KEPTŲ SALDŽIŲJŲ BULVIŲ SALOTOS SU BUROKĖLIAIS IR SAULĖGRĄŽŲ DAIGAIS

Ar žinot, kokie gardūs saulėgrąžų daigai? Traškūs, sultingi ir dvelkiantys saulėgrąžų aliejumi... Neįmanoma atsivalgyti! Ir nors tam, kad juos užsiauginti, reikia įdėti pastangų ir tai užtrunka laiko, tai vienas geriausių natūralių vitaminų pavasarį.  Atradau juos seniai, tik visuomet nusipirkdavau pakuotę kitą parduotuvėje, o šį pavasarį pas ūkininką turguje pamačiusi maišą gražių didelių nelukštentų saulėgrąžų, pirmiausiai pamaniau: pasėsiu, nes kokia gi mūsų vasaros terasa be aukštų, dangų remiančių saulėgrąžų, rudenėjant viliojančių zyles? O paskui pagalvojau sau, kad pabandysiu "pažaisti", užsiauginsiu daigų.

Apskritai šis procesas visai nesudėtingas, tereikia saulėgrąžas su lukštais parą pamirkyti vandenyje...

po to vandenį nusunkti, o sėklas palikti pavirtusiame, audiniu pridengtame stiklainyje dar dviems - trims paroms, kol išleis šakneles (laikas priklauso nuo aplinkos temperatūros ir drėgmės kiekio), nepamirštant kas rytą ir kas vakarą gerai nuplauti po tekančiu vandeniu, o tuomet paskleisti ant padėkliuko su žeme (padėklą reikia subadyti ir žemių pripilti 2 - 3 cm sluoksniu), sulyginti, sudėti vieną ant kito...

ir kuo nors sunkiu paslėgti. Pats įdomumas tame, jog prispaustos saulėgrąžos net ir didžiausiu svoriu, vis vien sudygsta, o svorį net išjudina! Savuosius padėklus laikiau prispaudusi sunkia akmenine vaza, kuri sveria tikrai ne mažiau kaip 10 kg.

Taip prispaustas sėklas reikia palaikyti 3 - 4 dienas (vis prižiūrint, kad nepritrūktų drėgmės), o tuomet svorius nuimti ir sudėti ant šviesios palangės. Jau sekančią dieną daigai kaip mat skverbiasi į šviesą!

Visur rašoma, kad skanauti galima po 7 - 11 dienų. Manieji daigeliai penktą dieną jau buvo tokio dydžio ir sultingumo, kad tik pjauk ir mėgaukis!

Svarbu nuskinti, kol nepasirodė pirmieji, taip vadinami tikrieji lapeliai, nes tuomet mažėja jų maistingumas.
Aš savuosius daigelius nuskyniau ir sudėjau į dėžutę, kuri šaldytuve puikiai laikėsi nepilnas dvi savaites.
Tai yra tikrai bet kokių salotų ar kitų patiekalų ne tik paįvairinimas, praturtinimas, bet ir pagražinimas...

Pastaruoju metu pamėgau saldžiąsias bulves (batatus). Gal dėl ryškiai oranžinės spalvos, nežinau, nes ši spalva man labai patinka. Skaniausios man supjaustytos popieriaus plonumo griežinėliais ir keptos orkaitėje. Batatų traškučiai.

Keptų saldžiųjų bulvių salotos su burokėliais ir saulėgrąžų daigais - visiška improvizacija. Jas galima paįvairinti fetos ar ožkų sūriu, tačiau čia labai tinka saulėgrąžų daigai ir saulėgrąžų sėklos. Iš žinoma, jei norisi šimtaprocentinio saulėgrąžų skonio, šlakstykite jas ne moliūgų, o nerafinuotu, kvepiančiu saulėgrąžų aliejumi. Puikus vegetariškas užkandis pavasariui.

Reikia:
1 saldžiosios bulvės
1 stambesnio burokėlio
saujos saulėgrąžų daigų
2 - 3 šaukštų saulėgrąžų sėklų
moliūgų sėklų aliejaus
balzaminio acto
marinuotų kaparėlių
druskos ir maltų pipirų pagal skonį

Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių kaitros. Kepimo skardą išklokite kepimo popieriumi.

Bulvę nulupkite ir supjaustykite maždaug 0,5 cm storio griežinėliais. Sudėkite ant kepimo skardos, pašlakstykite aliejumi ir balzaminiu actu, pabarstykite druska ir pašaukite kepti. Kepkite kol suminkštės, tik neperkepkite.

Burokėlį suvyniokite į foliją ir taip pat iškepkite orkaitėje (galite padaryti vietos ir padėti šalia bulvių griežinėlių, tik burokėlis keps ilgiau) arba paprasčiausiai išvirkite.

Daržoves atvėsinkite, burokėlį taip pat supjaustykite griežinėliais.

Saulėgrąžų sėklas švelniai paskrudinkite sausoje keptuvėje.

Viską išdėliokite lėkštėje, pabarstykite daigeliais ir sėklomis, įberkite pora šaukštelių marinuotų kaparėlių, pagal skonį pagardinkite druska, maltais pipirais, apšlakstykite balzaminiu actu ir moliūgų sėklų aliejumi. Valgykite su juoda duona arba patiekite kaip garnyrą prie mėsos patiekalų. Skanaus!

MOLIŪGŲ SĖKLŲ - MEŠKINIŲ ČESNAKŲ UŽTEPAS

Nors pavasaris šaltas ir žvarbokas vėjas nuo jūros vis neleidžia skleistis žalumai, prisėsti ant suoliuko saulės atokaitoje čiulbant varnėnams, vis vien labai smagu. Pilnai pasiruošiau dviračių sezonui, jau nebesulaukiu šiltesnių dienų, važiuosiu į pajūrio mišką dilgėliauti.

Tačiau labiausiai pavasarį laukiu, kol turguje pasirodys pirmieji meškinių česnakų lapeliai, jauni lapeliai ypač gardūs. Jau ne pirmus metus pagal austrų žolininkės M. Treben receptą gaminu jų antpilą - gerą šūsnį šių lapų susmulkinu ir užpilu degtine, kad apsemtų ir palieku tamsioje vietoje dviems savaitėms. Nukošiu ir kasdien išgeriu po arbatinį šaukštelį su vandeniu. Anot žolininkės, toks antpilas valo kraujagysles, gerina žarnyno darbą ir stiprina visą organizmą.

Meškinio česnako lapus įprasta naudoti salotoms (ypač skanu su virtais kiaušiniais), omletams, susmulkintus skanu maišyti į bulvių košę, itališkų virtinukų gnocchi tešlą ar sriubas.
Aš jaunų lapelių įmaišiau gamindama moliūgų sėklų užtepą, kurį drąsiai būtų galima vadinti pikantišku moliūgų sėklų sviestu. Sodriai žalios spalvos užtepas puikia laikosi šaldytuve ir tinka beveik visur - tepimui ant duonos, skrebučio ar trapučio, virtiems kiaušiniams įdaryti, tirštoms sriuboms gardinti, žaliems "gnocchiams" gaminti, makaronams bei avinžirnių maltinukams "falafeliams" gardinti! Ši masė patiekalus natūraliai nudažo vaiskiai žalia spalva...

Reikia:
apie 60 g moliūgų sėklų
saujos jaunų meškinių česnakų lapelių
4 valg. š. moliūgų sėklų aliejaus
druskos pagal skonį
2 - 3 valg. š. citrinų sulčių
1 arb. š. klevų sirupo
1 valg. š. virinto vandens
ypač tyro alyvuogių aliejaus

Moliūgų sėklas švelniai paskrudinkite sausoje keptuvėje, kol ims traškėti, kvepėti ir truputėlį išsipūs. Stebėkite, kad nepradėtų degti. Atvėsinkite.

Viską, išskyrus vandenį sutrinkite elektriniu trintuvu iki vientisos kreminės tekstūros. Jei masė per tiršta, įpilkite vandens. Paragaukite, jei reikia, dar pasūdykite ar įpilkite citrinų sulčių. Sukrėskite į sandariai uždaromą stiklainį, paviršių išlyginkite ir užpilkite šlakeliu ypač tyro alyvuogių aliejaus, jis puikiai užkonservuos. Laikykite šaldytuve ir suvartokite per 10 - 14 dienų.

RUGINĖ KAVA

Advento pradžiai...

Pajūrį užpuolusi vėtra, sugrąžino vėjo gūsius :) Neįtikėtinai ramus ruduo pasibaigė su trenksmu. Ačiū šėlsmui už nenutrauktus elektros laidus, už skaudžiai tebesiūbuojančius, bet sveikus ne tik medžius, bet ir langus. 
O taip pat ir už pravėdintas mintis...
Kalėdinė nuotaika neklausia. Ji, kaip ta praūžusi audra, skverbiasi į mūsų gyvenimus. Kas rašo kulinarinį dienoraštį, bet dar nežino, kad gali gauti dovaną mainais į savąją, daugiau informacijos ras pas Viktoriją, Receptų medyje. Visus norinčius aplankys "slaptas" Kalėdų senis. Smagi akcija!

O aš turguje pas ūkininką nusipirkau rugių ir suviliota recepto N. Marcinkevičienės knygoje "Metai už stalo", pasiruošiau ruginės kavos. Labai lietuviškos. Receptas nesudėtingas, daug mažiau darbo nei su gilėmis. Skonio paįvairinimui, ramiems advento vakarams, o gal Kūčioms? Skaniausias šis gėrimas balintas grietinėle. O dar, paskanintas cinamonu, apelsino ar mandarinų žievelėmis ir medumi...

Reikia:
rinktinių rugių (švarių, dailių ir tvarkingai išlukštentų grūdų);
pieno, kad apsemtų;
gabalėlio sviesto.

Rugių grūdus užplikome verdančiu pienu (užpilame, kad apsemtų) ir paliekame, kad pabrinktų (kol visiškai atauš pienas, apie pora valandų). Išpilame ant sietelio, gerai nuvarviname ir supilame į skardą. Džioviname 60 - 70 laipsnių kaitros orkaitėje, kol visiškai išdžiūna (jei turit pečių, džiovinkit jame).
Sausus grūdus paspraginame keptuvėje su trupučiu lydyto sviesto (prieš beriant grūdus į keptuvę, išlydome joje šaukštelį sviesto). Spraginamus rugius būtina nuolat maišyti. Dar šiek tiek papildomai vis pridedame po truputėlį sviesto. Kepiname iki geltonai rudos spalvos, kol taps traškūs, lengvai kramtomi.

Sumalame (galima permalti keletą kartų, jei norime smulkiau, aš maliau tik vieną kartą, t.y., rupiai).

Gėrimo (kavos) paruošimas:
į norimą kiekį verdančio vandens beriame maltus rugių grūdus (kupiną šaukštą puodeliui) ir minutę pavirinime (tik nepalikite per ilgai, grūdai brinksta, o gėrimas tirštėja). Užbaliname pagal skonį grietinėle ir iškošę bei supilstę į puodelius, pasaldiname. Labai tinka pridėti cikorijos ar mėgstamų prieskonių...

Paklausit, koks skonis? Nieko daug nepasakojusi, šio gėrimo daviau paragauti jaunėliui. "Jau, turbūt, sumaišei gilių kavą su tikromis kavos pupelėmis" - tokia buvo jo nuomonė. Nemaišiau. O skonis - truputėlį gilių (jei esate ragavę), truputėlį miežinės kavos arba "kafijos", jei senoviškai, truputėlį dar kažko. Žodžiu, ruginis... Vyrui patiko.
Malti grūdai labai gardžiai kvepia, primena grūstas kanapes. Kilo mintis primaišyti druskos ir pamirkyti virtą ar keptą bulvę. Labai skanu, tikrai labai tinka ir šiam tikslui. Visai, kaip rupesnio malimo kanapynė, kurios receptas čia, jeigu ką.

ŠPINATŲ SALOTOS SU MAKARONAIS

Jogurto - garstyčių padažas teikia aštrumo avokado, moliūgų sėklų, kumpio ir makaronų salotoms. Špinatus galima keisti rukola, o peletrūnus - baziliku.

Vėsus pavasaris gerokai prailgino tulpių žydėjimą. Šiandien pirma vasariškai karšta, nors ir labai vėjuota diena pajūryje ir paskutinė tulpių žydėjimui... Keletą dailiausių žiedų dovanoju jums :)

 

Salotoms reikia:

apie 200 g makaronų vamzdelių (labai tiks trispalviai "penne");

200 g natūralaus jogurto;

150 g majonezo;

2 šaukštelių garstyčių;

druskos ir maltų pipirų pagal skonį;

2 šaukštų smulkiai kapotos šviežios peletrūno žolės;

1 avokado, pjaustyto kubeliais;

apie 300 g siauromis juostelėmis pjaustyto rūkyto kumpio;

200 g mažųjų vynuoginių pomidorų;

saujos moliūgų sėklų;

šūsnio (apie 200 g) špinatų lapų.

Makaronus išverdame, perliejame šaltu vandeniu ir ataušiname.

Dubenyje sumaišome jogurtą, majonezą, garstyčias. Pagardiname druska, pipirais, įberiame kapoto peletrūno.

Makaronus sumaišome su pjaustytu avokadu, kumpiu, pasmulkintais pomidorais, siauromis juostelėmis supjaustytais špinatų lapais ir pakepintomis moliūgų sėklomis.

Prieš patiekiant, užpilame padažą, išmaišome ir paliekame keletui minučių.

Skanu su šilta balta duona...

Šaltinis "Valgiai šeimai ir draugams: 380 receptų iš viso pasaulio" 2006 m.

SPIRGYNĖ IR LIESAS KASTINYS

Kadaise jau pasakojau, kaip pasigaminti kastinį su kanapyne. Pas mus namie tai vienas didžiausių skanėstų žiemą. 

Nors kastinys nėra labai sudėtingai pagaminamas, tačiau daug kam nepavyksta. Lengviausia išsukti, taip vadinamą, šventinį (riebesnį) kastinį, kuris sukamas iš geros ir tikros kaimiškos grietinės su trupučiu kaimiško sviesto ir prieskonių. Sunkiau išsukti liesą ar kasdieninį kastinį, kai dalis grietinės keičiama rūgusiu pienu ar kefyru ir beveik nededama sviesto. Sunkiausia su šiuolaikiniais parduotuviniais pieno produktais. Būna, kad šaukštu reikia darbuotis net keletą valandų.

Bet kuriuo atveju, kastiniui geriau rinktis didesnio riebumo, jei parduotuvinę ar kaimišką grietinę ir "tikresnį" sviestą.

O ar žinojot, kad kastinys Žemaitijoje buvo gaminamas dar pagonybės laikais?

Dabar apie tai, kaip pasigaminti liesą kastinį (pagal J. Uginčienės knygelę "Žemaičių valgiai" (1977 m.)). Į tokį aš dar kartais įmaišau pertrintos varškės.

Reikia:

2 šaukštelių gero sviesto;

100 g geros grietinės;

1,5 stiklinės rūgusio pieno ar kefyro;

prieskonių pagal skonį: kmynų ar pipirų, česnako ar svogūnų laiškų;

pakelio varškės (nebūtina);

druskos.

Į grietinę sudėti minkštą sviestą (visi produktai turėtų būti vienodos temperatūros) ir dubeny sukti mediniu šaukštu. Palaipsniui, po šaukštą vis įpilti rūgusio pieno ar kefyro ir vėl sukti. Susidarius "kruopelytėms", sukti, įstačius į kitą indą su verdančiu vandeniu. Pradėjus tirštėti, bet atsiskiriant pasukoms, taip pat reikia pašildyti, kad viskas apsijungtų į bendrą visumą. Turime gauti vienalytę, purią, kreminę masę. Labai svarbu neperšildyti ir neperplakti. Taip kartoti, kol bus supiltas visas rūgpienis ar kefyras. Pradėjus masei tirštėti, įmaišyti norimų prieskonių. Pas mus dedama kmynų ir daug trinto česnako. Padruskinti. Kaip žinia, kastinys turėtų būti į sūriąją pusę. Svarbu nepersistengti, nes kol masė minkšta, atrodo, kad druskos vis trūksta, o kai sustingsta - pasirodo per sūru.

Jei norisi varškės, ją, pertrynus, galima įmaišyti pabaigoje.

Žemaičiai kastiniui gardinti dar vartoja mėtas, aguonas, česnako sultis, dažo kiaušinių tryniais, morkų ar burokėlių sultimis. Valgo ne vien su karštomis virtomis bulvėmis, bet ir su kiaušiniais, pyragu, duona, košėmis.

Kanapynė - jau seniai nebe stebuklas, nors stebuklingai skani. Kanapių sėklelių galima nusipirkti ir turguje, ir prieskonių ar aliejaus parduotuvėse. Paskrudintos ir sutrintos su druska - nuostabiausias gardumynas prie virtų bulvių. Toj pačioj knygelėj apie žemaitiškus valgius rašoma, kad tai valgis ypač būdingas žemaičiams ir labai mėgstamas senosios kartos.

Be skrudintų kanapių, panašiam patiekalui žemaičiai naudodavo ir linų sėmenis. Tai spirgynė, su spirgais neturinti nieko bendra :)

Taip kaip ir kanapių sėklas, norimą kiekį linų sėmenų...

... reikia paskrudinti (bet nesudeginti) sausoje keptuvėje (labai spraigosi). Dar šiltas sugrūsti (galima pasinaudoti kavamale), kad pasidarytų vientisa masė. Pridėti pipirų, smulkiai sukapoto svogūno ir druskos pagal skonį. Gerai išmaišyti. Valgoma karštas virtas bulves mirkant į gautą masę. 

Rašoma, kad Žemaitijoje spirgynė yra skanėstas...

MOLIŪGŲ SĖKLŲ PYRAGAS...

... su šlakeliu kvapnaus, klampaus ir sodraus moliūgų sėklų aliejaus.

Toks neįprastai žalsvas, su riešutų poskoniu. Pyragas prie kavos ar arbatos, vertas visų geriausių pagyrų.

Reikia:

100 g moliūgų sėklų;

150 g minkšto sviesto (ir dar šiek tiek formai patepti);

4 kiaušinių;

200 g cukraus (skaniausiai su ruduoju);

žiupsnelio druskos;

100 ml nerafinuoto moliūgų sėklų aliejaus (tokio labai tiršto ir tamsaus, be galo kvapnaus);

250 g miltų;

2 šaukštelių kepimo miltelių;

miltinio cukraus ar plytelės baltojo šokolado paviršiui.

Orkaitę įkaitiname iki 180 laipsnių.

Moliūgų sėklas pakepiname sausai keptuvėje, kol ims traškėti ir šiek tiek apskrus (tik nesudeginame!). 

Ataušusias susmulkiname virtuviniu kombainu.

Kepimo formą patepame sviestu ir šiek tiek pabarstome keletu šaukšteliu gautų moliūgų sėklų trupinių.

Minkštą sviestą ištriname su cukrumi ir druska iki purumo. Supilame moliūgų sėklų aliejų ir gerai išplakame (elektriniu pagalbininku - apie tris minutes). Kiaušinių trynius atskiriame nuo baltymų ir sudedame į tešlą. Gerai išmaišome. Suberiame smulkintas moliūgų sėklas, įsijojame miltus, sumaišytus su kepimo milteliais ir vėl išmaišome (tešla turi gautis labai tiršta ir klampi).

Kiaušinių baltymus išplakame atskirame inde iki standžių putų ir labai švelniai šaukštu įmaišome į tešlą.

Gautą masę sukrečiame į kepimo formą ir kepame apie 40 - 50 minučių, kol įbestas medinis pagaliukas išlįs sausas.

Ataušusį, ištrauktą iš formos, pabarstome miltiniu cukrumi arba užliejame vandens vonelėje išlydytu baltuoju šokoladu.

Pastovėjęs man jis buvo dar skanesnis, tik laikyti reiktų pridengtą, kad nedžiūtų... :)

Pilstomo nerafinuoto moliūgų sėklų aliejaus galima įsigyti parduotuvėse Aliejus

Šaltinis Delicious Days

GRŪDĖSIAI

Sausainiai su gausybe įvairiausių gerų dalykų.

100 g džiovintų ananasų;

100 g auksinių razinų;

100 g moliūgo sėklų (lukštentų);

100 g sualėgrąžų branduolių;

50 g baltųjų sezamo sėklų;

2 šaukštai linų sėklų;

50 g rudojo ir 50 g baltojo cukraus;

100 g nuluptų ir maltų migdolų;

100 g kapotų graikinių riešutų;

100 g lydyto sviesto;

2 kiaušiniai;

3 šaukštai miltų.

Visas sėklas, riešutus, vaisius ir cukrų sumaišyti dubenyje...

...įmaišyti lydytą sviestą, po vieną įmušti kiaušinius ir gerai išmaišyti. Ant sviestiniu popieriumi patiestos skardos dėti šaukštu suformuotus kauburėlius...

...ir kepti 180 - 200 laipsnių kaitros orkaitėje, kol dailiai paruduos. Šilti sausainėliai yra minkšti, atvėsę - trapūs. Geriau už bet kokius pirktinius florentinus...

TRAŠKIOS ŽALIŲ BUROKĖLIŲ SALOTOS

Su feta ir kriaušėmis, pagal Jamie Oliver. Dar viena idėja su feta. Salotos visiškai vegetariškos, įdomios ir gal neįtikėtina, bet skanios. Nebijokit žalių, t.y., nevirtų burokėlių. Reiktų imti nedidukus, kietus, o dar geriau šviežius, kurių jau galima rast (jei ne darže, tai turguje :)).

Recepto norma keturiems asmenims, pabandymui galima mažinti proporcijas.

Reikia:

4 žalių (nevirtų) burokėlių, kas gyvena Anglijoj, gali vartoti, kaip siūlo Oliveris - skirtingų spalvų. (O gal ir pas mus kas nors tokius augina?);

3 prisirpusių kriaušių (bet ne per minkštų);

citrinos sulčių;

aliejaus, druskos, maltų juodųjų pipirų;

200 g minkšto feta sūrio;

saujelės šviežių mėtų lapelių;

nemažos saujos saulėgrąžų branduolių.

Burokėlius nulupti ir supjausyti pradžioj plonomis riekelėmis, o po to siaurais pagaliukais. Taip pat ir kriaušes. Tuos "pagaliukus" apšlakstyti citrinos sultimis, užpilti šiek tiek aliejaus ir pagal skonį pagardinti druska ir pipirais. Būtinai paragauti, ar gerai tarpusavyje dera skoniai - tiek burokėliai, tiek kriaušės turi nemažai saldumo, todėl skonį reiktų reguliuoti citrinų sultimis ir druska. Užbarstyti smulkinto kreminio fetos sūrio, nedidelių (ar kapotų) mėtų lapelių bei saulėgrąžų sėklų. Tikrai traškios ir gardžios!

TIESIOG SALOTOS

Pamažu įsibėgėjant vasarai ir laikantis visai neblogiems orams, kaip ir daugeliui, nebėr to brangaus laiko prisėsti prie PC. Lyg tyčia, čia, vos už dviejų kilometrų nuo jūros, apmažėjo ir vėjo gūsių. Trūksta laiko net savus darbus apsidirbti, norisi daugiau pabūti lauke, įkvėpti vasariškos gaivos. Šiandien pirma diena, kai po ilgesnės pertraukėlės ėmė vasariškai lyti. Labai nustebau, kai kitam Lietuvos pakrašty gyvenantiems lietus jau labai atsibodo. Taigi, prisėdau ir vienu ypu dalinuosi net keletu receptų.
Mano salotos kaip visada, daug lapų ir dar ko nors...Žalumynų proporcijos "iš akies", kam ko labiau tuo metu norisi.

Reikia:

keletos didesnių špinatų lapų;

įvairiausių salotų lapų saujelės;

agurklės jaunų lapelių;

mango vaisiaus;

pusės cukinijos;

pelėsinio sūrio gasbaliuko (pas mane Memel Blue);

lukštentų saulėgrąžų saujelės;

marinuotų mažųjų kaparių;

citrinos sulčių;

druskos, pipirų, cukraus;

aliejaus.

Lapus supjaustyti, mangą nulupti ir taip pat supjaustyti juostelėmis; cukiniją supjaustyti pusžiedžiais. Saulėgrąžų sėklas pakepinti. Viską sudėti į salotinę, užberti kaparėlių. Užpilti citrinos sulčių, pagal skonį padruskinti, papipirinti, pasaldinti. Suberti sutrupintą pelėsinį sūrį. Užpilti aliejaus ir atsargiai išmaišyti. Gaivios ir lengvos, su švelniu agurkų prieskoniu, nors be agurkų. Puikus priešpiečių ar pavakario užkandis...

TORTILIJŲ TRAŠKUČIAI SU MEŠKINIO ČESNAKO PESTO...

... ir ne tik. Man labai patiko meškinio česnako pesto, kurio receptą nužiūrėjau pirmiausia pas Aguonelę, o paskui ir pas Egidiją. Žinot, tikras apsirijimas... Negražiai kalbant, surijau ir noriu dar, ypač, kol dar turguje galima nusipirkti šių lapų, nes jau tuoj žydės, jei dar nežydi. Tik aš gaminau ne su migdolais, o su karijų riešutais, tais, kurie truputį panašūs į graikinius.

 

Pesto reikia:
apie 100 g riešutų (migdolų, pinijų, karijų ar kitų mėgstamų. Labai skanu su pistacijomis, tuomet pesto taps dar žalesnis);
gero pundo meškinio česnako lapų;
apie 50 g tarkuoto Parmezano ar Džiugo;
100 ml aliejaus;
druskos ir maltų pipirų pagal skonį;
citrinos sulčių pagal skonį.


Riešutus sutrinti elektrinėje trintuvėje kartu su sūriu, pridėti švarių, suplėšytų meškinio česnako lapų ir dar kartą viską gerai ištrinti. Plakant supilti aliejų. Gautą tyrę paskaninti druska, pipirais ir citrinos sultimis.

Dar viena nužiūrėta blogerių idėja - tortilijų arba lavašo traškučiai. Kažkas nerealaus. Puikiausia užkanda užgriuvus svečiams. Kepiau ir vos spėjau pagauti vieną kitą kadrą, nes vampyriškai ištroškusieji stumdėsi prie lėkštės, niekaip negalėjau išprašyti, kad palauktų. Šį kart kepiau iš tortilijų, nes lyg tyčia negavau pirkti nei vieno lavašo. Būtinai pabandysiu iš lavašų - jie plonesni. Ačiū AJ ir Elžbietai, pas kurias pirmiausia pamačiau idėją.

 Beje, šitas pesto labai skanus ne tik ant makaronų, baltos duonos ar rūkytos lašišos. Aš jį užterliojau ant tortilijų.

Na, o visokiausių kitokiausių idėju minėtiems traškučiams gaminti galima prisigalvot pagal turimų prieskonių, priedų ar fantazijos kiekį. Aš galiu pasidalinti savosiomis - tai majonezas, česnakai, sūris "Džiugas" kmynai; majonezas, česnakai, tas pats sūris ir linų sėklos arba sezamo sėklos; tepamas sūrelis "Mildutė" ir kapoti sūdyti žemės riešutai ar čili pipirai arba marinuoti kaparėliai. Bet juk fantazija ir skonis gali būti neriboti...:)

MIELINIAI AVIŽINIAI KEKSIUKAI SU MOLIŪGŲ SĖKLOMIS

Na ką, Atvelykis praėjo, kabinom žemėn nuo medžių kiaušinius, džiaugėmės gražiu sekmadieniu. kadangi oras buvo nuostabus, atidarėm dviračių sezoną ir dviese su vyru išdūmėm dviračiais link Palangos. Smagumas neišpasakytas, didelis gėris prajudint per žiemą sustingusius raumenis ar kitokias minkštas vietas. Tik vėjelis dar nelabai maloniai sukosi per sprandą, bet šiltai apsitaisius visai nieko. Fotoaparato neėmiau, galvojau, kad nebus dar ką fotografuot miške. Viena kita žydinti plukė, vangiai sprogstantys medžiai. Bet vat, kad žalčių sutiksim, buvau pamiršusi. Juk šiuo metų laiku jie poruojasi ir intensyviai rangosi palei keliuką. Taigi, sutikom tris gražuolius geltonom ausim - vieną riebų ir didelį, bei du mažesnius. Kaip nesustosi ir nepasigėrėsi... Va tada ir pasigailėjau, kad neturiu fotiko. Dar sutikom senuką, važiuojantį antikvariniu švedišku kareivišku dviračiu (labai vertu dėmesio, patikėkit), tai jis mums paporino, kad sovietmečiu pajūry buvusiam kariniame dalinyje tarnavę ir dirbę kareiviai tų miškų žalčius masiškai trypdavo kojomis, gal todėl jų beveik nebebuvo. Ir tik dabar jau nežinau kelinti metai kasmet važiuodami šiuo taku balandžio - gegužės mėnesiais pakelėse dažnai sutinkam šiuos visai nebaisius (nors gal ir nelabai malonius) gražuolius... 

Mažumėlę užtrukom prie jūros - saulei šviečiant taip gera buvo pavaikščiot paplūdimiu, lengvai pasivoliot ant dar nelabai įšilusio smėlio ir rasti skylėtų akmenų... 

Namie - vištienos šašlykas (apie kurį kitą kart) ir visai sveikuoliški mieliniai keksiukai su avižų dribsniais ir moliūgų sėklomis. Niekaip negaliu pabaigt mielių, pirktų Velykoms...

Tešlai: (12 keksiukų)

12 g šviežių mielių;

190 ml pieno;

1/4 stiklinės aliejaus;

1/3 stikl. rudojo cukraus arba 3 v. š. balto cukraus;

1/2 a.š. druskos;

1,5 stikl. g miltų;

1 kiaušinis;

0,5 stikl. greito paruošimo avižinių dribsnių;

4 v. š. moliūgų sėklų (paskrudintų).

Pasiruošiam įmaišalą - šviežias mieles ištrinam su trupučiu drungno pieno ir šaukšteliu cukraus. Pastatome šiltai, kad pakiltų. Į pakilusias mieles pilame likusį pieną, aliejų, cukrų, druską ir išmaišome. Pamažu įmaišome puse miltų. Supilame avižų dribsnius, pamaišome ir tuomet likusius miltus. Tešla turėtų gautis poskystė. Uždengiam ir paliekame šiltai, kol pasikels maždaug dvigubai (apie 1 val.). Į pakilusią tešlą įmaišome kiaušinį ir moliūgų sėklas. Keksiukų formą lengvai patepame aliejumi ir sudedame tešlą (puse formelių tūrio ar net mažiau). Paliekame dar kartą pakilti. Tešlos reiktų dėti tiek, kad neatsitiktų taip, kaip man:

Aš per daug iškilusią tešlą turėjau "suvaryti" atgal į formeles. Tiesa, popierinių formelių nenaudojame! Kepame 200 laipsnių kaitros orkaitėje apie 20 minučių, kol pagels. Iškeptus aptepam lydytu sviestu ir valgome šiltus. Geriausia išsikepti tiek, kad suvalgytumėm iškarto, nes kol šilti - labai minkšti, purūs ir nesaldžiai skanūs. Ketinau užlieti saldžiu glajumi, bet nespėjau, gerai buvo ir taip :) Aš valgydama užsitepiau aviečių uogienės, dar skaniau...

ŽEMAITIŠKAS KASTINYS IR KANAPYNĖ

Buvau lengvai dingusi, reikalai nuvijo kelioms dienoms į Frankfurtą. Girdėjau, kad ir pas mus šiluma lygtai buvo užsukus, bet vat Vokietijoj pavasaris žengia plačia koja. Skveruose žydi ne tik narcizai, bet ir forsitijos, kai kur pradėjo skleistis magnolijos. Svarbiausia, kad jokio vėjelio, net sunku patikėti, kad taip gali būti. Žinau, kad ten iki jūros toli, o šiltas oras dažniau plūsta iš pietų, o ne nuo Atlanto. Vat todėl ir smagu nors kelioms dienoms pakeist aplinką ir prisižiūrėt vaizdų, kaip pas vokiečius gyvenimas virte verda...

Pas mane taip pat gražu. Aš vis apie savo kaktusus. Jau maniau, kad savojo notocactus visų, pilnai išsiskleidusių žiedų nespėsiu pamatyt, bet suspėjau! Žiedai veržiasi vienas pro kitą, tarsi lenktyniaudami, kuris pirmas prasistiebs link saulės...Gražu!

O kadangi turim pasninko laiką, čia ir balandis ne už kalnų, juk tvarkysim ne tik namus, bet ir kiemus, gal kas net parkus, miškus ir paplūdimius, todėl galvoju, kodėl gi smagiai pasidarbavus gryname ore neparagavus žemaitiško kastino su karštomis bulvėmis ir grūstom kanapių sėklom? Būtent pasninkų ir talkų metų seniau žemaičiai valgydavo šį patiekalą. Nežinau, ar daug jaunosios kartos šeimininkių mėgsta ir šiandien gamina kastinį - turbūt nemažai atsiras net neragavusių (nors ką aš čia kalbu, juk parduotuvėse pilna). Kas be ko, bet naminis yra naminis. Gamina žmonės kastinius su varške ir su rūgpieniu, bet tikriausias yra iš grietinės ir sviesto. Taip, riebus, sotus, bet juk sakiau, kad po darbų ir tik kartais. Mane šio gėrio išmokė mano močiutė, kuri buvo grynakraujė žemaitė, tad ir mano šeima bei draugų ratelis su šiuo reikalu yra senai supažindinti ir vertina šį senolių išmislą.

Taigi, kastinį suksim rankomis, taip, kaip priklauso, o tam prireiks:

500 g grietinės;

1 šaukšto sviesto;

druskos, pipirų, kmynų;

keletos skiltelių česnako;

kanapių sėklų (būna pirkt prieskonių parduotuvėse, pvz., "Aliejus")

šviežių bulvių su lupenomis.

Sviestas ir grietinė turėtų būti vienodos, kambario temperatūros. Iš natūralių, kaimiškų produktų kastinys esti skanesnis, o ir išsisuka greičiau. Galima vartoti 45% grietinę ("Dvaro"), natūralesnį sviestą, bet tinka ir įprasta grietinė (bet ne mažiau nei 30% riebumo). Gali būt, kad su liesesniais produktais ilgiau teks pavargt. Būtinai šalia reikia turėti puodą su verdančiu vandeniu (vandens vonelę), kad sukant grietinės masę, jai pradėjus krekėti, turėtume, kur pakaitinti (tam, kad vietoj kastinio neišsuktume sviesto). Darbas tai, turiu pasakyt, nėra visai paprastas, nors nesudėtingas ir nesunkus. Beje, anksčiau sakydavo, kad kastinio sukimas turi kažkokių mistinių dalykų, t.y., priklauso nuo šeimininkės nuotaikos, mėnulio fazės ar dar kažkokių dalykų. Žemaitijoj buvo įprasta antrąją vestuvių dieną svečius vaišinti kastiniu, o šeimininkė sakydavo, kad jei kastinys greit išsisuka, jauniesiems gyvenimas eisis kaip sviestu pateptas, o jei kastinys išsisuka ne iškart, o reikia pavargt, tai ir gyvenimas būsiąs atitinkamas. Iš praktikos žinau, kad pasiseka tikrai labai skirtingai, kartais tereikia pusvalandžio, o kartais ir dviejų valandų mažai.

Pradedam darbą:

Gabaliuką sviesto ir pora šaukštų grietinės dedam į dubenį (pagal visas taisykles į molinį, bet nebūtinai) ir mediniu šaukštu pradedam sukti, kol gaunam vientisą masę...

...ir taip sukam, sukam, sukam, vis pridedam pora šaukštų grietinės ir vėl sukam, sukam...kol sudedam visą grietinę. O ir sudėję visą sukam, sukam...

 Jei sukant mišinys pradeda darytis nevientisas, na toks lyg atsisirtų sviestas ir pasukos, dubenį nenustojant maišyti, reikia pakaitinti vandens vonelėje, kad masė susivienodintų ir taptų vienalytė...

 

 ...kitaip susuksim sviestą. Bet tai jau tuo pačiu ir ženklas, kad greit gausim kastinį. Taigi, pakaitinam, nukeliam ir vėl sukam. Taip kartojam, kol gaunam vienalytę, purią, kreminės konsistencijos gelsvą masę. Tik tuomet, kai pasukų nelieka, viskas išsimaišo iki jau minėtos tirštos ir purios masės, kastinys baigtas.

 

Dabar jau galima pasūdyti, įberti kmynų, pipirų ir išspausto ar smulkiai sukapoto česnako.

Druskos nepamažinam, kastinys turi būti į sūrąją pusę, bet atsargiai, nes nesustingusį ragaujant druskos vis atrodo mažai, yra pavojus persūdyti. Kai jau prieskoniai įmaišyti, kastinį gražiai sukrečiam į dailų dubenėlį ar lėkštę ir padedam į šaldytuvą mažiausiai valandai.

 

Tuo metu bulves švariai nušveičiam ir išverdam su lupenomis. Kanapių sėkleles paskrudiname sausoje keptuvėje ir sutrinam grūstuvėje ar sumalame kavamale, pridedant druskos.

 

Gaunam kanapynę:

Viskas, laikas žemaitiškai puotai!