2013 m. rugpjūčio 1 d., ketvirtadienis

KAIMYNIŠKAS ŠMAKALAS



Tas pats žemaitiškas šmakalas, t.y., kefyrinė silksriubė, tik ant laužo. Smagus reportažas iš mūsų gyvenimo arba eilinės darbo dienos vasariška vakarienė kieme, būryje puikių žmonių...

Žinau, kad patiekalas, jei jį taip galima būtų pavadinti, daug kam atrodo neįprastas, o gal visiška nesąmonė. Kviečiu pabandyti, abejingų tikrai neliks :) O kai gamtoje gamina keliolika darbščių rankų, su klegesiu, juokais ir pablevyzgojimais, ne tik smagiau, bet ir dar skaniau...

Dešimčiai žmonių reikia:
5 l skanaus kefyro arba rūgpienio
10 - 14 sūdytų silkių
svogūnų laiškų ir šviežių krapų, kiek negaila
3 - 5 jaunų svogūnų galvučių
maltų pipirų pagal skonį (druskos nereikia)
daug šviežių bulvyčių
folijos bulvėms vynioti
kepimo popieriaus silkei vynioti
dviejų šašlykinių ir daug malkų žarijoms
geros kompanijos

Būdamos kultūringos ir šiuolaikinės moteriškės, silkę išdorojome, pasilikome tik filė, tačiau tai nėra būtina. Galima kepti ir "cielą". Taip dar skaniau, taip žmonės kepdavo ir anksčiau.


Kol vyrai kuria malkas šašlykinėse, mes kefyrą supilame į didelį puodą.
Silkės filė arba visą silkę vyniojame į kepimo popierių. Kiekvieną atskirai.



Bulvytes suvyniojame į foliją, o svogūnų laiškus, galvutes ir krapus smulkiai supjaustome, suberiame į kefyrą ir gurkšnodamos vyną laukiame žarijų...


Kai viena iš šašlykinių čirška nuo anglių gausos, vyrai suverčia bulves ir kastuvu kruopščiai paslepia jas po žarijomis.


Ant kitos šašlykinės dedame groteles ir suguldome suvyniotas silkes. Deja, įsitikinome, kad kepimo popierius šiuo atveju nelabai tinka, mat virš karštų žarijų ima tuoj degti. Seniau silkę vyniodavo į du popieriaus (laikraščio) lakštus, vieną sudrėkintą, kitą, išorinį - sausą. Žinoma, į laikraštį vynioti tikrai nesinori, tačiau tą patį padaryti su kepimo ar kitokiu, storesniu popieriumi tikrai būtų galima. Pabandykite. Silkė turėtų gerai iškepti, bet nesušusti.



Mums teko kepti tol, kol popierius visiškai pajuodo, o po to silkes išvynioti ir dar šiek tiek paskrudinti ant grotelių. Gavosi puikiai, sūri kepta silkė, tirpstanti burnoje... Dėl paskutinės teko kautis - į puodą ar į pilvą...


Keptą silkę sutriname šakute (jei "ciela", nuimame nuo kaulų)...


... ir sudedame į puodą. Išmaišome ir pagardiname maltais pipirais.


Belieka sulaukti bulvyčių, kurios po akimirkos puikiai iškepusios keliauja ant stalo...


Puikių puikiausia vasariška pavakario puota...




Vat taip mes ir gyvenam :)

12 komentarų:

  1. Tikrų tikriausia puota:)!
    Labai labai skaniai atrodo:)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū, Neringa, puota buvo tikrai puiki :)

      Panaikinti
  2. Aušra, be galo myliu Jūsų puslapį - už šilumą, nuoširdumą ir, žinoma, tautinių tradicijų puoselėjimą. Prieš porą metų čia pamačiusi šmakalo receptą, jį bematant pagaminau - ir ne vieną kartą. Puikus ir originalus patiekalas! Turiu senutėlę Janinos Uginčienės "Žemaičių valgių" knygą, iš jos gaminu ne taip ir mažai, bet gyvas reportažas - visai kas kita. Ačiū!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Labai ačiū ir tau, Kristina :) Tikrai smagu žinoti :) "Žemaičių valgiai" tupi lentynoje ir pas mane, tėvų palikimas, nors aš ją pavartau tik tuomet, kai prisimenu, kokį nors seną močiutės gamintą patiekalą, kad pasitikrinčiau, prisiminčiau ar sulyginčiau. Tai tiesiog, varganai gyvenusių žmonių meniu, bet yra įdomių patiekalų, kurios vis dar gamina žmonės ir šiandien :)

      Panaikinti
  3. Kai taip skaniai valgai negali blogai gyvent :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. O taip, ir svarbiausiai, kad tas gėris taip paprastai pasiekiamas :)

      Panaikinti
  4. kaip idomu! liaudiska kaip; reikia ir man kazka panasaus seimai paruosti; kad priarteti prie saknu, kaip sakoma; su tokiom bulvem; ir kefyrine saltsriube; tik su silkem neziniai kaip cia man seksis; o kokia ten zuvis paskutiniame kadre? irgi silke? kazkokia ji man kitokia is veido pasirode;

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Silkėje pati esmė, Aušra :) Taip, paskutinėj nuotraukoj silkutė, ta pati, kurios pagailėjom ir į puodą nebedėjom, buvo suvalgyta gryna, o gal su bulbe, jau nebežinau. O pasikeitus iš veido, nes ant grotelių gerai apskrudo :)

      Panaikinti
  5. Aušra, mes irgi turėsime ne butinius kaimynus...tik laiko klausimas( kada statybininkai išeis):) Kadangi kaimynai draugai, tai visi tikisi bendrų vakarų, o mes gyvendami ganėtinai uždarą gyvenimą, bijome tokių draugysčių...Tačiau, kai dabar matau, kad visai smagu pasibūti:)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Mūsuose nuo seno įaugęs negeras požiūris apie kaimynystę. O butuose juk taip pat gyvena žmonės, visokie, kaip ir nuosavų namų rajonėliuose. Beje, pastarieji kartais būna dar blogesni nei daugiabučiuose:) Mes artimiau bendraujame nedideliam rate, savam kieme, nors gyvenvietė nemaža. Ir tikrai nevakarojam kasdien, visi turime savus gyvenimus ir skirtingus interesus. O pas ką bėgtum, jei bėda, o pagalbos reikia čia ir dabar, šią akimirką? Aš pas savus kaimynus :) O prie taurės vyno patriukšmauti kieme labai smagu, patikėk :) Elemantarūs žmogiški santykiai, jei tokie įmanomi :0)

      Panaikinti
  6. Puikus reportažas, ir patiekalas labai jau neįprastas. Niekada net negirdėjau tokio, todėl bijau, kad net saviškiams Lietuvoje pagamintus kreivai žiūrėtu, jau nekalbu apie turkiškuosius. Bet labai norėčiau pati paragauti. Tikrai nėra nieko smagiau, nei savam kieme su draugais ar kaimynais leisti tokius vakarus.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū, Jolita :) Turkai gal ir nesuprastų, nors ką gali žinoti :) Nuo požiūrio ir nuostatos priklauso. O lietuviams tikrai patiktų. Mūsų kieme yra ir aukštaičių, ir suvalkiečių, ir tikrų rusų. Valgo ir, kaip liaudyje sakoma, "net ausys linkčioja" :) Ne pirmą kart :)

      Panaikinti