RAUDONGŪŽIŲ KOPŪSTŲ SALOTOS

...su raudonosiomis pupelėmis, raudonaisiais svogūnais ir tunu. Bet apie tai vėliau.

Noriu pasidžiaugti kitkuo - paskutiniais šio sezono žiedais kaktusyne. Jei tiksliau, rudenį žydi gyvieji akmenys - litopai (lithops). Labai įdomūs augalai, kuriuos nesunku auginti, nes laistyti jų beveik nereikia. Truputį pavasarį, skleidžiantis naujiems lapams ir šiek tiek rudenį, kad turėtų jėgų žydėti. Natūralioje gamtoje šie sukulentai gyvena Pietų Afrikoje, beveik dykumoje. Visiškai prisitaikę prie aplinkos - tiek supanašėję į greta augančius akmenis, kad atskirti beveik neįmanoma. Labai įdomūs, kai skleidžiasi nauji, taip vadinami, lapai - senieji pamažu džiūsta, kol sunyksta, o iš vidurio išlenda naujas (ir ne vienas) augalo kūnas. Ir taip kasmet. Rudenį, lyg mažos špygutės, iš viduriuko lenda žiedelių užuomazgos, kurioms išsikleidus, tik saulėtomis dienomis galima džiaugtis pilnai atsivėrusiais ryškiais žiedeliais:

O jei kalbėsim apie kopūstus apskritai, tai aš, pavyzdžiui, nežinojau, kad senovės Egipte kopūstą pateikdavo kaip didžiausią delikatesą desertui. Anot senovės Graikijos žiniuonių, suvalgius kopūstų prieš vakarėlį, nepasigersi, o suvalgius kopūstų jau po vakarėlio - prablaivėsi. Gal kas bandėt?

Anot šių dienų žiniuonių, būtent raudongūžiuose, labai daug kalcio, beta karotino ir kalio. Cianidas (tik jau ne tas nuodas, apie kurį galvojame), kurio dėka kopūstai nusidažę violetiniai (ir kas pavadino juos raudonaisiais?), gera priemonė kraujagyslių ligų profilaktikai. Be to, juose yra medžiagų, pašalinančių žalingą radiacijos poveikį. Ir tikriausiai, dar daug, daug gerų dalykų...

Taigi, valgykime kopūstus! Beje, Šveicarijoje, kiekvieną rudenį vyksta kopūstų festivalis, kur merginos basomis šoka raugintų kopūstų kubiluose, kur galima ne tik susipažinti su neregėtų kopūstų veislėmis ir rūšimis, bet ir paragauti įvairių patiekalų bei praplėsti akiratį...

Ruduo - kopūstų metas. Ta proga siūlau ryškias, maistingas, naudingas ir gardžias salotas, kurioms reikia:

pusės nedidelės gūžės raudonojo kopūsto;

vieno didesnio raudonojo svogūno;

maždaug stiklinės virtų raudonųjų pupelių;

vienos dėžutės smulkinto tuno savo sultyse;

šaukštelio druskos (arba pagal skonį);

šaukto cukraus (arba pagal skonį);

pipirų pagal skonį;

balzaminio acto, citrinos sulčių, aliejaus.

Pupeles užmerkti ir palikti per naktį. Kopūstą ir svogūną plonai supjaustyti.

 

Užberti druskos, cukraus ir gerai ištrinti (aš maigau rankomis), kol atsiras sulčių. Įpilti šiek tiek balzaminio acto ir gerai išmaišyti. Pagal skonį pagardinti citrinos sultimis. Palikti marinavimuisi per naktį.

Kitą dieną pupeles išvirti pasūdytame vandenyje ir ataušinti. Suberti ant kopūstų. Uždėti smulkinto tuno, pagardinti pipirais. Jei trūksta, dar pagardinti druska ir citrinos sultimis. Užpilti aliejaus ir išmaišyti....