KIAUŠINIŲ MARGINIMAS

Velykinių kiaušinių marginimas yra tarsi loterija. Tarsi laimėjimas, kuris priklauso visai ne nuo jums skirtos laimės. Ir tikrai ne nuo ypatingų priemonių ar stebuklingų augalų. Priemonių tereiks pačių įprasčiausių. Tai priklauso nuo jūsų nuotaikos, nusiteikimo, vidinės ramybės, susikaupimo, norų ir laisvo laiko atsargų. Nuo to, kaip stipriai šį procesą sureikšminsite. O tuomet jau galima sakyti, kad visame tame yra magijos...
Praėjusį pavasarį turėjau pakankamai laisvo laiko, bet dar daugiau noro ir vidinio susikaupimo. Buvau nusiteikusi eksperimentuoti. Visai šiaip sau. Kiaušinių marginimas man buvo lyg meditacija, gydanti ir valanti. Gal todėl taip greit sugijo lūžę kaulai :)

Dalinuosi praėjusių metų patyrimais ir rezultatu, juk Velykos jau tvyro ore!

Pasiruošiu keturis puodus. Į pirmąjį užmerkiu (įpyliau vandens, kad apsemtų) labai daug geltonųjų svogūnų lukštų, kuriuos kaupiau nuo rudens, į antrąjį - šiek tiek mažiau raudonųjų svogūnų lukštų. Palieku, tegul šiek tiek pamirksta. Trečiasis puodas skirtas žaliosios arbatos nuovirui, ketvirtas - ciberžolės miltelių nuovirui. Didžiojo Šeštadienio popietę susikarpau kvadratėliais marlės gabalą. Pasiruošiu jų tiek, kiek ketinu dažyti kiaušinių. Baltus kiaušinius kruopščiai nuplaunu karštu vandeniu, kempinėle patrindama sodos milteliais. Palieku džiūti kambario temperatūroje.
Iš spintelių iškraustau ir susidedu viską, ką randu ir manau, kad tiks - džiovintus rugiagėlių, medetkų ir ramunėlių žiedlapius, ciberžolės miltelius, puodelyje karštu vandeniu nuplikau šiek tiek žaliosios arbatos lapelių ir keletą kinrožių žiedlapių (palaikau, kad suminkštėtų, po to vandenį nupilu). Šalia pasidedu ritę siūlų. Šiek tiek į lėkštę įsidedu išmirkusių ir nugręžtų geltonųjų ir raudonųjų svogūnų lukštų.
Metas pradėti.

Gabalėlį marlės kloju ant stalo. Imu kiaušinį, sušlapinu, apiberiu rugiagėlių žiedlapiais, vynioju į geltonojo svogūno lukštą, po to į marlę ir suvystau siūlu. Kitą tokį pat "rugiagėlių kiaušinį" vynioju į raudonojo svogūno lukštą. Taip pat suvynioju į marlę ir apsuku siūlu. Vieną dėsiu į raudonųjų, kitą - į geltonųjų svogūnų nuovirą, o rezultatas žemiau (tas, tamsiai žalias buvo vyniotas į geltoną svogūno lukštą, o virtas raudonųjų svogūnų lukštų nuovire):

Imu kitą kiaušinį, pusę jo įvynioju į raudoną lukštą, kitą pusę į geltoną ir vėl suvystau.
Dar vieną kiaušinį gausiai apklostau išmirkusiais kinrožių žiedlapiais, tuomet užkloju raudonojo svogūno lukštu ir suvystau į marlę apvyniodama siūlais. Tą patį padarau su kitu, tik įsuku į geltonojo svogūno lukštą. 
Sušlapintą kiaušinį papuošiu medetkų žiedlapiais, žaliosios arbatos išmirkusiais lapeliais, vystau į svogūno lukštą ir į marlę.
Susikarpau geltonojo svogūno lukštą mažomis juostelėmis. Iš visų pusių apkibdau sušlapintą kiaušinį ir įvynioju į raudoną lukštą. Suvystau. Tą patį padarau su dar vienu, tik atvirkščiai, pirma pavolioju raudonojo svogūno lukštų karpiniuose, o suvystau į geltonojo. Vieną dėsiu virti į žaliosios arbatos nuovirą, kitą į raudonųjų svogūnų lukštų nuovirą. Štai, kas gavosi:

Ant marlės gausiai pridedu šlapių svogūnų lukštų. Visaip, įvairaus dydžio gabalėlių, bet kokia tvarka. Užberiu džiovintų ramunėlių. Ir medetkų. Dedu kiaušinį ir suvystau.
Nuo palangės nukerpu saują pipirnių daigų. Ir dar ridikų daigų. Apkibdau šlapią kiaušinį, įmetu lapelį kinrožės, įvynioju į svogūno lukštą. Bet kaip. Suvystau.
Ant marlės pakloju sluoksnį mirkytų žaliosios arbatos lapelių. Negailėdama. Įvynioju kiaušinį ir apsuku siūlu.
Dar vieną kiaušinį sudrėkinu, apiberiu ciberžolės milteliais, apgaubiu svogūnų lukštais ir susuku į marlę bei apvynioju siūlu...

Dirbu tol, kol nebelieka ką vystyti. Medituodama, negalvodama daugiau apie ničnieką, tik apie tai, kas su kuo maišysis ir kaip gali pasikeisti...
Kai visi kiaušiniai suvystyti, padalinu, kiek, kokių ir į kokį nuovirą dėsiu virti. O tuomet jau ruošiu nuovirus.

Pirmąjį puodą su geltonaisiais svogūnų lukštais užkaičiu, įberiu šaukštą druskos ir užvirus, sumažinu kaitrą. Palieku virti 20 - 30 min. 
Į antrąjį, su raudonųjų svogūnų lukštais, taip pat įberiu šaukštą druskos ir gerą saują kinrožių žiedų arbatos (tų pigių, didelių raudonų ir rūgščių džiovintų žiedlapių). Užvirinu ir sumažinusi kaitrą palieku pavirti apie 20 min.

Į trečiąjį puodą įpilu tris stiklines vandens, įberiu šaukštą druskos, tris kupinus šaukštus žaliosios arbatos lapelių ir taip pat užvirinu. Sumažinusi kaitrą, pridengiu ir palieku virti apie 15 min.
Į ketvirtąjį puodą įpilu tris stiklines vandens, įberiu šaukštą druskos ir du kupinus šaukštus ciberžolės miltelių. Užvirinus, sumažinu kaitrą ir palieku vos kunkuliuoti apie 15 min.

Pasibaigus virimo laikui, į kiekvieną puodą švelniai suleidžiu po keletą suvystytų kiaušinių, palaukiu, kol užvirs ir ant vidutinės kaitros verdu 10 min. Laikui praėjus, puodus patraukiu nuo kaitros, o kiaušinius palieku juose per naktį.

Sekmadienio rytą atsikeliu pirmoji. Užsiplikau kavos. Pirmučiausiai išvynioju kiaušinius, išimtus iš nuoviro su raudonųjų svogūnų lukštais ir kinrožių žiedlapiais. Staigmena :) Tikėjausi tamsios, bet tikrai ne žalios dominuojančios spalvos, matyt, nuo kinrožių arbatos reakcijos su raudonais svogūnų lukštais. Spalvos ryškios ir patvarios, kiaušiniai visaip margi:

Gurkšteliu kavos. Imsiu tuos, iš žaliosios arbatos nuoviro. Puikios spalvos! Žalsva, geltona, rausva, žolės žalumo, net mėlyna. Vėl kinrožės įtaka :)

Dabar šie, iš nuoviro su geltonųjų svogūnų lukštais. Tamsūs, ryškūs, su geltonais atspalviais nuo žaliosios arbatos ir ciberžolės bei melsva nuo kinrožių lapukų:

Ir galiausiai, traukiu iš ciberžolės. Tikriausiai, patys blankiausi, nereikėjo visų vynioti į svogūnų lukštus:

Smagu, kad beveik visi margučiai sveiki, suskilo tik pora. Kiaušinius palieku nudžiūti, po to pablizginu aliejumi suvilgyta skepeta ir sudedu į vištelę. Dabar jau tegul džiaugiasi kas nori, o kol visi susirinks šventinių pusryčių, turiu dar šiek tiek laiko rytinei kavai...

Tokia buvo mano pernykštė Velykų magija :) Kaskart atrandu kažką įdomaus. Nebandžiau dažyti kiaušinių su gryna kinrožių žiedlapių arbata, nes daug kur rašoma, kad spalva gaunasi nepatvari ir blanki, tačiau maišyti su kitais augalais, o ypač su svogūnų lukštais, tikrai įdomu. Rezultatas nustebino :)
Šis pavasaris dovanoja Velykoms žalumos ir pirmųjų žiedelių, tad įtraukus dar ir šiuos, galima išgauti dar įvairesnio efekto. Svarbiausiai, suteikti laisvę fantazijai...

Gražių margučių!

"MAKARONINIO" MOLIŪGO SRIUBA

Pavasarį ir ketvirtąjį "vėjo gūsių" gimtadienį pasitinku kukliai, prapjaudama paskutinį puikiai išsilaikiusį, taip vadinamą, makaroninį moliūgą (kaip ten bebūtų, angliškai, spaghetti squash, skamba daug geriau).

Aguročiams gimininga veislė (tokius aš vadinu žieminiais, nes puikiai laikosi net ir kambario temperatūroje) labai įdomi savo minkštimo struktūra, nes iškeptą orkaitėje pašukavus šakute, sluoksniuojasi plonais siūlais, primenančiais spageti makaronus.

Tikrai gaivaus kvapo (kas moliūgams nebūdinga) ir puikaus skonio. Pats paprasčiausias būdas šiuos moliūginius makaronus lengvai pakepti ant sviesto, užbarstyti kietojo sūrio, riešutėlių ir štai jums vegetariškas užkandis :)
Labai gardu tokį sumaišyti su paplaktu kiaušiniu, pagardinti maltais muskatais ir iškepti orkaitėje... Pusryčiams!

Kepto moliūgo makaronus galima aplieti aliejumi, pagardinti prieskoninėmis žolėmis ir valgyti kaip garnyrą arba sutrinti į tyrę ir naudoti pyragams, duonai, sriuboms ir pan. 

Jei turite, kur, būtinai auginkite, auga jie be jokių pretenzijų :)

O ką apie gimtadienį? Žengiu į penktuosius metus, be fejerverkų, ramiai. Žinau, įrašų mažėja, bet tai tik rodo, jog gyvenimas nestovi vietoje. Nepaisant retų mano pasirodymų, jaučiu pareigą padėkoti visiems, kurie komentuoja, dalijasi mintimis ir patyrimais, rūpinasi ir teiraujasi. Rašo laiškelius. Man smagu, kad užsukate, skaitote ir kažką randate sau :) Labai tikiuosi, kad šis tinklaraštis labai neаpsivels voratinkliais. Su pavasariu!

Sriubai:
puse makaroninio moliūgo (apie 1,2 kg su oda, be sėklų)
2 "cielų", nenuluptų ir neišskaidytų galvučių česnako
1 stambios morkos
1 didesnio svogūno
gabalėlio sviesto kepimui
2 vidutinių bulvių
2 - 3 puodelių sultinio
1 - 2 valg. š. džiovintų baravykų miltelių
žiupsnio rūkytos paprikos miltelių
1 arb. š. adžikos
druskos ir maltų pipirų pagal skonį
šlakelio grietinėlės
100 g minkšto sūrio (pvz., brie su graikiniais riešutais)
skrudintų moliūgų sėklų pabarstyti

Nuskustą morką, česnako galvutes, moliūgą (pjūvio puse) dėkite į kepimo popieriumi išklotą skardą, apšlakstykite aliejumi ir kepkite 200 laipsnių kaitros orkaitėje apie pusvalandį (peilis turi lengvai smigti į iškepusio moliūgo odą). Atvėsinkite.

Atvėsusio moliūgo minkštimą iškabinkite šukuodami šakute ir sudėkite į storadugnį puodą. Ten pat išspauskite iškepusių česnakų minkštimus, susmulkinkite keptą morką, įberkite smulkiai sukapotą svogūną, įdėkite gabalėlį sviesto ir viską pamaišydami pakepkite 5 - 10 minučių. Įberkite maltų džiovintų baravykų, rūkytos paprikos miltelių, įdėkite adžikos (jei neturite, keiskite maltais kajeno pipirais) ir išmaišę užpilkite sultiniu. Sriubai užvirus, suberkite smulkintas bulves ir virkite ant vidutinės kaitros, kol šios suminkštės.

Paruoštą sriubą nukaiskite ir sutrinkite elektriniu trintuvu iki vientisos tyrės, tirštumą reguliuokite sultiniu.
Vėl statykite ant viryklės, šiek tiek pakaitinkite, pagal skonį pagardinkite druska ir pipirais, įdėkite smulkinto minkšto sūrio ir palaukite, kol ištirps.

Patiekite su šlakeliu grietinėlės ir žiupsniu skrudintų moliūgų sėklų...

Soti, šildanti ir labai gardi sriuba žiemos pabaigtuvėms :)


O čia staltiesės schema, kuri matyti nuotraukose ir kurią mačiusios anksčiau prašė ne viena skaitytoja:

Mezgėjos supras, kad staltiesė sudaryta iš atskirų kvadratėlių. Schema nesunki, mezginys labai dailus, nors manasis nė iš tolo nepabaigtas...

SUSUKTA BOBA

Su šokolado - migdolų įdaru. Ir kiaušinių dažymas...

Gandrinių proga vakar diena padovanojo krintančias snaiges ir lengvą šaltuką, nors saulėtų dienų pastaruoju metu netrūksta. Danguje mačiau tik keletą porų parskrendančių gulbių...
Šilta tik namie, ypač, kai pasiraitojus rankoves klūpomis plušu minkydama mielinę tešlą. Taip veju jau įkyrėjusios kasdienybės nuobodulį, negalėdama niekur išeiti ir dorai pajudėti. Pasigaminau  natūralaus raugo duonai ir iškepiau puikios ruginės duonos. Nors tai ne pirmas bandymas, bet, matyt, dėl to, kad viską dirbau nuoširdžiai medituodama, gavosi kaip niekad puikiai...
Išbandžiau labai puikią tešlą picai. Iškepiau minkštą ir purią susuktą bobą, labai tinkančią Velykų vaišėms. Dirbu išsijuosusi..
Tai po vieną, tai po kelis ritinėju spalvotus kiaušinius. Repetuoju artėjančioms šventėms. Rimtesnius patiekalus ketinu patikėti vyrui, mat jam pastaruoju metu labai neprastai sekasi virtuvėje - tirpstu iš malonumo kartu leisdama savaitgalio popietes ir pamokančiai stebėdama, kaip nepatyrusios vyriškos rankos kepa nuostabiai minkštą ir sultingą vištą, bando išvirti tobulus Benedikto kiaušinius ir dar keletą nekasdienių dalykėlių, kuriais pastaruosius šeštadienius ir sekmadienius mane lepina. Ar gali būti kas geriau :)

Susukta boba. Šokoladinė, minkšta ir gardi. Tešlai panaudojau receptą iš N. Marcinkevičienės knygos "Metai už stalo" (2009 m.), pagal kurį galima iškepti paprasčiausią, bet tikrai neprasčiausią Velykų pynę. Tačiau aš seniai buvau nusižiūrėjusi, kaip tą pynę susukti truputėlį kitaip. Gražiau, įdomiau ir dar su gardžiu įdaru... Jei tingite "žaisti" (nors prieš Velykas tingėti negalima :) arba neturite laiko tešlos brinkinti šaldytuve, tešlai iškilus, tiesiog padalinkite ją į tris dalis, suformuokite virveles ir supinkite kaip kasą. Šiek tiek pakildinę, patepkite kiaušinio tryniu ir pašaukite kepti... O šis receptas turintiems kantrybės ir mėgstantiems skanesnius kepinius nei paprasta banda.

Reikia:
tešlai:
500 g miltų
250 ml drungno pieno
30 g šviežių mielių
2 kiaušinių
3 valg. š. cukraus
20 g sviesto
žiupsnelio druskos
1 kiaušinio trynio ir kupino šaukšto rudojo cukraus viršui pabarstyti

įdarui:
150 g migdolų
50 g rudojo cukraus
1 - 2 valg. š. cukruotų apelsino žievelių (arba vieno šviežio apelsino geltonosios dalies)
1 a. š. cukraus su vanile
1 kiaušinio
60 g sviesto
100 g juodojo šokolado

Tešlai mieles ištrinkite su šaukšteliu cukraus ir ištirpinkite drungname piene. Paviršių pabarstykite miltais ir pastatykite šiltoje vietoje, kol suburbuliuos, priklausomai nuo temperatūros jūsų aplinkoje, apie 15 - 30 min.

Į dubenį supilkite miltus, likusį cukrų, lengvai paplaktus kiaušinius, pakilusias mieles ir suminkykite tešlą. Minkykite, kol tešla taps vientisa, bet drėgna, minkšta ir šiek tiek lipni (jei galite, darykite tai virtuviniu kombainu), stenkitės miltų daugiau nedėti. Pabaigoje gerai įminkykite išlydytą ir atvėsintą sviestą bei žiupsnį druskos.

Suformuokite rutulį, įdėkite jį į aliejumi pateptą dubenį, pridenkite maistine plėvele ir palikite šiltoje vietoje, kol pasikels dvigubai.

Iškilusią tešlą dar šiek tiek paminkykite, vėl pridenkite plėvele ir dabar jau padėkite į šaldytuvą nakčiai. Šiaip, tešlą šaldytuve galite laikyti nuo 3 iki 12 valandų. Ilgiau - geriau. Šaldytuve tešla lėtai fermentuosis, taps elastinga, gerai kočiosis, o iškepęs kepinys bus minkštas ir purus.

Įdarui migdolus sumalkite kartu su cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki drėgnų trupinių. Suberkite nutarkuotą apelsino žievelę (jei naudosite cukruotas, sumalkite jas kartu su riešutais), įmuškite kiaušinį ir supilkite išlydytą sviestą. Viską gerai išmaišykite.
Šokoladą sutarkuokite arba susmulkinkite elektriniais peiliukais.

Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių kaitros.

Išimkite tešlą iš šaldytuvo (ji turi būti pakilusi ir burbuliuota), šiek tiek paminkykite ir iškočiokite stačiakampio formos lakštą. Stenkitės dirbti greitai, vėsią tešlą formuoti lengviau. Ilgoji stačiakampio kraštinė turėtų būti maždaug dvigubai ilgesnė nei jūsų turimos kekso formos ilgis.
Ant iškočioto pagrindo vienodu storiu užtepkite migdolinį įdarą (pakraščius palikite be įdaro). Ant viršaus užberkite vienodą sluoksnį šokolado.
Dabar stačiakampio ilgąjį kraštą atsargiai suvyniokite kaip vyniotinį (stenkitės ploniau). Šiek tiek patampykite, užspauskite galus ir truputėlį susukite per visą ilgį tarsi virvę, o tuomet perlenkite pusiau. Abi dalis supinkite tarpusavyje.

Paguldykite į kepimo popieriumi išklotą kekso formą, paviršių patepkite kiaušinio tryniu ir pabarstykite ruduoju cukrumi. Pašaukite kepti į įkaitintą orkaitę. Kepkite 50 - 70 minučių, kol dailiai išsipūs, o paviršius paruduos.

Iškepusią bobą gerai atvėsinkite ir tik tuomet pjaustykite...

Puikus minkštas kepinys, toks išliekantis ir po keletos dienų. Laikykite pridengtą, kad nedžiūtų.

Adaptuota pagal N. Marcinkevičienės knygą "Metai už stalo" (2009 m.) ir žurnalą "Food Network Magazine", 2012 m. kovo mėn.


O dabar apie kiaušinius. Praėjusiais metais esu rašiusi apie savo pabandymus dažyti kiaušinius augalais. Apie dažymą šienu skaitykite čia, dažymą juodai, nenaudojant "gelažunių" - čia, dažymą arbatžolėmis ir ciberžole - čia. Visus mano pabandymus vienoje vietoje galima rasti ir kas mėnesį leidžiamame žurnale "Skonių kolekcija". Paskutiniame kovo mėnesio numeryje daug puikių idėjų Velykų stalui :)

Šiemet pabandžiau, kaip dažo džiovinti šaltalankių lapeliai. Seniai buvau skaičiusi, jog tai dažingas augalas ir kad prisidžiovinus lapelių, galima juos naudoti kiaušiniams dažyti. Taip ir padariau. Balti kiaušiniai, pavirę, o po to pamirkę stipriame šaltalankių lapukų nuovire nusidažė tamsiai ir įgavo raštą:

Įdomu tai, kad kiaušinius iš nuoviro ištraukiau vos rusvus, o pabuvę ore, jie ėmė oksiduotis ir patamsėjo. Sakoma, kad į šį nuovirą įbėrus žiupsnį alūno miltelių, kiaušiniai nusidažo aukso geltonumo spalva. Kada nors išbandysiu...

Puikiausiai improvizuoti galima su žaliąja arbata ir tai, ko turime po ranka. Čia kiaušinį, prieš nardindama į žaliosios arbatos nuovirą (2 stikl. vandens, 2 šaukštai arbatžolių, šaukštas druskos; viską pavirinau 10 - 15 min. ir įleidau virti kiaušinį, o po to jį palikau mirkti nuovire per naktį), įsupau į kojinę, pripiltą džiovintų rugiagėlių žiedlapių. Tikėjausi, kad jos taip pat suteiks spalvos, bet suteikė puikų raštą:

O čia, prieš dėdama virti į tą patį arbatos nuovirą, kiaušinį įsupau į svogūno lukštą. Kiek skirtingų raštų ir spalvų!

Kiaušinius dailiai dažo krapų sėklų nuoviras. Nei tai žalsva, nei tai gelsva, priklausomai nuo to, kiek ilgai laikysime nuovire. Į kojinę įmetus džiovintų medetkų, dailiai pasimargino. O į ciberžolės miltelių nuovirą įpylus pora šaukštų šviežių trintų aronijų ir šaukštą acto, tikėjausi išgauti žalią spalvą. Tačiau prireikė dar įberti šaukštelį sodos. Tirpalas gavosi baisiai tamsus ir neaiškios spalvos, bet įleidus virti kiaušinį, o po to jį palaikius nuovire, šis nusidažė žalsvai... Manau, kad tai suveiktų ir be aronijų (čia pravertė senos mokyklinės chemijos pamokos, jog rūgštis, reaguodama su šarmu (t.y. soda) keičia spalvą :) Tą patį būtų galima bandyti su mėlynojo kopūsto nuoviru.

Visi pabandymai daryti su baltais kiaušiniais, į ruduosius ne viskas kimba, bet puikiai nudažo ciberžolė ir stiprus žaliosios arbatos nuoviras (svogūnų lukštai taip pat, žinoma :)

Mano patarimas : prieš dažant kiaušinius, juos būtinai švariai nušveiskite kempinėle su soda. Nuvalysite išorinį apsauginį lukšto sluoksnį ir geriau kibs dažas...

ŠERNIENOS TROŠKINYS

Ir vėl rankdarbiai, mėgstančioms nėrinius.

Šį kart be didelių įžangų, po sočių švenčių ir skubos, norisi poilsio :) Receptas papasakos apie tai, kas buvo skanu ir kuo vaišinau savuosius svečius. Kol iš atminties neištrupėjo gardūs prisiminimai apie gražias šventes...

Reikia:
apie 2 kg šernienos kumpio (jei pasitaikytų su kaulais, šių jokiu būdu neišmeskite)
marinatui:
druskos
3 - 4 šaukštų prieskonių žvėrienai (džiovintų čiobrelių, rozmarinų, grūstų juodųjų pipirų, maltų kmynų, trintų kadagio uogų, kvapiųjų pipirų, kalendros mišinio)
2 - 3 kupinų šaukštų majonezo
troškiniui:
3 morkų
stambios petražolės šaknies
stambios pastarnoko šaknies
3 raudonųjų svogūnų galvučių
poros laurų lapų
3 - 4 stambių česnako skiltelių
šakelės šviežios čiobrelio žolės
150 ml tamsaus alaus ("Guinness")
250 g pievagrybių
alyvuogių aliejaus kepimui
druskos pagal skonį

Mėsą supjaustykite nedideliais kubeliais. Įberkite druskos, prieskonių mišinio ir labai kruopščiai išmasažuokite rankomis. Įmaišykite majonezą (kad pasidengtų visi gabalėliai) sudėkite į dubenį, uždenkite ir padėkite į šaldytuvą, tegul marinuojasi. Laikykite mažiausiai parą, aš marinavau tris paras, žvėrienai tai nekenkia. Jei mėsa pasitaikė su kaulais, kaip ir man, juos taip pat ištrinkite druska ir įdėkite prie mėsos.

Marinuotus šernienos gabalėlius trumpai iš visų pusių apkepkite labai gerai įkaitintame alyvuogių aliejuje. Tik jokiu būdu nekepkite dideliais kiekiais iš kart. Kepkite dalimis, po nedaug, vis įpilant aliejaus, jei reikia, kad kiekvienas gabalėlis šiek tiek apskrustų, bet nepradėtų troškintis savose sultyse.

Apkeptą mėsą sudėkite į gilesnį troškintuvą ar storadugnį, karščiui atsparų puodą su dangčiu. Ten pat įmeskite ir kauliukus, jei tokių esama.

Keptuvėje, kurioje kepėte šernieną, iki minkštumo pakepinkite rupiai sukapotą svogūną, ten pat sudėkite stambiais griežinėliais supjaustytas morkas, petražolę ir pastarnoką. Apkeptas daržovės sudėkite į puodą prie mėsos. Įmeskite peiliu patraiškytas česnako skilteles, čiobrelio šakelę, laurų lapus ir viską užpilkite vandeniu, kad nepilnai apsemtų. Puodą statykite ant viryklės ir užvirinkite. Užvirus, jei reikia, atidžiai nugraibykite susidariusias putas ir supilkite alų. Palaukę, kol užvirs, sumažinkite kaitrą ir troškinkite ant viryklės maždaug valandą (puodo turinys turi vos kunkuliuoti).

Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių kaitros. Iš puodo išimkite kaulus ir suberkite švariai nuplautus pievagrybius (jei stambesni, pasmulkintus). Pagardinkite druska, jei reikia ir patalpinkite į orkaitę (į apatinį trečdalį). Troškinkite dar 1,5 - 2 valandas arba kol mėsytė taps visiškai minkšta ir gardi. Paragaukite, ar nieko netrūksta.

Patiekite su bulvių koše, marinuotais agurkėliais ar natūraliais rudaisiais ryžiais...

Labai kvapni ir minkštutė laukinė mėsa, už kurią ir vėl esu be galo dėkinga dosniems medžiotojams. Kitą dieną šernienos likutis sustingo drebučiuose - toks puikus ir stiprus išvirė troškinys...



Nežinau, kaip jums, bet man po Kalėdų ir Naujųjų visuomet labai liūdna ir niūru. Ypač, kai už lango ištisai viskas mirksta lietuje. Tris ilgus mėnesius teks laukti, kol pajausime akivaizdų prašviesėjimą, turiu galvoje dienų ilgėjimą. Akys ilgisi spalvų, uoslė - kvapų, kaulai - šilumos :) Gėlių žiedus žiemą man atstoja nėriniai. Šį kart patraukė link alyvinės, taip sugalvojau papuošti stalą Naujųjų sutiktuvėms, mat mūsų vakarėlio tema buvo "violetinė" :) 

Mintyse uodžiam alyvų kvapą, gėrimės origami drugeliais ir vejam šalin apsiniaukusias mintis...

Ir, kaip visuomet, schema, jei kiltų noras paaukoti vieną vakarą:

Pirštų mankštai, origami drugelių lankstymas:

BALTOJO ŠOKOLADO IR ŠAKOČIO GARDĖSIS

... ir Kalėdinės idėjos, mėgstančioms nėrinius...

Su lig pirmosiomis gruodžio dienomis pajūryje pagaliau lietų pakeitė šaltukas, o žemę ir medžius nuklojo purus sniegas. Pirmą kartą!

Žiauriai smagu, nes kur balta, ten daugiau ir šviesios nuotaikos... Dabar jau tikrai norisi galvoti apie Kalėdas, apie tai, kuo pamaloninti  šventėms namo sugrįšiantį studentą (kaip man patinka tie mūsų nuolatiniai "pablevyzgojimai" telefonu :), apie tai, kaip norėsiu išgirsti ir pamatyti jaunojo gitaristo pasirodymų (nes jis tobulėja šviesos greičiu!), apie tai, kaip pasiilgau draugų (ir kada pasikeis tas nuolat skubančių, susiraukusių, pavargusių ir nuolat į reikalus panirusių žmonių įvaizdis?) ir dar apie daug daug kitokių gerų dalykų...

"Kvadratėliai su baltuoju šokoladu ir "amaretti" sausainiais" - taip vadinasi šis skanėstas knygoje "Šokoladas". Tik žymiuosius migdolinius sausainius šį kart pakeičiau ne mažiau garbės pelniusiu lietuviško šakočio trupiniais, vietoj migdolų drožlių įdėjau traškių braziliškų riešutų, bertoletijomis vadinamų, ir vietoj cukruotų vyšnių įbėriau džiovintų spanguolių dėl rūgštelės. Puikiausias šokoladinis skanėstas! Šį kart beveik visą, lyg didžiulį prizą, suragavo mano vyras, matyt, taip stipriai visa tai atitiko jo skonio receptorius :) Gardėsis baltojo šokolado mylėtojams. O gal dovana saldumynų mėgėjams artėjančių švenčių proga? Spręskite patys...

Reikia:
300 g sulaužyto baltojo šokolado
150 g supjaustyto sviesto (naudojau tik 100 g, tiek tikrai užtenka)
60 ml riebios grietinėlės
90 g sutrupintų "Amaretti" sausainių (arba 100 g sutrupinto šakočio, geriau padžiūvusio, kietesnio)
2 šaukštų kokosų drožlių
100 g stambiai sukapotų vyšnių cukrintinių (arba tiek pat džiovintų spanguolių, šios priduos rūgštelės)
50 g skrudintų migdolų drožlių (vietoj jų įdėjau 100 g bertoletijų riešutų ir manau, kad labai tiks makadamijos)

Nedidelę, 20 cm kvadratinę kepimo formą išklokite kepimo popieriumi.
Baltąjį šokoladą ištirpinkite su sviestu ir grietinėle vandens garų vonelėje. Maišydami suberkite stambiai sutrupintą šakotį, kokoso drožles, spanguoles ir riešutus, kol gerai išsimaišys.
Šaukštu sudėkite tešlą ant paruoštos kepimo formos ir vienodai paskleiskite. Mažiausiai 4 val., o geriausiai, per naktį, palaikykite šaldytuve, kad gerai sustingtų.
Pjaustykite peiliu, prieš tai panardinę jį į karštą vandenį...

Šakočio trupinių tikrai galima berti daugiau, kokį 150 g, o gal net visus 200 g.


O dabar idėjos mėgstančioms rankdarbius. Mano Kalėdos dažnai būna žvaigždėtos :) Кalbu apie žvaigždelių formos nėrinius, kurių tamsiais, prieššventiniais vakarais esu prinėrusi per keletą pastarųjų metų. Mėgstu tokiomis puošti šventinį stalą,  lėkštę, kalėdinę eglę, prikabinti prie dovanos ar tiesiog, padėti po žvakide... Jaukesniems namams :)

Iš mažesniųjų, jas sumezgant, galima padaryti didelę visai neprastą žvaigždę Kalėdiniam stalui puošti.

Tradicinės, bet vis vien žavios penkiakampės. Svarbiausiai, kad greit ir nesunkiai nuneriamos...

Dailutės, daugiau snaigę nei žvaigždelę primenančios:

Sudėtingesnės, reikalaujančios truputėlį daugiau ne tik laiko, bet ir kantrybės:

O dabar schemos.

Šios schema truputį paplaukusi, bet nesunkiai suprantama:

Ir sudėtingiausiųjų. Mažos:

Ir didesnės:

Smagių vakarų!