FIGŲ KVADRATĖLIAI

Didesni ir smulkesni darbai ir darbeliai lyg priešingos krypties vėjas nubloškė mane kažkur tolyn nuo vėjo gūsių, bet čia sugrįžus apima nenormalaus jaukumo jausmas :) Esu visai čia pat, skaitau ir "užmetu akį", kas ką skanaus gamina, pildau savo norų sąrašą, kuris jau seniai be pabaigos... Laukiu pavasario, šviesesnių dienų, kapstymosi lauke, sugrįžtančių paukščių, pražysiančių žiedų...

Bet žiema nesiskundžiu, man patinka šaltukas.

Džiaugiuosi ir labai dėkoju Renatai už puikią žiemos dovaną, kurią man dovanojo Sezoninė virtuvė. Už ištaigingą, solidžią, storą ir nuoširdžią knygą, pilną visų keturių metų laikų, gausią gražių nuotraukų ir jaukių aprašymų. Už prižadintą įkvėpimą ir idėjas imtis ko nors skanaus. Vieną jau tikrai žinau, lauksiu, kol sužels krienų lapai, kad galėčiau į juos įsupti sultingus žuvies gabalėlius :) 

Ir vaišinu figų kvadratėliais, kurie man labai patinka su stipria, mažu šlakeliu grietinėlės balinta juodąja arbata...

Reikia:
tešlai:
120 g sviesto
65 g cukraus
1 kiaušinio
1/2 arb. š. cukraus su vanile
210 g miltų
1/4 arb. š. kepimo miltelių
žiupsnelio druskos

įdarui:
250 g džiovintų figų (rinkitės minkštesnes, jei jūsiškės kietos, pamirkykite arbatoje arba raudonajame vyne)
30 g graikinių riešutų (arba migdolų)
60 g džiovintų abrikosų (aš rinkausi tamsius)
1 valg. š. citrinų sulčių
1/2 valg. š. tarkuotos citrinų žievelės
jei mėgstate, šiek tiek malto cinamono

Tešlai skirtus ingredientus greit suminkykite į vienalytę tešlą. Jei pasirodys, kad ji per lipni ir per minkšta, miltų vis vien daugiau nedėkite, geriau miltais šie tiek pabarstykite stalą, ant kurio minkote. Padarykite rutulį, apgaubkite plėvele ir padėkite mažiausiai valandai į šaldytuvą.

Orkaitę įkaitinkite iki 190 laipsnių kaitros.

Įdarui figas sutrinkite elektriniu trintuvu kartu su abrikosais, riešutais, citrinos sultimis ir tarkuota žievele iki vienalytės masės. Pagardinkite maltu cinamonu. Jei įdaras atrodo per tirštas, šie tiek įpilkite virinto vandens (o gal geriau arbatos, šlakelį vyno ar net brendžio).

Tešlą padalinkite į dvi dalis ir iškočiokite. Kočiokite ne plonesnį nei 0,5 cm storio lakštą, iš kurio suformuokite maždaug 40 cm  ir 20 cm stačiakampį, stebėkite, kad nebūtų skylių. Ant pusės lakšto paskleiskite maždaug puse įdaro, paliekant neuždengtus kraštus. Perlenkite pusiau ir kruopščiai užspaudykite kraštus. Perkelkite į kepimo popieriumi išklotą kepimo skardą. Tą patį padarykite su kita tešlos puse ir pašaukite kepti. Kepkite apie 15 - 20 minučių, tik kol dailiai pagels (neperkepkite). Atvėsinkite ir supjaustykite kvadratėliais.

Šaltinis Happy Sugar Funtime

RUDUO PRAHOJE...

Giliai įkvepiu ir pūsteliu... Pakyla nedidelis dulkių kamuolys. Suima čiaudulys, kosteliu. Dulkės nupūstos :)

Šį kart be receptų. Tiesiog, akimirkos iš Prahos. Miestas, kuriame smagu lankytis ne pirmą kart. Kvepiantis rudeniu, bet vis vien saulėtas, šiltas, gairinamas pietinių vėjų ir, nepaisant vėlyvo rudens, knibždantis turistų...

O ką veikėm? Kilom funikulieriumi į Petrino kalvą, o ten - kopėme į čekiškąjį eifelį. Pasigrožėti raudonais stogais ir tiltais per Vltavą. 

Neiškenčiau neužsukusi į kalėdinių meduolių muziejų - parduotuvę. Ten, kur sienos ir lentynos nusagstytos neįtikėtinai gražiai išpieštais meduoliais, kur stovi meduoliniai rūmai :)

Pakeliui link Karlo tilto kraipėmės pagal šokantį namą, parymojome prie senutėlės, bet nuostabios - šv. Vito katedros papėdės ir pašmirinėjom po senamiestį...

Kaip gi praeiti pro gatvės kioskelius, šmaikščiu pavadinimu "trdelnik" nesuvalgius gabalėlio "trdlo"? Niekaip. Mielinės tešlos virvelės, susuktos ant ilgo medinio kočėlo, iškeptos ant žarijų ir pavoliotos cukraus - cinamono mišinyje. Kažkas įdomiau.  O kaip gerai nuovargį nuima šildantis šlakelis "medovinos" ar "včelovinos"! :) Vieną tokį butelaitį parsivežiau namo Kalėdoms ir jau rezgu mintį apie naminio medaus vyno su žolelėmis gamybą. Išsiklausinėjau gamybos principą...

Ir, žinoma, alus, alus ir dar kartą alus. Paskanavome "Staropramen", nefiltruoto, ypač tinkamo prie naminio marinuoto sūrio arba kepto sūrio...

... ir juodojo "Kozel", kuris man, tamsaus alaus gerbėjai, ypač gardus :) Kaip ir jautienos guliašas alaus padaže su "kniedlikais".

Praha - labai gražus ir draugiškas miestas. Nors trijų dienų maža, lankantis net ir ne pirmą kart, bet į nieką neiškeisčiau kartu praleisto laiko ir brangių akimirkų su jaunėliu bei netikėtai puikaus Bruno Mars koncerto :)

O kol kas, receptai, sugulę juodraščiuose, liūdnai laukia savo akimirkos. Rankos niežti užmaišyti rudeniškai jaukaus morkų ar obuolių pyrago tešlą, galva pilna neįgyvendintų idėjų ir pabandymų.
Tikiuosi dideliu dulkių sluoksniu neleisti pasidengti šiam tinklaraščiui...

AGRASTŲ ZEFYRAI

Bijau, kad bėgdama koja kojon kartu su puikiąja vasarėle, nebespėsiu laiku pasidalinti viskuo, kuo norėčiau. Čia aš apie agrastus, kurie tikriausiai, jau į pabaigą.
Agrastų tyrė gali pasitarnauti kaip puikiausias natūralus pektinas, įmaišant šiek tiek į uogienes, jau minėjau, kad išbandžiau su abrikosais. Išviriau puikaus labai standaus džemo be jokių sintetinių standiklių. Įsitikinau, kad pektino agrastuose gerokai daugiau nei obuoliuose, todėl dalį drebučių paslėpiau šaldytuvo tamsiausiame kampe, rudenį ketinu sunaudoti verdant obuolių sūrius. O šį kart - apie naminius zefyrus, kuriuos jau esu gaminusi su obuoliais, mat jiems taip pat reikia pektino. Sumaniau obuolius pakeisti agrastų drebučiais ir rezultatas nudžiugino :) Vos rausvi, su vos juntama rūgštele, minkšti viduje ir standūs savo išore zefyrai. Puikūs!

Reikia:

agrastų drebučiams: (puslitriniam indeliui drebučių)
2 l švarių agrastų (geriausiai kuo mažiau prisirpusių)
0,5 kg cukraus
apie 100 ml vandens

zefyrams:
250 g agrastų drebučių
1 arb. š. cukraus su vanile
1 M dydžio kiaušinio baltymo

sirupui:
240 g cukraus
130 g vandens
4 g agaro (1 kupino šaukštelio)

miltinio cukraus apibarstymui

Agrastų drebučiai:
Agrastus suberkite į puodą, supilkite vandenį ir užvirinkite. Kai uogos ims trūkinėti ir bliūkšti, sutrinkite jas bulvių grūstuku ir visą masę kruopščiai pertrinkite per sietą. Gautą tyrę vėl supilkite į puodą, užvirinkite ir ant vidutinės kaitros virkite, kol jos tūris sumažės per pus. Tuomet supilkite cukrų ir dar pavirinkite, kol šaukštas tyrės, užlašintas ant lėkštės ims stingti. Karštą tyrę supilkite į sterilų stiklainį, užsukite ir apverskite aukštyn dugnu.

Drebučius vartokite pagal pageidavimą - prie blynų, pyragams, ant baltos duonos arba maišykite su uogomis ar vaisiais, kurie neturi arba turi mažiau pektino verdant džemus, gaminkite zefyrus arba įmaišykite į obuolių masę verdant obuolių sūrius, masė greičiau suvirs, sustandės ir įgaus kitokio skoninio atspalvio :)

Zefyrai:
Agaro miltelius sumaišykite su vandeniu ir palikite, kad išbrinktų.
Pasiruoškite dvi kepimo skardas, išklokite jas kepimo popieriumi.
Šalia pasidėkite konditerinį maišą su žvaigždutės antgaliu.

Kiaušinio baltymą išplakite iki standžių putų (dirbkite elektriniu plakikliu), baigiant plakti, po šaukštą sudėkite agrastų drebučius, suberkite vanilinį cukrų. Turite gauti standžią, purią masę. Sukrėskite ją į didelį dubenį, nes kai plaksite pilant sirupą, masės tūris padidės daugiau nei dvigubai.

Į storadugnį puodą supilkite agarą ir užvirinkite. Pradėjus virti supilkite visą cukrų. Pasirodys, kad jo per daug, bet taip turi būti. Kaitrą šiek tiek sumažinkite ir nuolat maišant virkite apie 5 - 8 minutes, kol sirupas, pasėmus jį šaukštu ir nupylus lašelį, ims tįsti siūlais. Jei turite termometrą saldainiams virti, jis turi pasiekti 110 laipsnių kaitrą. Nukelkite akimirkai nuo kaitros.

Vėl pradėkite plakti agrastų masę ir nenustodami plakti, labai plona srovele pamažu pilkite karštą sirupą. Supylę visą, dar šiek tiek paplakite, masė turi gautis puri ir standi.

Išplaktą masę dalimis sudėkite į konditerinį maišą ir ant skardų spauskite nedidukus zefyriukus (kuo didesnius spausite, tuo ilgiau teks laukti, kol sustings).

Palikite stingti kambario temperatūroje mažiausiai parą. Skaniausi po dviejų, nebent gaminsite visiškai miniatiūrinius. Prieš skanaudami, galite suklijuoti po du. Ir gausiai apibarstykite miltiniu cukrumi... :)

Iš šio kiekio prigaminau pusantros skardos zefyrų, minkštų viduje, su lengva rūgštele ir labai žavių...


Dar norėjau pasigirti ir pasidžiaugti naujais virtuvės gyventojais. Dubenėliai ir lėkštė tiesiai iš Ernestos rankų ir akimirką trukusi pažintis. Indai, dvelkiantys šiluma, nugludinti keramikės delnų, nubaksnoti pirštų galiukais. Dėkoju už ilgai lauktą saulę, kvepiančias pušis ir jūrą :)

KAIMYNIŠKAS ŠMAKALAS

Tas pats žemaitiškas šmakalas, t.y., kefyrinė silksriubė, tik ant laužo. Smagus reportažas iš mūsų gyvenimo arba eilinės darbo dienos vasariška vakarienė kieme, būryje puikių žmonių...

Žinau, kad patiekalas, jei jį taip galima būtų pavadinti, daug kam atrodo neįprastas, o gal visiška nesąmonė. Kviečiu pabandyti, abejingų tikrai neliks :) O kai gamtoje gamina keliolika darbščių rankų, su klegesiu, juokais ir pablevyzgojimais, ne tik smagiau, bet ir dar skaniau...

Dešimčiai žmonių reikia:
5 l skanaus kefyro arba rūgpienio
10 - 14 sūdytų silkių
svogūnų laiškų ir šviežių krapų, kiek negaila
3 - 5 jaunų svogūnų galvučių
maltų pipirų pagal skonį (druskos nereikia)
daug šviežių bulvyčių
folijos bulvėms vynioti
kepimo popieriaus silkei vynioti
dviejų šašlykinių ir daug malkų žarijoms
geros kompanijos

Būdamos kultūringos ir šiuolaikinės moteriškės, silkę išdorojome, pasilikome tik filė, tačiau tai nėra būtina. Galima kepti ir "cielą". Taip dar skaniau, taip žmonės kepdavo ir anksčiau.

Kol vyrai kuria malkas šašlykinėse, mes kefyrą supilame į didelį puodą.
Silkės filė arba visą silkę vyniojame į kepimo popierių. Kiekvieną atskirai.

Bulvytes suvyniojame į foliją, o svogūnų laiškus, galvutes ir krapus smulkiai supjaustome, suberiame į kefyrą ir gurkšnodamos vyną laukiame žarijų...

Kai viena iš šašlykinių čirška nuo anglių gausos, vyrai suverčia bulves ir kastuvu kruopščiai paslepia jas po žarijomis.

Ant kitos šašlykinės dedame groteles ir suguldome suvyniotas silkes. Deja, įsitikinome, kad kepimo popierius šiuo atveju nelabai tinka, mat virš karštų žarijų ima tuoj degti. Seniau silkę vyniodavo į du popieriaus (laikraščio) lakštus, vieną sudrėkintą, kitą, išorinį - sausą. Žinoma, į laikraštį vynioti tikrai nesinori, tačiau tą patį padaryti su kepimo ar kitokiu, storesniu popieriumi tikrai būtų galima. Pabandykite. Silkė turėtų gerai iškepti, bet nesušusti.



Mums teko kepti tol, kol popierius visiškai pajuodo, o po to silkes išvynioti ir dar šiek tiek paskrudinti ant grotelių. Gavosi puikiai, sūri kepta silkė, tirpstanti burnoje... Dėl paskutinės teko kautis - į puodą ar į pilvą...

Keptą silkę sutriname šakute (jei "ciela", nuimame nuo kaulų)...

... ir sudedame į puodą. Išmaišome ir pagardiname maltais pipirais.

Belieka sulaukti bulvyčių, kurios po akimirkos puikiai iškepusios keliauja ant stalo...

Puikių puikiausia vasariška pavakario puota...

Vat taip mes ir gyvenam :)

PYRAGAS SU BALTAISIAIS SERBENTAIS, KAMA MILTAIS IR KARDAMONU

Giliai atsidūstu. Nors vasarėlė po Joninių labai kaprizinga, vis tik padovanojo mums puikų keletos dienų poilsį Dzūkijos kaime, visai netoliese Druskininkų. Vėl, kaip ir pernai, nes panašu, kad gimsta tradicija. O tradicijos yra gerai...
Šį kart mus džiugino dangus, pilnas ryškių debesų, bekraščiai nugeltusių javų laukai ir vasariškas lietus. Gomurius malonino ką tik išsuktas medus (labai daug šviežio medaus!) ir ką tik iš lysvės iššokę agurkėliai. Burnoje tirpstančios šilauogės. Gardūs sūriai ir dar labai daug vasariškų malonumų... Esu neapsakomai dėkinga sodybos šeimininkams ir draugams už puikiai praleistą laiką ir smagias akimirkas...

 

Baltieji serbentai šiam pyragui priduoda gaivumo, kama miltai riešutų skonio, kardamonas - ypatingo cinkelio. Minkštas, purus, arbatinis, mano mėgstamiausios rūšies. Žinoma, baltuosius serbentus galite keisti raudonaisiais, o kama miltus - įprastais. Kas nežino, kama miltai - skrudinti malti kviečiai, rugiai, miežiai ir žirniai. Puikus priedas jogurtams, košėms, pyragams ar duonai. Miltai kupini ląstelienos ir vitaminų, jei nebandėt, rekomenduoju, mūsų prekybos centruose yra. O šiaip, pyragas labai skanus, ypač su ledais. Kaimynai paliudytų :)

Reikia:
150 g sviesto
50 g grietinės
3 kiaušinių
250 g cukraus (naudojau rudąjį)
200 g kvietinių miltų
75 g kama miltų
1 arb. š. cukraus su vanile
2 arb. š. kepimo miltelių
1 arb. š. malto kardamono (arba sutrintų grūdelių iš maždaug 5 kardamono ankščių)
300 g nuvalytų baltųjų serbentų
1 valg. š. rudojo cukraus viršui

Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių kaitros.
Kiaušinius išplakite su cukrumi iki purumo. Supilkite ištirpintą sviestą ir grietinę, gerai išmaišykite.
Miltus sumaišykite su kama miltais, kepimo milteliais ir vaniliniu cukrumi. Pamažėl švelniai įmaišykite į skystąją tešlą.
Maždaug 25 ir 35 cm dydžio kepimo skardą išklokite kepimo popieriumi ir supilkite tešlą. Ant viršaus lygiu sluoksniu suberkite uogas.

Viršų pabarstykite ruduoju cukrumi ir pašaukite kepti. Kepkite apie 25 - 30 minučių, kol pyragas dailiai paruduos, paviršiuje susiformuos daili plutelė arba kol įbestas medinis pagaliukas išlįs sausas.

Pjaustykite šiltą, jei tieksite su ledais arba atvėsusį, pabarstytą miltiniu cukrumi, jei prie puodelio kvapnios, pvz., darželinių žiomenių arbatos...

Adaptuota pagal Nami-nami

KAIMYNIŠKAS PLOVAS ANT LAUŽO

Gėda man pelėda, visus metus ketinau ir niekaip neprisiruošiau papasakoti, kaip skaniai praėjusią vasarą  mes šventėme Kaimynų dieną savo kieme. Penktąją, jubiliejinę!
Kas nelabai žino, kasmet (nuo 1990 m.), gegužės pabaigoje (berods paskutinį gegužės penktadienį) visoje Europoje švenčiama Europinė Kaimynų diena (daugiau informacijos galima rasti čia). Bent jau pas mus viskas nuo šios nuorodos ir prasidėjo. Puiki proga ne tik susipažinti su savo kaimynais, jei dar nepažįstate, susitaikyti, jei susipykote, išsiaiškinti, jei nuolat kyla neaiškumų ir, žinoma, kuo smagiausiai praleisti laiką. Šiemet mūsų nedidelis kiemas jau skaičiuoja šeštus gražios kaimynystės metus. Kviečiu prisijungti :) 

O dabar taisau klaidas ir pasakoju apie gardų uzbekiško stiliaus plovą, kurį bendromis pajėgomis, vadovaujant nuostabiam kaimynui, tegul tai bus šefas M., gamino gal koks dvidešimt žmonių. Vieni pjaustė, kiti skuto, treti lupo, o ketvirti gurkšnojo alų. Juk vasara - iškylų metas!
Recepto proporcijos apytikrės, kaip visuomet gamtoje daug improvizacijos. Apskaičiuota maždaug, 18 litrų ketaus puodui, daugiau kaip dvidešimčiai žmonių... ir pietums, ir pusryčiams :) Gaminta pagal jaunystėje patirtus įspūdžius, kartu su draugais uzbekais :) 

Idėja savadarbei laužavietei kieme - keletas šamotinių plytų, dviejų vilkiko ratų liekanos ir triūba, štai jums krosnis, į kurią įstatomas špižinis puodas. Malkos, ugnis ir kaitra apačioje, rūkstantys dūmai per kaminą viršuje. Galbūt ne visiems aišku, bet sumanūs supras...

Reikia: (18 l puodui)
5 kg avienos
5 kg ryžių
2 kg morkų
2 kg svogūnų
10 - 15 galvučių česnako
10 indelių pomidorų savo sultyse (indelis apie 400 g )
1 l alyvuogių aliejaus
šviežių petražolių ir kalendrų, kiek negaila
pipirų grūdeliais, laurų lapų ir kitokių mėgstamų aštrių ar švelnesnių prieskonių (pagal daugumos pageidavimą)
jokios druskos!

Iš vakaro reikia pamarinuoti mėsą. Kalendras ir petražoles bei keletą galvų česnakų susmulkinkite ir įtrinkite mėsą (keletą saujų kapotų žalumynų palikite paruoštam plovui pabarstyti). Pabarstykite mėgstamais prieskoniais ir apšlakstykite aliejumi. Pastatykite į šaldytuvą, kad pasimarinuotų.

Gaminame!
Vienos kaimynės, plepėdamos apie gyvenimą, skuta ir gan neplonais šiaudeliais pjausto morkas. Toks šefo nurodymas, jei turite specialią trintuvę, jums pasisekė.
Kitos, gurkšnodamos vėsų vyną, pjausto svogūnus. Rupiai. Dvi stambias galvas palieka neluptas, "cielas".
Česnakams nieko daryti nereikia, kažkam pasisekė.

Kažkas plauna ryžius. Skalauja vandenyje, kol šis pasidaro skaidrus, o po to palieka užmerktus.
Vyrai meta malkas į krosnį, reikia, kad užkaistų lyg pekloj.

Kai daržovės paruoštos, šefas M., į įkaitusį puodą pila gerą šliūksnį aliejaus (apie puse butelio) ir sudeda kepti morkas su svogūnais. Kepa nuolat pamaišydamas ir vis įpildamas aliejaus, kol daržovės suminkštės.

Eilė mėsai. Tiesa, aviena pas mus su kaulais, tik tokios pavyko rasti. Avieną ponas M. sudeda ant daržovių ir pamaišydamas kepa ant didelės kaitros. Kol apkeps iš visų pusių ir suirs.

Mėsai apkepus reikia įpilti vandens. Tiek, kad viską gerai apsemtų su kaupu. Tuomet mėlynosios pirštinės sudeda svogūnų galvas, pipirus, kitus turimus ir mėgstamus prieskonius, sumeta česnakų galvutes.

Puodas užkunkuliuoja, net suputodamas, bet ugnies neprimažinsi. Belieka uždengti dangtį ir palikti valandai ar dviems, kol aviena taps minkšta. Pats laikas atsikvėpti, išgerti vėsaus alaus ir su kuo nors paplepėti.

Metas ryžiams. Pirštinėtos rankos suberia išmirkytus ryžius, kurių atrodo labai daug, bet taip turi būti. Storu sluoksniu uždengia mėsos paviršių ir paspausdamos išlygina. Jokiu būdu nemaišo! Uždengia dangčiu ir palieka brinkti, kokiam pusvalandžiui, gal ilgėliau. Per tą laiką šefo antroji pusė elektriniu trintuvu sutrina pomidorus. Galima būtų juos perkošti, kad neliktų sėklų, bet žaisti nėra kada, pomidorų tyrė pilama ant ryžių per kiaurasamtį.

Dabar vėl užvožiamas sunkus dangtis ir viskas paliekama dar pusvalandžiui, o gal ir ilgiau (šefas vis pradaro dangtį, stebi, ragauja ir kontroliuoja situaciją). Kai ryžiai jau išbrinkę, bet birūs ir skaniai traškūs, M. viską išmaišo. Švelniai, atsargiai ir iki pat dugno. O grožis, o kvapas! Užbarsto kapotų žalumynų.
Tiesa, ilgasis kamino vamzdis ištrauktas, o malkų į krosnį jau niekas nebemeta nuo to laiko, kai buvo suberti ryžiai, karščio pilnai pakanka.

Ką gi, puodą būtų galima dar uždengus šiek tiek palaikyti, bet jau rikiuojasi būrelis išalkusiųjų, dar įvyks grumtynės. Prasideda dalybos. Taurė šalto alaus ir skanaujame!

Įspūdžiai ir emocijos pačios geriausios visomis prasmėmis, nors ir be druskos  :)

Šlovė puikiai kaimynystei!