ROJAUS OBUOLIUKAI

...sirupe.

Niekaip negalėjau atsispirti šitam grožiui. Labai norėčiau pasisodinti rojaus obelaitę. Būtent tokią, kuri rudeniop apsipila gausybe mažulyčių, skaisčiai raudonų rūgščių ir sultingų obuoliukų. Grožis neišpasakytas. Puikiai suprantu Ievą ir Adomą. Aš irgi būčiau neatsispyrus. Apsidžiaugiau kaip mažas vaikas, kai turguj aptikau senučiukę, prekiaujančią mažyčiais gražuoliukais. Ir dar papasakojo, kur gauti medį.

Tai va, kelias dienas įsivėliau į rojaus obuoliukų žaidimą. Turiu seną receptą, pagal kurį galima pasigaminti "cielų" obuoliukų sirupe. Kepiniams, mėsos kepsniams, kokteiliams papuošti. Ar šiaip suvalgyti. Liko ir kvapnaus raudono sirupo.

Reikia:

2 kg rojaus obuoliukų;

2 kg cukraus;

4 - 5 stiklinių vandens;

citrinos rūgšties.

Obuoliukus švariai nuploviau ir peiliu nugremžiau barzdeles (kotelius, kurie buvo, palikau):

Obuoliukus subadžiau mediniu pagaliuku. Tiesiog, paprastai dantų krapštuku daug kartų įvairiose vietose. Suverčiau į citrinos rūgštimi parūgštintą vandenį ir palikau kelioms minutėms (maždaug penkioms). Vėliau nupylus parūgštintą vandenį, užpyliau verdančiu, neilgam, minutei ar dviem. Tuomet iš kart perpyliau šaltu vandeniu. Kitaip tariant, blanširavau.

Iš cukraus ir vandens išviriau sirupą ir gerai pravėsusį užpyliau ant obuoliukų. Palikau parai.

Kitą dieną sirupą nupyliau ir vėl užvirinau. Kiek pavirinus, vėl užpyliau ant obuolių ir palikau dar parai. Smagus žaidimas...

Trečią dieną obuoliukus kartu su sirupu užvirinau (tik labai pamažu, iš lėto, kad nepradėtų staiga kunkuliuoti, nes obuoliukai subliukš ir susproginės) ir ant labai menkos kaitros pavirinau kokią valandą, kad taptų skaidrūs. Supilsčiau į sterilizuotus stiklainius ir užsukau. Likusį sirupą taip pat. Obuoliukai išbluko, užtat sirupas nusidažė vaiskiai raudona spalva ir įgavo gardų aromatą.

Kai kurie obuoliukai vis vien įtrūko, spėju, kad tą žaidimą nupilt - užpilt reikėjo kartoti daugiau kartų. Gal net užtaisyti saldesnį sirupą... :)