KIAUŠINIŲ MARGINIMAS ŠILKINIAIS KAKLARAIŠČIAIS

Panašu, kad į Lietuvą šiltas pavasaris ateis dar negreit. Tai supratau po to, kai grįžusi iš trumpos komandiruotės pažvelgiau į tolimesnę orų prognozę. Nusišypsojus pavasariškam dvelksmui, savaitėlę teko pabuvoti ten, kur jau žydi migdolai ir forsitijos, pievose kilimais geltonuoja narcizai ir mėlynuoja žydrės, karališkus žiedus skleidžia didžiuliai magnolijų medžiai. Vokietijoje jau tikras pavasaris, o rodos, juk visai netoliese... Kaitrūs pavasarinės saulės spinduliai privertė išsispirti iš vis dar sunkių šiltų batų ir puspaltį pakeisti lengvu lietpalčiu. Varginanti ir šiek tiek nuobodi paroda, užtat kaip visuomet, pilnas šurmulio ir geros nuotaikos daugianacionalinis Frankfurtas.


Bet kur nuvažiavusi labai mėgstu žiopsoti - stebėti žmones, kaip jie elgiasi, kuo gyvena, ką valgo, kaip atrodo. Iš pirmo žvilgsnio Frankfurtas - tai nuolat kažkur skubančiųjų miestas ir greitų užkandžių karalystė :)


Užtat puikūs vietiniai ūkininkų turgeliai, kuriuose, lankantis ne pirmą kartą pastebėjau, kad mažai kas keičiasi. Nesikeičia net pardavėjai, pas kuriuos prieš du, tris metus, taip kaip ir šiemet skanavome vietinio balto rislingo ir acto - aliejaus - svogūnų pataluose marinuoto rankomis formuoto labai specifinio rūgusio pieno sūrio, kuris valgomas su duona ir užgeriamas baltu, dažniausiai obuolių vynu...


Ir, žinoma, gardusis Frankfurto žaliasis padažas, kurį aš atradau pernai vasarą ir kurio receptą galima rasti "vėjo gūsiuose" (receptas čia). Švelnaus skonio, šiek tiek žalesnis dėl smulkiau kapojamų žolių, tikrai puikus pagardas prie žuvies, bulvinių blynų ar tiesiog virtų bulvių. Labai laukiu vasaros, kai sužels mano žaliojo padažo prieskoninės žolės...


Gaila, bet pavasaris buvo trumpas. Išlipus iš lėktuvo net nesupratau, kas buvo ne taip. Pasirodo, tą savaitę nebuvo jokio vėjo, o man taip trūko gryno oro :) Ką gi, vėl slepiam kojas šiltuose batuose, siaučiamės žieminėmis striukėmis ir kvėpuodami gaiviu, vėsiu ir audringu jūriniu pavasario oru, laukiam šiltesnių dienų...

Dar labiau laukiam Velykų, kurios jau visai čia pat. Išbandžiau kitokį, bet tikrai nenaują kiaušinių dažymo būdą. Nenauju tapo po to, kai papasakojus bendradarbei, panaršiau internete, nors iki tol apie tai nežinojau. Ir kas galėtų pagalvoti, kad kiaušinius galima marginti vyriškais kaklaraiščiais? Ir ne bet kokiais, o šilkiniais...
Kaip supratau, pati pradžių pradžia - pas Martha Stewart. O toliau jau tik "pagūglinkit", ypač jei skaitote angliškai, pamatysite, kokių grožybių galima prikurti :) Manieji - eksperimentiniai, ne tokie dailūs, kaip pvz., čia arba čia. Velykoms teks įdėti daugiau pastangų ir jei pavyks dailiau, šį įrašą papildysiu vaizdais.

Taigi, pagrindinė marginimo priemonė - šimtaprocentinio šilko vyriški kaklaraiščiai, kurių nesunkiai ir beveik už dyką galima rasti pigių rūbų parduotuvėse arba vyro drabužių spintoje :)

Svarbu, kad būtų tikrai šilkiniai, nes su sintetiniais nepavyks (vieną kaklaraiščių pirkau kaip šilkinį, bet koriejėčiai, matyt, apgavo, kiaušinis liko "plikas". Audinį teko patikrinti. Padeginus šilko skiautę, ji nedega, tuoj užgesta, o apdegę kraštai lengvai susitrina tarp pirštų. Sintetinio kaklaraiščio skiautė degė virpančia liepsna ir lydėsi, nuodėguliai liko sukietėję). Geriausia pirkti su etiketėmis, ant kurių parašyta audinio sudėtis.

Dažymui skirtus kaklaraiščius reikia išardyti, išimti visas nereikalingas vidines detales (atskirti nuo pamušalo, pašalinti viską, kas nėra šilkas) ir susikarpyti gabaliukais, į kuriuos būtų galima tampriai įsukti kiaušinį.
Šilkinio audinio gabalėliu tampriai apgaubti kambario temperatūros, geriausiai baltą kiaušinį ir galus užrišti (kaip saldainį). Arba apgaubti visą kiaušinį šilkine atraiža ir tampriai visą apvynioti storesniu siūlu taip, kad kiaušinio beveik nebesimatytų (aiškiau bus, pažiūrėjus mano nurodytus šaltinius). Šilku aprengtą kiaušinį reikia įsukti į kitą, bet kokią drobinio ar medvilninio audinio skiautę ir vėl tampriai užrišti galus.

Dabar suvystytus kiaušinius galima sudėti į puodą, užpilti vandeniu, kad apsemtų, įpilti du - tris šaukštus acto ir užvirti. Virti apie 20 - 30 min. Išjungus kaitrą, margučius palikti puode, kol atauš. Beliks tik išvynioti, pasigėrėti ir pilnai atšaldžius patepti aliejumi, kad paryškėtų spalvos ir dailiai blizgėtų...

Kiaušinių raštai ir spalvų ryškumas priklauso nuo audinio raštų ir spalvų. Marginimui reiktų rinktis sodresnių, ryškesnių, kontrastinių ir tamsesnių spalvų kaklaraiščius, nes nuo šviesių ar pastelinių atspalvių kiaušiniai nusidažys labai blankiai ar visai vos matomai. Kad kuo ryškiau nusidažytų, svarbu kiaušinius "aprengti" šilku kuo tampriau. Tam juos papildomai reikia įvynioti į dar vieną, viršutinį audinį. Gražiausi gausis balti kiaušiniai. Šilkinį audinį galima paglamžyti (manieji tokie ir gavosi, "paglamžyti" margučiai), ar sudėti kelių skirtingų atspalvių atraižas, taip galima išgauti įvairesnio efekto. Kaip visuomet, reikia pasitelkti fantazijos ir improvizuoti...