"MAKARONINIO" MOLIŪGO SRIUBA

Pavasarį ir ketvirtąjį "vėjo gūsių" gimtadienį pasitinku kukliai, prapjaudama paskutinį puikiai išsilaikiusį, taip vadinamą, makaroninį moliūgą (kaip ten bebūtų, angliškai, spaghetti squash, skamba daug geriau).

Aguročiams gimininga veislė (tokius aš vadinu žieminiais, nes puikiai laikosi net ir kambario temperatūroje) labai įdomi savo minkštimo struktūra, nes iškeptą orkaitėje pašukavus šakute, sluoksniuojasi plonais siūlais, primenančiais spageti makaronus.

Tikrai gaivaus kvapo (kas moliūgams nebūdinga) ir puikaus skonio. Pats paprasčiausias būdas šiuos moliūginius makaronus lengvai pakepti ant sviesto, užbarstyti kietojo sūrio, riešutėlių ir štai jums vegetariškas užkandis :)
Labai gardu tokį sumaišyti su paplaktu kiaušiniu, pagardinti maltais muskatais ir iškepti orkaitėje... Pusryčiams!

Kepto moliūgo makaronus galima aplieti aliejumi, pagardinti prieskoninėmis žolėmis ir valgyti kaip garnyrą arba sutrinti į tyrę ir naudoti pyragams, duonai, sriuboms ir pan. 

Jei turite, kur, būtinai auginkite, auga jie be jokių pretenzijų :)

O ką apie gimtadienį? Žengiu į penktuosius metus, be fejerverkų, ramiai. Žinau, įrašų mažėja, bet tai tik rodo, jog gyvenimas nestovi vietoje. Nepaisant retų mano pasirodymų, jaučiu pareigą padėkoti visiems, kurie komentuoja, dalijasi mintimis ir patyrimais, rūpinasi ir teiraujasi. Rašo laiškelius. Man smagu, kad užsukate, skaitote ir kažką randate sau :) Labai tikiuosi, kad šis tinklaraštis labai neаpsivels voratinkliais. Su pavasariu!

Sriubai:
puse makaroninio moliūgo (apie 1,2 kg su oda, be sėklų)
2 "cielų", nenuluptų ir neišskaidytų galvučių česnako
1 stambios morkos
1 didesnio svogūno
gabalėlio sviesto kepimui
2 vidutinių bulvių
2 - 3 puodelių sultinio
1 - 2 valg. š. džiovintų baravykų miltelių
žiupsnio rūkytos paprikos miltelių
1 arb. š. adžikos
druskos ir maltų pipirų pagal skonį
šlakelio grietinėlės
100 g minkšto sūrio (pvz., brie su graikiniais riešutais)
skrudintų moliūgų sėklų pabarstyti

Nuskustą morką, česnako galvutes, moliūgą (pjūvio puse) dėkite į kepimo popieriumi išklotą skardą, apšlakstykite aliejumi ir kepkite 200 laipsnių kaitros orkaitėje apie pusvalandį (peilis turi lengvai smigti į iškepusio moliūgo odą). Atvėsinkite.

Atvėsusio moliūgo minkštimą iškabinkite šukuodami šakute ir sudėkite į storadugnį puodą. Ten pat išspauskite iškepusių česnakų minkštimus, susmulkinkite keptą morką, įberkite smulkiai sukapotą svogūną, įdėkite gabalėlį sviesto ir viską pamaišydami pakepkite 5 - 10 minučių. Įberkite maltų džiovintų baravykų, rūkytos paprikos miltelių, įdėkite adžikos (jei neturite, keiskite maltais kajeno pipirais) ir išmaišę užpilkite sultiniu. Sriubai užvirus, suberkite smulkintas bulves ir virkite ant vidutinės kaitros, kol šios suminkštės.

Paruoštą sriubą nukaiskite ir sutrinkite elektriniu trintuvu iki vientisos tyrės, tirštumą reguliuokite sultiniu.
Vėl statykite ant viryklės, šiek tiek pakaitinkite, pagal skonį pagardinkite druska ir pipirais, įdėkite smulkinto minkšto sūrio ir palaukite, kol ištirps.

Patiekite su šlakeliu grietinėlės ir žiupsniu skrudintų moliūgų sėklų...

Soti, šildanti ir labai gardi sriuba žiemos pabaigtuvėms :)


O čia staltiesės schema, kuri matyti nuotraukose ir kurią mačiusios anksčiau prašė ne viena skaitytoja:

Mezgėjos supras, kad staltiesė sudaryta iš atskirų kvadratėlių. Schema nesunki, mezginys labai dailus, nors manasis nė iš tolo nepabaigtas...

KREMINĖ PUPŲ SRIUBA

Dailiai žalios spalvos didžiulių pupų kreminei sriubai labai tinka draugystė su mėtomis, kepta šonine, jauno saldaus svogūno traškumu bei maskarponės sūriu. Nieko sudėtingo, nieko "mandraus", tiesiog, dabar daržuose noksta pupos, o už lango vasaros lietus. Kodėl gi neišvirus sočios, maistingos, kupinos baltymų sriubos? :)

Reikia:
450 g iš ankščių išlukštentų šviežių pupų (sunaudojau 1,5 kg pupų su ankštimis, deja, išlukštentų nepasvėriau)
1 svogūno
3 skiltelių česnako
2 vidutinių bulvių
sultinio arba vandens, kad apsemtų
2 valg. š. alyvuogių aliejaus
120 g maskarponės
saujos šviežių mėtų
poros mažų raudonų svogūnėlių
5 juostelių plonai atpjautos rūkytos šoninės
druskos ir pipirų pagal skonį
keletos riekelių ilgo batono skrebučiams

Pupas išlukštenkite iš jų luobelių.
Storadugniame puode ant aliejaus pakepinkite smulkintą svogūną ir česnakus. Šiems suminkštėjus, suberkite pupas ir smulkintas bulves. Nuolat maišant pakepinkite dar pora minučių. Įpilkite sultinio arba vandens, kad apsemtų daržoves, užvirinkite ir sumažinę kaitrą, virinkite apie 15 - 20 minučių arba kol suminkštės bulvės. Pagardinkite druska, nukelkite nuo kaitros ir sutrinkite.

Šoninę pakepinkite, kol apskrus.
Duoną supjaustykite riekelėmis ir paskrudinkite orkaitėje. Sutrupinkite.
Raudonuosius svogūnėlius ir mėtas sukapokite kuo smulkiau.
Pasmulkinkite ir šoninės skrebučius.
Maskarponės sūrį sumaišykite su dviem šaukšteliais kapotų mėtų.

Smulkintą svogūną, skrebučius ir šoninę suberkite į dubenėlius ar lėkštes, kuriose tieksite sriubą (išdalinkite kiekvienam valgytojui). Užpilkite sriubos (jei reikia, sriubą prieš pildami dar kartą pakaitinkite). Įdėkite po šaukštelį maskarponės, apiberkite likusiais mėtų lapeliais ir pabarstykite maltais pipirais.

Sriuba labai tiršta, man gavosi daugiau kreminė tyrė. Tirštumą galite visuomet pareguliuoti sultiniu pagal savo skonį. Labai gardi paskaninta ne vien maskarponės sūriu. Įtrupinkite gabalėlį brinzos, bus ne mažiau gardu...

Šaltinis: Manger

KAIMYNIŠKAS ŠMAKALAS

Tas pats žemaitiškas šmakalas, t.y., kefyrinė silksriubė, tik ant laužo. Smagus reportažas iš mūsų gyvenimo arba eilinės darbo dienos vasariška vakarienė kieme, būryje puikių žmonių...

Žinau, kad patiekalas, jei jį taip galima būtų pavadinti, daug kam atrodo neįprastas, o gal visiška nesąmonė. Kviečiu pabandyti, abejingų tikrai neliks :) O kai gamtoje gamina keliolika darbščių rankų, su klegesiu, juokais ir pablevyzgojimais, ne tik smagiau, bet ir dar skaniau...

Dešimčiai žmonių reikia:
5 l skanaus kefyro arba rūgpienio
10 - 14 sūdytų silkių
svogūnų laiškų ir šviežių krapų, kiek negaila
3 - 5 jaunų svogūnų galvučių
maltų pipirų pagal skonį (druskos nereikia)
daug šviežių bulvyčių
folijos bulvėms vynioti
kepimo popieriaus silkei vynioti
dviejų šašlykinių ir daug malkų žarijoms
geros kompanijos

Būdamos kultūringos ir šiuolaikinės moteriškės, silkę išdorojome, pasilikome tik filė, tačiau tai nėra būtina. Galima kepti ir "cielą". Taip dar skaniau, taip žmonės kepdavo ir anksčiau.

Kol vyrai kuria malkas šašlykinėse, mes kefyrą supilame į didelį puodą.
Silkės filė arba visą silkę vyniojame į kepimo popierių. Kiekvieną atskirai.

Bulvytes suvyniojame į foliją, o svogūnų laiškus, galvutes ir krapus smulkiai supjaustome, suberiame į kefyrą ir gurkšnodamos vyną laukiame žarijų...

Kai viena iš šašlykinių čirška nuo anglių gausos, vyrai suverčia bulves ir kastuvu kruopščiai paslepia jas po žarijomis.

Ant kitos šašlykinės dedame groteles ir suguldome suvyniotas silkes. Deja, įsitikinome, kad kepimo popierius šiuo atveju nelabai tinka, mat virš karštų žarijų ima tuoj degti. Seniau silkę vyniodavo į du popieriaus (laikraščio) lakštus, vieną sudrėkintą, kitą, išorinį - sausą. Žinoma, į laikraštį vynioti tikrai nesinori, tačiau tą patį padaryti su kepimo ar kitokiu, storesniu popieriumi tikrai būtų galima. Pabandykite. Silkė turėtų gerai iškepti, bet nesušusti.



Mums teko kepti tol, kol popierius visiškai pajuodo, o po to silkes išvynioti ir dar šiek tiek paskrudinti ant grotelių. Gavosi puikiai, sūri kepta silkė, tirpstanti burnoje... Dėl paskutinės teko kautis - į puodą ar į pilvą...

Keptą silkę sutriname šakute (jei "ciela", nuimame nuo kaulų)...

... ir sudedame į puodą. Išmaišome ir pagardiname maltais pipirais.

Belieka sulaukti bulvyčių, kurios po akimirkos puikiai iškepusios keliauja ant stalo...

Puikių puikiausia vasariška pavakario puota...

Vat taip mes ir gyvenam :)

KREMINĖ RŪGŠTYNIŲ SRIUBA SU PIEVAGRYBIAIS

Bei su rūkyta lašiša.

Labai myliu mūsų sekmadieninius pasivaikščiojimus pajūrio miške. Tikrai, jei tik nelyja ir nesiautėja vėjai, nei vienas mūsų sekmadienis žiemos sezonu neapsieina be ilgų kilometrų. Vaikščioti įpratome dar tais senais gerais laikais, kuomet išsirutuliodavom didžiulėmis draugų kompanijomis su mažais vaikais.
Tokią žiemą, kaip šiuo metu, vaikščioti miške ypač smagu. Visai nekreipiant dėmesio į nosis kandantį šaltuką, juk ją visuomet galima patepti riebiu kremu :) Jūra šiuo metu nuobodi ir niūri, tikriausiai miega žiemos miegu, užtat viskas aplink skendi sniege lyg pasakoje, kurioje pabuvojus, atsigauna akys, smegenys ir dūšia. Nieko nėra gražiau už pajūrį baltą viduržiemy...

Jei kada nors vaikščiosit po Girulių mišką ir jei nors truputėlį rūpi mūsų krašto istorija apie tai, kaip vokiečiai saugojo Klaipėdą nuo rusų, o ne atvirkščiai, būtinai aplankykite Pajūrio regioninio parko iniciatyva atstatytą ir vis dar tvarkomą pakrantės artilerijos bateriją "Memel-Nord". Klaipėdiečiams tai privaloma, o nevietiniams rekomenduojama :) Tai pilietinė savanoriška reklama, neturinti visiškai jokių savanaudiškų paskatų, juo labiau, kad apsilankymas tekainuoja jūsų smalsumą ir susidomėjimą, kurio labai reikia šiai, daugybę metų apleistai vietai.
Rodos, dar visai neseniai saugojau, kad manieji berniokai padūkėliai nenusilaužytų kojų bešokinėdami nuo betoninių bunkerių...  Dabar vidus išvalytas, aptvarkytas (ir vis dar tvarkomas) ir įrengtas šioks toks muziejus, kuriame žiemos miegu miega smalsumą žadinantys šikšnosparniai, o žavus gidas šmaikščiai pasakoja ir parodo tai, ką vokiško pavyko rasti ir išsaugoti :0) Gaila tik, kad viską baigia išplauti Baltija neramioji...

O aš džiaugiuosi žiema ir prisigaudžiusi idėjų, savąsias pušis papuošiau lesyklomis. Vilioju paukščius. Į pabodusius ir beveik nenaudojamus puodelius, pribėriau duonos trupinių, saulėgrąžų, avižų dribsnių, grūdų mišinio paukščiams ir viską užpyliau žaliais kiaulienos taukais. Kuo ne puikios lesyklos! Jei turite sodybą, nepamirškite pasirūpinti paukščiais snieguotą žiemą, jie dosniai už tai atsidėkos sukdami lizdelius, linksmindami čiulbesiu ir surinkdami visus kenkėjus, išbandyta!

Kreminė rūgštynių - pievagrybių sriuba su daržovėmis ir truputėliu sūrios rūkytos lašišos. Labai gardi! Man labai patinka latviškos "Spilva" firmos konservuotos rūgštynės. Smulkios, be jokių šapų ir plaušų...

Reikia:
1 raudonojo svogūno
1 nedidelio poro
1 morkos
1 pastarnoko
gabalėlio sviesto daržovėms apkepti
250 g šviežių pievagrybių
3 - 4 nedidelių bulvių
apie 1 - 1,5 l daržovių ar vištienos sultinio
3 - 5 šaukštų konservuotų rūgštynių
druskos, maltų pipirų
virto kiaušinio
gabalėlio rūkytos lašišos
svogūnų laiškų

Storadugniame puode įkaitinkite gabalėlį sviesto ir šiek tiek pakepinkite susmulkintą svogūną, porą, sutarkuotą morką ir pastarnoką. Ten pat suberkite švariai nuplautus ir jei dideli, pasmulkintus pievagrybius. Viską vis pamaišydami šiek tiek patroškinkite. Puodo turinį užpilkite sultiniu ir užvirinkite. Sriubai užvirus, suberkite kubeliais supjaustytas bulves ir virkite ant vidutinės kaitros, kol bulvės suminkštės. Bulvėms išvirus, sudėkite rūgštynes.
Puodo turinį iškoškite, tirštimą sutrinkite elektriniu trintuvu. Užpilkite nukoštu skysčiu (tirštumą reguliuokite pagal skonį) ir vėl užvirinkite. Pavirkite dar keletą minučių, pagal skonį pagardinkite druska ir nukaiskite.

Sriubą supilstykite į lėkštes, įdėkite gabalėlį virto kiaušinio, pasmulkintos rūkytos lašišos ir užberkite smulkiai sukapotų svogūnų laiškų ir maltų pipirų. Patiekite su skrudinta balta duona. Puiki sriuba viduržiemiui!

GRYBŲ SRIUBA SU MIEŽINĖMIS KRUOPOMIS

Miške dar yra grybų, o klevų lapai dar per žali. Bent jau pajūry, vos pradėję gelsti ar rausti. Ir gilių šiemet nei vienos nemačiau, matyt, ilsisi ąžuolai šimtamečiai... Nujaučiu, kad  šią žiemą liksiu be gilių kavos. Užtat dangus pilnas išskrendančių paukščių, ypač didingai atrodo į nepamatuojamo ilgio trikampius išsirikiavusios gulbės. Trikampis trikampyje, o tame trikampyje dar mažesnis trikampis. Neapsakomai liūdni atsisveikinimo klyksmai ir taip visą dieną...

Miežinės kruopos vadinamos "biedniokų" kruopomis, mažai mėgstamos, bet labai naudingos, ypač gausios ląstelienos. Iš vaikystės pamenu močiutės miežinę košę su bulvių tarkiais ir gardžiu padažu. Pora šaukštų miežinių kruopų puikiai sutirština bet kokią sriubą, nors ir priduoda neišvaizdų pilkšvą atspalvį. Labai dera su grybais ir žiupsneliu kmynų. Kartais jų nusiperku, paįvairinimui...

Reikia:
litro daržovių nuoviro arba mėsos sultinio (blogiausiu atveju vandens)
100 - 125 g apvirtų miško grybų (dabar pats žaliuokių metas)
nedidelio svogūno
gabalėlio sviesto
2 šaukštų miežinių kruopų
2 bulvių
rauginto agurko arba pomidoro
druskos, maltų pipirų
žiupsnio kmynų
kapotų šviežių petražolių


Paruoštus grybus supjaustykite juostelėmis ir su smulkintu svogūnu patroškinkite svieste.

Kruopas perplaukite vandeniu, gerai nukoškite ir išvirkite sultinyje.

Sudėkite kubeliais pjaustytas bulves. Šioms apvirus, sudėkite grybus. Kai bulvės visiškai suminkštės, įdėkite pjaustyto rauginto agurko arba pomidoro.
Pagal skonį pagardinkite druska, pipirais, įberkite žiupsnelį kmynų. Dar pavirinkite keletą minučių.

Prieš patiekdami, pagardinkite kapotomis petražolėmis...

Šaltinis valstietis.lt

TIRŠTA ŽALUMYNŲ SRIUBA SU PIEVAGRYBIAIS

Dilgėlių sriuba su jaunais kiaulpienių, rūgštynių ir meškinio česnako lapeliais. Žalia, kupina pavasario ir visko, kas geriausia. Labai skani...

Smagu, nes pagaliau ir pas mus plūstelėjo šiluma, o su ja ir žaluma. Išvijo iš namų, privertė išsirengti, įkvėpti gaivaus oro, dvelkiančio nuo vaizdingų Minijos pakrančių, bent sušlapinti pėdas vis dar geliančiai šaltame vandenyje. Paganyti akis, o jos taip ilgisi žalumos... 

Turėjau progos prisipešioti švarių jaunų dilgėlių viršūnėlių - visą tuziną. Ne tik sriubai...

Reikia:
didelės saujos jaunų, švarių, nuplikytų dilgėlių lapelių;
žiupsnio jaunų kiaulpienių lapų;
saujos jaunų rūgštynių lapelių;
šiek tiek jaunų meškinio česnako lapų;
3 - 5 bulvių;
1 morkos;
1 poro;
druskos, pipirų pagal skonį;
200 g plonomis riekelėmis pjaustytų pievagrybių;
nedidelio gabalėlio smulkintos rūkytos šoninės;
50 - 100 ml grietinėlės;
1 - 1,3 l daržovių ar vištienos sultinio (tiks ir švarus vanduo);
sviesto kepimui;
tarkuoto sūrio "Džiugas".

Puode ant sviesto pakepinkite smulkiai supjaustytą porą ir tarkuotą morką, kol suminkštės.
Užpilkite 1 - 1,3 l švaraus vandens ar sultinio. Užvirus, sudėkite pjaustytas bulves ir ant nedidelės kaitros virkite, kol jos taps minkštos.
Ant sviesto keptuvėje patroškinkite smulkintus žalumynus - dilgėles, rūgštynes, kiaulpienes ir meškinio česnako lapelius.

Troškinkite vos keletą minučių, kol lapeliai suvys.
Žaliąją masę sudėkite į sriubą ir dar keletą minučių pakaitinkite.
Sriubos turinį iškoškite ir sutrinkite elektriniu smulkintuvu iki vientisos tyrės. Atskieskite nuoviru iki norimo tirštumo.
Keptuvėje pakepinkite smulkintą šoninę, jai aptirpus, ten pat sudėkite pjaustytus pievagrybius. Viską šiek tiek patroškinkite ir sudėkite į pertrintą sriubą. Pamažu užvirinkite ir dar šiek tiek pakaitinkite. Pagal skonį pagardinkite druska ir pipirais. Įpilkite grietinėlės.

Patiekite su baltos duonos skrebučiais ir tarkuotu sūriu.

Žalumynus galima rinktis tokius, kokių turima arba kokius mėgstate. Virkite vien iš dilgėlių. Tačiau truputis meškinio česnako aromato bei rūgštynių ir kiaulpienių savitumai suteikia daugiau skonio (ir be abejo, maistinės vertės).
Aš daugiau dėjau dilgėlių ir meškinio česnako lapų. Per pus mažiau rūgštynių ir tik šiek tiek kiaulpienių lapų...


Šiemet vėluoja tulpės. Mamos dienai beveik visuomet jau būdavo galima prisiskinti žydinčių. Šį pavasarį - vos viena kita. 
"Tulipa tarda" - tulpės mažylės. 1997 m. pelniusios metų svogūninių apdovanojimą Olandijoje. Pas mane jau penktus ar net šeštus metus neliečiamos žydi ištisu, kasmet gausėjančiu kilimu. Dvispalvės, gaiviai kvepiančios ir nuostabios. Neįmanoma atsigrožėti...