CITRUSINĖ ANTIS, MARINUOTA SŪRYME

Apie šiuo būdu marinuojamą paukštį kepimui jau ketinau papasakoti, tikriausiai, nuo užpraeitų Kalėdų ir susiruošiau tik dabar. Bet tai tik į naudą, nes sūryme marinuoti išbandžiau kaimišką vištą, didžiulį kalakutą ir jo krūtinėles bei blauzdeles, o paskutinį kartą kažkurioms šeimos šventėms prireikė greit iškepti antį, tad, nors ir šiek tiek dvejodama, ar bus gerai, į sūrymą panardinau ir šią. Rezultatas puikus!

Manosios paukščių skandinimo sūryme improvizacijos prasidėjo prieš porą metų, kai patyrusi sunkią kojos traumą, nelabai galėjau judėti. Tuomet per TV kažkurį savaitgalio rytą L. Čeprackas mokė pjaustyti ir kepti vištą. Jo patarimais pasinaudojo mano vyras, nustebindamas ne tik mane, bet manau, kad ir save patį, nes pietums iškepė gardų ir sultingą viščiuką, marinuotą druskos sūryme, o paskui išteptą sviestu! Šitaip paruošta paukštiena, o ypač jos krūtinėlės mėsa iškepa nuostabiai sultinga, minkšta ir be galo gardi. Patarimai labai verti dėmesio, jei įdomu, šią laidą - pamoką pažiūrėti galite čia: Liutauro virtuvė: keptas viščiukas 

Čia tikrai joks naujas atradimas, tačiau tai pats geriausias paukštienos (manau, kad ir ne tik) marinavimo būdas! Didžiausias malonumas improvizuoti, nes į vandens sūrymą galima berti mėgstamų prieskonių, šviežių ar džiovintų žolelių, citrusinių vaisių ir kitų gėrybių, vandenį maišyti su obuolių sultimis, baltu vynu ir t.t. Visa tai suteikia gaivaus aromato ir papildomo skonio.

Taigi, jei artėjančioms šventėms ketinate kepti antį, rekomenduoju nardinti ją į druskos sūrymą, paukštiena druskos prisigeria tiek, kiek reikia, kepant riebaliukai nutirpsta, o pačios kiečiausios ar sausiausios mėsos dalys iškepa sultingos ir pačios atsiskiria nuo kaulų!

Reikia:
apie 2 kg anties
1 litrui vandens - 60 g druskos (apie 2 šaukštus druskos)
sauja mėgstamų prieskonių (aš naudojau po žiupsnį kadagių uogų, kvapiųjų pipirų, laurų lapų, saują Provanso žolių mišinio)
3  vidutinių citrinų
2 vidutinių greipfrutų
keletos apelsinų ančiai prikimšti
bulvių

Pasiruoškite puodą ar kitą gilų indą, į kurį antis, užpilta sūrymu, tilptų pilnai apsemta.

Pasimatuokite, kiek prireiks vandens ir įsipilkite reikiamą kiekį. Suberkite druską ir gerai išmaišykite, druska turi pilnai ištirpti. Pipirų žirnelius ir kadagių uogas patraiškykite plataus peilio plokštuma ir suberkite į sūrymą. Suberkite naudojamus prieskonius ir žoleles. Citrinas ir greipfrutus supjaustykite griežinėliais ir patraiškydami rankomis (kad išsiskirtų sultys) sumeskite į vandenį. Panardinkite antį ir jei ji išnyra, uždėkite didesnę lėkštę, kad liktų po vandeniu. Puodą uždenkite ir padėkite į vėsią vietą. Laikykite 8 - 10 valandas.

Išėmę iš sūrimo, vandenį gerai nuvarvinkite ir nusausinkite popieriniais rankšluosčiais. Stenkitės pašalinti kuo daugiau drėgmės pertekliaus.

Orkaitę įkaitinkite iki 220 laipsnių kaitros. Anties pilvą prikimškite ketvirčiais supjaustytais apelsinais, ertmę užsiūkite tvirtu siūlu, o odą, ypač ties riebiausiomis vietomis pabadykite šakute ir padėję ant kepimo skardos krūtine į viršų, pašaukite kepti.

Kepkite apie 20 - 30 minučių, o tuomet orkaitės kaitrą sumažinkite iki 180 laipsnių ir kepkite dar apie valandą. Jei anties viršus greit svyla, pridenkite folijos lakštu. Iki kepimo pabaigos likus maždaug 45 min., aplink antį sudėkite nuskustas bulves ir kepkite, kol šios iškeps, o antis dailiai apskrus (jei yra galimybė, baigiant kepti, įjunkite griliaus režimą. Foliją, žinoma, reikia nuimti).

Iškepusią antį perkelkite į didelę lėkštę (bulves sudėkite atskirai ir padėkite šiltai), apgaubkite folija ar kepimo popieriumi, o tuomet storu rankšluosčiu ar pledu ir palikite pastovėti maždaug pusvalandžiui, o tuomet galite pjaustyti!

Nors nurodytame video vištą sūryme rekomenduojama marinuoti 12 - 24 valandas, aš savąją antį, neturėdama laiko, laikiau kambario temperatūros patalpoje apie 8 valandas ir to tikrai pakako. Jei laikysite šaltai (šaldytuve ar pvz., balkone) galite laikyti per naktį. Dažniausiai mėsa druskos pasiima tiek, kiek reikia. Kiek laikyti priklauso ir nuo  paukščio dydžio, didesnį nei 3 kg tikrai drąsiai galima laikyti parą, ruošiant mažesnį, laikymo sūryme laiką reikia trumpinti, vadovaukitės nuojauta!

Na, o jei kepsite kalakutą, štai dar vienas išbandytas receptas. Praėjusioms Kalėdoms kepiau apie 5 kg kalakutą, neliko nei gabalėlio, mėsytė nuostabi!

Reikia:
apie 5 kg kalakuto
sūrymui:
5 l vandens
2 l obuolių sulčių
1 l balto sauso vyno (aš naudojau "Riesling")
1 puodelio druskos (puodelis 240 ml )
6 skiltelių traiškyto česnako
2 svogūnų
laurų lapų
juodųjų pipirų žirneliais
kadagių uogų
kvapiųjų pipirų
džiovintų čiobrelių, rozmarinų
1 arb. š. garstyčių grūdelių

Druską ištirpinkite vandenyje, supilkite sultis, vyną, suberkite nurodytus prieskonius, traiškytus česnakus ir supjaustytus svogūnus. Sūryme panardinkite kalakutą (paukštis turi būti pilnai apsemtas) ir palikite parai šaltoje vietoje. Prieš kepdami gerai nusausinkite ir kepkite kaip įprastai.

Gražaus šv.Velykų laukimo!

KIAUŠINIŲ MARGINIMAS

Velykinių kiaušinių marginimas yra tarsi loterija. Tarsi laimėjimas, kuris priklauso visai ne nuo jums skirtos laimės. Ir tikrai ne nuo ypatingų priemonių ar stebuklingų augalų. Priemonių tereiks pačių įprasčiausių. Tai priklauso nuo jūsų nuotaikos, nusiteikimo, vidinės ramybės, susikaupimo, norų ir laisvo laiko atsargų. Nuo to, kaip stipriai šį procesą sureikšminsite. O tuomet jau galima sakyti, kad visame tame yra magijos...
Praėjusį pavasarį turėjau pakankamai laisvo laiko, bet dar daugiau noro ir vidinio susikaupimo. Buvau nusiteikusi eksperimentuoti. Visai šiaip sau. Kiaušinių marginimas man buvo lyg meditacija, gydanti ir valanti. Gal todėl taip greit sugijo lūžę kaulai :)

Dalinuosi praėjusių metų patyrimais ir rezultatu, juk Velykos jau tvyro ore!

Pasiruošiu keturis puodus. Į pirmąjį užmerkiu (įpyliau vandens, kad apsemtų) labai daug geltonųjų svogūnų lukštų, kuriuos kaupiau nuo rudens, į antrąjį - šiek tiek mažiau raudonųjų svogūnų lukštų. Palieku, tegul šiek tiek pamirksta. Trečiasis puodas skirtas žaliosios arbatos nuovirui, ketvirtas - ciberžolės miltelių nuovirui. Didžiojo Šeštadienio popietę susikarpau kvadratėliais marlės gabalą. Pasiruošiu jų tiek, kiek ketinu dažyti kiaušinių. Baltus kiaušinius kruopščiai nuplaunu karštu vandeniu, kempinėle patrindama sodos milteliais. Palieku džiūti kambario temperatūroje.
Iš spintelių iškraustau ir susidedu viską, ką randu ir manau, kad tiks - džiovintus rugiagėlių, medetkų ir ramunėlių žiedlapius, ciberžolės miltelius, puodelyje karštu vandeniu nuplikau šiek tiek žaliosios arbatos lapelių ir keletą kinrožių žiedlapių (palaikau, kad suminkštėtų, po to vandenį nupilu). Šalia pasidedu ritę siūlų. Šiek tiek į lėkštę įsidedu išmirkusių ir nugręžtų geltonųjų ir raudonųjų svogūnų lukštų.
Metas pradėti.

Gabalėlį marlės kloju ant stalo. Imu kiaušinį, sušlapinu, apiberiu rugiagėlių žiedlapiais, vynioju į geltonojo svogūno lukštą, po to į marlę ir suvystau siūlu. Kitą tokį pat "rugiagėlių kiaušinį" vynioju į raudonojo svogūno lukštą. Taip pat suvynioju į marlę ir apsuku siūlu. Vieną dėsiu į raudonųjų, kitą - į geltonųjų svogūnų nuovirą, o rezultatas žemiau (tas, tamsiai žalias buvo vyniotas į geltoną svogūno lukštą, o virtas raudonųjų svogūnų lukštų nuovire):

Imu kitą kiaušinį, pusę jo įvynioju į raudoną lukštą, kitą pusę į geltoną ir vėl suvystau.
Dar vieną kiaušinį gausiai apklostau išmirkusiais kinrožių žiedlapiais, tuomet užkloju raudonojo svogūno lukštu ir suvystau į marlę apvyniodama siūlais. Tą patį padarau su kitu, tik įsuku į geltonojo svogūno lukštą. 
Sušlapintą kiaušinį papuošiu medetkų žiedlapiais, žaliosios arbatos išmirkusiais lapeliais, vystau į svogūno lukštą ir į marlę.
Susikarpau geltonojo svogūno lukštą mažomis juostelėmis. Iš visų pusių apkibdau sušlapintą kiaušinį ir įvynioju į raudoną lukštą. Suvystau. Tą patį padarau su dar vienu, tik atvirkščiai, pirma pavolioju raudonojo svogūno lukštų karpiniuose, o suvystau į geltonojo. Vieną dėsiu virti į žaliosios arbatos nuovirą, kitą į raudonųjų svogūnų lukštų nuovirą. Štai, kas gavosi:

Ant marlės gausiai pridedu šlapių svogūnų lukštų. Visaip, įvairaus dydžio gabalėlių, bet kokia tvarka. Užberiu džiovintų ramunėlių. Ir medetkų. Dedu kiaušinį ir suvystau.
Nuo palangės nukerpu saują pipirnių daigų. Ir dar ridikų daigų. Apkibdau šlapią kiaušinį, įmetu lapelį kinrožės, įvynioju į svogūno lukštą. Bet kaip. Suvystau.
Ant marlės pakloju sluoksnį mirkytų žaliosios arbatos lapelių. Negailėdama. Įvynioju kiaušinį ir apsuku siūlu.
Dar vieną kiaušinį sudrėkinu, apiberiu ciberžolės milteliais, apgaubiu svogūnų lukštais ir susuku į marlę bei apvynioju siūlu...

Dirbu tol, kol nebelieka ką vystyti. Medituodama, negalvodama daugiau apie ničnieką, tik apie tai, kas su kuo maišysis ir kaip gali pasikeisti...
Kai visi kiaušiniai suvystyti, padalinu, kiek, kokių ir į kokį nuovirą dėsiu virti. O tuomet jau ruošiu nuovirus.

Pirmąjį puodą su geltonaisiais svogūnų lukštais užkaičiu, įberiu šaukštą druskos ir užvirus, sumažinu kaitrą. Palieku virti 20 - 30 min. 
Į antrąjį, su raudonųjų svogūnų lukštais, taip pat įberiu šaukštą druskos ir gerą saują kinrožių žiedų arbatos (tų pigių, didelių raudonų ir rūgščių džiovintų žiedlapių). Užvirinu ir sumažinusi kaitrą palieku pavirti apie 20 min.

Į trečiąjį puodą įpilu tris stiklines vandens, įberiu šaukštą druskos, tris kupinus šaukštus žaliosios arbatos lapelių ir taip pat užvirinu. Sumažinusi kaitrą, pridengiu ir palieku virti apie 15 min.
Į ketvirtąjį puodą įpilu tris stiklines vandens, įberiu šaukštą druskos ir du kupinus šaukštus ciberžolės miltelių. Užvirinus, sumažinu kaitrą ir palieku vos kunkuliuoti apie 15 min.

Pasibaigus virimo laikui, į kiekvieną puodą švelniai suleidžiu po keletą suvystytų kiaušinių, palaukiu, kol užvirs ir ant vidutinės kaitros verdu 10 min. Laikui praėjus, puodus patraukiu nuo kaitros, o kiaušinius palieku juose per naktį.

Sekmadienio rytą atsikeliu pirmoji. Užsiplikau kavos. Pirmučiausiai išvynioju kiaušinius, išimtus iš nuoviro su raudonųjų svogūnų lukštais ir kinrožių žiedlapiais. Staigmena :) Tikėjausi tamsios, bet tikrai ne žalios dominuojančios spalvos, matyt, nuo kinrožių arbatos reakcijos su raudonais svogūnų lukštais. Spalvos ryškios ir patvarios, kiaušiniai visaip margi:

Gurkšteliu kavos. Imsiu tuos, iš žaliosios arbatos nuoviro. Puikios spalvos! Žalsva, geltona, rausva, žolės žalumo, net mėlyna. Vėl kinrožės įtaka :)

Dabar šie, iš nuoviro su geltonųjų svogūnų lukštais. Tamsūs, ryškūs, su geltonais atspalviais nuo žaliosios arbatos ir ciberžolės bei melsva nuo kinrožių lapukų:

Ir galiausiai, traukiu iš ciberžolės. Tikriausiai, patys blankiausi, nereikėjo visų vynioti į svogūnų lukštus:

Smagu, kad beveik visi margučiai sveiki, suskilo tik pora. Kiaušinius palieku nudžiūti, po to pablizginu aliejumi suvilgyta skepeta ir sudedu į vištelę. Dabar jau tegul džiaugiasi kas nori, o kol visi susirinks šventinių pusryčių, turiu dar šiek tiek laiko rytinei kavai...

Tokia buvo mano pernykštė Velykų magija :) Kaskart atrandu kažką įdomaus. Nebandžiau dažyti kiaušinių su gryna kinrožių žiedlapių arbata, nes daug kur rašoma, kad spalva gaunasi nepatvari ir blanki, tačiau maišyti su kitais augalais, o ypač su svogūnų lukštais, tikrai įdomu. Rezultatas nustebino :)
Šis pavasaris dovanoja Velykoms žalumos ir pirmųjų žiedelių, tad įtraukus dar ir šiuos, galima išgauti dar įvairesnio efekto. Svarbiausiai, suteikti laisvę fantazijai...

Gražių margučių!

GRIETININĖ BOBA

Džiaugiuosi liepa, vasaros karaliene. Šiltais ir ramiais vakarais. Myliu kaskart vis kitaip kvepiantį mišką. Ir vakarinius pasivažinėjimus dviračiais. Dar, vakarojimus ant suoliuko, savaitgalio pasivoliojimus ant smėlio tuščiame paplūdimyje ir gaivų jūros vandenį...

Visiems linkiu nepamiršti, kad dabar tas metas, kai reikia prisivalgyti vyšnių, serbentų ir mėlynių. Ne tik. Metas, kai reikia prisirinkti pilną skraitą alyvinių obuolių, išsivirti obuolienės ir sočiai prisivalgyti su šviežiu varškės sūriu ar namine rugine duona... Paskanauti šviežio medaus ir prisirinkti pievoje žydinčių jonažolių, čiobrelių, rasakilų... Pasmaguriauti voveraitėmis, būtinai su šviežiomis mažomis bulvytėmis ir šviežrūgiais agurkėliais... Padaryti dar daugiau panašių dalykų...

O rytoj, Liepos Šeštąją, švęskime vasarą. Su grietinine boba lyg didžiule karūna :)

Reikia:

100 g sviesto

110 g cukraus

5 kiaušinių

200 g tirštos grietinės

280 g miltų

1 arb. š. sausų tirpių mielių

žiupsnelio druskos

1 arb. š. cukraus su vanile

Visi produktai turi būti kambario temperatūros!

Sviestą ištrinkite su cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki purumo. Po vieną įmuškite kiaušinius, po kiekvieno gerai išmaišydami. Sudėkite grietinę, įberkite druskos.

Miltus sumaišykite su mielėmis ir palaipsniui švelniai įmaišykite į tešlą.

Paruoštą tešlą pridenkite maistine plėvele ir laikykite šiltoje vietoje, kol pakils dvigubai.

Orkaitę įkaitinkite iki 200 laipsnių kaitros.

Pakilusią tešlą dar kartą išmaišykite, sukrėskite į sviestu pateptą kepimo formą ir pašaukite į orkaitę.

Kepkite apie 40 min. arba kol įbestas medinis pagaliukas išlįs sausas.

Iškeptą bobą šiek tiek atvėsinkite, išverskite iš formos ir uždenkite storu rankšluosčiu. Palikite, kol visiškai atvės, o tuomet dekoruokite viršų.

Skaniausia su šviežiomis uogomis ir plakta grietinėle :)

Receptas ruoštas kulinariniam žurnalui "Debesys"

SUSUKTA BOBA

Su šokolado - migdolų įdaru. Ir kiaušinių dažymas...

Gandrinių proga vakar diena padovanojo krintančias snaiges ir lengvą šaltuką, nors saulėtų dienų pastaruoju metu netrūksta. Danguje mačiau tik keletą porų parskrendančių gulbių...
Šilta tik namie, ypač, kai pasiraitojus rankoves klūpomis plušu minkydama mielinę tešlą. Taip veju jau įkyrėjusios kasdienybės nuobodulį, negalėdama niekur išeiti ir dorai pajudėti. Pasigaminau  natūralaus raugo duonai ir iškepiau puikios ruginės duonos. Nors tai ne pirmas bandymas, bet, matyt, dėl to, kad viską dirbau nuoširdžiai medituodama, gavosi kaip niekad puikiai...
Išbandžiau labai puikią tešlą picai. Iškepiau minkštą ir purią susuktą bobą, labai tinkančią Velykų vaišėms. Dirbu išsijuosusi..
Tai po vieną, tai po kelis ritinėju spalvotus kiaušinius. Repetuoju artėjančioms šventėms. Rimtesnius patiekalus ketinu patikėti vyrui, mat jam pastaruoju metu labai neprastai sekasi virtuvėje - tirpstu iš malonumo kartu leisdama savaitgalio popietes ir pamokančiai stebėdama, kaip nepatyrusios vyriškos rankos kepa nuostabiai minkštą ir sultingą vištą, bando išvirti tobulus Benedikto kiaušinius ir dar keletą nekasdienių dalykėlių, kuriais pastaruosius šeštadienius ir sekmadienius mane lepina. Ar gali būti kas geriau :)

Susukta boba. Šokoladinė, minkšta ir gardi. Tešlai panaudojau receptą iš N. Marcinkevičienės knygos "Metai už stalo" (2009 m.), pagal kurį galima iškepti paprasčiausią, bet tikrai neprasčiausią Velykų pynę. Tačiau aš seniai buvau nusižiūrėjusi, kaip tą pynę susukti truputėlį kitaip. Gražiau, įdomiau ir dar su gardžiu įdaru... Jei tingite "žaisti" (nors prieš Velykas tingėti negalima :) arba neturite laiko tešlos brinkinti šaldytuve, tešlai iškilus, tiesiog padalinkite ją į tris dalis, suformuokite virveles ir supinkite kaip kasą. Šiek tiek pakildinę, patepkite kiaušinio tryniu ir pašaukite kepti... O šis receptas turintiems kantrybės ir mėgstantiems skanesnius kepinius nei paprasta banda.

Reikia:
tešlai:
500 g miltų
250 ml drungno pieno
30 g šviežių mielių
2 kiaušinių
3 valg. š. cukraus
20 g sviesto
žiupsnelio druskos
1 kiaušinio trynio ir kupino šaukšto rudojo cukraus viršui pabarstyti

įdarui:
150 g migdolų
50 g rudojo cukraus
1 - 2 valg. š. cukruotų apelsino žievelių (arba vieno šviežio apelsino geltonosios dalies)
1 a. š. cukraus su vanile
1 kiaušinio
60 g sviesto
100 g juodojo šokolado

Tešlai mieles ištrinkite su šaukšteliu cukraus ir ištirpinkite drungname piene. Paviršių pabarstykite miltais ir pastatykite šiltoje vietoje, kol suburbuliuos, priklausomai nuo temperatūros jūsų aplinkoje, apie 15 - 30 min.

Į dubenį supilkite miltus, likusį cukrų, lengvai paplaktus kiaušinius, pakilusias mieles ir suminkykite tešlą. Minkykite, kol tešla taps vientisa, bet drėgna, minkšta ir šiek tiek lipni (jei galite, darykite tai virtuviniu kombainu), stenkitės miltų daugiau nedėti. Pabaigoje gerai įminkykite išlydytą ir atvėsintą sviestą bei žiupsnį druskos.

Suformuokite rutulį, įdėkite jį į aliejumi pateptą dubenį, pridenkite maistine plėvele ir palikite šiltoje vietoje, kol pasikels dvigubai.

Iškilusią tešlą dar šiek tiek paminkykite, vėl pridenkite plėvele ir dabar jau padėkite į šaldytuvą nakčiai. Šiaip, tešlą šaldytuve galite laikyti nuo 3 iki 12 valandų. Ilgiau - geriau. Šaldytuve tešla lėtai fermentuosis, taps elastinga, gerai kočiosis, o iškepęs kepinys bus minkštas ir purus.

Įdarui migdolus sumalkite kartu su cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki drėgnų trupinių. Suberkite nutarkuotą apelsino žievelę (jei naudosite cukruotas, sumalkite jas kartu su riešutais), įmuškite kiaušinį ir supilkite išlydytą sviestą. Viską gerai išmaišykite.
Šokoladą sutarkuokite arba susmulkinkite elektriniais peiliukais.

Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių kaitros.

Išimkite tešlą iš šaldytuvo (ji turi būti pakilusi ir burbuliuota), šiek tiek paminkykite ir iškočiokite stačiakampio formos lakštą. Stenkitės dirbti greitai, vėsią tešlą formuoti lengviau. Ilgoji stačiakampio kraštinė turėtų būti maždaug dvigubai ilgesnė nei jūsų turimos kekso formos ilgis.
Ant iškočioto pagrindo vienodu storiu užtepkite migdolinį įdarą (pakraščius palikite be įdaro). Ant viršaus užberkite vienodą sluoksnį šokolado.
Dabar stačiakampio ilgąjį kraštą atsargiai suvyniokite kaip vyniotinį (stenkitės ploniau). Šiek tiek patampykite, užspauskite galus ir truputėlį susukite per visą ilgį tarsi virvę, o tuomet perlenkite pusiau. Abi dalis supinkite tarpusavyje.

Paguldykite į kepimo popieriumi išklotą kekso formą, paviršių patepkite kiaušinio tryniu ir pabarstykite ruduoju cukrumi. Pašaukite kepti į įkaitintą orkaitę. Kepkite 50 - 70 minučių, kol dailiai išsipūs, o paviršius paruduos.

Iškepusią bobą gerai atvėsinkite ir tik tuomet pjaustykite...

Puikus minkštas kepinys, toks išliekantis ir po keletos dienų. Laikykite pridengtą, kad nedžiūtų.

Adaptuota pagal N. Marcinkevičienės knygą "Metai už stalo" (2009 m.) ir žurnalą "Food Network Magazine", 2012 m. kovo mėn.


O dabar apie kiaušinius. Praėjusiais metais esu rašiusi apie savo pabandymus dažyti kiaušinius augalais. Apie dažymą šienu skaitykite čia, dažymą juodai, nenaudojant "gelažunių" - čia, dažymą arbatžolėmis ir ciberžole - čia. Visus mano pabandymus vienoje vietoje galima rasti ir kas mėnesį leidžiamame žurnale "Skonių kolekcija". Paskutiniame kovo mėnesio numeryje daug puikių idėjų Velykų stalui :)

Šiemet pabandžiau, kaip dažo džiovinti šaltalankių lapeliai. Seniai buvau skaičiusi, jog tai dažingas augalas ir kad prisidžiovinus lapelių, galima juos naudoti kiaušiniams dažyti. Taip ir padariau. Balti kiaušiniai, pavirę, o po to pamirkę stipriame šaltalankių lapukų nuovire nusidažė tamsiai ir įgavo raštą:

Įdomu tai, kad kiaušinius iš nuoviro ištraukiau vos rusvus, o pabuvę ore, jie ėmė oksiduotis ir patamsėjo. Sakoma, kad į šį nuovirą įbėrus žiupsnį alūno miltelių, kiaušiniai nusidažo aukso geltonumo spalva. Kada nors išbandysiu...

Puikiausiai improvizuoti galima su žaliąja arbata ir tai, ko turime po ranka. Čia kiaušinį, prieš nardindama į žaliosios arbatos nuovirą (2 stikl. vandens, 2 šaukštai arbatžolių, šaukštas druskos; viską pavirinau 10 - 15 min. ir įleidau virti kiaušinį, o po to jį palikau mirkti nuovire per naktį), įsupau į kojinę, pripiltą džiovintų rugiagėlių žiedlapių. Tikėjausi, kad jos taip pat suteiks spalvos, bet suteikė puikų raštą:

O čia, prieš dėdama virti į tą patį arbatos nuovirą, kiaušinį įsupau į svogūno lukštą. Kiek skirtingų raštų ir spalvų!

Kiaušinius dailiai dažo krapų sėklų nuoviras. Nei tai žalsva, nei tai gelsva, priklausomai nuo to, kiek ilgai laikysime nuovire. Į kojinę įmetus džiovintų medetkų, dailiai pasimargino. O į ciberžolės miltelių nuovirą įpylus pora šaukštų šviežių trintų aronijų ir šaukštą acto, tikėjausi išgauti žalią spalvą. Tačiau prireikė dar įberti šaukštelį sodos. Tirpalas gavosi baisiai tamsus ir neaiškios spalvos, bet įleidus virti kiaušinį, o po to jį palaikius nuovire, šis nusidažė žalsvai... Manau, kad tai suveiktų ir be aronijų (čia pravertė senos mokyklinės chemijos pamokos, jog rūgštis, reaguodama su šarmu (t.y. soda) keičia spalvą :) Tą patį būtų galima bandyti su mėlynojo kopūsto nuoviru.

Visi pabandymai daryti su baltais kiaušiniais, į ruduosius ne viskas kimba, bet puikiai nudažo ciberžolė ir stiprus žaliosios arbatos nuoviras (svogūnų lukštai taip pat, žinoma :)

Mano patarimas : prieš dažant kiaušinius, juos būtinai švariai nušveiskite kempinėle su soda. Nuvalysite išorinį apsauginį lukšto sluoksnį ir geriau kibs dažas...

RŪKYTOS SILKĖS UŽTEPAS

... ir pavasarinis žurnalo "Debesys" numeris.

Be ilgų įžangų kviečiu pavartyti naujutėlį maisto tinklaraštininkų žurnalą, skirtą pavasariui. Daugybė puikių idėjų šiltėjančioms dienoms! Skanėstai Moters dienai, Nepriklausomybės atkūrimo šventei, Velykoms, Motinos, juokų ir melagių dienai, įdomūs reportažai ir daug kitokių smagių ir gardžių naujienų... Spauskite, skaitykite ir atraskite ką nors sau :)

Open publication - Free publishing - More kulinarija

Rūkytos silkės užtepas - vienas iš keletos mano receptų, publikuotų naujajame žurnale. 

Pavasarėjant ir vis smarkiau šildant saulei, nebesinori niekur skubėti. Ir valgyti paskubomis. Ypač savaitgaliais. Norisi plačiau atverti langus ir giliau įkvėpti gaivaus oro. O gal pusryčiauti lauke? 
Išmėginkite rūkytos silkės užtepą sumuštiniams ir džiaukitės lėtais savaitgalio pusryčiais lauke, ištiesę apnuogintas kojas ant žolės :0)
Jau neužilgo oras tikrai leis tokią prabangą, o kol kas, gal tebūnie tai puikus užkandis savaitgaliui prie vyno taurės ar idėja Velykų stalui, juk jos jau ne už kalnų...

Reikia:

125 g rūkytos silkės filė*

70 g sviesto

2 kietai virtų kiaušinių

70 g neutralaus lydyto sūrelio

kelių stiebelių krapų

50 g svogūnų laiškų

1 česnako skiltelės

1/3 arb. š. maltos rūkytos saldžiosios paprikos

druskos ir maltų juodųjų pipirų pagal skonį

2 valg. š. konservuotų kaparėlių

citrinos ir rupios ruginės duonos patiekti

* rūkytą silkę galite keisti sūdyta ir pamirkyta piene arba bet kokia kitokia mėgstama rūkyta žuvimi.

Sviestą palaikykite kambario temperatūroje, kad suminkštėtų.

Krapus ir keletą stiebelių svogūnų laiškų smulkiai sukapokite peiliu.

Rūkytą silkę, minkštą sviestą, virtus kiaušinius ir lydytą sūrelį sutrinkite elektriniu trintuvu iki vientisos masės. Įspauskite česnaką. Įberkite rūkytos paprikos miltelių, suberkite kapotus krapus ir smulkintus svogūnų laiškus. Pagal skonį pagardinkite druska, juodaisiais pipirais ir viską gerai išsukite. Suberkite kaparėlius.

Paruoštą užtepą sudėkite į indelius, pridenkite ir padėkite į šaldytuvą, mažiausiai valandai.

Patiekite su rupia rugine duona, ant viršaus uždėdami po griežinėlį citrinos ir keletą stiebelių svogūnų laiškų.

Užtepą, sudėję į sandariai uždaromą indelį, laikykite šaldytuve ir suvartokite per dvi dienas.

VIŠTIENOS KEPENĖLIŲ PAŠTETAS SU OBUOLIAIS

Taip keista, šiuos gardėsius fotografavau tik prieš savaitę, o šiandien lauke ant to paties stalo visa tai tektų "nardinti" į didžiausias sniego pusnis. Keisti tie orų berniukai ir mergaitės, vis nepataiko - pranašauja iškrisiant tik dvi snaiges, po kurių reikia iki prakaito mojuotis sniego kastuvais :) Pas mus, lyg pasakoje, viskas skendi pusnyse...

Labai mėgstu kepenėles ir labai gerai pamenu, kaip baisiai jų nemėgau vaikystėje. Net bloga darydavosi, kai užuosdavau namuose jų kvapą. Kaip gerai, kad gerokai patobulėjo manieji skonio receptoriai. Už tai esu dėkinga tėčiui, kuris verste versdavo, tiesiog liepdavo ragauti viską, kas nauja, neįprasta, neatrasta ir nežinoma. Užtat dabar, pvz., ruošdama paštetą, kepenėles kabinu ir valgau tiesiai iš keptuvės. Galėčiau suvalgyti viską. Su balta duona, kol dar šiltos. 
Anądien prekybos centre pamačiusi pjaustomą kepenų paštetą su obuolių gabalėliais prisiminiau, jog tikrai, labai skanios kepenėlės su obuoliais, ypač rūgštesniais. Apie tai prisiminusi, iš kart pasukau šviežios paukštienos skyriaus link. Pirkti vištienos kepenėlių sekmadienio pusryčiams. 

Reikia:
apie 500 g šviežių kepenėlių (paukštienos)
2 - 3 saldžiarūgščių obuolių
apie 100 g rūkytų lašinukų
2 nedidelių svogūnų galvučių
2 česnako skiltelių
druskos, šviežiai maltų pipirų pagal skonį
šlakelio degtinės (labai tiktų kalvadosas, jei netyčia tokio atsirastų, bet tiks ir įprastas brendis ar degtinė)
apie 80 ml grietinėlės


Kepenėles kruopščiai nuplaukite, išpjaustykite plėves ir padruskinkite.

Nuvalytus ir sukapotus svogūnus pakepinkite keptuvėje kartu su supjaustytais lašinukais, kol pastarieji aptirps, o svogūnai suminkštės. Sudėkite nuvalytus, nuluptus ir skiltelėmis supjaustytus obuolius. Dar šiek tiek pakepinkite, kol obuoliai suminkštės.

Ant obuolių sudėkite paruoštas kepenėles ir švelniai pamaišydami patroškinkite (galite uždengti dangčiu), kol perkeps, bet liks minkštos ir sultingos. Įpilkite šlakelį obuolių brendžio ir pakaitinkite, kol šiek tiek nugaruos. Suberkite kapotus česnakus ir supilkite grietinėlę. Pagal skonį pagardinkite druska ir maltais pipirais. Pakaitinę dar keletą minučių keptuvę nukelkite nuo kaitros ir atvėsinkite.

Viską sutrinkite blenderiu ar sumalkite ir gerai išmaišykite. Jei reikia, dar pagardinkite prieskoniais ir druska.
Sukrėskite į indelius ir laikykite vėsiai. Ilgesniam laikymui paviršių užpilkite trupučio lydyto sviesto, paštetas išliks ilgiau šviežias ir nepritrauks pašalinių kvapų.

Jei jūsų obuoliai sultingi ir prieš pilant grietinėlę, skysčio keptuvėje susikaupė gana daug, šiek tiek jo nupilkite (tik neišmeskite) ir tik tuomet pilkite grietinėlę, antraip, paštetas gausis per skystos tekstūros. Geriau tirštumą pareguliuosite kai maišysite jau sutrintą masę...

Tokį labai gardu tepti ant skrudintos baltos duonos ir užgerti naminiu obuolių vynu. Arba tiks ir rausvas rabarbarų vynas bei tamsesnė duona, jei pagal mus... :0) Ne tik sekmadieniui!

Daugiau pašteto receptų:

Vištienos kepenėlių paštetas
Vištienos kepenėlių paštetas su grybais
Triušienos kepenėlių paštetas
Vištienos kepenėlių paštetas su voveraitėmis


Labai smagu gauti ankstyvųjų kalėdinių dovanų. Mane jau aplankė Kalėdų senis slapukas :) Ačiū Vilmai iš Kulinarijos laboratorijos už šilumą, jaukumą ir nuoširdumą :)

Kyla klausimas, kas gi tai? Labai rūpestingai suruošta dovanėlė, aviliukų formelės su receptu ir kaip gi be Vilmos firminio kalėdinio vaisių pyrago? Keksiuko pavidale ir su griežtom instrukcijom :)

Keksiuką jau paslėpiau saugoje vietoje, o žavias formeles pasidėjau matomoj vietoj, kad kuo greičiau išbandyčiau...

KIAUŠINIAI SU RŪGŠTYNĖMIS

Dabar pats laikas valgyti rūgštynes. Jaunuose lapeliuose gausu geležies, kalio, magnio ir vitamino C. Sakoma, kad vartojamos nedideliais kiekiais rūgštynės šalina iš kraujo kenksmingas medžiagas ir skatina virškinimą. Tinka sergantiems skorbutu, liga, kuria susergama dėl vitamino C trūkumo. Senovės graikai ir romėnai jas kramsnojo kaip virškinimą gerinančią priemonę po riebių ir sunkiai virškinamų valgių... 


Ar žinojot, kad rūgštynės labai populiarios Prancūzijoje? Ir kad maistui prancūzai jas naudojo jau XII amžiuje? Ten rūgštynės specialiai auginamos soduose ir pardavinėjamos turguose - visai kaip ir pas mus. Skirtumas tik tame, kad pas mus jų pilnos pievos, o dėmesys neypatingas, užtat geras prancūzų restoranas didžiuojasi galėdamas į savo pavasarinį valgiaraštį įtraukti patiekalus su rūgštynėmis...


Rūgštynėmis negali piktnaudžiauti žmonės, kurie turi problemų su inkstais bei padidintu skrandžio rūgštingumu. Nors lapuose esančia pavojinga oksalo rūgštimi apsinuodyti nelabai įmanoma, nes tiek lapų nesuvalgytume, tačiau daug ir nuolat jų valgyti, ypač vasarą, nereikėtų.
Pavėsyje augančiuose lapuose oksalo rūgšties yra daug mažiau nei augančiuose saulėkaitoje. 

Be abejonės, populiariausia iš rūgštynių virti sriubą. Vien apie ją pagalvojus, užgurgia pilvas. Dažnai verdu rūgštynių sriubą su maltiniais, jei įdomu, receptas čia. O ką su rūgštynėmis, be rūgštynių sriubos, gaminate jūs?

Aš išbandžiau, koks gardus rūgštynių pesto. Nebereikia pilti jokių citrinos sulčių.. (receptas čia). 

Niekaip neišgyvenčiau be šaltibarščių su rūgštynėmis, vien dėl jų verta užsikonservuoti keletą stiklainių šių lapelių (receptą rasite čia).

Ir žinoma, be jų niekaip neapsieitų mano labai pamėgtas žaliasis Frankfurto padažas. Daržiniai builiai peržiemojo be vargo ir tuoj rems dangų. Laukiu, kol sužaliuos iš pernai pasisėjusios agurklės. Būtinai paragaukite, nepamainomas pagardas ne tik prie žuvies ar virtų bulvių, bet ir prie mėsos.. (receptas čia).

Pastaruoju metu atradau rūgštynių padažą prie kiaušinių. Netikėtai skanus, tokį galima gaminti tiek iš šviežių, tiek iš konservuotų rūgštynių... 

Reikia:
5 kietai ar puskiečiai virtų kiaušinių;
saujos jaunų šviežių rūgštynių lapų (arba dviejų - trijų šaukštų smulkintų konservuotų rūgštynių);
šaukšto sviesto;
0,5 šaukšto miltų;
0,5 stiklinės grietinės;
druskos ir pipirų pagal skonį.

Nuplautas ir susmulkintas rūgštynes patroškinti svieste (konservuotas taip pat, tik šiek tiek trumpiau), įmaišyti miltus, sudėti grietinę, pagardinti druska (naudojant konservuotas rūgštynes druskos gali neprireikti) ir gerai išmaišius pakaitinti, kol padažas sutirštės.
Virtus kiaušinius perpjauti per pusę, sudėti į lėkštę ir užpilti rūgštynių padažu. Skanu su duonos lazdelėmis.. :)

Skaniau, kai rūgštynės susmulkintos kuo labiau. Padažo tirštumą, jei prireiktų, reguliuokite pienu. Kartu su rūgštynėmis įmeskite saują jaunų dilgėlių...
Gaminkite skystesnį ir valgykite su žuvimi - pirštelius apsilaižysite :)

Šaltiniai: receptas: N. Marcinkevičienė "Metai už stalo", 2009 m.;
informacija:
sodininkystė.lt
moters-savaitgalis.veidas.lt
botanical.com


Labai myliu tulpes. Kaip ir kasmet noriu pradžiuginti jų žiedais bent nuotraukose...
Kai taip vėsu (o pas mus tikrai net labai vėsu, šiltų dienų tebuvo vos kelios), gerokai ilgiau žydi tulpės. Tuomet svogūniniai visą savo grožį atskleidžia pamažu...


Puikiosios "Monte Carlo". Kiekvienas žiedelis vis kitoks...

Ir dar, be galo gražūs tulpių "Sun Lovers" žiedai. Ryškiai geltoni, geltonai raudoni, beveik oranžiniai, dryžuoti ir visaip kitaip raštuoti. Ta pati veislė, bet vis kitokie atspalviai. Man pasirodė, kad žiedų spalva priklauso nuo saulės intensyvumo, matyt, dėl to ir toks pavadinimas - "mylinčios saulę" :)

 

KONDENSUOTO PIENO SAUSAINIAI

Trapūs sviestiniai sausainiai, pasaldinti kondensuotu pienu vietoj cukraus, kuris suteikia skoniui "karameliškumo". Puikios vištelės!

Reikia:
250 g miltų;
šaukštelio kepimo miltelių;
žiupsnelio druskos;
šaukštelio cukraus su vanile;
150 g šalto sviesto;
175 g saldaus kondensuoto pieno (apie puse skardinės).

Miltus sumaišykite su kepimo milteliais, druska ir vaniliniu cukrumi.

Į miltų mišinį gabalėliais įpjaustykite sviestą ir kapokite ar trinkite, kol gausis šlapi trupiniai (tai galima daryti ir virtuviniu kombainu).
Įmaišykite kondensuotą pieną ir gerai išminkykite. Tešla turi gautis minkšta ir elastinga (jei atrodo šiek teik per šlapia, įberkite žiupsnį miltų, tik nepadarykite per kietos).
Suformuokite rutulį, apvyniokite plėvele ir valandai patalpinkite į šaldytuvą.

Pailsėjusią tešlą iškočiokite (maždaug 3 - 4 mm storio sluoksniu) ir išspauskite norimos formos sausainius, kuriuos atsargiai (tešla minkšta, lengviau pakeliama nuo darbastalio peiliu) sudėkite ant sviestiniu popieriumi išklotos skardos. Viršų galite patepti kiaušinio plakiniu.

Kepkite 200 laipsnių kaitros orkaitėje, kol šiek tiek parus. Storesni keps apie 10 - 12 min., ploniau kočiotiems pakaks apie 7 - 10 min. Per plonai iškočioti greit svyla.

Šaltinis: Nami-nami

Saulei nuolat bučiuojant, žiedelius skleidžia mano augintiniai. Dabar pats kaktusų, kurių bendras vardas 'mamiliarija', žydėjimas. Mažais, panašiais, bet tuo pačiu skirtingais žiedeliais :0)