2010 m. rugpjūčio 31 d., antradienis

KOKOSINIS VARŠKĖS APKEPAS SU MOLIŪGU

Kai taip viliojančiai ir skaniai atrodo prapjautos gelsvos gigantiškų moliūgų riekės, pro kurias turguje ramiai praeiti negali...


Reikia:
3 pakelių varškės (540 g);
5 šaukštų cukraus;
4 šaukštų manų kruopų;
200 ml grietinėlės;
200 g kokosų pieno (pusė skardinės);
šaukštelio vanilinio cukraus;
4 kiaušinių;
didelės skilties šviežio moliūgo (apie 400 - 500 g);
5 šaukštų kokosų drožlių;
sviesto formai ištepti.

Kiaušinių baltymus atskirti nuo trynių. Manų kruopas užpilti grietinėle ir palikti pabrinkti apie pusvalandį. Moliūgą smulkiai sutarkuoti:


Trynius išplakti su cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki purumo, supilti manų kruopas su grietinėle, kokosų pieną. Įmaišyti varškę ir viską gerai išplakti - ištrinti. Įmaišyti moliūgą ir kokosų drožles. Baltymus išplakti iki standžių putų ir šaukštu atsargiai įmaišyti į tešlą.
Formą ištepti sviestu ir sukrėsti varškės masę:


Kepti 180 laipsnių kaitros orkaitėje apie 50 - 60 minučių. Patiekti pravėsusį ir kam kaip patinka. Pas mus vieni valgo su ledais, kiti su vyšnių uogiene, treti su grietine, ketvirti be nieko, su kava... :) Tirpstantis burnoj, tiesiog varškės pyragas be miltų...

2010 m. rugpjūčio 27 d., penktadienis

PAPLOTĖLIAI SU CUKINIJOMIS IR POMIDORAIS

Ir gamtos siautėjimas...

Na puola gi tas ruduo, nors tu ką. Lyg trankios vasaros pabaigtuvės - ne vėjo gūsiai, o visa audra iškart. Prasidėjo viskas taip nekaltai nuo tyliai lyjančio šilto lietaus ir beprotiškos ramybės. Jau laukėm, nes ore kvepėjo ir jautėsi, kad prieš tokią šiltą tylą, dangų nutvieskus vaivorykštėms, tikrai taip ir nesibaigs...


...  Labiausiai supyko jūra. Jau šitaip susivėlė, trankėsi, maišėsi ir siautėjo! Suskubom po darbų į bangų lenktynes. Geras reginys. Belenktyniaudamos bangos susidauždavo tarpusavyje, susikryžiuodavo ir apsipurslojusios iš pykčio pakildavo į orą. O tada kaip trenksis į smėlį... Užėmė visą krantą - tiek ties Karkle, tiek ties Palanga. Pliažo kaip nebūta. Kažkas (gal sinoptikai?) prognozavo rekordinį bangų aukštį - iki 4 - 6 metrų. Nieko panašaus. Tačiau bendras reginys nuostabus, sunkiai nusakomas. Minėjau, kad jūra rudenėjant labai graži. Kiekvieną kart vis kitokia, atsiskleidžianti visu gražumu ir didingumu. Mėgstu audringą jūrą. Jei ne tie vėjai (neleidžiantys net įkvėpti oro ir verčiantys iš kojų), galėtum stovėti ir žiūrėti, žiūrėti... Čia kaip ir kalnuose, atsisėdi ir pamiršti, kad gyveni... Jautiesi, lyg grįžęs iš bažnyčios, kažko atsikratęs, prapūstom smegenim, prablaškytom įkyriom mintim...


Prieš vėją nepapūsi, bet labai jau norėtųsi, kad per daug neįsijaustų. Jau ir taip saulėgrąžas nulaužė, šermukšnių uogas nudraskė ir šiandien eisu pažiūrėt, ko dar pridarė... 
Paplotėlius, kuriais dalinuosi, galėjau pavadint ir picomis, bet tešla visai ne kaip picų. Gal kažkiek primena daržovių tartą, bet kepiau kaip picų paplotėlius, tad ir pavadinau tiesiog paplotėliais. Tešla jogurtinė, plona ir skani. Daržovės gali būti uždedamos žalios, t.y., nekeptos, bet kažkaip paskrudę cukinijos ir pomidorai daug skaniau. Tad siūlau puikų užkandį prie vyno (ar kavos puodelio) - tiek šiltą, tiek šaltą.


Tešlai:
180 g miltų;
120 g natūralaus riebesnio jogurto;
60 g šalto sviesto, supjaustyto gabalėliais;
1/4 a. š. druskos.

Viršutiniam sluoksniui:
120 g (maždaug puse indelio) rikotos sūrio;
šlakelio pieno;
dviejų šaukštų sezamo sėklų;
žiupsnelio šviežių mėtų lapelių;
šviežios čiobrelių žolės;
jaunos cukinijos (plona odele);
dviejų pomidorų;
poros šaukštų tarkuoto sūrio "Džiugas" (ar panašaus);
rupios jūros druskos, maltų pipirų;
alyvuogių aliejaus pašlakstymui.

Tešlai visus produktus suminkyti iki minkštos vientisos masės (gali būti, kad tešla bus per minkšta, tuomet truputį galima pridėti miltų, bet tik truputį, iki teisingos konsistencijos). Tešlą suformuoti į rutulį, pridengti plėvele ir palikti šaltai ne mažiau nei 30 minučių. Galima pasiruošti iš vakaro.

Pailsėjusią tešlą padalyti į dvi dalis ir plonai iškočioti. Kuo ploniau, tuo bus skaniau. Galima formuoti apvalų blyną, tačiau puikiai tinka ir laisvos formos debesėliai. Ant abiejų lakštų užberti sezamo sėklų ir pakočioti, kad įsispaustų. Perkelti ant kepimo skardos, subadyti šakute, uždengti kepimo popieriaus lakštu ir prispausti žirniais. Kepti 180 laipsnių kaitros orkaitėje apie 10 minučių (ne iki galo).

Ant pravėsusių paplotėlių (žirnius ir popierių nuimti, žinoma) užtepti rikotos sūrio, prieš tai išsukto su šlakeliu pieno. Ant vieno užbarstyti smulkintų mėtų ir išdėlioti kaip įmanoma ploniau supjaustytų cukinijų riekelių. pabarstyti druska, pipirais ir pašlakstyti aliejumi. Ant kito užbarstyti kapotų čiobrelių ir išdėlioti ne per plonai (bet ir ne storai) supjaustytas pomidorų riekeles. Vėl pabarstyti druska, pipirais, žolelėmis, pašlakstyti aliejumi ir paberti tarkuoto sūrio:


Pašauti į orkaitę ir kepti dar 10 - 15 minučių arba kol daržovės apskrus, o paplotėliai pilnai iškeps.
Praaušusius aštriu peiliu supjaustyti juostelėmis ir patiekti. 

Kaip jau minėjau, galima pirmiausia pilnai iškepti paplotėlius, užtepti sūrio, uždengti cukinijų riekelėmis, apibarstyti pagardais ir patiekti. Tokia užkanda bus traškesnė. Manuoju būdu iškepti paplotėliai minkštesni. Kviečiu pabandyti!

Su pakeitimais pagal čia.





2010 m. rugpjūčio 26 d., ketvirtadienis

CITRININIS MANŲ KRUOPŲ PYRAGAS


Arba Revani (ρεβανί), jei graikiškai.
 
Žinau, kad Graikijoje populiarūs pyragai iš manų kruopų, užpilti citrusinių sirupu. Vienur dar primaišoma miltų, kitur ne. Su maltais migdolais. Arba su kokosu. Arba su medumi. Kai kur su cinamonu, kai kur be. Žodžiu, variacijų daug. Aš naudojau citrinas ir vietoj migdolų įmaišiau įvairių riešutų mišinį. Šis - be miltų, tik su manų kruopomis. Neįprastas, bet skanus, toks rupus ir minkštas, pritvinkęs drėgnos rūgštelės, kuri labai tinka...


Reikia:
125 g sviesto;
0,5 stiklinės cukraus;
1 apelsino (naudojau citriną) tarkuotos žievelės (tik geltonosios dalies);
2 kiaušinių;
2 a. š. apelsinų likerio (nenaudojau);
1 puodelio maltų migdolų (rupiai sumaliau puodelį riešutų mišinio);
1 puodelio manų kruopų;
1 a. š. kepimo miltelių;
1 a. š. malto cinamono.

Sirupui:
1 puodelio apelsinų sulčių (naudojau 0,5 puodelio citrinos sulčių, iš dviejų citrinų);
0,5 stiklinės cukraus.

Minkštą sviestą ištrinti su cukrumi ir citrinos žievele iki purumo. Po vieną įmušti kiaušinius, išplakant po kiekvieno. Supilti likerį. Riešutus sumaišyti su manų kruopomis, kepimo milteliais ir vaniliniu cukrumi. Sausą mišinį švelniai įmaišyti į kiaušinių - sviesto masę. 
Kepti 180  laipsnių kaitros orkaitėje apie 30 - 40 min. Likus maždaug 15 minučių iki kepimo pabaigos, citrinų sultis supilti į puodą su cukrumi ir maišant užvirinti. Pavirinti ant mažos kaitros penketą minučių ir ataušinti. Ką tik iškeptą pyragą iš kart užlieti paruoštu sirupu. Ataušinti. Viršų pabarstyti kapotais riešutais ar perliniu cukrumi, kaip aš. Skanaus!

Adaptuota pagal čia.

2010 m. rugpjūčio 24 d., antradienis

ŽUVIES BLYNELIAI

...arba pyragėliai... Su bulvėmis.
Gardi tiek šilta, tiek šalta užkanda. Galima formuoti lyg pyragėlius ir virti aliejuje. Aš kepiau mažus blynukus keptuvėje, kuri beveik "neprašo" riebalų...


Tešlai:
4 ešerio file, apie 400 g (menkės, starkio ar kitos baltos žuvies file);
3 nedidelės šviežios bulvės (apie 350 g );
5 šaukštai pieno;
1 svogūnas;
2 šaukštai kapotų šviežių petražolių;
4 šaukštai baltojo vyno;
4 kiaušiniai;
maltų baltųjų pipirų, druskos;
aliejaus kepimui.

Kiaušinių trynius atskirti nuo baltymų. Žuvies file...


...išvirti pasūdytame vandenyje (virti ne daugiau 5 - 10 minučių nuo užvirimo) ir ataušinti. Nuskustas bulves taip pat išvirti ir ataušinti. Trintuve (blenderiu) sutrinti žuvį (arba sumalti mėsmale). Sugrūsti (ar sumalti) virtas bulves (kaip bulvių košei), supilti pieną ir vyną. Sumaišyti su žuvimi. Pridėti smulkiai sukapoto svogūno, druskos pagal skonį, pipirų, kiaušinių trynių, smulkintų petražolių ir gerai išmaišyti:


Kiaušinių baltymus išplakti iki standžių putų ir švelniai įmaišyti į žuvies masę:


Iš gautos masės dviem šaukštais formuoti pyragėlius ir įleisti į verdantį aliejų puode. Pabandžiau. Verdant aliejuje pyragėliai dailiai išsipūtė, bet "prisigėrė" riebalų. Blynelių, keptų keptuvėje su mažai aliejaus, būdas man patiko labiau.
Tinka patiekti prie žuvienės, žuvies patiekalų arba valgyti vienus. Šaltus - užgeriant stiklu alaus, šiltus - taure vyno...

Adaptuota pagal čia.

2010 m. rugpjūčio 23 d., pirmadienis

MORKINIAI KOTLETAI


Iš maltos kalakutienos ir morkų, troškinti jogurte. 
Puikus receptas, kurį visai atsitiktinai perskaičiau rugpjūčio 14 dienos "Vakarų eksprese". Jo autorius -  klaipėdietiškosios "Balticum" televizijos laidos "Reidas" vedėjas G. Vaičekauskas. Skambėjo patraukliai. Norėjosi išbandyti. Mums patiko, nors sąmonės nepraradom (straipsnelyje buvo rašoma, kad paragavę turėtume griūti po stalu, kaip skanu)... :)


Reikia:
500 g maltos kalakutienos (rekomenduoju pirkti krūtinėlę ir susimalti patiems, tuomet tikrai bus sultingi, purūs ir skanūs maltiniai);
maždaug tiek pat smulkiai tarkuotų (bulvine trintuve) šviežių morkų (aš sutarkavau 5 vidutines morkas);
1 kiaušinio;
druskos, maltų pipirų;
1 šaukšto su kaupu kuskuso kruopų;
aliejaus kepimui;
500 ml natūralaus jogurto.

Maltą mėsą sumaišyti su druska, pipirais, kiaušiniu, tarkuotomis morkomis, kuskuso kruopomis. Turi gautis tiesiog oranžinis, o teisingiau morkinis faršas:


Mažiausiai pusvalandžiui patalpinti šaldytuvan.
Formuoti kotletėlius, iš abiejų pusių apkepti įkaitintame aliejuje ir sudėti į troškinimo indą. Jogurtą pagal skonį padruskinti ir išmaišius užpilti ant maltinių. Troškinti uždengtame inde ant mažos kaitros 30 - 40 minučių.

 


Patiekti su šviežiom daržovėm, virtom bulvėm ar kitu mėgstamu garnyru:


Man tai netikėtas, bet puikus derinys...:) Rekomenduoju!

2010 m. rugpjūčio 19 d., ketvirtadienis

CINAMONINĖS BANDELĖS

Na, žinot, pabodo niurzglios lietuviškos dejonės "atšalo, atvėso, fui, vasara baigiasi" ir panašiai. Kur nepasisuki, visi dejuoja, aimanuoja. Ot lietuviai! Nesibaigė dar gražios dienos! Negi nepakako tų tropikų? Man ši vasara tokia ilga atrodė, o dabar taip širdis džiaugiasi vėsia atgaiva ir šiltu lietumi, rodos, gaivuma skverbiasi kažkur giliai krūtinėn, ten, kur oro trūko pastaruosius mėnesius...Padaugėjo žvalumo ir noro kažko imtis... O iki rudens dar tikrai teks palaukti. Kam labai liūdna, dumkit į pajūrį, jūra rudenėjant labai graži. Ir apskritai, čia nesiautėja audros (bent jau kol kas) ir naktys šilčiausios (ir tikrai dar tokios pabus, juk jūra gerai įšilo per vasarą) ir vanduo jūroj šiltas, suteiks žvalumo ir stiprumo prieš rudenį. Rugsėjis tikrai bus gražus. Ir gana tų liūdnų minčių, ruduo apskritai puikus metų laikas!

O aš lepinu savąją chebrytę. Kepu mielines bandeles. Su cinamonu ir kardamonu. Baisiausiai minkštas ir purias, nuo kurių kvepia visi namai...Ir nors gerokai vėsiau, tešla vis tiek kyla kaip pasiutus...


Tešlai:
50 g šviežių mielių;
50 ml drungno vandens;
100 g lydyto sviesto;
300 ml pieno;
žiupsnelis druskos;
100 g cukraus;
šaukštelis malto kardamono;
600 g miltų.

Įdarui:
100 g cukraus;
100 g sviesto;
0,5 šaukštelio cinamono;
cukruotų mandarinų ar apelsinų žievelių (nebūtina).
kiaušinis viršui aptepti ir rudojo cukraus viršui apibarstyti.

Tešlai mieles ištirpinti vos šiltame vandenyje. Lydytą sviestą sumaišyti su pienu (šis mišinys turi būti vos drungnas) ir supilti į mieles. Pridėti druskos, cukraus ir kardamono. Elektriniu plakikliu gerai išmaišyti, pamažu supilti miltus ir dar minkyti, kol tešla atšoks nuo indo kraštų ir taps minkšta ir elastinga (apie 5 minutes plakikliu). Miltų daugiau nedėti (o tešla tiesiog prašyte prašys), tešla turi būti minkšta ir lipni. Uždengti plėvele ir palikti, kad pakiltų dvigubai. Man prireikė truputį daugiau nei pusvalandžio:



Įdarui sviestą išlydyti ir sumaišyti su cukrumi bei cinamonu. Cukruotas žieveles pasmulkinti peiliu.
Pakilusią tešlą padalinti į tris dalis, truputį pakočioti. Paviršių aptepti įdaru, pabarstyti cukatais. Atsargiai suvynioti ir supjaustyti nedideliais gabalėliais. Ratu sudėti į sviestu pateptą kepimo indą bei palikti pakilti dar pusvalandžiui.


Patepti kiaušinio plakiniu, pabarstyti ruduoju cukrumi ir kepti 200 laipsnių kaitros orkaitėje apie 20 - 30 minučių, kol bandelės palkils ir paruduos. Man gavosi apie dvidešimt bulkelių. Daugiau nei pusė buvo "sudorota" dar šiltų, nors negalima...:)
Tešla gavosi kiek per minkšta. Nekeptos bandelės nelaikė formos ir šiek tiek tižo. Bet miltų kiekio vis tiek siūlyčiau nedidinti. Nes tikriausiai dėl to iškeptos buvo tokios purios ir minkštos...


Nužiūrėta čia.

2010 m. rugpjūčio 17 d., antradienis

FARŠIRUOTA SALDŽIOJI PAPRIKA...

...prikimšta malta kalakutiena ir suguldyta ant daržovių...Nes šiltnamiuose ir nešiltnamiuose sunoko paprikos, tokios labai tikros ir kvapnios...


Reikia:
4 vidutinio dydžio saldžiųjų paprikų;
500 g maltos kalakutienos;
1 kiaušinio;
šaukšto manų kruopų;
šaukšto grietinės;
druskos, maltų pipirų, lauro lapų, pipirų žirneliais;
2 - 3 šviežių morkų;
2 - 3 šviežių bulvių;
1 svogūno;
skiltelės česnako;
gabalėlio sviesto ar aliejaus.

Į maltą mėsą įmušti kiaušinį, įdėti manų kruopų, grietinės, padruskinti, pagardinti maltais pipirais ir gerai išmaišyti. Palikti šaltai bent pusvalandžiui.
Paprikas nuplauti, išpjauti viršūnėles ties koteliu ir gerai išvalyti vidų. Prikimšti maltos kalakutienos.
Morkas ir bulves nuskusti ir supjaustyti kubeliais.
Puode įkaitintame aliejuje ar svieste pakepinti smulkiai kapotą svogūną ir česnaką. Suberti morkas ir dar šiek tiek patroškinti. Suberti bulves ir ant viršaus "susodinti" paprikas. Užpilti vandens, įberti druskos (ar sultinio kubelį), lauro lapų, pipirų žirnelių, uždengti dangčiu ir pamažu užkaisti:


Užvirus, ant mažos kaitros troškinti 30 - 40 minučių.
Daug kas gamina kaip balandėlius, į įdarą deda ryžių. Aš siūlau tokį būdą. Manų kruopos suteikia maltai mėsai neišpasakyto minkštumo ir purumo...:) Kartais į maltą mėsą įmaišau smulkiai supjaustytos ir pakepintos rūkytos šoninės. Taip pat labai skanu...

2010 m. rugpjūčio 16 d., pirmadienis

BULVINIAI MIELINIAI BLYNAI

Nors vasara į pabaigą - oras kaip tropikuose. Mano kaktusams trumpėjančios dienos nė motais. Matyt prisiminė savo tėvynainius, kurie mėgaujasi drėgnai karštu klimatu ir be atvangos skleidžia žiedus. Žiedų sezonas šiemet ypatingai ilgas...Taigi, echinopsiai...



...ir taip vadinamos "ausys" arba opuntijos. Šitų keletą lapų prieš tris ar keturis metus "nugvelbiau" Italijoje, tiesiai nuo Viduržemio jūros pakrantės, tiesiog iš smėlio ir visai nesitikėjau sulaukti žiedų Lietuvoj. Bet va, še tau, kad nori:


Na ir dar vienos, labai spygliuotos ausys, kurias daug kas augina ir kurios kasmet žydi be jokio vargo, o jei dar glosto grynas tropinis oras ir laisto šiltas lietus...


Bulvinius - mielinius blynus nužiūrėjau J. Kairienės sudarytoj knygoj "Lietuviški patiekalai" (1991 m.). Seniai ketinau pabandyti. Išoriškai - bulviniai blynai ir tiek. Bet vat skonis per vidurį. Nei bulviniai, nei mieliniai. Ne tokie "skysti", kaip grynai bulviniai, visai neprigėrę riebalų, purūs ir savotiški. Mes valgėm su grietine, bet labai tiktų ir su uogiene, kas mėgsta. Būtų visai neblogi iškepti ne su druska, o saldūs...



Reikia:
1litro bulvių tarkių;
2 kiaušinių;
15 g šviežių mielių;
0,5 - 1 stiklinė pieno;
bandelė (aš naudojau dvi riekes baltos duonos);
druskos;
riebalų kepimui.

Kiaušinių trynius atskirti nuo baltymų. Mieles ištrinti su trupučiu pieno ir pastatyti šiltai, kad pakiltų (aš įbėriau žiupsnelį cukraus). Bandelę ar duonos riekes užpilti pienu, kad išmirktų. Sutarkuotos bulvės gerai išspaudžiamos...


...ir užplikomos likusiu verdančiu pienu. Į jas dedami tryniai, iškildytos mielės, piene mirkyta bandelė, druskos. Viskas išmaišoma...


...ir tešla pastatoma šiltai pusvalandžiui ar kiek daugiau. Pakyla beveik dvigubai (nors kažkaip nesitikėjau).
Atšaldyti kiaušinių baltymai gerai išplakami, sudedami į tešlą ir atsargiai išmaišoma:


Blynai kepami įkaitintuose riebaluose.


Į stalą knygoje rekomenduojama patiekti su grietine ar kastiniu :)

2010 m. rugpjūčio 13 d., penktadienis

AROMATINIS ACTAS

Su česnakinių laiškų ir agurklių žiedais. 
Nepaslaptis, kad actą bei aliejų galima gardinti įvairiausiomis žolėmis. Tradiciškai aliejus, arba actas skaninami bazilikais, rozmarinais ar kitomis provanso ir neprovanso žolėmis. Labai geras ir naudingas dalykas. Tačiau kadangi prieskonių darže auga ne vien populiariosios žolės, bet ir tos, kurioms mažiau skiriama dėmesio, paįvairinimui kartais pasigaminu acto su česnakų kvapu ir skoniu ar švelniu agurkų aromatu. Žydintys česnakinių laiškų žiedai, turintys salstelėjusio česnakų skonio ir kvapo, ne tik puošia gėlynėlį - daržinėlį, bet tinka gardinti ir puošti ne vien salotas, bulvių ir mėsos patiekalus. Jie puikiai rausva spalva nudažo baltą actą ir suteikia jam lengvą česnakų aromatą ir skonį. Tereikia saują žiedų užpilti baltojo vyno actu ar įprastu actu ir palaikyti bent dvi - tris savaites (kuo ilgiau, tuo geriau). Iškošus turėsime rausvos spalvos aromatinį actą:


Vaistinė agurklė, kaip ir daugelis vaistinių augalų gerina kraują, varo šlapimą, mažina kosulį, todėl vartojama sergant bronchitu. Taip pat ji padeda sergant reumatu, širdies ir inkstų ligoms. Agurklė buvo žinoma jau senovėje ir buvo vadinama „Wohlgemutsblume“ (sveikos sielos gėle), nes šio augalo antpilus vartodavo kaip nuotaiką gerinančią, depresiją mažinančią priemonę, gardindavo vyną. Agurklės sėklų aliejus, kaip ir nakvišų - moters jaunystės eliksyras.
O aš agurklės žiedais puošiu salotas ir pyragus, gardinu šaltibarščius ir gaminu agurklių actą. Vienu kartu labai daug žiedų nepriskinsi, nebent iš po žiemos pridygsta šimtai kerų ir nieks jų neretina. O šiaip, agurklė kasdien skleidžia tuntą vis naujų žiedelių, todėl tenka jų paskinti po saują kasdien ir vis papildyti stiklainį su actu, kol prisipildo pilnas. Po dviejų - trijų savaičių ar dar ilgesnio laiko turiu kvapnų ir rausvą actą (su melsvu atspalviu):



Gardinam viską, pagal išmonę ar kaip įprastai...:)

2010 m. rugpjūčio 12 d., ketvirtadienis

GIMTADIENIO PYRAGAS


14 -ojo gimtadienio. Su karameliniais Daim šokoladukais.

Turėjom pirmadienį tokią šventę. Smagus filmas,  boulingo partija ar net visos trys, šiltai gaivi, bet labai nerami jūra, lengvas kamuolys ir šventinė vakarienė. Toks buvo mūsų su jaunėliu pirmadienis. Širdį džiugina tai, kad dar gali tokį laiką praleisti su savo visai jau nebevaikiško amžiaus vaikais, dar skiriančiais dėmesio savo tėvams...
Pyragą kepiau pagal užsakymą, kurio pagrindinė mintis labai aiški - turi būti šokoladinis ir taškas. O buvau nužiūrėjus tokį truputį mandresnį, su DAIM šokoladukais, jei tokie kam yra žinomi. O ne kuriems labai žinomi ir skanūs. Tokie plonyčiai, tiesiog traškios karamelės, padengtos plonu šokolado sluoksniu. Vat šite pyragui pridavė ypatingą skonį. Kadangi originale tai nėra šokoladinis, turėjau paversti jį "brauniu". Gavosi turtingas, sultingas ir su karamele, kuri skaniai "nusėdo" ant dugno . Buvo įvertintas ne vieno ir net ne trijų ragavusiųjų. Labai vertas gimtadienio...


Reikia:
200 g miltų;
1 šaukštelio (su kaupu) kepimo miltelių;
1/4 a.š. druskos;
300 g Daim šokoladukų;
100 g migdolų (nuplikytų, nuluptų ir nelabai smulkiai sumaltų);
200 g sviesto;
200 g rudojo cukraus;
100 g paprasto cukraus;
4 dideli kiaušiniai;
100 g tamsaus šokolado;
2 šaukštai kakavos miltelių;
šaikštelis vanilinio cukraus;
250 ml natūralaus jogurto.

Daim'us sutrupinti peiliu, tik ne per smulkiai:


Sviestą išlydyti su šokoladu ir ištrinti (išplakti) iki purumo su cukrumi (ir ruoduoju, ir baltuoju), po vieną įmušti kiaušinius, gerai išmaišant (išplakant) po kiekvieno. Įmaišyti jogurtą. Miltus sumaišyti su kakava, vaniliniu cukrumi, kepimo milteliais, druska ir švelniai įmaišyti į skystąją tešlą. Įmaišyti riešutus. Įmaišyti Daim gabalėlius. Tešlos nepermaišyti. Supilti į pyrago formą...


...ir pašauti 180 laipsnių kaitros orkaitėn. Svarbu, kad pyragas neperkeptų ir netaptų sausas, tačiau neturi būti per daug skystas vidury. 50 - 50 minutės kepimui buvo idealu. Geriausias būdas patikrinti - sausas medinis pagaliukas.
Ataušinti ir papuošti (aš užpyliau cukraus pudros - citrinos sulčių glajumi ir apibarsčiau kapoto šokolado gabalėliais).


Labai rekomenduoju...:)


Adaptuota pagal čia.

2010 m. rugpjūčio 5 d., ketvirtadienis

AGRASTŲ TARTA SU KONDENSUOTU PIENU

Na, žinokit, tokios liūties, kokia prasinešė užvakar, dar nebuvau regėjus...Jau taip viskas plaukė ir skendo, žolė ir ta nespėjo gerti, išėjus basom ant pievos, pėdos gaivinosi pilnai panirusios po vandeniu! Mažųjų pomidoriukų didelio vazono paviršiuje net po paros  laikėsi klanas vandens, vadinasi žemė tiek persisunkė, kad perteklius nebesusigėrė! O kad atvėso, tai tikra palaima. Kažkaip sunku patikėti, kad vakar vakare minant dviračiu maršrutu Karklė - Melnragė - Karklė prie plius dvidešimt reikėjo apsirengti, nes jau tipo šalta...
O kas poilsiauja Juodkrantėj, džiaugiasi neišpasakytai šilta ir švaria jūra. Žiauriai šilta. Nebent po perkūnijos ir liūčių povandeninės srovės viską sumaišė.
Ot vasara, vakarai vis vien tokie ramūs, kad jau galvoju, ar bebus tokių vėjo gūsių, prie kurių esam pripratę...

Nesu didelė agrastų mėgėja. Ir namiškiai jų nevalgo. Bet šiemet poveikį ko gero daro kvailiojanti gamta. Gaudom kiekvieną vasaros akimirką, norisi visko atsivalgyti. Užraugiau agrastų vyną ir iškepiau dar vieną tartą. Rūgštūs agrastai, saldus kondensuotas pienas - visai nieko derinys gomuriui...



Reikia:
100 g šalto sviesto;
100 g miltų;
50 g krakmolo (apie 2 šaukštus);
žiupsnelis druskos;
1 kiaušinis;
1 l agrastų;
dėžutė (apie 385 g) saldinto kondensuoto pieno.

Sviestą, miltus, krakmolą ir druską plakti elektriniu plakikliu, kol susiformuos trupiniai. Įmušti kiaušinį ir dar paplakti iki vientisos masės. Miltuotomis rankomis tešlą suspausti į kamuolį, pridengti plėvele ir patalpinti šaldytuvan kokiai valandai.
Iškočioti ir iškloti tartos formą (22 - 24 cm skersmens). Subadyti ir kepti 200 laipnsių kaitros orkaitėje apie 15 - 20 minučių.
Agrastus nuvalyti (nupešioti barzdeles ir nutraukyti kotelius) ir suberti ant tartos. Užpilti kondensuotu pienu išmaudant jame beveik kiekvieną uogelę.


Kepti dar apie 20 - 30 minučių arba kol agrastai suminkštės ir kraštai paruduos.
Būtinai ataušinti.
Kažkaip tikėjausi, kad kondensuotas pienas bent šiek tiek karamelizuosis, bet laiko tam reikalui, matyt, buvo per mažai. Buvau priversta dar šiltos tartos pusę atpjauti (saviems saldapickiams), likusi nukeliavo vakarojimui pas kaimynus. Kol šiltas, šis pyragas griuvo iš formos. Bet vat pilnai atvėsęs puikiai pjovėsi. Kondensuotas pienas sustingo ir dailiai "suklijavo" uogas. Uogų, kaip visuomet, padauginau, siūlyčiau imti kiek mažiau ir tik vienu sluoksneliu padengti tartos pagrindą...:)


Galvoju, kad čia labai tiktų tuos agrastus užpilti ne kondensuotu pienu, bet karamele, kurios gaminimu dalijosi Eglė. Įtariu, kad būtų velniškai skanu, tik reik pabandyti...  

Šaltinis čia.



2010 m. rugpjūčio 3 d., antradienis

VIŠTIENOS KEPENĖLIŲ PAŠTETAS

Turbūt kiekvienas turi savąjį pašteto gamybos būdą. Su parduotuviniais nėr ko ir lyginti. Kai kartais užsimaniusi pašteto, prekybos centruose pažiūriu jo sudėtį, beveik visada dedu atgal. Arba, kai labai norisi ar reikia, imu užsimerkusi ir negalvoju. Tik žinau, kuris mano skoniui mielesnis ir tiek. Užtat naminio galima valgyti ir valgyti...Ypač, kai daržovės ir kiti reikalingi pagardai prasideda mano mėgstamu žodžiu "šviežia", kas reiškia ką tik iš daržo ar šios vasaros derliaus.
Gal nieko nauja ar nieko ypatinga, tiesiog aš viską sudedu į skardą ir iškepu vienu kartu....


Reikia:
200 - 300 g vištienos kepenėlių;
10 mažų šviežių svogūnų galvučių (arba viena - dvi didesnės įprastos galvos);
pora skiltelių šviežio česnako;
česnakinės druskos;
dvi šviežios morkos;
100 g plonai supjaustytos šoninės juostelių;
sauja šviežios čiobrelių žolės;
taurelė brendžio;
pagal skonį druskos ir maltų pipirų;
gabalėlio sviesto;
aliejaus.

Kepenėles nuploviau, sutvarkiau (kiek įmanoma, nupjausčiau plėves) ir apibarsčiau česnakine druska. Sudėjau į aliejumi pašlakstytą skardą. Nuvalytas morkas ir svogūnus supjausčiau stambesniais gabalėliais ir kartu su česnakais išdėliojau šalia. Įterpiau šoninės juosteles. Apibarsčiau čiobreliais. Dar pašlaksčiau aliejumi ir įdėjau kepti į 200 laipsnių kaitros orkaitę 10 - 15 minučių arba kol suminkštėjo morkos.


Baigiant kepti, šliukštelėjau brendžio ir dar palikau keletai minučių. Išėmus iš orkaitės, ataušinau ir viską, kas buvo skardoje sumaliau mėsmale. Supyliau kepimo skysčius. Gerai išsukau šaukštu, dar pagal skonį pagardinau druska (nuo šoninės beveik nereikėjo), pipirais. Sukrėčiau į puodelius ir užpyliau lydytu sviestu. Viskas!

PORTUGALIŠKI PYRAGAIČIAI ARBA...

..."Pasteis de Nata". Su plikytu kremu ir iš sluoksniuotos tešlos.
Visiškai paskutinę akimirką talpinu receptą, skirtą Portugalijos virtuvės savaitei. Jūros šventė, puikus oras, susitikimai su bičiuliais ir draugais, kelionė sostinėn - ypač intensyvi praeitos savaitės pabaiga neleido prisėsti prie kompiuterio, o juo labiau sukiotis virtuvėje.
Kad Portugalijoje gausu patiekalų iš menkės, žinau, nors pabuvoti dar neteko...Menkės pyragėliai laukia eilėje, tik jau ne šiai savaitei. "Pasteis de Nata" - sugalvota labai seniai dviejų seserų iš Mosteiro do Jeronimos vienuolyno, esančio netoli Lisabonos. Tuo metu pyragaičiai buvo vadinami "Pasteis de Belem", mat vienuolynas yra Belem miestelyje. Receptas buvo laikomas paslaptyje ir tik maždaug 1837 m. buvo atidaryta vienuolyno parduotuvėlė, kur buvo pradėta pardavinėti šiuos pyragaičius, kad surinkti lėšų vienuolyno statybai, trukusiai šimtmečius. Šiandien vienuolynas įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą, parduotuvėlė vis dar veikia, o pyragaičiai vis dar pardavinėjami. Tad vykstant į Portugaliją ir lankantis Lisabonoje, belieka užsukti ir paragauti originaliųjų "Pasteis de Belem" ( likusioje šalies dalyje žinomų kaip "Pasteis de Nata") bei apsilankyti vienuolyne... 
Internete užmatyti receptai nesudėtingi. Daugelyje jų naudojama šaldyta sluoskniuota tešla, tik ją reikia labai plonai iškočioti, susukti, supjaustyti ir suformuoti dubenėlius, kuriuos pripildyti plikytu kremu. Galima ir patiems gaminti, tačiau tuomet tai šiek tiek užtruks (tas kočiojimas ir šaldymas...)


Reikia (maždaug 12 pyragaičių):
Lakštą sluoskniuotos tešlos (atitirpintos, aš naudojau tą, kur įpakavime du dideli lakštai);
maždaug dviejų stiklinių pieno (vienos stiklinės pilnos ir antros apie 3/4);
1/4 stiklinės grietinėlės;
4 kiaušinių trynių;
3 šaukštų cukraus;
žiupsnelio druskos;
2 šaukštų miltų (aš naudojau kukurūzų krakmolą);
cinamono lazdelės (naudojau 0,5 a. š. malto);
tarkuotos citrinos žievelės;
vanilinio cukraus.

Tešlą labai plonai iškočioti (maždaug 0,4 cm storio) ir suvynioti į ritinį (kaip ilgą cigarą). Nepalikti per didelių oro tarpų, bet ir nesusukti per tampriai. Supjaustyti maždaug 4 cm ilgio gabalėliais. Tuomet pirštu įspausti kiekvieno gabalėlio susuktą viduriuką ir suformuoti (nulipdyti) tarsi dubenėlį, kurį įdėti į keksiukų (ar panašią) formą ir išspaudyti. Taip išlipdyti visą tešlą, kol bus užpildytos visos formelės:


(Kol pagaminau kremą, užpildytą formą patalpinau šaldytuvan).
Kremui puode sumaišyti pieną, grietinėlę, cukrų, druską, trynius, vanilę, cinamoną ir miltus. Gerai išplakti ar išmaišyti (dar nekaitinti), kad neliktų gumulėlių. Pridėti citrinos žievelės ir nuolat maišant užkaisti. Kaitinti iki užvirimo, kol kremas sutirštės (nuolat maišyti!). Svarbu, kad kaitinama būtų pamažu, kitaip trynius gali sutraukti. Pavirinti vos minutę, kol gausis vienalytis pudingas. Ataušinti. kad nesusiformuotų plėvelė, ant paviršiaus uždėti maistinę plėvelę, kuri ataušus puikiai nusiima:


Ataušusiu kremu užpildyti 2/3 formelių...


...ir pašauti orkaitėn (160 laipsnių) 15 - 25 minučių, kol tešla šonuose dailiai paruduos (svarbu, kad tešla gerai iškeptų). Patiekti šiltus ar visai atvėsusius, pabarsčius cinamonu, o jei dar prie Madeiros...:)
Kai kur radau, kad keptikaip tik reikia labai didelėje kaitroje, kad kremo paviršius stipriai paruduotų - pasviltų. Vieni mėgsta tokius, kiti - švelniai geltonu paviršiumi...

Šaltinis čia.