2015 m. balandžio 1 d., trečiadienis

CITRUSINĖ ANTIS, MARINUOTA SŪRYME



Apie šiuo būdu marinuojamą paukštį kepimui jau ketinau papasakoti, tikriausiai, nuo užpraeitų Kalėdų ir susiruošiau tik dabar. Bet tai tik į naudą, nes sūryme marinuoti išbandžiau kaimišką vištą, didžiulį kalakutą ir jo krūtinėles bei blauzdeles, o paskutinį kartą kažkurioms šeimos šventėms prireikė greit iškepti antį, tad, nors ir šiek tiek dvejodama, ar bus gerai, į sūrymą panardinau ir šią. Rezultatas puikus!

Manosios paukščių skandinimo sūryme improvizacijos prasidėjo prieš porą metų, kai patyrusi sunkią kojos traumą, nelabai galėjau judėti. Tuomet per TV kažkurį savaitgalio rytą L. Čeprackas mokė pjaustyti ir kepti vištą. Jo patarimais pasinaudojo mano vyras, nustebindamas ne tik mane, bet manau, kad ir save patį, nes pietums iškepė gardų ir sultingą viščiuką, marinuotą druskos sūryme, o paskui išteptą sviestu! Šitaip paruošta paukštiena, o ypač jos krūtinėlės mėsa iškepa nuostabiai sultinga, minkšta ir be galo gardi. Patarimai labai verti dėmesio, jei įdomu, šią laidą - pamoką pažiūrėti galite čia: Liutauro virtuvė: keptas viščiukas 

Čia tikrai joks naujas atradimas, tačiau tai pats geriausias paukštienos (manau, kad ir ne tik) marinavimo būdas! Didžiausias malonumas improvizuoti, nes į vandens sūrymą galima berti mėgstamų prieskonių, šviežių ar džiovintų žolelių, citrusinių vaisių ir kitų gėrybių, vandenį maišyti su obuolių sultimis, baltu vynu ir t.t. Visa tai suteikia gaivaus aromato ir papildomo skonio.

Taigi, jei artėjančioms šventėms ketinate kepti antį, rekomenduoju nardinti ją į druskos sūrymą, paukštiena druskos prisigeria tiek, kiek reikia, kepant riebaliukai nutirpsta, o pačios kiečiausios ar sausiausios mėsos dalys iškepa sultingos ir pačios atsiskiria nuo kaulų!


Reikia:
apie 2 kg anties
1 litrui vandens - 60 g druskos (apie 2 šaukštus druskos)
sauja mėgstamų prieskonių (aš naudojau po žiupsnį kadagių uogų, kvapiųjų pipirų, laurų lapų, saują Provanso žolių mišinio)
3  vidutinių citrinų
2 vidutinių greipfrutų
keletos apelsinų ančiai prikimšti
bulvių

Pasiruoškite puodą ar kitą gilų indą, į kurį antis, užpilta sūrymu, tilptų pilnai apsemta.

Pasimatuokite, kiek prireiks vandens ir įsipilkite reikiamą kiekį. Suberkite druską ir gerai išmaišykite, druska turi pilnai ištirpti. Pipirų žirnelius ir kadagių uogas patraiškykite plataus peilio plokštuma ir suberkite į sūrymą. Suberkite naudojamus prieskonius ir žoleles. Citrinas ir greipfrutus supjaustykite griežinėliais ir patraiškydami rankomis (kad išsiskirtų sultys) sumeskite į vandenį. Panardinkite antį ir jei ji išnyra, uždėkite didesnę lėkštę, kad liktų po vandeniu. Puodą uždenkite ir padėkite į vėsią vietą. Laikykite 8 - 10 valandas.

Išėmę iš sūrimo, vandenį gerai nuvarvinkite ir nusausinkite popieriniais rankšluosčiais. Stenkitės pašalinti kuo daugiau drėgmės pertekliaus.

Orkaitę įkaitinkite iki 220 laipsnių kaitros. Anties pilvą prikimškite ketvirčiais supjaustytais apelsinais, ertmę užsiūkite tvirtu siūlu, o odą, ypač ties riebiausiomis vietomis pabadykite šakute ir padėję ant kepimo skardos krūtine į viršų, pašaukite kepti.

Kepkite apie 20 - 30 minučių, o tuomet orkaitės kaitrą sumažinkite iki 180 laipsnių ir kepkite dar apie valandą. Jei anties viršus greit svyla, pridenkite folijos lakštu. Iki kepimo pabaigos likus maždaug 45 min., aplink antį sudėkite nuskustas bulves ir kepkite, kol šios iškeps, o antis dailiai apskrus (jei yra galimybė, baigiant kepti, įjunkite griliaus režimą. Foliją, žinoma, reikia nuimti).

Iškepusią antį perkelkite į didelę lėkštę (bulves sudėkite atskirai ir padėkite šiltai), apgaubkite folija ar kepimo popieriumi, o tuomet storu rankšluosčiu ar pledu ir palikite pastovėti maždaug pusvalandžiui, o tuomet galite pjaustyti!



Nors nurodytame video vištą sūryme rekomenduojama marinuoti 12 - 24 valandas, aš savąją antį, neturėdama laiko, laikiau kambario temperatūros patalpoje apie 8 valandas ir to tikrai pakako. Jei laikysite šaltai (šaldytuve ar pvz., balkone) galite laikyti per naktį. Dažniausiai mėsa druskos pasiima tiek, kiek reikia. Kiek laikyti priklauso ir nuo  paukščio dydžio, didesnį nei 3 kg tikrai drąsiai galima laikyti parą, ruošiant mažesnį, laikymo sūryme laiką reikia trumpinti, vadovaukitės nuojauta!

Na, o jei kepsite kalakutą, štai dar vienas išbandytas receptas. Praėjusioms Kalėdoms kepiau apie 5 kg kalakutą, neliko nei gabalėlio, mėsytė nuostabi!

Reikia:
apie 5 kg kalakuto
sūrymui:
5 l vandens
2 l obuolių sulčių
1 l balto sauso vyno (aš naudojau "Riesling")
1 puodelio druskos (puodelis 240 ml )
6 skiltelių traiškyto česnako
2 svogūnų
laurų lapų
juodųjų pipirų žirneliais
kadagių uogų
kvapiųjų pipirų
džiovintų čiobrelių, rozmarinų
1 arb. š. garstyčių grūdelių

Druską ištirpinkite vandenyje, supilkite sultis, vyną, suberkite nurodytus prieskonius, traiškytus česnakus ir supjaustytus svogūnus. Sūryme panardinkite kalakutą (paukštis turi būti pilnai apsemtas) ir palikite parai šaltoje vietoje. Prieš kepdami gerai nusausinkite ir kepkite kaip įprastai.

Gražaus šv.Velykų laukimo!




Blogger Tricks

2015 m. kovo 13 d., penktadienis

MORKŲ KEKSIUKAI SU MASKARPONĖS KEPURĖLĖMIS


Jaučiuosi lyg kokia meška, nubudusi po žiemos ir lendanti dienos švieson kartu su grįžusiais varnėnais ir kasdien būriais parskrendančiais paukščiais. Laukiu pavasario. Šilto pavasario.
Pritaupiau krūvą receptų ir šūsnį nuotraukų, prikaupiau užrašinę su pavadinimu "būtinai išbandyti"...

Džiaugiuosi virtuvės kampe besipuikuojančiu nauju vasariškai ryškiu pirkiniu, apie kurį man pasirodė, kad dar tik svarsčiau. Artimiausių žmonių ratas nusprendė, kad nėra ko svarstyti, reikia plakti, sukti ir maišyti... Dirba gerai! Tikrai geriau nei mano rankos, nes pyragus maišyti tenka mokytis iš naujo :)



Morkų keksiukus šią žiemą kepiau jau ne kartą, jie tikrai puikūs. Išgirti, apkalbėti ir suvalgyti iki paskutinio trupinio. Pasiklydo net šaltinis, padiktavęs idėją improvizacijoms... Nors morkų kepiniai daugiau tinka rudeniui, manau kad kol už lango pilkas pavasaris, ryškios spalvos akims ir skonio receptoriams tikra atgaiva. Su pavasariu!



Reikia:
50 g kokosų aliejaus
80 g minkšto sviesto
110 g nerafinuoto cukranendrių cukraus
2 kiaušinių
2 arb. š. vanilių esencijos
150 g miltų
1 arb. š. kepimo miltelių
50 g cukruotų imbierų
3 morkų (235 g sutarkuotų smulkia burokine trintuve ir nuspaustų rankomis)
kremui:
200 g maskarponės sūrio
100 ml grietinėlės
1 arb. š. vanilių esencijos
miltinio cukraus pagal skonį (aš dėjau 1 šaukštą)

Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių kaitros.
Minkštą sviestą ir kokosų aliejų išsukite su cukrumi iki purumo. Po vieną įmuškite kiaušinius. Supilkite vanilių esenciją.
Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir švelniais judesiais (rankomis, o ne kombainu) įmaišykite į tešlą. Suberkite peiliu pasmulkintus cukruotus imbierus, sudėkite tarkuotas nuspaustas morkas ir švelniai permaišykite.
Sukrėskite tešlą į popierinėmis formelėmis išklotą keksiukų formą (2/3 duobutės tūrio) ir pašaukite į orkaitę. Kepkite apie 30 - 35 minutes arba kol įbestas medinis pagaliukas išlįs sausas. Atvėsinkite.
Kremui grietinėlę išplakite ir išsukite su maskarponės sūriu, vanilių esencija ir cukrumi.
Atvėsusiems keksiukams išskobkite duobutes ir konditeriniu maišu pripurkškite kremo. Puoškite uogomis, mėtų lapeliais ar pabarstukais. Skanaus!

Jei pastebėjote, mano kremas su rausvu ar melsvai rausvu atspalviu. Bandžiau įmaišyti kavamale iki miltelių sumaltų kinrožių. Tai suteikė spalvos ir švelnios rūgštelės :)


2015 m. sausio 14 d., trečiadienis

GLOGAS arba baltas karštas vynas skandinaviškai


Sugrįžtu. Lyg tyčia, nurimus pajūrio audrai, kuri praėjusį savaitgalį negailestingai nušlavė paplūdimius, medinius suolus ir takus, o siautėjanti jūra pasiglemžė smėlį, išplovė kopas ir pakrantėje paliko krūvą nuolaužų ir pagalių.


Turėčiau pasisveikinti su Naujaisiais, tačiau jau beveik sausio vidurys, bet juk geriems palinkėjimams niekuomet nevėlu.
Norėčiau pasiteisinti, bet ar tikrai privalau?

Tenoriu pasakyti, būkite sveiki ir besišypsantys, tuomet būsite laimingi. Mylėkite Jus supančius žmones ir negailėkite jiems gražių žodžių. Gerbkite aplinkinius net sunkiausiomis akimirkomis. Džiaukitės gyvenimu ir stabdykite akimirkas, kad ir koks sūkurys belaikytų įtraukęs į patį verpeto vidurį...

Sveikinuosi ir keliu glogo taurę! Tai baltasis karštas vynas, populiarus Skandinavijoje, maišytas su natūraliomis obuolių sultimis, riešutais ir kvapniais prieskoniais. Pats tas tokią vėjuotą ir lietingą žiemą!


Reikia:
1 l natūralių obuolių sulčių
2 valg. š. rudojo cukraus
1 švariai nušveisto apelsino plonai nutarkuotos žievelės ir sulčių (aš naudojau 3 mandarinus)
50 g šviežio smulkinto imbiero arba sauja smulkintų cukruotų imbierų
sauja geltonųjų razinų
sauja blanširuotų migdolų
3 cinamono lazdelių
5 žvaigždinių anyžių
apie 15 gvazdikėlių
25 juodųjų pipirų žirnelių
1 butelio balto sauso vyno (rekomenduoju "Riesling")
100 ml baltojo romo (aš šliūkštelėjau brendžio)

Sultis supilkite į puodą, suberkite visus nurodytus pagardus (viską, išskyrus vyną ir romą) ir lėtai užvirkite. Virinkite ant mažos kaitros apie 10 - 15 minučių. Supilkite vyną ir vėl pakaitinkite iki užvirimo, tik šį kartą neužvirinkite. Galiausiai, supilkite romą ar brendį, jei naudosite ir supilstykite į stiklines taures. Patiekite kar, dar garuojantį, su apelsino ar mandarinų riekelėmis. Į sveikatą!


Tam, kad blanširuoti migdolus (nuimti jų odelę), užpilkite juos verdančiu vandeniu ir po minutės nupylę, užpilkite kuo šaltesniu. Migdolų odelę nulupkite pirštais. Aš juos palikau su luobelėmis, man jos visiškai netrukdo, o išbrinkę riešutai tikras skanumynas.
Jei glogo ragautojų nedaug, kiekius mažinkite. Tokį vyną labai tinka skanauti vėjuotą žiemą miške, iš termoso...

Šaltinis Modern Wifestyle