ALUJE TROŠKINTA TRIUŠIENA...

... ir pats nuostabiausias savaitgalis Dzūkijos kaime. Sodyboje, kur šakas nuo obuoliukų lenkia ne vieną dešimtį skaičiuojančios senutėlės obelys, prikeltos antram gyvenimui, kur šiandiena atsargiai persipina su protėvių laikus menančiu palikimu. Sodyboje, kurios apylinkes lanko itin reti svečiai - gervės, kur norisi apsikabinti šimtametį ąžuolą, pabraidyti po bekraštį geltonų kviečių lauką, gėrėtis darbščiomis rankomis išpuoselėtais kaimiškais gėlynais. Sodyboje, kurioje pabuvęs, pamiršti kas esi ir iš kur atvažiavai, kur pabėga laiko pojūtis. Sodyboje, kurioje gyvena patys svetingiausi šeimininkai...

Kažkaip grįždami iš pietinės Lietuvos link jūros, išvengėm baisių audrų ir uraganinių vėjų, kurie sekmadienį gerokai pagąsdino pajūrio poilsiautojus. Ačiū die namai vietoj, medžiai taip pat. Keli pavirtę sunkūs moliniai vazonai ir "išskraidžiusios" kėdės. Audringi vėjai kaip mat priminė, kad grįžom į vėsią ir gaivią kasdienybę...


O ką apie triušį? Triušiena pagal vyrišką receptą, kuris skirtas gaminimui gamtoje, kaime, sodyboje arba ten, kur po ranka auga daržovės, prieskoniai ir improvizacijai nėra ribų. Mėsytė, troškinta aluje, o prieš tai pamarinuota baltajame vyne, gavosi kvapni, sultinga ir minkštutė (juk viskas, kas pagaminta vyrų rankomis, dažniausia būna labai gardu :). Ir nors tikslių proporcijų šiame recepte nebus, viskas buvo dedama iš akies ir matuojama - saujomis, žiupsniais, šūsniais, krūvomis ar kitokiais sunkiai įvardijamais ar pamatuojamais vienetais - vis vien labai rekomenduoju. Tikslios proporcijos šiuo atveju tikrai ne svarbiausios, viliuosi, kad rašydama nepamiršau nieko svarbaus...
Deja, nuotraukų taip pat ne kažkas, nes vakarienės laikas - vėlyvas ir tamsus, nors nė kiek nepravėsęs, vasaros vakaras :)

Reikia:
2 jaunų išdorotų triušių
balto sauso vyno (mažiausiai butelio)
šviežio česnako (šio negailėkite, supjaustykite kokias 2 - 3 galvutes)
druskos
prieskonių mišinio žvėrienai (jei tokių nerasta, naudokite tai, ką turite, pvz., maltus pipirus, kadagių uogas ir pan.)
žiupsnio šviežių čiobrelių, raudonėlių
geros krūvelės šviežių morkyčių (manyčiau, kad 1 kg, o gal ir daugiau)
nemažos galvos svogūno
laurų lapų, rupiai maltų ar pipirų žirneliais, šviežio arba džiovinto čili (tiks visokie turimi)
saujos razinų
gabalėlio šoninės su lašinukais
aliejaus kepimui
dviejų - trijų butelių tamsaus kvietinio alaus

Mėsą įtrinkite prieskoniais, druska ir sudėkite į puodą. Suberkite pjaustytus česnakus, smulkintas žoles ir užpilkite baltuoju vynu. Palikite pasimarinuoti parai.

Į puodą, kuriame troškinsite, suberkite griežinėliais pjaustytas morkas ir pjaustytą šoninę.
Triušienos gabalėlius išimkite iš marinato ir gerai iš visų pusių apkepinkite ant aliejaus. Sudėkite ant morkų.

Įpjaustykite svogūną, suberkite razinas, marinate likusį česnaką, įberkite pipirų, smulkintų laurų lapų, užpilkite alumi ir statykite virti. Alus turėtų apsemti mėsą, jei taip nėra, užpilkite šiek tiek vandens.

Užvirus, sumažinkite kaitrą ir troškinkite apie dvi valandas, kol mėsa taps minkšta ir lengvai atsiskirianti nuo kaulų. Troškinimo pabaigoje paragaukite, jei reikia, pasūdykite ir pagardinkite prieskoniais. Jei naudosite čili, sudėkite šiuos pipirus taip pat pabaigoje.

Patiekite su šviežiomis virtomis bulvėmis, marinuotais ar šviežiais ridikėliais. Privaloma įsipilti vėsaus alaus... :)

TROŠKINTAS TRIUŠIS SU DŽIOVINTAIS ABRIKOSAIS

Ir trečias bei paskutinis eksperimentas su kiaušinių dažymu. Šį kart visiškai natūralus, sveikas ir saugus.

Šį receptą kažkada, dar rudenį, užtikau sėdėdama vienos įstaigos laukiamajame ir vartydama žurnalą "Žmonės". Prisipažinimas - pasielgiau negražiai, net nepajutau, kaip ramiu veidu tą lapą išsiplėšiau. 
Ir nė kiek nesigailiu...
Pagal šį receptą pagaminta triušiena gavosi labai gardi. Pamarinuota pačios užaugintų džiovintų žolių mišinyje, su juodojoje arbatoje brinkintais abrikosais. Sultinga ir minkštutė. Manau, tikrai labai tinkama šventiniam stalui.

Reikia:
apie 1,5 kg sveriančio triušio;
1/3 - 1/2 stiklinės alyvuogių aliejaus;
šaukšto itališkų žolelių mišinio (aš naudojau savos gamybos džiovintų raudonėlių, čiobrelių, j. serbentų lapų, dilgėlių, juozažolės, dašio ir rozmarino mišinį);
druskos, maltų pipirų, laurų lapų;
2 morkų;
2 svogūnų;
3 skiltelių česnako;
gabalėlio sviesto kepimui;
stiklinės karštos stiprios juodos arbatos;
250 g džiovintų abrikosų;
stiklinės baltojo sauso ar rožinio vyno;
stiklinės naminio sultinio (tiks paukštienos ar daržovių nuoviras, pačiu blogiausiu atveju - virintas vanduo).

Džiovintas žoles sumaišykite su aliejumi, įberkite šiek tiek druskos ir palikite, kad pritrauktų.
Nuplautą ir nusausintą triušį supjaustykite gabaliukais. Kiekvieną jų gerai ištrinkite druska ir aliejumi su žolėmis. Mėsą gerai "išmasažuokite" ir palikite vėsiai, kad pasimarinuotų.

Orkaitę įkaitinkite iki 250 laipsnių kaitros.

Keptuvėje išlydykite sviestą, sudėkite triušieną ir iš visų pusių gerai apkepkite, kad apskrustų. Keptuvę uždenkite dangčiu ir patroškinkite apie 20 min.

Morkas ir česnakus supjaustykite griežinėliais, svogūnus kubeliais. Daržoves paskleiskite troškintuvo dugne, pabarstykite druska, pipirais, užberkite trupintų laurų lapų bei dar šiek tiek žolelių mišinio. Ant viršaus sudėkite pakepintą triušieną, užpilkite stikline sultinio, uždenkite ir pašaukite į orkaitę. Kai užburbuliuos, kepkite apie 50 min.

Karšta juodąja arbata užpilkite džiovintus abrikosus. Kai atvės, o vaisiai išbrinks, švelniai nuspauskite ir supjaustykite juostelėmis. Likus maždaug 5 min. iki kepimo pabaigos, ant triušienos suberkite abrikosus, supilkite vyną, uždenkite ir dar patroškinkite, kad susigertų visi skoniai.

Patiekite su biriai virtais ryžiais...

Nors orkaitės kaitra pasirodė per didelė, triušiena iškepė be priekaištų ir gavosi tikrai nuostabiai gardi..

Šaltinis: žurnalas "Žmonės", 2011 m. lapkričio 3 d.


O dabar dar kartelį apie dailius ir saugius kiaušinius Velykoms. Turiu gerą kaupą šieno, džiovintos žolės, kurios su pintu krepšiu kaip dekoraciją gavau prie gimtadienio dovanos žiemą. Juo ir dažiau kiaušinius, visai kaip tikra kaimietė :) Rezultatu likau labai patenkinta. Išvirti šiene, o po to trumpiau ar ilgiau tame nuovire pamirkyti, gavosi gražių žemiškų spalvų margučiai. Tas, kuris truputį šviesesnis, laikytas keletą valandų, o tamsesnis - per naktį.

Gerą kupetą džiovintos žolės sudėjau į puodą ir užpylusi vandeniu, užvirinau. Įbėriau šaukštą druskos ir šiek tiek acto. Pavirinusi apie pusvalandį, atsargiai įleidau baltos spalvos žalius kiaušinius ir viriau apie dešimt minučių. Kaitrą išjungiau, o kiaušinius palikau puode. Svarbiausia kiaušinius "pasodinti" ant šieno ir juo gerai užkloti. Jokiu būdu nejudinti ir nevartyti. Tuomet kiaušiniai gausis dailiai pamarginti.


Spalva priklauso nuo sudžiovintų žolių rūšies, mirkymo laiko ir tirpalo stiprumo, mažiau įdėjus šieno ir palaikius keletą valandų, gausis žalsvesni, tokie "chaki" spalvos, daugiau šieno kiaušinius nudažys nuo žalsvai rusvų iki tamsiai rudų atspalvių. Tai mano sodresnis, antras bandymas marginti šienu.


Išimti iš nuoviro reikia labai atsargiai, nes kol šlapi, spalva lyg ir neatspari, greit susibraižo, bet kai pilnai išdžiūva, laikosi puikiai. Pabandykite, mačiau, kaip džiovintą žolę, skirtą kraikui, kiaušinių dažymui kai kas perka gyvūnėlių parduotuvėse :)


Ir dar, labai netikėtas rezultatas su žaliąja arbata. Tikėjausi žalių atspalvių, o gavosi geltonas kiaušinis!

Į vandenį įbėriau pora šaukštų žalios arbatos lapelių (manoji buvo su jazminaičiais), įbėriau druskos ir pritrūkusi acto, šliukštelėjau raugintų agurkų rasalo. Užvirus, iš kart įleidau žalią baltą kiaušinį ir išviriau. Po to palikau nuovire per naktį (po keletos valandų mirkymo, kiaušinis nusidažė žalsvai gelsva, bet labai pasteline spalva). Spalva atspari ir labai netikėta. Kiaušinis - kvepiantis jazminais ir tikrai įprasto skonio, nekartus, nors verdamas skilo :)
Gali būti, kad įbėrus mažiau arbatžolių ar panaudojus kitokios rūšies žaliąją arbatą ar nepilant rūgšties, gautųsi visai kitokių, žalesnių atspalvių kiaušiniai... Smagu eksperimentuoti :0)

TRIUŠIENOS KEPENĖLIŲ PAŠTETAS

Visai netikėtai Klaipėdos turguje nusipirkau triušienos kepenėlių. O man atrodė, kad tai ne tik didžiausias delikatesas, bet ir "deficitas" (tada prisiminiau, kad kažkur, Kretingos rajone yra vienas didesnių triušių ūkių, tiekiančių triušieną). O juk tai dietinės ir, turbūt, pačios vertingiausios kepenys savo maistine verte. Sako, kad labai tinkamos mažiems vaikams ir sveikstantiems ligoniams.
Šios kepenėlės stangresnės ir kietesnės nei vištienos, pats tas ne tik skaniam pjaustomam paštetui, bet ir salotoms. Man labai patiko su trupučiu kadagių kvapu - primaišiau ne tik kadagio uogų, bet ir įpyliau šaukštą džino, juk beveik žvėriena :)

Reikia:

0,5 kg triušienos kepenėlių;

vieno svogūno;

keletos česnako skiltelių;

5 - 8 džiovintų kadagio uogų;

šakelės rozmarino;

druskos, pipirų pagal skonį;

apie 50 g sviesto;

šlakelio džino (galima keisti brendžiu arba nepilti nieko);

aliejaus kepimui.

Kepenėles švariai nuplauti, pašalinti nereikalingas dalis. Pabarstyti druska, maltais pipirais ir tarp pirštų sutrintomis kadagio uogomis. Palikti poilsiui.

Svogūną stambiai sukapoti ir pakepinti nedideliame aliejaus kiekyje. Suminkštėjus, sudėti kepenis. Kepti vartant iš visų pusių, kol iškeps (tik neperkepti!). Pabaigoje suberti kapotus česnakus, įmesti rozmarino šakelę, įpilti šiek tiek džino (brendžio) ir dar šiek tiek patroškinti.

Ataušusias kepenėles sumalti kartu su likusiu keptuvės turiniu, jei reikia, dar pagardinti druska. Gerai išmaišyti (masė turėtų gautis sunkiai maišoma šaukštu), įpilti išlydyto sviesto.

Sukrėsti ant maistinės plėvelės, suformuoti pailgos formos gabalą ir suvynioti. Keletą valandų palaikius šaldytuve, supjaustyti riekelėmis ir, užbarsčius šiek tiek rupių maltų aitriųjų pipirų, mėgautis... :)