2014 m. lapkričio 26 d., trečiadienis

OBUOLIŲ - FIGŲ SŪRIS

 

Gal namuose jau turėtų sklaidyti cinamonų, gvazdikėlių ar citrusinių vaisių kvapai, o gal kepamo kalėdinio džiovintų vaisių ir riešutų pritvinkusio pyrago aromatai, tačiau aš, matydama, jog mano tinklaraštyje pirmaujančias pozicijas užima obuolių sūriai, prapjoviau šių metų improvizaciją - obuolių - figų sūrį ir noriu pasidalinti jo receptu. Ne paslaptis, kad obuolių sūrius galima virti tol, kol rūsiuose ir sandėliukuose, o gal turguje galima rasti tam tinkamų obuolių, nors sūriams geriausi mažiau subrendę vaisiai.  Gal kas verdate obuolių sūrį, tad labai rekomenduoju įmaišyti džiovintų figų, su kuriomis sūris gavosi labai gardus!
Dar viena maža paslaptis iš patirties - ne parą, o būtent dvi pjaustyti obuoliai laikyti su cukrumi suverda greičiau ir dalis lieka nesukritę. Be jokio vargo išverda taip vadinamas "marmurinis" sūris...



Reikia:
4 kg antaninių obuolių
700 g cukraus
400 g pusiau džiovintų figų (itin minkštų, tokių kartais randu p/c "Rimi", tačiau tikrai tiks ir kitokios, tik svarbu, kad būtų minkštesnės)
1 didelio gerai nušveisto apelsino plonai nutarkuotos geltonosios žievelės dalies

Obuolius nulupkite, išpjaukite sėklalizdžius ir supjaustykite skiltelėmis. Užpilkite cukrumi, gerai pakratykite ir palikite dviems paroms kur nors vėsesnėje vietoje.
Praėjus laikui, obuolius gerai nusunkite, kuo kruopščiau nupilkite susidariusį sirupą ir jį užvirkite. Virkite ant vidutinės kaitros, kol didžioji dalis nugaruos ir liks maždaug trečdalis. Suberkite obuolius ir nuolat maišydami mediniu šaukštu, virkite, kol obuolienė ims tirštėti. Virimo pabaigoje sudėkite pasmulkintas figas (joms būtinai nupjaustykite kotelius), suberkite apelsino žievelę ir virkite, kol obuolienę perbraukus per puodo vidurį, verdama masė nebesubėgs.
Sukrėskite į sviestiniu popieriumi išklotus dubenėlius ar formeles, paspauskite, išlyginkite ir palikite atvėsti ir sustingti, maždaug parai. Sustingusius sūriukus išimkite, nulupkite popierių ir džiovinkite orkaitėje ar laikykite suvyniotus ant radiatorių, prie židinio ir pan.



Manieji sūriukai ilsėjosi tai prie židinio, tai ant radiatorių. Dar reiktų padžiovinti, nes truputėlį lipnūs iš išorės, tačiau labai gardūs! 
Figos visiškai suvirė, sūriai liko išmarginti sėklytėmis. Jei norite jausti figų gabalėlius, berkite jas visiškai prieš sūriams suverdant, kad nespėtų suvirti.
Ir dar vienas patarimas dėl apelsino žievelės. Aš jos nenutarkuoju, o bulvių skustuku plonai nuskutu, stengdamasi užgriebti tik geltonąją dalį. Tas juosteles supjaustau plonyčiais šiaudeliais ir tokius sumetu baigiant virti sūrį. Tuomet žievelės taip nesuverda ir labiau jaučiamas jų skonis, kuris tikrai labai tinka sūrių gardinimui...

Daugiau apie obuolių sūrių virimo subtilybes skaitykite čia.
O apie obuolių - kriaušių sūrį čia. Ten rasite mano improvizacijas į verdamą sūrį įmaišyti truputėlį šokolado :)



Blogger Tricks

2014 m. lapkričio 5 d., trečiadienis

SVARAINIŲ ZEFYRAI


Nežinau, ar dar kur nors šaltojoj galima rasti paslėptų svarainių, ar visi jau supjaustyti ir pagaminti sirupai bei išdžiovintos skiltelės kramsnojimui. Sprendžiant iš to, kad turguje dar jų galima užtikti, laikosi jie puikiai. Ruduo buvo ilgas ir gražus, tad aš savuosius leidau patūnoti ant krūmo ilgiau, nei įprastai ir vos spėjau suskinti iki nors ir nedidelių šalnų. Vienintelis krūmas, kad ir gausiai apgenėtas pavasarį, šiemet vaisiais mane apdovanojo gausiau nei įprastai. Maniau priskinsiu kaip visuomet, gerą dubenį, o pririnkau visą krepšį...



Ką jūs veikiate su svarainiais, ypač jei turite daugiau nei vieną krūmelį? Vaisių rūgštybė neišpasakyta, tačiau man labai patinka neprilygstamas jų aromatas. Krepšys, pilnas svarainių, namie ilgokai pūpsėjo ne tik dėl grožio, bet ir dėl dieviško kvapo, apyžaliai vaisiai spėjo pilnai sunokti. Žinoma, gardžiausias ir tikriausiai, greičiausiai pagaminamas dalykas, daug nekvaršinant galvos, yra svarainių sirupas, pjaustytus obuoliukus sluoksniuojant su cukrumi ir paskui džiovinant dieviškai gardžias cukruotas skiltelės. Sirupu man patinka gardinti ne vien arbatą, šlakelį pilu net į kavą ir gardinu šviežių kopūstų salotas...
Kadangi ruduo pasirodė dosnus, dalį svarainių palikau kvapniam džemui ir svarainių zefyrams. Žinodama, kad šie vaisiai itin gausūs pektino, jau seniai norėjau pabandyti. Džemas ypač gardus su sūriais ir manau, turėtų tikti gardžių pyragų ar tortų pertepimui, kai reikia rūgštelės. Šaukštais nekabinamas, ta svarainių rūgštelė vis vien ima viršų, kad ir kiek cukraus bebertum, bet vat zefyrams ši rūgštelė kaip tik. Tikras skanėstas!



Svarainių džemui reikia:

1 kg svarainių
1 puodelis (250 ml) obuolių sulčių
cukraus tiek, kiek gausis tyrės

Svarainiams išpjaukite sėklalizdžius ir sutarkuokite burokine trintuve. Užpilkite obuolių sultimis ir virkite, kol suminkštės ir sukris, apie 10 - 15 min.

Sutrinkite elektrine trintuve, pertrinkite per sietą ir pamatuokite gautos tyrės kiekį. Supilkite į storadugnį puodą, įberkite cukraus (tiek, kie gavote tyrės, pvz., 300 ml tyrės reikia 300 g cukraus) ir nuolat maišydami virkite ant vidutinės kaitros, kol sutirštės (apie 30 - 45 min.). Sukrėskite į sterilius indelius ir uždarykite.

Iš šio kiekio man gavosi keturi nedidukai (gal po 150 ml) indeliai džemo. 
Kuo ilgiau virsite, tuo standesnis bus jūsų džemas, beveik pjaunamas peiliu ir labai panašus į sūrį :)



Svarainių zefyrams reikia:

125 g svarainių tyrės*
125 g cukraus
1 mažo kiaušinio baltymo
vienos vanilės ankšties

sirupui:
240 g cukraus
80 g vandens
4 g agaro miltelių

Pasiruoškite dvi kepimo skardas, išklotas kepimo popieriumi ir konditerinį maišą su antgaliu.

*Svarainių tyrei maždaug 300 g svarainių, jau išvalytų ir supjaustytų suberkite į puodą, užpilkite 100 ml obuolių sulčių ar vandens ir virkite, kol sukris. Sutrinkite ir pertrinkite per sietą. Pamatuokite reikiamą kiekį ir dar karštą tyrę sumaišykite su cukrumi, kol ištirps. Palikite, kad atvėstų.

Agaro miltelius užpilkite nurodytu kiekiu vandens.

Atvėsusią svarainių tyrę gerai išmaišykite su vienos vanilės ankšties minkštimu. Elektriniu plakikliu pradėkite plakti kiaušinio baltymą. Šiam pradėjus standėti, po šaukštą sudėkite svarainių tyrę. Plakite, kol masė pabals ir ims tirštėti. Sukrėskite į kelis kart didesnį dubenį, nes plakant su sirupu, masės tūris kelis kart padidės.

Išvirkite sirupą, agarą su vandeniu statykite ant viryklės, suberkite visą cukraus kiekį ir užvirkite. Virkite ant nedidelės kaitros (verdama masė turi kunkuliuoti burbulais, tačiau nesvilti prie dugno)  nuolat maišant apie 5 - 8 minutes, kol sirupas, pasėmus jį šaukštu ir nupylus lašelį, ims tįsti siūlais. Jei turite termometrą saldainiams virti, jis turi pasiekti 110 laipsnių kaitrą. Nukelkite akimirkai nuo kaitros.

Vėl pradėkite plakti svarainių - baltymo masę ir nenustodami plakti, labai plona srovele pamažu pilkite karštą sirupą. Supylę visą, dar šiek tiek paplakite, masė turi gautis puri ir standi. 

Išplaktą masę dalimis sudėkite į konditerinį maišą ir ant skardų spauskite nedidukus zefyriukus. Palikite stingti kambario temperatūroje vienai, o geriausiai - dviems paroms.
Sustingusius suklijuokite po du (zefyrų dugneliai lieka lipnūs ir lengvai susiklijuoja) ir apiberkite miltiniu cukrumi.



Zefyrų galite nespausti konditeriniu maišu. Išplaktą masę galite sukrėsti į gilesnę skardą nelabai storu sluoksniu, išlyginti paviršių ir palikti stingti. Sustingusią supjaustykite kvadratėliais ir apibarstykite miltiniu cukrumi.



Šaltinis, kaip ir anksčiau gamintų, iš obuolių ir agrastųChadeyka. Ten rasite ir iliustracijas pažingsniui.

2014 m. spalio 22 d., trečiadienis

MINIATIŪRINIAI MOLIŪGŲ KEKSIUKAI



Puikūs keksiukai mažyliai, ne tik minkšti ir gardūs, bet ir labai žavūs! Maniau, kad dailiai jų iškrapštyti iš minkštų silikoninių formelių nepavyks, tačiau didelių įgūdžių tam tikrai neprireikė :)


Man patinka netradicinės formos pyragų ir keksiukų formos ir šiaip įvairūs konditeriniai niekalai, jei tenka kur nors važiuoti, visuomet užeinu į konditerijos reikmenų parduotuvę ir ieškau ko nors įdomaus ir neįprasto. Galėčiau neišeiti iš tokių parduotuvių valandų valandas! Kavos pupelės formelių net važiuoti niekur nereikėjo, atradau netyčiom, visai kitais reikalais naršydama interneto platybėse...


Keksiukų tešlai minkštumo suteikia moliūgų tyrė. Moliūgų pyragams, kad pavyktų be priekaištų, rekomenduoju naudoti kvapųjį moliūgą, angliškai geriau žinomą pavadinimu "winter squash". Šios rūšies moliūgų oda storesnė, o minkštimas ryškiai oranžinis, kietesnis ir mažiau vandeningas nei įprasto moliūgo, kurį dažnai iškepus ir sutrynus būtina nuvarvinti, antraip tešla gausis per skysta, o pyragas pakankamai neiškils.
Vietoj kokosų pieno galite naudoti tirštą jogurtą arba grietinę, tačiau labai rekomenduoju kvapnų bei gardų graikinių riešutų aliejų, jis suteikia kepiniams riešutų skonio ir aromato...


Reikia
125 ml moliūgų tyrės*
30 ml graikinių riešutų aliejaus (ar kitokio augalinio aliejaus)
90 g rudojo cukraus
1 kiaušinio
100 ml tiršto kokosų pieno
200 g miltų
1 arb. š. vanilių esencijos arba cukraus su natūralia vanile
1 arb. š. kepimo miltelių
malto cinamono pagal skonį
cukraus pudros ir nesaldintų kakavos miltelių apibarstymui

Moliūgų tyrei moliūgą nulupkite, išpjaukite sėklas ir supjaustę nedideliais gabalais, sudėkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Apšlakstykite aliejumi ir kepkite 200 laipsnių kaitros orkaitėje apie 15 - 20 min., kol suminkštės. Atvėsinkite ir sutrinkite iki tyrės.

Kiaušinį išplakite su aliejumi ir cukrumi. Sudėkite moliūgo tyrę, supilkite kokosų pieną ir gerai išplakite.
Miltus sumaišykite su kepimo milteliais, vaniliniu cukrumi (jei naudojate esenciją, supilkite ją plakdami tešlą) ir cinamonu. Švelniais judesiais įmaišykite į tešlą.

Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių kaitros.

Keksiukų formeles išklokite popierinėmis formelėmis ir kiekvieną dėkite tešlos (2/3 tūrio). Kepkite apie 20 min. (jei naudosite mažesnes formeles, kepti prireiks trumpiau, apie 10 - 12 min.).
Išimkite iš formelių, atvėsinkite ir apibarstykite miltinio cukraus ir nesaldintos kakavos mišiniu.






Adaptuota pagal ankstesnį receptą  Garuose virti moliūgų keksiukai