvau mačiusi...

Akivaizdų pavasarį skelbia begalybėj nardantys vieversiai...

Bet negaliu apsakyti liūdesio, tvyrančio mano širdy.

Netektis, o gal žvaigždė?

Išsivedė artimą žmogų.

Liūdna lemtis, o gal gyvenimas?

Paliko begalinį skausmą...

Amžinybėn iškeliavo mano Mama.

Kuriam laikui pasilieku su savo liūdnom mintim ir apmąstymais. Tyloje, vien prie žvakių liepsnos...

ŽUVIES TRINTINĖ

... arba trinta, tiršta žuvienė žemaitiškai.

 Būna ir taip, kad grįžtu kartais namo ir virtuvės kriauklėje randu vat tokį sąmyšį:

Belieka iškišti galvą į kiemą ir garsiai šūktelėjus "ačiū!", kibti į darbą.
Tik vat, kad beskutant ešerių žvynus, džiaugsmаs pamažu tirpsta. Et, bet juk ne kasdien.. :)

Ikrai į blynus, stambesni ešeriai į šaldiklį, o smulkiausios žuvelės, marš į žemaitišką žuvienę!

Žuvies trintinei:

apie 1 kg smulkių žuvų (pas mane ešeriai, bet tiks ir kitokios);

1 morkos;

2 - 3 nedidelių bulvių;

didesnio svogūno;

gabalėlio saliero šaknies;

nedidelės kaliaropės;

mažos krieno šaknelės;

1 poro;
petražolės šaknies;

šaukšto miltų;

šaukšto sviesto;

druskos, pipirų, lauro lapų;

juodos duonos.

Išskrostas, švariai išplautas žuveles užpilti 2,5 l vandens, sudėti nuvalytas ir smulkiai supjaustytas daržoves ir užvirinti:

Užvirus, kaitrą sumažinti, nugraibyti putas, sumesti pipirus, lauro lapus ir virti ant labai mažos kaitros (pačios mažiausios) apie valandą ar net pusantros.

Išvirusias žuvis ir daržoves išimti, o sultinį perkošti. Atskirti žuvies kaulus (kiek įmanoma), išrankioti ašakas. Žuvį ir daržoves sutrinti elektriniu trintuvu iki tyrės ir sudėti atgal į perkoštą sriubą.

Pridėti sviesto, druskos (aš dar įberiu aštrumo). Palengva supilti šlakelyje vandens (arba balto vyno) išplaktus miltus, užvirinti ir nukelti nuo kaitros.

Patiekti su juodos duonos skrebučiais (kubeliais supjaustytais ir svieste pakepintais ar orkaitėje sudžiovintais juodos duonos gabalėliais), pabarstyti kapotais petražolių lapeliais. Galima užbalinti grietine.

Tiesą pasakius, sriuba ir be miltų pakankamai tiršta, tad šitą dalį drąsiai galima praleisti.. :)

Pagal J. Uginčienės knygelę "Žemaičių valgiai", 1977 m.

KRIAUŠIŲ PYRAGAS PAGAL SIMĄ

Pasirodo, net ir šiais laikais vaikai mokykloje mokosi gaminti. Per mitybos užsiėmimus. O aš maniau, kad tik tarybiniais laikais mokykloj mergaitės pyragus ir sausainius berniukams kepdavo... Tik, kažin, ar visur taip?

Nežinia, kiek kuris paauglys - vaikinas prie tokio švietimo nori prisidėti ar prisideda ir nežinau, kuriems - gaminantiems, norintiems išmokti, bandantiems ar tik žiopsantiems (kuo labiausiai tikiu) priklauso mano sūnus Simas, tačiau kriaušių pyragas, kurio receptą parnešė namo, tikrai geras.

 

Skonis šiek tiek priklauso nuo to, kokias rinksimės kriaušes ir ar gausiai mirkysime jas alkoholyje (nes receptas to reikalauja). Suprantama, kad moksleiviai kriaušių niekur nemirkė ir jei namie yra vaikų, to daryti nėra reikalo.

Tačiau, jei mažylių nėra ir jei dėl nenumatytų aplinkybių atsitinka taip (kaip man), kad kriaušės lieka mirkti svaiginančiam gėrime per visą naktį, pyragą galės valgyti tik suaugę. Ir tai nereiškia, kad jis bus mažiau skanus, anaiptol...

Pyragui labai tiktų kietesnės, bet sultingos kriaušės, kurios kepant nesubliūkšta, bet išlieka tvirtos. Aš rinkausi azijietiškas, pavadinimu "nashi" (kažkas tarp kriaušės ir obuolio).

Pyragui reikia:

3 kriaušių;

3 kiaušinių;

pusės puodelio cukraus;

pusės puodelio miltų;

šaukštelio cukraus su vanile;

nubraukto šaukštelio kepimo miltelių;

šiek tiek cinamono viršui;

poros šaukštų kokoso drožlių;

100 ml brendžio (aš naudojau viskį, bet tai apskritai nėra būtina).

(Mano puodelis 250 ml).

Kriaušes nuplaukite, nulupkite, perpjaukite per pusę (jei didesnės, į keturias dalis), sudėkite į indą, užpilkite brendžiu ir pamirkykite apie 15 minučių (aš dar pabarsčiau cukrumi ir užlaisčiau citrinos sultimis).

Kiaušinių baltymus atskirkite nuo trynių. Trynius gerai išsukite su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Suberkite miltus, sumaišytus su kepimo milteliais ir gerai išmaišykite.

Baltymus išplakite iki standžių putų ir, geriausia, mediniu šaukštu atsargiai įmaišykite į tešlą.

Tešlą supilkite į kepimo formą, ant viršaus išdėliokite nuvarvintas kriaušes. Paskenduoles apibarstykite cinamonu ir kokoso drožlėmis:

Pyragą kepkite 180 laipsnių kaitros orkaitėje apie 30 - 40 minučių, kol paviršius paruduos ir pasidengs skaniai traškia plutele:

Už tas "girtas kriaušes" pyrage kai kas mane labai barė. Bet aš pastebėjau kitką - kad net ir "žiopsojimas" mitybos pamokų metu suteikia tam tikro supratimo apie maisto gaminimą... :)

DATULIŲ GARDĖSIS

Datulė - vienas seniausių pasaulyje sukultūrintų augalų. Jos vaisiai vadinami "dykumos duona", nes jau prieš 5000 metų dykumų klajokliams kartais būdavo vienintelis maisto produktas...

Datulių gardėsis būtų skaniausias iš šviežių vaisių. Kadangi, kaip žinia, tokių rasti sudėtinga, siūlyčiau rinktis džiovintas, bet kokybiškas - minkštesnes, stambesnes, geriausia tunisietiškas, supakuotas ne maišeliuose.

Sausainėliai pagaminami greit, visai nesudėtingai ir gardūs prie kavos ar arbatos, o ypatingai - prie vyno taurės su ožkos ar minkštu Brie sūriu... :)

Reikia:

180 g minkštų datulių be kauliukų;

180 g smulkiai skaldytų graikinių riešutų;

2 kiaušinių baltymų;

150 g cukraus pudros;

nubraukto šaukšto nesaldžių kakavos miltelių;

vienos citrinos sulčių;

mažų, geriausia apvalių vaflinių paplotėlių (aš naudojau "talerius").

Datules supjaustome labai mažais gabalėliais, suberiame graikinius riešutus. Įmaišome kiaušinių baltymus, miltinį cukrų, kakavą, citrinų sultis ir viską gerai išmaišome.

Arbatiniu šaukšteliu pasemiame gauto mišinio ir nedidelėmis krūvelėmis sudėliojame ant vaflinių paplotėlių. Paruoštus vafliukus sudėliojame į kepimo skardą...

... ir kepame 160 laipsnių kaitros orkaitėje 25 - 30 min., kol apdžius ir sustings.

Kadangi datulės labai saldžios, cukraus sumažinau iki 100 g (nors pilama citrinų sulčių). Saldumo nepritrūko.

Dėl kiaušinių baltymų: receptas nurodo tiesiog sumaišyti su kitais produktais. Man norėjosi dėti išplaktus, tad taip ir padariau. Pradžioj sumaišiau smulkintas datules su riešutais, kakava, cukrumi ir citrinų sultimis, o pabaigoje įmaišiau standžiai išplaktus baltymus...

Manau, kad vietoj datulių ne ką prasčiau tiktų ir figos :)
 
Šaltinis: U. Gruninger "Kepiniai".

KEPTI UPĖTAKIAI SU DARŽOVĖMIS

Jei tiksliau, žuvis, troškinta po daržovių patalais. Daržovės tiks tos, kurias mėgstame ar kurių turime. Kuo jų daugiau, tuo skaniau...

Reikia:

2 nedidelių upėtakių;

prieskonių žuviai;

2 - 3 bulvių;

keletos saliero stiebų;

2 - 3 morkų;

1 mažos cukinijos;

nedidelio poro stiebo;

2 svogūnų;

keletos česnako skiltelių;

stiklainio (750 ml) konservuotų vyšninių pomidorų savose sultyse (tiks ir didesni);

100 ml grietinėlės;

šaukšto miltų;

trupučio aliejaus daržovių kepimui;

druskos, pipirų pagal skonį.

Žuvį išskrodžiame, išvalome ir švariai nuplauname. Pabarstome prieskoniais ir paliekame poilsiui.

Nuvalome daržoves (kurias reikia valyti).

Gilesnėje keptuvėje ant sviesto pakepiname stambiais kubeliais supjaustytus svogūnus ir žiedais porą. Suberiame susmulkintus saliero stiebus, beriame riekelėmis pjaustytas morkas, kubeliais bulves ir neilgai patroškiname. Toliau - žiedeliais susmulkintas cukinijas ir česnako skilteles. Suverčiame konservuotus pomidorus (be sulčių) ir dar šiek tiek atsargiai pamaišydami patroškiname. Likusias pomidorų sultis sumaišome su grietinėle ir miltais. Supilame ant daržovių ir pakaitiname, kol truputį sutirštės. Pagardiname druska, pipirais ir nukeliame nuo kaitros.

Žuvis sudedame į kepimo skardą...

... ir paslepiame po daržovėmis iš keptuvės.

b

Skardą pašauname į 200 laipsnių kaitros orkaitę ir kepame apie pusvalandį.

Be jokios abejonės tiks bet kokios kitokios žuvys.

Karališka vakarienė su balto vyno taure - garantuota :)

CITRININIAI KEKSIUKAI

Vis daugiau pavasario ženklų rodo mano augalai. Keletas pastarųjų gražių ir saulėtų dienų rimtai pažadino litopsus. Tuos pačius, į akmenėlius panašius augaliukus, kurie rudenį puikavosi dailiais žiedeliais. Visą žiemą, nejudinamai prastovėję sausai ant šaltos palangės, pradėjo skleisti senuosius, taip vadinamus, lapus. Visiškai prasidarę, senieji sudžiūva ir sunyksta, o lieka nauji, ryškesni, dailesni, didesni tie, kurie matyti vidury. Kartais iš vieno augaliuko išsiskleidžia dvi naujos poros lapų. Tikrai gražus reiškinys:

Citrininiai keksiukai buvo skirti Moters dienai. Vyrams, kurie sveikino..

Ačiū Rennie, jos citrininio kekso recepto dėka keksiukai gavosi sultingi, labai kvapnūs, su gaivia rūgštele. Ir buvo labai teigiamai įvertinti :)

Gaminau iš pusės didžiojo kekso normos. Gavosi dešimt žavių ir skanių roželių.

Tešlai:

110 g sviesto;

110 g cukraus;

puodelio (140 g) miltų;

šaukštelio kepimo miltelių;

šaukštelio cukraus su vanile;

2 kiaušinių;

2 šaukštų pieno (aš naudojau 3 šaukštus rūgpienio);

1 švariai nušveistos citrinos žievelės;

1 citrinos sulčių ir 3 šaukštų cukraus sulaistymui.

Minkštą sviestą iki purumo ištryniau su cukrumi. Po vieną įmušiau kiaušinius, supyliau rūgpienį. Miltus sumaišiau su vaniliniu cukrumi, kepimo milteliais ir nutarkuota citrinos žievele. Mišinį įmaišiau į tešlą. 

Tešla pripildžiau silikonines keksiukų formeles (vos daugiau nei puse jų tūrio) ir kepiau 180 laipsnių kaitros orkaitėje apie 20 min.

Iškepusius dar šiltus sulaisčiau citrinos sulčių ir cukraus mišiniu. Šitas procesas ypač paskanino kepinius...

GRIKINIAI MIELINIAI BLYNAI

Sakot blynų savaitė? Gerai, tegul bus blynų. Saviškiams pasakiau, kad valgysit, kiek tilps, bet po to ilgai duosit man ramybę... Maniškiai labai suabejojo. Sako, kol kalno lietinių neprikepsi, nenusiraminsim, kitokiais Gavėnios nepradėsi... O aš noriu įvairovės :)

Teko girdėti, kad mieliniai grikių miltų blynai nuo senų senovės buvo labai mėgiami dzūkų. Ir dar rusų virtuvėje. Pati tokių iki šiol nebuvau nei bandžius, nei ragavus. Grikiai apskritai labai specifinės kruopos, daug žmonių jų nemėgsta, nors maistine verte jos pačios pačiausios. Mūsų namuose - tai pačios mėgstamiausios kruopos, todėl, pamaniau, kad ir grikiniai blynai neturėtų būti išpeikti. Ir neišpeikė.

Skoniu visai kitokie, nei įprasti, bet ne prastesni. Ne taip putlūs, kaip kvietiniai - mieliniai, nors tešla kilo "kaip pasiutus". Kam patinka grikiai, tikrai patiks ir šie blynai...

Tešlai:

1 stiklinės grikinių miltų;

1 stiklinės kvietinių miltų;

20 g šviežių mielių;

2 - 3 stiklinių drungno pieno ar vandens;

2 trynių;

50 g sviesto;

šaukštelio cukraus,

druskos;

aliejaus kepimui.

Į kvietinius miltus įpilama stiklinė drungno pieno ar vandens (aš pyliau pieną), sudedamos su cukrumi ištrintos mielės ir viskas gerai išmaišoma. Paviršius užbarstomas miltais, dubenėlis uždengiamas ir paliekama šiltoje vietoje pakilti. Iškilusi tešla išplakama, į ją suberiami grikiniai miltai, druska, tryniai, supilamas likęs drungnas pienas, lydytas sviestas ir, gerai išmaišius, dar kartą kildinama. Tešlai iškilus (turi pakilti dvigubai)...

... blynai kepami gerai įkaitintuose riebaluose. 

Patiekiama su obuolių, slyvų ar kitų vaisių koše, uogienėmis.

Pas mus buvo valgomi tiesiog išvolioti cukruje :)

Šaltinis R. Ruzgienė "Lietuvių apeiginiai valgiai", 1992 m.

Vos nepamiršau per tuos blynus. Su Kovo 8 !

ALAUS BLYNAI

Užgavėnėms turiu ne vieną mūsų išbandytų ir mėgstamų blynų receptą, tad nieko nelaukdama dalinuosi...

Šie - visai kitokie savo tekstūra, ploni ir labai skanūs. Su alumi.

Tešlai:

3 kiaušinių;

200 ml alaus (tiks bet koks; aš naudojau tamsesnį naminį, "gyvą", likusį nuo Kaziuko :)

12 - 15 kupinų šaukštų miltų (dėsit mažiau, tešla bus skystesnė ir blynai plonesni, o jei daugiau - atvirkščiai);

šaukšto cukraus;

žiupsnelio druskos;

šaukštelio kepimo miltelių;

4 kupinų šaukštų grietinės;

šaukšto lydyto sviesto;

aliejaus kepimui;

4 kivių;

2 bananų;

auksaspalvio sirupo (tiks ir kitoks);

cukraus su cinamonu.

Dubenyje išplakti kiaušinius, su alumi, cukrumi, druska ir grietine. Miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir įmaišyti į tešlą. Galiausiai įmaišyti lydytą sviestą ir palikti poilsiui 20 - 30 min.

Iškepti blynelius.

Kivius ir bananus nulupti ir supjaustyti nedideliais gabalėliais. Suversti į nedidelį puodą, užpilti auksaspalvio sirupo (2 - 3 šaukštus) ir lengvai pakaitinti (tik neužvirinti). Užberti šiek tiek (pagal skonį) cinamoninio cukraus ar vieno cinamono. Patiekti su blynais.

Vaikų pageidavimu šį kart kepiau plonesnius blynelius, iš skystesnės tešlos. Reguliuojant miltų kiekį, pagal šį receptą galima iškepti ir putlesnius blynus. Alus atstoja mieles, blynai gražiai pučiasi... :)

Pagal valstietis. lt

BLYNAI SU RUGINIU DUONOS RAUGU

Pastaruoju metu prie virtuvės lango kasdien atskrenda pasisveikinti vis tas pats paukštelis:

"Nusprendžiau prisilesti už visą žiemą, todėl atskrendu kasdien tuo pačiu metu ir lesu tiek, kiek man patinka. Iš malonumo net giesmę užtraukiu... Su kitais nesidalinu ir net neketinu. Jaučiuosi viršiausias, todėl nebijau nei žvirblių, kurie vos paskrenda ir atrodo, lyg bulvyčių "free" kai kur prilesę, o juo labiau savų. Kas tik priskrenda, taip kertu, kad net nebebando, nėr čia ko. Esu šio grūdų ir duonos lovelio karalius. Nebijau net anapus lango šmėžuojančių žmonių, gali spoksot, fotografuot, kiek tik patinka... o aš dar ir papozuoju " :0)

Pagaliau, pavyko ir man susidraugauti su naminiu raugu. Plačiau apie tai vėliau.

Kaip žinia, raugo prisigamina daugiau nei pakankamai, todėl iš atliekamo iškepiau blynus. Žinot, gavosi netikėtai gerai. Iš tamsaus ruginio (pilno grūdo ruginių miltų) raugo, pridėjus rupių kvietinių miltų blynai iškepė sveikuoliškai putlūs ir minkšti, tiesa, tik tamsesni. Nustebau, kad blynų valgytojams patiko labiau nei mieliniai... Jei kepate naminę duoną ir užlaikote raugo, pabandykit, juk Užgavėnės... :)

Reikia:

5 šaukštų raugo *;

stiklinės rupių kvietinių miltų;

stiklinės aukščiausios rūšies miltų;

1 kiaušinio;

šaukšto cukraus;

žiupsnelio druskos;

dviejų stiklinių pieno (arba vandens);

aliejaus kepimui.

Visus produktus supyliau į dubenį ir gerai išsukau mediniu šaukštu. Tešla gavosi truputį skystesnė už grietinę. Įkaitintame aliejuje (su labai nedaug aliejaus) iškepiau blynus, kuriuos pabarsčiau miltiniu cukrumi. Šeimyna papildomai pasigardino aviečių uogiene...

* Blynams naudojau švelnesnį raugą, gamintą su jogurtu. Stiklinę (mano stiklinė 250 ml) pilno grūdo ruginių miltų sumaišiau su naminiu jogurtu (galima naudoti kefyrą) iki grietinės tirštumo tyrės ir palikau pridengtą šiltai. Trečią parą, raugui pradėjus burbuliuoti, galima kepti blynus. Tačiau aš jį pastiprinau - įmaišiau stiklinę tokių pat miltų ir vandens mišinio (vandens pamažu pyliau į stiklinę su miltais, kol gavosi grietinės tirštumo masė). Ketvirtą parą burbuliuotos masės puse nupyliau (iš jos ir kepiau blynus), o procesą pakartojau (pridėjau dar stiklinę miltų - vandens mišinio). Penktą parą jau turėjau aktyvaus, bet švelnaus raugo duonai...

EŠERIŲ IKRŲ BLYNELIAI

Ar esate ragavę ikrinių blynų? Tik jau ne tų, ant kurių paviršiaus "pakrapyta" ikrais, o iš tikrų ikrų masės. Jei ne, kada nors siūlau paragauti. Ypač, jei žiemą perkat ešerių.
Sakysit gurmaniška ar pikantiška? Visai ne. Paklauskit žvejų.

Žiema - ešerių neršto laikotarpis, beveik kas antra žuvelė su ikrais. Šių žuvų ikrai minkšti, šviesūs, švarūs ir, turbūt, vieninteliai tinkami blynams kepti. O blyneliai ne tik skanūs, bet ir labai maistingi, gausūs baltymų.

 

Taigi, ešerius išvalome, atsargiai atskiriame ikrus:

Šaukšteliu iškrapštome iš juos gaubiančių maišelių, įmaišome paplaktą kiaušinį, įdedame smulkiai kapoto svogūno, pagardiname druska ir pipirais.

Jei masė kiek per skysta, įberiame šaukštą miltų. Kepame įkaitintame aliejuje kaip įprastus blynus, tik mažesnius...

Valgome su majonezu ar pomidorų padažu.

KIAUŠINIS INDELYJE

... arba kiaušinių cocotte, jei vartotume prancūziškus žodžius vienos porcijos indeliams apibūdinti. Beje, žodis "cocotte", skirtas apibūdinti ne tik dailiems mažiems indeliams, skirtiems suflė gaminti, bet ir moterims, teikiančioms mokamas intymias paslaugas....

Vandens vonelėje virtas kiaušinis individualiame indelyje atrodo žaviai ir skaniai. Jei tokių indelių namie nėra, galima panaudoti bet kokius turimus keramikinius ar akmens masės (gal net puodelius?). Gal ir didesnius, kad vienu metu būtų galima virti keletą kiaušinių. Svarbu, kad būtų atsparūs karščiui...

Paprasčiausiu būdu verdant kiaušinį, indelius gerai sutepam sviestu, tuomet atsargiai (kad netrūktų trynys) įmušam kiaušinius bei pabarstom juos druska ir maltais pipirais:

Viršų uždengiam folijos gabalėliu...

... ir patalpinam į gilesnę keptuvę, pripiltą vandens (vanduo turi apsemti puse indelio aukščio). Keptuvę užviriname ant viryklės ir verdame ant vidutinės kaitros, kol baltymas sustings, o trynys vis dar bus skystas ir takus (kiek laiko, priklauso nuo turimos viryklės ir pageidaujamo kietumo. Vienas kiaušinis išverda greičiau, su priedais verda ilgiau. Tiesiog reikia vis patikrinti, atidengiant foliją). Arba sudedam į vandens pripiltą skardą aukštais kraštais ir patalpiname į 175 laipsnių kaitros orkaitę.

Kiaušinių cocotte su sūriu.

Į pateptas sviestu formeles įberiam smulkiai kapoto svogūno ir tarkuoto sūrio. Įmušam po kiaušinį ir įpilam 1 - 2 šaukštus tarkuotu muskato riešutu pagardintos grietinėlės.

Pabarstom druska, pipirais, galima užberti skrudintų migdolo drožlių. Uždengiam folija ir verdame.

Gaminant kiaušinį su parūkyta lašiša, svieste pakepiname smulkiai kapotą svogūną. Suberiame smulkintos lašišos ir trumpai patroškiname. Žuvį sudedame į indelius, ant viršaus įmušame kiaušinį ir verdam aukščiau aprašytu būdu. Arba dar vienas būdas - prieš įmušant kiaušinį, į indelius įdedame po keletą ančiuvių. 

Mačiau kitas merginas panašiai (tik orkaitėje, be vandens) kepant kiaušinienę, priedus dedant ant kiaušinių, sluoksniuojant ir t.t

Man visi šie kiaušinių ir kiaušinienės virimo - kepimo būdai - tai naujas atradimas pusryčiams... Siūlau pabandyti!

Pagal "Didžiąją virtuvės knygą" (B. Rasmusson, 2004 m.)

KARAMELINIS SŪRIO ŠOKOLADAINIS

Jei dar ir su žemės riešutų sviestu, tai riešutinis - karamelinis...

Išgirtas, visaip išbandytas ir net keletą kartų per pastarąjį mėnesį. Nes buvo progų... :)

Reikia:

120 g tamsaus šokolado;

80 g tamsaus šokolado drožlėmis (rupiai kapoto peiliu);

120 g sviesto;

150 g rudojo cukraus (jei balto, tai dar mažiau);

3 didelių kiaušinių;

140 g (stiklinės) miltų;

25 g (1/4 stiklinės) nesaldžios kakavos miltelių;

žiupsnelio druskos;

šaukštelio cukraus pudros su vanile;

200 g kreminės varškės (aš naudojau Maskarponę);

vieno kiaušinio trynio;

indelio "Rududu" (arba 0,5 ind. Rududu ir 2 - 3 šaukštų su kaupu žemės riešutų sviesto. Išbandžiau, skanu abiem būdais).

Minkštą sviestą ištriname su cukrumi iki purumo. Po vieną įmušame kiaušinius, po kiekvieno gerai išmaišydami. Supilame vandens vonelėje išlydytą šokoladą (120 g).

Miltus sumaišome su kakavos milteliais, vaniliniu cukrumi ir druska. Švelniai įmaišome į skystąją tešlą.

Suberiame kapotą šokoladą. Šokoladinę tešlą sukrečiame į kepimo popieriumi išklotą kvadratinę (mano formos kraštinė 24 cm) kepimo formą ir šaukštu paskirstome:

Karamelinei masei kreminį sūrį išsukame su tryniu, indeliu "Rududu" (arba puse indelio "Rududu" ir trim šaukštais žemės riešutų sviesto). Sukrečiame ant šokoladinės tešlos...

... ir suveliame:

Kepame 180 laipsnių kaitros orkaitėje apie 30 - 40 minučių. Svarbu neperkepti, visiškai sausai neturi iškepti, viduriukas turėtų likti minkštas... Aš kepiau pusvalandį.

Dėl gražumo galima pabarstyti miltiniu cukrumi, bet tai nėra būtina. Saldumą, kurį valdo kondensuotas pienas "Rududu", reiktų reguliuoti pagal save, atitinkamai sumažinant - padidinant cukraus kiekį šokoladinėje tešloje.
Gaminau ir dar vienu būdu. Šviesiajai masei 400 g kreminio sūrio sumaišiau su dviem tryniais ir indeliu Rududu. Tada tos rudos masės gavosi daugiau, beveik tiek pat, kiek ir šokoladinės, o pats pyragas - drėgnesnis ir sunkesnis.
Labai skanus ir sotus. Du gabalėliai - ir pietų nebereikia... :)

Adaptuota pagal David Lebovitz.

LANGUOTA PRIJUOSTĖ - APŽVALGA IR NE TIK...

Suaktyvėjęs paukščių sambrūzdis, intensyviai šildanti saulutė, tirpstantis sniegas ir jokio vėjelio... Geresnės dienos kovo pirmajai, kokia buvo šiandien, turbūt, ir nereikia norėti.

Viskas, žiema baigėsi. Kad ir kaip bebūtų, saulė kyla vis aukštyn ir šildo vis stipriau. Iš žemės tingiai lenda krokų ir net tulpių daigai, vadinasi tikrasis pavasaris nebe toli. Be to, bunda ir manieji kaktusai:

Šiandien turiu nusirišti languotą prijuostę. Apžvelgti nėra ką. Apie prieskonius pasakojo tik projekto autorė Dalia iš "Septynių virtienių". Supažindino su egzotiškuoju "garam masala" mišiniu, paskaitykit. Labai tikiuosi, kad Indrei iš "Gėrimų ir patiekalų magijos", kuri prijuostę ryšės kitas dvi savaites, pasiseks išjudinti iš po žiemos aptingusius ar darbais apsikrovusius tinklaraštininkus...

Man maistas be prieskonių, kaip gyvenimas be spalvų. Tikriausiai, kaip ir pas kiekvieną šeimininkę, mano virtuvėje visada yra lauro lapų ir juodųjų pipirų. Gali pritrūkti visko kitko, bet pastarųjų yra visada. Kai nebežinai, ko nori, malti juodieji pipirai su druska tinka visada. Dar dideli ir nuolatiniai mano draugai - penkerių pipirų mišinys žirneliais,

kmynai, džiovinti česnakai, aitriosios paprikos, gvazdikėliai, cinamonas, anyžius ir begalė įvairių pirktinių mišinių. "Chimi-churi", "paukštienai su sezamu", "pomidorų brušeta",

"kiniški žuviai" ir dar daug įvairiausių pavadinimų. Tikrai visi be jokių E! Jau seniai mano lentynose nerastumėt nei vegetų, nei sultinio kubelių, nei ko nors panašaus.

Mėgstu kardamoną, vanilę, visai neseniai susidraugavau su kuminu (nors kmynas daug mielesnis). Turiu ir "garam - masala" mišinio, su kuriuo dar tik pradedu susipažinti. Labai nemėgstu kario. Dar labiau - kalendros. Labai sudėtinga su pirktiniais prieskonių mišiniais mėsai, nes sunku rasti tokius, kuriuose nebūtų kalendros...

Man patinka eksperimentuoti, maistui naudoju savas prieskonines žoles. Vasarą - tik šviežias, žiemą - džiovintas ir jų mišinius. Nedidelėj prieskonių lysvėj kasmet pasisodinu vis naujesnių prieskoninių - vaistinių augalų. Vienas favoritų - bazilikas, išskirtinėmis teisėmis kasmet augantis tik vazone...

Vienintelis be priekaištų augantis ant palangės apskritus metus - rozmarinas...

Niekaip neapsieičiau be čiobrelio ir pipirnės, nuo pat sausio nenulipančios nuo palangės...

Iš vasarą pridžiovintų žolių - raudonėlio, šalavijo, petražolės, saliero lapų, mėtų, melisų, kiečių, kraujalakės, lofantų ir kitokių įdomybių, mėgstu gaminti ne tik mišinius arbatoms, bet ir savos gamybos prieskonių derinius.

Džiovintų žolių lapelius atskiriu nuo stiebelių ir kiekvieną jų sutrinu elektriniu trintuvu (blenderiu).

Nuo kvapų gausos virtuvėje svaigsta galva! O tuomet jau ekperimentuoju ir fantazuoju. Vienas mėgstamiausių išbandytų derinių - alia provanso mišinys. Lygiomis dalimis (pvz., po arbatinį šaukštelį) sumaišau čiobrelio, baziliko, raudonėlio, šalavijo, petražolės, džiovinto česnako ir rupios druskos. Galima ir be druskos. Toks mišinys puikiai pagardina tiek žuvies, tiek mėsos patiekalus...

Ne naujiena, kad prieskoniai ir jų deriniai - skonio reikalas. Todėl, rašydama receptus dažnai net nežinau, ar rašyti prieskonius, kuriuos naudoju aš, ar įrašyti frazę "mėgstamų prieskonių mėsai ar žuviai" ir skaitytojui leisti pasirinkti pagal save. Juk su skirtingais prieskoniais galima išgauti skirtingą to paties patiekalo skonį. Ir tai taip subjektyvu...

Pabaigai, vitaminai pavasariui. Žalių burokėlių salotos su kmynais. Jei rinksitės saldesnius burokėlius ir supjaustysite juos plonais šiaudeliais, salotos gausis traškios ir labai skanios...

Ar žinojot, kad kmynai - vieni iš seniausiai ir dažniausiai Lietuvoje vartojamų vietinių prieskoninių augalų? Maistui naudojamos ne tik sėklos, bet ir šaknys...

Reikia:

500 g žalių burokėlių (dviejų nedidelių galvučių);

1 rūgštaus obuolio;

50 g (saujos) skaldytų graikinių riešutų;

1 nedidelio raudonojo svogūno;

200 ml kefyro;

šaukšto vidutinio aštrumo garstyčių;

šaukšto trintų krienų;

dviejų šaukštų baltojo vyno acto;

šaukšto medaus;

druskos, pipirų;

0,5 šaukštelio maltų kmynų;

skiltelės česnako.

Kmynus paskrudinkite sausoje keptuvėje ir sumalkite ar sutrinkite.

Burokėlius ir nulupkite ir supjaustykite šiaudeliais (tik netarkuokit). Nuluptą obuolį išvalykite ir taip pat supjaustykite šiaudeliais (galima ir sutarkuoti). Dubenyje sumaišykite burokėlius, obuolį, smulkintus riešutus ir plonais žiedeliais supjaustytą svogūną. Kefyrą išplakite su garstyčiomis, krienais, actu, česnaku ir medumi. Paskaninkite druska, pipirais ir kmynais. Padažą užpilkite ant paruoštų salotų ir pusvalandį palaikykite šaltai. Viršų pabarstykite kmynais :)

Receptas iš knygos "Lietuvos prieskoniniai augalai"( 2008 m., Z. Gudžinskas, B, Rašomavičienė).

O dabar apie šventes. Šiandien šiam tinklaraščiui sueina vieneri. Pažadėjau smulkių dovanų. Kadangi, mano "Languotos prijuostės" temoj sudalyvavo tik Dalia, tad jai ir dovanoju mažą, bet nuoširdžią, smulkmenėlę (gūdžių žiemos vakarų darbo vaisių):

Dalia, lauksiu tavo žinutės su adresu el. paštu ausra@fluke.lt

Turbūt, geriausia dovana kiekvienam tinklaraščio autoriui, skaitytojų komentarai. Todėl kitą savo nėrinį padovanosiu, pvz., ketvirtojo komentaro autoriui...

Gražaus pavasario!