MOLIŪGŲ SĖKLŲ - MEŠKINIŲ ČESNAKŲ UŽTEPAS

Nors pavasaris šaltas ir žvarbokas vėjas nuo jūros vis neleidžia skleistis žalumai, prisėsti ant suoliuko saulės atokaitoje čiulbant varnėnams, vis vien labai smagu. Pilnai pasiruošiau dviračių sezonui, jau nebesulaukiu šiltesnių dienų, važiuosiu į pajūrio mišką dilgėliauti.

Tačiau labiausiai pavasarį laukiu, kol turguje pasirodys pirmieji meškinių česnakų lapeliai, jauni lapeliai ypač gardūs. Jau ne pirmus metus pagal austrų žolininkės M. Treben receptą gaminu jų antpilą - gerą šūsnį šių lapų susmulkinu ir užpilu degtine, kad apsemtų ir palieku tamsioje vietoje dviems savaitėms. Nukošiu ir kasdien išgeriu po arbatinį šaukštelį su vandeniu. Anot žolininkės, toks antpilas valo kraujagysles, gerina žarnyno darbą ir stiprina visą organizmą.

Meškinio česnako lapus įprasta naudoti salotoms (ypač skanu su virtais kiaušiniais), omletams, susmulkintus skanu maišyti į bulvių košę, itališkų virtinukų gnocchi tešlą ar sriubas.
Aš jaunų lapelių įmaišiau gamindama moliūgų sėklų užtepą, kurį drąsiai būtų galima vadinti pikantišku moliūgų sėklų sviestu. Sodriai žalios spalvos užtepas puikia laikosi šaldytuve ir tinka beveik visur - tepimui ant duonos, skrebučio ar trapučio, virtiems kiaušiniams įdaryti, tirštoms sriuboms gardinti, žaliems "gnocchiams" gaminti, makaronams bei avinžirnių maltinukams "falafeliams" gardinti! Ši masė patiekalus natūraliai nudažo vaiskiai žalia spalva...

Reikia:
apie 60 g moliūgų sėklų
saujos jaunų meškinių česnakų lapelių
4 valg. š. moliūgų sėklų aliejaus
druskos pagal skonį
2 - 3 valg. š. citrinų sulčių
1 arb. š. klevų sirupo
1 valg. š. virinto vandens
ypač tyro alyvuogių aliejaus

Moliūgų sėklas švelniai paskrudinkite sausoje keptuvėje, kol ims traškėti, kvepėti ir truputėlį išsipūs. Stebėkite, kad nepradėtų degti. Atvėsinkite.

Viską, išskyrus vandenį sutrinkite elektriniu trintuvu iki vientisos kreminės tekstūros. Jei masė per tiršta, įpilkite vandens. Paragaukite, jei reikia, dar pasūdykite ar įpilkite citrinų sulčių. Sukrėskite į sandariai uždaromą stiklainį, paviršių išlyginkite ir užpilkite šlakeliu ypač tyro alyvuogių aliejaus, jis puikiai užkonservuos. Laikykite šaldytuve ir suvartokite per 10 - 14 dienų.

JUODŲJŲ RYŽIŲ SALOTOS SU TREŠNĖMIS

Šioms gaivioms ir be galo gardžioms salotoms tinka ir vyšnios, tačiau saldžios, sultingos ir didžiulės trešnės su vitaminų ir ląstelienos kupinais juodaisiais ryžiais, kurie išvirę pasidaro purpuriniai, dera nuostabiai. Tiesa, vietoj salotų, jei turite, naudokite kale, lapinius kopūstus, prieš dedant į salotas, šiek tiek juos pamasažavę rankomis su šlakeliu aliejaus ir žiupsniu druskos. Man nepavyksta jų užauginti, vis sukramto kokie nors daržo gyventojai. Salotų masažuoti nereikia. Vietoj fetos sūrio naudojau sūryme, o po to moliūgų aliejuje marinuotą lietuvišką varškės sūrį. Šios vasaros atradimas!

Reikia
50 g juodųjų ryžių
puodelio didelių trešnių
saujos jaunų salotų (arba kale lapų)
pusės mažo raudonojo svogūno
keletos mėtų lapelių
nedidelio žiupsnio šviežių petražolių
1 - 2 valg. š. raudonojo vyno acto
1 - 2 valg. š. ypač tyro alyvuogių aliejaus
druskos ir traiškytų pipirų pagal skonį
gabalėlio fetos (arba sūryme, o po to aliejuje marinuoto varškės sūrio)

Trešnėms išimkite kauliukus.
Ryžius išvirkite šiek tiek pasūdytame vandenyje (santykiu 1:4), virkite vis paragaudami, ryžiai neturi sukristi ar sulipti, bet turėtų išlikti traškūs. Perliekite šaltu vandeniu ir gerai nusunkite.
Į lėkštę sudėkite salotų lapelius, ant jų suberkite ryžius, o ant šių - trešnes. Užbarstykite smulkiai kapoto svogūno, smulkintų mėtų ir petražolių, apšlakstykite actu, pagardinkite druska ir pipirais. Galiausiai, pabarstykite smulkintu sūriu ir apšlakstykite alyvuogių aliejumi. Švelniai permaišykite ir skanaukite!

Idėja iš "Feasting at Home"

ANAKARDŽIŲ RIEŠUTŲ UŽTEPAS SU KRAPAIS

Kai net ir nedidelėj lysvėj krapai ima bujoti lyg išprotėję, vis galvoju, ką tokio gardaus ir įdomesnio su jais nuveikti, kol neperaugo. Įvairiausi žalumynų pesto - vienas būdų tai padaryti. Šį kart labai magėjo pabandyti su anakardžių riešutais. Iš šių riešutų veganai ir vegetarai gamina pieną, sviestą, grietinę, varškę, įvairiausius užtepus ir naudoja kaip pagrindą pyragams. Keletą valandų pamirkyti ir sutrinti į pastą, šie naudingų medžiagų pritvinkę riešutai kartu su didelių šūsniu šviežių ir sultingų krapų sukuria švelnios tekstūros gardų  ir gaivų kreminį užtepą, kurio paragavus, norisi spėlioti, iš ko gi čia pagaminta. Pestu tai galbūt ir negalėtų vadintis, nes tai pagardai, kurių pagrindą sudaro žalumynai. O čia pikantiškas riešutų užtepas su krapais, pagardintas česnaku ir tarkuotu Džiugo sūriu. Labai gardus ir netikėtas derinys!

Reikia
100 g anakardžių riešutų
1 česnako skiltelės
druskos ir maltų pipirų pagal skonį
2 - 3 valg. š. citrinos sulčių
geras šūsnis šviežių krapų  (jei mėgstate krapus, jų tikrai negailėkite)
2 - 3 valg. š. tarkuoto sūrio Džiugas

Riešutus pamirkykite šaltame vandenyje apie 3 - 4 valandas. Ilgiau nereikia. Nusunkite ir suberkite į elektrinį trintuvą kartu su česnaku, šiek tiek pasmulkintais krapais ir citrinų sultimis. Sutrinkite iki tyrės. Suberkite tarkuotą sūrį ir dar šiek tiek patrinkite. Pagal skonį pagardinkite druska ir maltais pipirais, jei reikia, dar įpilkite citrinų sulčių. Sukrėskite į indelį ar nedidelį užsukamą stiklainį ir padėkite į šaldytuvą. Po valandėlės skanaukite su baltos duonos skrebučiais, trapučiais, sausučiais, duonos lazdelėmis, šviežiomis morkytėmis ir pan. Skanaus!

Šią vasarą džiaugiuosi dar nebandytomis auginti gėlėmis, skeltažiedžiais. Nuostabūs žiedeliai, savo forma primenantys orchidėjas, dar vadinami "vargšų orchidėjomis" arba "drugeliais". Žydi ilgai ir gali papuošti bet kurių vienmečių kompozicijas... Tikros gražuolės!

ŠALAVIJŲ ŽIEDŲ TRAUKTINĖ

Labai myliu šalavijus, gaiviai kvepiančią žolę, gausiai žydinčią mėlynais žiedeliais. Kiekvieną vasarą gausiai prisidžiovinu šalavijų lapų, o patį krūmą, vešintį pas mane gal kokius ketvirtus ar penktus metus, apdengiu, mat žiemą linkęs apšalti, vis tik šiltų kraštų gyventojas!

Tikriausiai, visi žino, kad šalavijai labai praverčia peršalus, kosint, o ypač užkimus, kas dažniausiai aktualiausia man. Be to, jų visuomet turėtų būti moterų, vyresnių nei keturiasdešimties, namuose :) Šalavijai labai veiksmingai mažina prakaitavimą (ypač naktinį), stimuliuoja nervų sistemą ir atmintį, reguliuoja hormonų pusiausvyrą...
Žolininkas A. Vasiliauskas iš šalavijų žiedų, degtinės ir vandens pataria pasigaminti antpilo ir vartoti amžiui prailginti bei nervams gerinti :)

Karštą vasarą nepernešantiems karščių (tokiems kaip aš) siūloma ant šalavijų žiedų užpilti balto ar raudono vyno, mat toks gėrimas, geriant po keletą gurkšnelių, stimuliuoja kraujotaką :)
Aš vandens į trauktinę nepyliau, bet įbėriau papildomai rudojo cukraus. Žinokit, gavosi puikaus skonio trauktinė, į kurią dar įmaišius čiobrelių ir šiek tiek mėtų, būtų visiškai panašu į vokiškąjį Jagermeister. Gal gyvenimas ir nepailgės, bet nuotaika, tokio paskanavus, tai tikrai :)

Beje, žydint šalavijams visuomet plikau šalavijų žiedų arbatos. Nupešioju mėlynus žiedelius ir sumetu į puodelį, užpilu vandeniu ir po keletos minučių geriu kvapnią ir gardžią neįtikėtinos spalvos arbatą! 

Trauktinei reikia:
250 ml degtinės
šalavijų žiedų (tik mėlynų žiedlapių, be taurėlapių) tiek, kad degtinė juos apsemtų
2 - 3 valg. š. Demerara cukraus

Šalavijų žiedlapius suberkite į butelį, užpilkite degtine, suberkite cukrų ir gerai pakratykite. Palikite kur nors ant saulėtos palangės 7 - 10 dienų. Nukoškite ir ragaukite...

KIAUŠINIŲ MARGINIMAS

Velykinių kiaušinių marginimas yra tarsi loterija. Tarsi laimėjimas, kuris priklauso visai ne nuo jums skirtos laimės. Ir tikrai ne nuo ypatingų priemonių ar stebuklingų augalų. Priemonių tereiks pačių įprasčiausių. Tai priklauso nuo jūsų nuotaikos, nusiteikimo, vidinės ramybės, susikaupimo, norų ir laisvo laiko atsargų. Nuo to, kaip stipriai šį procesą sureikšminsite. O tuomet jau galima sakyti, kad visame tame yra magijos...
Praėjusį pavasarį turėjau pakankamai laisvo laiko, bet dar daugiau noro ir vidinio susikaupimo. Buvau nusiteikusi eksperimentuoti. Visai šiaip sau. Kiaušinių marginimas man buvo lyg meditacija, gydanti ir valanti. Gal todėl taip greit sugijo lūžę kaulai :)

Dalinuosi praėjusių metų patyrimais ir rezultatu, juk Velykos jau tvyro ore!

Pasiruošiu keturis puodus. Į pirmąjį užmerkiu (įpyliau vandens, kad apsemtų) labai daug geltonųjų svogūnų lukštų, kuriuos kaupiau nuo rudens, į antrąjį - šiek tiek mažiau raudonųjų svogūnų lukštų. Palieku, tegul šiek tiek pamirksta. Trečiasis puodas skirtas žaliosios arbatos nuovirui, ketvirtas - ciberžolės miltelių nuovirui. Didžiojo Šeštadienio popietę susikarpau kvadratėliais marlės gabalą. Pasiruošiu jų tiek, kiek ketinu dažyti kiaušinių. Baltus kiaušinius kruopščiai nuplaunu karštu vandeniu, kempinėle patrindama sodos milteliais. Palieku džiūti kambario temperatūroje.
Iš spintelių iškraustau ir susidedu viską, ką randu ir manau, kad tiks - džiovintus rugiagėlių, medetkų ir ramunėlių žiedlapius, ciberžolės miltelius, puodelyje karštu vandeniu nuplikau šiek tiek žaliosios arbatos lapelių ir keletą kinrožių žiedlapių (palaikau, kad suminkštėtų, po to vandenį nupilu). Šalia pasidedu ritę siūlų. Šiek tiek į lėkštę įsidedu išmirkusių ir nugręžtų geltonųjų ir raudonųjų svogūnų lukštų.
Metas pradėti.

Gabalėlį marlės kloju ant stalo. Imu kiaušinį, sušlapinu, apiberiu rugiagėlių žiedlapiais, vynioju į geltonojo svogūno lukštą, po to į marlę ir suvystau siūlu. Kitą tokį pat "rugiagėlių kiaušinį" vynioju į raudonojo svogūno lukštą. Taip pat suvynioju į marlę ir apsuku siūlu. Vieną dėsiu į raudonųjų, kitą - į geltonųjų svogūnų nuovirą, o rezultatas žemiau (tas, tamsiai žalias buvo vyniotas į geltoną svogūno lukštą, o virtas raudonųjų svogūnų lukštų nuovire):

Imu kitą kiaušinį, pusę jo įvynioju į raudoną lukštą, kitą pusę į geltoną ir vėl suvystau.
Dar vieną kiaušinį gausiai apklostau išmirkusiais kinrožių žiedlapiais, tuomet užkloju raudonojo svogūno lukštu ir suvystau į marlę apvyniodama siūlais. Tą patį padarau su kitu, tik įsuku į geltonojo svogūno lukštą. 
Sušlapintą kiaušinį papuošiu medetkų žiedlapiais, žaliosios arbatos išmirkusiais lapeliais, vystau į svogūno lukštą ir į marlę.
Susikarpau geltonojo svogūno lukštą mažomis juostelėmis. Iš visų pusių apkibdau sušlapintą kiaušinį ir įvynioju į raudoną lukštą. Suvystau. Tą patį padarau su dar vienu, tik atvirkščiai, pirma pavolioju raudonojo svogūno lukštų karpiniuose, o suvystau į geltonojo. Vieną dėsiu virti į žaliosios arbatos nuovirą, kitą į raudonųjų svogūnų lukštų nuovirą. Štai, kas gavosi:

Ant marlės gausiai pridedu šlapių svogūnų lukštų. Visaip, įvairaus dydžio gabalėlių, bet kokia tvarka. Užberiu džiovintų ramunėlių. Ir medetkų. Dedu kiaušinį ir suvystau.
Nuo palangės nukerpu saują pipirnių daigų. Ir dar ridikų daigų. Apkibdau šlapią kiaušinį, įmetu lapelį kinrožės, įvynioju į svogūno lukštą. Bet kaip. Suvystau.
Ant marlės pakloju sluoksnį mirkytų žaliosios arbatos lapelių. Negailėdama. Įvynioju kiaušinį ir apsuku siūlu.
Dar vieną kiaušinį sudrėkinu, apiberiu ciberžolės milteliais, apgaubiu svogūnų lukštais ir susuku į marlę bei apvynioju siūlu...

Dirbu tol, kol nebelieka ką vystyti. Medituodama, negalvodama daugiau apie ničnieką, tik apie tai, kas su kuo maišysis ir kaip gali pasikeisti...
Kai visi kiaušiniai suvystyti, padalinu, kiek, kokių ir į kokį nuovirą dėsiu virti. O tuomet jau ruošiu nuovirus.

Pirmąjį puodą su geltonaisiais svogūnų lukštais užkaičiu, įberiu šaukštą druskos ir užvirus, sumažinu kaitrą. Palieku virti 20 - 30 min. 
Į antrąjį, su raudonųjų svogūnų lukštais, taip pat įberiu šaukštą druskos ir gerą saują kinrožių žiedų arbatos (tų pigių, didelių raudonų ir rūgščių džiovintų žiedlapių). Užvirinu ir sumažinusi kaitrą palieku pavirti apie 20 min.

Į trečiąjį puodą įpilu tris stiklines vandens, įberiu šaukštą druskos, tris kupinus šaukštus žaliosios arbatos lapelių ir taip pat užvirinu. Sumažinusi kaitrą, pridengiu ir palieku virti apie 15 min.
Į ketvirtąjį puodą įpilu tris stiklines vandens, įberiu šaukštą druskos ir du kupinus šaukštus ciberžolės miltelių. Užvirinus, sumažinu kaitrą ir palieku vos kunkuliuoti apie 15 min.

Pasibaigus virimo laikui, į kiekvieną puodą švelniai suleidžiu po keletą suvystytų kiaušinių, palaukiu, kol užvirs ir ant vidutinės kaitros verdu 10 min. Laikui praėjus, puodus patraukiu nuo kaitros, o kiaušinius palieku juose per naktį.

Sekmadienio rytą atsikeliu pirmoji. Užsiplikau kavos. Pirmučiausiai išvynioju kiaušinius, išimtus iš nuoviro su raudonųjų svogūnų lukštais ir kinrožių žiedlapiais. Staigmena :) Tikėjausi tamsios, bet tikrai ne žalios dominuojančios spalvos, matyt, nuo kinrožių arbatos reakcijos su raudonais svogūnų lukštais. Spalvos ryškios ir patvarios, kiaušiniai visaip margi:

Gurkšteliu kavos. Imsiu tuos, iš žaliosios arbatos nuoviro. Puikios spalvos! Žalsva, geltona, rausva, žolės žalumo, net mėlyna. Vėl kinrožės įtaka :)

Dabar šie, iš nuoviro su geltonųjų svogūnų lukštais. Tamsūs, ryškūs, su geltonais atspalviais nuo žaliosios arbatos ir ciberžolės bei melsva nuo kinrožių lapukų:

Ir galiausiai, traukiu iš ciberžolės. Tikriausiai, patys blankiausi, nereikėjo visų vynioti į svogūnų lukštus:

Smagu, kad beveik visi margučiai sveiki, suskilo tik pora. Kiaušinius palieku nudžiūti, po to pablizginu aliejumi suvilgyta skepeta ir sudedu į vištelę. Dabar jau tegul džiaugiasi kas nori, o kol visi susirinks šventinių pusryčių, turiu dar šiek tiek laiko rytinei kavai...

Tokia buvo mano pernykštė Velykų magija :) Kaskart atrandu kažką įdomaus. Nebandžiau dažyti kiaušinių su gryna kinrožių žiedlapių arbata, nes daug kur rašoma, kad spalva gaunasi nepatvari ir blanki, tačiau maišyti su kitais augalais, o ypač su svogūnų lukštais, tikrai įdomu. Rezultatas nustebino :)
Šis pavasaris dovanoja Velykoms žalumos ir pirmųjų žiedelių, tad įtraukus dar ir šiuos, galima išgauti dar įvairesnio efekto. Svarbiausiai, suteikti laisvę fantazijai...

Gražių margučių!

ŠEIVAMEDŽIO UOGŲ SIRUPAS

Ruduo lėtai, bet užtikrintai užsiima sau priklausančią vietą. Kartu atsinešdamas pirmuosius kosulius, čiaudulius ir galvos svaigulius. Ir tuojau pat priverčia pasirūpinti savimi - į šaldiklį įsimesti vieną kitą šermukšnių kekę, pasidžiovinti pusmaišį miškinių erškėčių ar šeivamedžio vaisių, išsivirti gardaus šeivamedžio uogų sirupo.

Jei išskrendantys paukščiai savimi nepasirūpino pirmiau, kviečiu suskubti. Skanus, nežinau, ar čia tik man vienai, vyšnių skonį primenantis tamsus ir sodrus sirupas gali praversti tuomet, kai antpuolį pradės virusai ir kiti panašūs nelabieji. Mat, šeivamedžio vaisiai, kaip ir kvapnūs žiedynai pasižymi prakaitavimą skatinančiu, karščiavimą mažinančiu, priešuždegiminiu poveikiu ir gali pagelbėti mums ir mūsų vaikams peršalus, sergant gripu, bronchitu ar laringitu. O jei dar kaitindami pagardinsite šlakeliu svarainių sirupo - bus kvapnesnis, dar labiau pastiprins ir suteiks jėgų...

Reikia:
1,5 kg uogų (svoris be šakelių)
1 puodelio (250 ml) verdančio vandens
cukraus (tiek, kiek gausis sulčių, o man gavosi 1,3 l, tad ir cukraus reikėjo 1,3 kg)
1 žvaigždinio anyžiaus (jei patinka, o jei ne, keiskite gvazdikėliais, natūralios vanilės ekstraktu, vyšnių ar juodųjų serbentų lapais)

Uogas reikia kruopščiai nuskabyti nuo šakelių ir perrinkti (išrenkant pagedusias ir neprisirpusias. Šeivamedžiai sirpsta nevienodai, vieni krūmai gali būti apkibę visiškai juodomis uogelėmis, o kiti dar pusiau žaliomis. Rinkitės kuo labiau prisirpusias, tokios lengvai skabysis, tiesiog pačios birs nuo šakelių ir bus skanesnės).
Švariai perplaukite po tekančiu vandeniu ir supilkite į puodą. Užpilkite puodeliu verdančio vandens, išmaišykite ir palikite, kol šiek tiek atvės. Sutraiškykite (aš tai dariau bulvių grūstuku) ir išspauskite sultis.
Pamatuokite, kiek gavosi sulčių, kad žinotumėte, kiek prireiks cukraus.
Šeivamedžių sultis supilkite į puodą, suberkite cukrų, įmeskite anyžių (galite pagal skonį įpilti svarainių sulčių, tik nepadauginkite) ir kaitinkite iki užvirimo. Sirupui užvirus, jei reikia, nugraibykite putas ir dar karštą iš kart supilstykite į sterilius užsukamus ar kitaip užkemšamus butelius. Sandariai užsukite ir palikite, kad atvėstų.

Laikykite šaldytuve ir prireikus, duokite po šaukštą ar kitą vaikams, gaminkite arbatą ar gaivų vėsų gėrimą. Labai tinkamas peršalus, kosint ir karščiuojant (vaistinėse toks gerumas nepigiai kainuoja :)

Būkite sveiki!

NASTURČIŲ ŽIEDŲ IR BAZILIKŲ PESTO

Kur dedate bazilikus, kai vasara padovanoja puikų jų derlių? Šią vasarą man šie prieskoniai dera kaip niekad gerai. Vazonuose, loveliuose, namie ant palangės, lauke, tik ne darže. Matyt, dėl nuolatinių vėjų ir šilumos trūkumo, atviroje dirvoje bazilikų užauginti man nepavyksta. 
Aš bazilikų visuomet šiek tiek sušaldau. Šiek tiek sudžiovinu, kad galėčiau maišyti su kitomis prieskoninėmis žolėmis žiemą.

Šiemet pabandžiau pasidaryti bazilikų druskos ir cukraus. Puiki spalva! Ypač druska su violetiniais bazilikais. 

O gaminau paprastai, tiesiog, lygiomis dalimis sumaišiau druskos ir bazilikų lapelių (pvz., stiklinė druskos ir vidutiniškai prikimšta stiklinė lapų), sutryniau rankiniu elektriniu trintuvu iki vientisos masės ir šiek tiek padžiovinau 90 laipsnių kaitros orkaitėje. Tuomet dar šiek tiek palaikiau saulės atokaitoje, kad gerai išdžiūtų ir subėriau į indelius. Toks pat žaidimas ir su cukrumi, tik cukrui sunaudojau žaliosios citrinos ir cinamono kvapo turinčius bazilikus.
Nežinau, kiek ilgai išsilaikys aromatas, manau, kad suvartoti teks kuo greičiau, kadangi spalva laikant šviesoje jau blunka, bet kol kas tai labai puikus pagardas beveik viskam, vietoj įprastos druskos ar cukraus.

Šios vasaros atradimas - bazilikų pesto su nasturčių žiedais, kurie suteikia skanaus aitrumo (tikriausiai, žinote, kad valgomi tiek nasturčių žiedai, tiek lapai, tiek pumpurai, kurie turi liežuvį kandančio aitrumo, šiek tiek primenančio garstyčias ar gražgarstes, be to, tai kalnas vitaminų!). Tad, jei daržo pakrašty ant tvoros ar gėlyno vidury raitosi švarus, nepurškiamas nasturčių krūmas, rekomenduoju pabandyti. Puikus užtepas ant itališkos baltos duonos skrebučio, su pomidoro griežinėliu ir mоcarelos rutuliuku arba pagardas makaronams, picai, o gal vištienos marinatui...

Reikia:
50 g bazilikų lapelių
20 g nasturčių žiedų (apie 30 - 40 žiedų)
2 skiltelių česnako
30 g tarkuoto sūrio "Džiugas"
apie 70 ml tyro alyvuogių aliejaus
2 valg. š. kedro riešutų (migdolai ar saulėgrąžos taip pat tiks)
druskos, maltų pipirų ir citrinos sulčių pagal skonį

Bazilikus kartu su nasturčių žiedais ir aliejumi sutrinkite elektriniu trintuvu iki tyrės. Trinant sumeskite česnaką, sūrį ir riešutus. Tirštumą reguliuokite aliejumi.
Pagal skonį pagardinkite druska, citrinos sultimis ir maltais pipirais. Sukrėskite į užsukamą indelį ir paviršių užpylę šlakeliu alyvuogių aliejaus, sandariai uždarykite. Laikykite šaldytuve ir suvartokite per keletą dienų...

Pagardui vartokite ne vien žiedus, bet ir nasturčių lapus. Jaunesnius, švaresnius ir nepažeistus kenkėjų. Lapai turi daugiau aitrumo nei žiedai.

ŠEIVAMEDŽIO ŽIEDŲ IR BRAŠKIŲ LEDAI

Per Jonines rišau kupoles - mažas vaistingų, valgomų ir tam tikrą magišką galią turinčių augalų puokšteles. Sau, kaimynėms ir draugei. Rišau viena. Tylomis ir medituodama. Iš žydinčių arba dar tik skleidžiančių žiedelius raudonėlių, šalavijų, jonažolių, petražolių, rūtų, valerijonų, peletrūnų, juozažolių ir bebaigiančių žydėti geltonųjų bijūnų. Džiovinimui, kaip gerovės ir apsaugos nuo visokių blogybių simbolį. Iš to, ką radau pas save. Dabar taip viskas žydi ir veši...

Prieš pat Jonines buvo tik ką pradėję skleistis šeivamedžiai. Dviračiu myniau į mišką, skinti šių žiedų. Atradau didžiulę pievą, su žole iki pažastų, su žydinčiomis jonažolėmis, kraujažolėmis ir kaulažolėmis. Su jūra dilgėlių. Žinosiu, kur važiuoti pastarųjų pavasarį. Toje pievoje - ištisi šeivamedžių sąžalynai, matyt, vėjo užsėti. O gal paukščių dėka subujoję. Po keletos šiltų dienų turėtų būti pats jų žydėjimas.

Kaip gaiviai kvepia po lietaus! Viriau šeivamedžio žiedų sirupą ir sukau ledus.
Jei patinka šeivamedžio žiedų kvapas (nes ne visiems jis patinka), patiks ir šie ledai. Kreminiai, susimaišę su trintomis braškėmis... labai vasariški.

Reikia: (apie 1 l ledų)
300 ml riebaus pieno
300 ml grietinėlės
125 g cukraus pudros
1 arb. š. cukraus su vanile
5 kiaušinio trynių
apie 10 šeivamedžio žiedynų (žiedų kekių)
300 g šviežių braškių
1 - 2 šaukštų cukraus (braškėms)

Į prikaistuvį supilkite pieną, grietinėlę, įberkite apie 80 g cukraus pudros, sudėkite nuo stiebelių nukarpytus šeivamedžio žiedus (karpykite tiesiai virš puodo, kad visos žiedadulkės, kurios suteikia ne tik skonio ir kvapo, bet ir spalvos, subyrėtų į pieną) ir užkaiskite. Kaitinkite vis pamaišydami ant mažos kaitros iki užvirimo, tik neužvirinkite. Nukelkite nuo viryklės ir palikite, kol sutrinsite trynius.

Kiaušinių trynius išplakite su likusiu cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki purumo. Pieno mišinį nukoškite ir pamažu, plona srovele, nuolat intensyviai maišant, supilkite į išplaktus trynius. Gerai išmaišykite ir vėl statykite ant viryklės. Nuolat maišant kaitinkite, kol masė sutirštės (neužvirinkite!), tai turėtų užtrukti apie 15 min. Masę atvėsinkite, o po to atšaldykite šaldytuve (geriausiai mišinį ruošti iš vakaro).
Braškes nuvalykite ir sutrinkite su cukrumi iki tyrės ir laikykite šaltai.
Atšaldytą ledų masę išsukite ledų gaminimo aparate pagal naudojimo instrukcijas. Baigiant sukti, t.y., masei sutirštėjus, supilkite trintas braškes ir švelniai permaišykite (visiškai neišmaišykite, tegul šaldytos uogos matosi kreminių ledų sluoksniuose). Paruoštus ledus supilstykite į indelius ir sudėkite į šaldiklį.

Patiekite su šeivamedžio žiedų sirupu ir uogomis...

Adaptuota pagal Lubie to gotowanie