KEPTOS VĖJAŽUVĖS SU KAPARĖLIŲ SVIESTU

Birželį jau kuris laikas žvejai iš jūros traukia vėjažuves, dar vadinamas vėjo tobiais. Išskirtines žuvis savo išvaizda - ilgas, "gandro snapais", spindinčias žalsvu atspalviu. Žuvies mėgėjai tikrai žino rūkytas vėjažuves, gudruoliai kartais jas parduoda kaip rūkytus ungurius, mat parduodamos be galvų, šiuos labai primena :) Reikia žvilgtelėti į kaulų spalvą...

Būtent dėl melsvų (žalsvų ar melsvai žalsvų, jei tiksliau, vandens spalvos) kaulų (net ir žuviai iškepus), vėjažuvė, matyt, šiek tiek atrodo bauginančiai. Taip yra dėl jų kauluose esančio itin gausaus ir visiškai nepavojingo žalio pigmento biliverdino kiekio. Negalima valgyti tik šių žuvų ikrų, nes jie nuodingi. Žmonės kalba, kad žalsva spalva dėl didelio fosforo kiekio kauluose. Mes juokaujame, kad prisivalgę daug vėjažuvių, naktį turėtume vaikščioti šviesdami :0)
Labai gerai pamenu, kai mano tėtis prieš daug metų žvejodamas jūroje nuo molo, netyčia pagavo keletą vėjažuvių. Tuomet apskritai niekur nematytų ir nežinomų. Maniau, kad iš nuostabos mama tikrai apalps, kai reikėjo jas išdoroti :0)


Nėra daug informacijos apie šios žuvies paruošimą lietuvių kalba. Žvejams patinka pats jų gaudymas, bet receptų mažoka. Anot jų, nelabai skani. Netiesa! Pvz., lydekos taip pat pasižymi kaip sausa ir sprangi žuvis, tačiau tereikia mokėti jas paruošti... 
Vėjažuvės tikrai skanios rūkytos. Jei lankotės Klaipėdoje per Jūros šventę, turite progos tokios užtaikyti paragavimui.
Šias žuvis žvejai mielai vytina. Kalba, kad gardi žuvienė.


Didžiajame interneto vandenyne kalba, kad vėjažuves populiariausia kepti ir visai jos nepeikia. Paprasčiausia kepti vėjažuvių filė gabalėlius, pavoliojus juos miltuose, kiaušinio plakinyje ir džiūvėsėliuose. Taip iškepta tikrai bus puiki. Labai svarbu šią žuvį prieš kepant skaniai pamarinuoti. Gardu žuvį ar jos filė pamarinuoti česnakų - smulkintų petražolių - aliejaus - citrinų sulčių mišinyje.


O aš, jei tik pasitaikytų proga, siūlau mūsų išbandytą ir gardų paruošimo būdą - keptą vėjažuvių filė, aplietą sviestiniu kaparėlių padažu. Čia svarbu ne tik skaniai pamarinuoti, bet ir kepti labai neilgai. Tuomet žuvis tikrai bus minkšta ir visiškai nesausa.

Reikia: (dviems)
trijų vėjažuvių (apie 1 kg žuvies su kaulais)
dviejų šaukštų alyvuogių aliejaus
dviejų šaukštų žaliųjų citrinų (laimų) sulčių
kupino šaukšto smulkiai kapotos šviežios čiobrelių žolės
maltų juodųjų pipirų
druskos
100 g sviesto
dviejų šaukštų marinuotų kaparėlių
sviesto ir aliejaus kepimui
jaunų salotų lapelių
1 - 2 šviežių pomidorų
bazilikų lapelių

Vėjažuvėms nupjaukite galvas, perpjovę pilvus, išvalykite vidurius ir įpjaukite išilgai ties stuburkauliu (žuvį išskleiskite). Aštriu mažu peiliuku išpjaukite pagrindinį kaulą užgriebdami šonines ašakas. Išrinkite likusias ašakas ir kaulus (vadovaukitės šia nuoroda: http://www.fishsa.com).
Gautą filė švariai nuplaukite, nusausinkite ir supjaustę nedideliais gabalėliais, sudėkite į dubenį. Truputį pasūdykite ir užbarstykite maltų pipirų.
Citrinų sultis sumaišykite su aliejumi ir užpilkite ant žuvies. Suberkite kapotus čiobrelius. Žuvies gabalėlius atsargiai pamaišykite, kad kiekvienas jų pasidengtų marinatu. Dėkite į šaldytuvą kelioms valandoms.

Žuvies filė iškepkite labai karštoje keptuvėje sviesto ir aliejaus mišinyje. Kepkite vos po pora minučių iš abiejų pusių, tik tiek, kad perkeptų. Išimkite žuvį iš keptuvės ir laikykite šiltai. Sumažinę kaitrą, keptuvėn supilkite likusį marinatą (jei tokio liko), sudėkite sviestą, suberkite kaparėlius ir pakaitinkite, kol sviestas išsilydys ir nespėjęs suputoti, švelniai paruduos (nesudeginkite!).
Į lėkštę klokite salotų lapus, įdėkite keletą riekelėmis supjaustytų pomidorų, ant jų sudėkite vėjažuvių gabalėlius ir užpilkite sviestu su kaparėliais. Puoškite bazilikų lapeliais.

Patiekite su balta duona...

Šaltiniai: http://www.angelakis.com.au
http://en.wikipedia.org

BRAŠKIŲ IR SLUOKSNIUOTOS TEŠLOS PYRAGAS

Arba braškių ir šokolado millefeuille, jei prancūziškai. Nežinau, ar "millefeuille" galima prilyginti "Napoleonui", daug kur prilyginama, tačiau žinau, kad tai būtent trijų sluoksniuotos tešlos lakštų pyragas su plikyto kremo, grietinėlės ar džemo pertepimu.


Kai šaldymo kameroje senokai liūdi pamiršta sluoksniuota tešla, pradarius šaldytuvą vilioja dubuo saldžių braškių, o namie ausis spaudžia vasarotojų zirzimas ko nors skanaus, labai praverčia paprasti, bet visai neprasti, virtuvės meistro Gordon Ramsay receptai. Juk braškės vis vien gardžiausios su plakta grietinėle...


Recepte naudojamas baltasis šokoladas, tačiau, mano nuomone, kartusis čia dera labiau.
Jau tampa įprasta braškes gardinti bazilikais, kurie priduoda puikaus cinkelio, ypač, jei naudoti labai kvapnius žaliosiomis citrinomis ar cinamonu dvelkiančius jaunus lapelius, kuriuos mirtinai reikia sunaudoti, nes kitaip netilps į vazoną :)

Gardumynas greit sumeistraujamas netikėtiems svečiams pavaišinti...

Reikia:
350 g sluoksniuotos tešlos
3 šaukštų cukraus
300 ml plakamosios grietinėlės
saujos miltų
šaukštelio cukraus su vanile
600 g braškių
žiupsnio baziliko lapelių (naudojau citrininius bazilikus)
50 g tamsaus šokolado drožlių.

Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių kaitros.

Ant miltuoto paviršiaus iškočiokite tešlą. Suformuokite kvadratinį lakštą, kurio kraštinė apie 30 cm.
Perkelkite ant kepimo popieriumi išklotos ir trupučiu cukraus pabarstytos kepimo skardos. Tešlos paviršių taip pat pabarstykite cukrumi, užklokite kitu kepimo popieriaus lapu ir uždėkite ką nors sunkesnio, pvz., kitą skardą ar kitokį, karščiui atsparų indą.
Kepkite apie pusvalandį, kol tešlos lakštas taps rudai geltonas ir traškus. Gerai atvėsinkite.

Įdarui grietinėlę išplakite su trimis šaukštais cukraus ir vaniliniu cukrumi. Braškes supjaustykite ketvirčiais (šiek tiek pasilikite papuošimui) ir kartu su suplėšytais bazilikų lapeliais švelniai įmaišykite į grietinėlę. Įmaišykite puse tarkuoto šokolado. Laikykite vėsiai.

Tešlos lakštui visiškai atvėsus, peiliu supjaustykite jį į tris vienodus pailgus stačiakampius, suvienodinkite nelygius kraštus.
Į lėkštę patieskite vieną tešlos stačiakampį ir aptepkite paruošta braškine grietinėle, sunaudodami puse jos kiekio. Ant viršaus uždėkite kitą lakštą ir lengvai paspauskite. Vėl užkrėskite kremo, kokį šaukštą palikdami paviršiui. Uždėkite trečiąjį tešlos stačiakampį ir vėl paspauskite. Pyrago įdarą ties šonais sulyginkite peiliu, o patį viršų plonai aptepkite likusiu šaukštu kremo (tik tiek, kad laikytųsi tarkuotas šokoladas).
Užberkite likusią dalį tarkuoto šokolado ir papuoškite pjaustytomis braškėmis bei bazilikų lapeliais...

Pjaustykite neplonai. Atsargiai, prilaikydami tešlos kraštus, aštriu peiliu pyragą padalinkite maždaug į šešias dalis ir patiekite. Skanesnis pastovėjęs pora valandų šaldytuve, tuomet ir tešlos sluoksniai lengviau pjaunami.
Pagaminau greit, bet mano jaunieji vasarotojai suvalgė taip žaibiškai, kad atrodė, jog gaminimas tebuvo tik sapnas :)

Koks gi ten žaidimas su skardom tešlai prispausti, jei nelabai aišku, taps suprantamiau, pažiūrėjus "step by step" receptą  šaltinyje - BBC Good Food.


Kasmet, ties Joninėmis džiaugiuosi geltonais bijūnais. Ir stebinu, ir džiuginu aplinkinius. Krūmas pas mane puikiai gyvena jau ketvirtus metus, vis gausėja ir yra daug atsparesnis bei tvirtesnis nei visi kiti, gerai pažįstami rožiniai ar raudoni. Šiemet, dėl vėsaus pavasario, savo didžiulius ir puikius žiedus pražydino vėliau nei įprastai. Labai kvapnus, norisi džiaugtis be galo be krašto :)

Pirmą kart po keletą žiedų sukrovė mano naujokai, prieš du metus parsisiunčiau retesnių hibridinių bijūnų veislių. Dar vienas geltonžiedis, pavadinimu "Garden Treasure", tikra sodo brangenybė, žiedai šiltai geltoni, su rausvu viduriu...

... ir "Coral Sunset", kol neprasiskleidęs, švelnios lašišų spalvos. Prasiskleidęs tampa šviesiai rožinės, į žydėjimo pabaigą - vos rausvas su gelsvu atspalviu...

ALAUS - GARSTYČIŲ MARINATAS ŠAŠLYKAMS

Visi žino, kad per Jonines reikia džiaugtis gamta ir jos teikiamomis galiomis. Labai tinkamas metas pasirinkti paprasčiausių žolynų šildančiai žiemos arbatai.
Per Jonines neikite ieškoti paparčio žiedo, kad įgautumėte mistinių galių, nes paparčių žiedų dar niekas nėra matęs :0) Per Jonines geriau prisiskinkite žalių paparčių lapų ir juos sudžiovinkite. Žiemą, kai jus, o ypač jūsų mažuosius kamuos peršalimo požymiai, net ausų uždegimas, padarykite jiems paparčių nuoviro voneles kojoms mirkyti. Kartokite tai keletą vakarų ir ligos kaip nebūta... Be to, paparčių vonelės sumažins kojų tinimus ir nuovargį po sunkios darbo dienos.
Sergant ausų uždegimu ar labai skaudant galvą, nedidelę pagalvėlę prikimškite džiovintų paparčio lapų ir ant jos pagulėkite. Skausmas nurims, mano močiutės išbandyta. Ji dideliais lapais apsivyniodavo galvą ir apsigobdavo skara.
Sakoma, kad kamuojant reumatiniams, stuburo ar sąnarių skausmams, reikia gultis ant sluoksnio paparčių lapų arba jais prikimšti čiužinį. Ką gali žinoti...
Draugė pasakojo, kad jos devyniasdešimtmetė senolė nuolat sėdėdavo kojų padus padėjusi ant paparčių lapais prikimštos pagalvės. Šąlančioms kojoms šildyti, nuovargiui mažinti, nuo tinimų, prakaitavimo, skausmų ir dar nežinia nuo ko...

Kai kurių paparčių lapai turi stiprų dezinfekuojamąjį poveikį, todėl tiek žali, tiek džiovinti sutrinti tinka dėti ant ilgai negyjančių žaizdų.
Iš lapų galima gaminti aliejų ir spiritinę tinktūrą trynimams, plikyti arbatą, jaunus ūglius kepti svieste, tereikia pasigilinti, kurios rūšies lapai tinkami vidiniam vartojimui... 

Mūsų miškuose auga savo amžių milijonais metų skaičiuojantys stebuklingi lapai, tai kodėl tos mistinės galios norima įgauti ieškant žiedų, kurių nėra?

Alaus marinatui šašlykams naudokite mėgstamą alų. Nuo to, kokį pasirinksite ir kiek jo pilsite, priklausys mėsos skonis (žinoma, tai priklauso ir nuo mėsos kokybės). Kiekvienąkart galima išgauti vis kitokį skonį, eksperimentuokite. Šį kart aš naudojau tamsųjį "Baltijos" alų ir pyliau jo labai nedaug. Mėsą gerai "išmasažavau" rankomis su žalumynais ir svogūnais, užpyliau alaus ir garstyčių mišiniu ir palikau keletui valandų. Mėsa iškepė skani ir minkšta, su kvapniu alaus prieskoniu :)

Reikia:
1 kg kiaulienos sprandinės
saujos šviežių bazilikų lapelių
garo šūsnio šviežių kalendros lapų
druskos 
maltų pipirų
2 - 3 svogūnų
3 - 4 šaukštų alyvuogių aliejaus
5 - 6 šaukštų baltojo vyno acto
kupino šaukšto grūdėtųjų garstyčių
150 - 200 ml tamsaus (ar kitokio, mėgstamo) alaus.

Mėsą supjaustykite nedideliais gabalėliais. Suberkite smulkiai supjaustytus svogūnus, kapotus kalendros lapus ir bazilikus. Žalumynų negailėkite. Įberkite druskos, maltų pipirų ir gerai išmaigykite - viską įtrinkite į mėsą. Užpilkite aliejaus, išmaišykite ir palikite 15 - 30 minučių.
Garstyčias išmaišykite su vyno actu ir alumi. Užpilkite ant mėsos, išmaišę paragaukite (jei prireiktų, pagardinkite) ir, jei nieko netrūksta, dėkite į šaldytuvą pasimarinuoti 4 - 5 valandoms (alus neturi mėsos pilnai apsemti).

Verdami ant iešmų, mėsą nuspauskite, o žalumynus, kiek įmanoma, nuimkite. Kepdami palaistykite likusiu marinatu...

Smagių Joninių!

Šaltiniai: apie paparčius - Stebuklinga paparčio dvasia; Papartis kelminis; valstietis.lt; patiekalai iš paparčių (rusų k.)
apie šašlykus - žurnalo "Tik vyrams" biblioteka, "Tikrų šašlykų receptai", Nr. 1

PICA SU VIŠTIENA IR BRAŠKĖMIS

Vasara skrenda dideliais šuoliais, sunku suspėti ja džiaugtis. Ilgi vakarai, šviesios naktys, virš galvų dangų raižantys gandrai, raudonuodegių lizdai medžiuose ir tarp malkų, o žiedų jūra... Žydi beveik viskas, kas tik gali. Šiemet truputėlį keistai, viskas vienu metu...
Tikrai norėčiau sustabdyti šias akimirkas, laiką nuo gegužės pradžios iki pat Joninių. Ir dar truputėlį pasukčiau laiką atgal, kokį dešimt metų. Gal kas nors išras pagaliau tą laiko mašiną?


Rožės. Gyvendama tarp vėjo gūsių, negaliu auginti visų tų prabangių senovinių ar prancūziškų. Jos niekaip neatskleis viso savo grožio, kad ir kiek bedėtum pastangų. Tenka pasitenkinti erškėčiais ir jų artimais giminaičiais. Kad ir aplamdytos vėjo, sniego ar šalnų, visuomet atsitiesia ir apsipila kvapniais žiedeliais.
Vis svajoju, kaip dar šiek tiek paūgėjus "Therese Bugnet" rožei, pasidėsiu gultą ir miegosiu po didžiuliu, žiedais apsipylusiu ir gaiviai kvepiančiu krūmu, o prabusiu visa apibyrėjusi rausvais žiedlapiais :)

"Aicha" ir "Nevada" - giminaitės, todėl jų žiedai panašūs, skiriasi tik spalva. Gelsvoji "Aicha" neįtikėtinai atpari ir visiškai nereikli. Neveltui kanadinė rožė, puikiai auganti ir žydinti net po pačių atšiauriausių Kanados žiemų. Pas mane nuolat "purtoma" vėjų, žiedlapiais apsipila ne tik krūmas, bet ir pieva...

Baltoji "Nevada". Matyt, labai skani, kiekvieną žiemą būtent šio krūmo šakomis gausiai smaguriauja kiškiai. Užsispyrusi, nes kasmet  puikiai atauga ir gausiai žydi :)

O dabar prašom spėti, kas gi čia?

Pamažu įsibėgėja braškės. Šias uogas šiemet norisi valgyti kitaip, nei įprastai.

Pica, aptepta gardžiausiu balzaminiu braškių padažu ir pagardinta rūkyta vištiena bei šviežiomis braškėmis, jau vien skamba nuostabiai. Čia tetrūksta nebent didesnio tešlos kiekio didesniems paplotėliams. Puiki, tikrai rekomenduoju!


Reikia:
Tešlai:
7 g sausų mielių
150 ml šilto vandens
1/2 šaukštelio cukraus
1/2 šaukštelio druskos
šaukštelio alyvuogių aliejaus
220 g miltų


Įdarui:
1 raudonojo svogūno
gabalėlio (apie 10 g) sviesto
2 šaukštelių rudojo cukraus
300 g braškių
šaukšto vandens
šaukšto cukraus (naudojau taip pat rudąjį)
50 ml balzaminio acto
200 g keptos, virtos ar rūkytos vištienos (naudojau rūkytos vištienos file)
200 g tarkuoto sūrio (naudojau mocarela sūrį su aštriais, meksikietiškais prieskoniais)
šviežių špinatų lapelių (naudojau bazilikus)


Tešlai vandenį sumaišykite su mielėmis, cukrumi ir druska. Palikite pastovėti, kol suputos.
Miltus suberkite į didelį dubenį ir viduryje padarykite duobutę, į kurią supilkite mielių mišinį ir aliejų. Minkykite apie dešimt minučių.
Dubenį su tešla uždenkite rankšluosčiu ar maistine plėvele ir palikite šiltoje vietoje, kol padvigubės.


Orkaitę įkaitinkite iki 220 laipsnių kaitros.


Įdarui svogūną susmulkinkite ir pakepinkite ant sviesto, kol suminkštės. Apibarstykite cukrumi ir pakepinkite dar keletą minučių.


Maždaug trečdalį braškių susmulkinkite ir sudėję į nedidelį puodą užpilkite vandeniu ir cukrumi. Virkite ant mažos kaitros, kol braškės suminkštės. Sutrinkite ir sumaišykite su svogūnais.


Maždaug puse likusių braškių supjaustykite mažais gabalėliais ir įmaišykite į svogūnų - braškių padažą.


Balzaminį actą pakaitinkite atskirame inde ant mažos kaitros, kol beveik pusė nugaruos ir sutirštės. Palaipsniui, ragaudami supilkite į braškių padažą ir išmaišykite.


Tešlą lengvai paminkykite ir padalykite į keturias dalis ir iškočiokite nedidelius paplotėlius. Kiekvieną jų patepkite balzaminiu braškių padažu. Uždėkite smulkintos vištienos ir apibarstykite tarkuotu sūriu arba sudėliokite pjaustytos mocarelos riekeles.

Kepkite apie dešimt minučių.


Iškepusias picas apibarstykite likusiomis pjaustytomis braškėmis ir špinatų ar bazilikų lapeliais.

Maži pakeitimai pagal mano skonį. Pirmiausiai, tai iš nurodyto kiekio išeina keturios mažos picos, jei mėgstate minkštesnes ir keturios vos didesnės, jei mėgstate plonas ir traškias. Su mūsų valgytojais reiktų gaminti dvi dideles arba tris vidutines.
Gaminau su šviežiomis mielėmis (sunaudojau 20 g), prieš minkymą jas sutryniau su puse šaukštelio cukraus, šlakeliu šilto pieno ir palikau, kad suputotų. Supyliau į miltus su druska, vandeniu, aliejumi ir išminkiau. Tiesa, miltų man prireikė šiek tiek daugiau, gal 250 g, nes tešla labai lipo prie rankų.
Balzaminis braškių padažas labai gardus. Pagal mano skonį jame pritrūko žiupsnelio druskos ir aitriųjų pipirų. Vos nesuvalgiau vieno, puikus pagardas prie ant grotelių keptos paukštienos, su sūriu ar balta duona.
Mėgstu truputėlį aštriau, todėl nepaisant aštraus sūrio ir macnaus padažo, prieš pašaudama į orkaitę, picas dar šiek tiek pabarsčiau čili dribsniais...


Šaltinis: elektroninis žurnalas oC Nr. 4 Vasara

MĖTŲ IR CITRINŲ ŽIEVELIŲ TRAUKTINĖ

Pastarosiomis dienomis pajūrio dangų raižo kariniai lėktuvai, o paukščių čiulbėjimą stelbia baisus jų gausmas. Didžiulės tarptautinės karinės pratybos paplūdimį ties Nemirseta pavertė karine baze. Karo policijos patruliai, saugantys smėlėtas kopas, paplūdimiu važinėjantis karinis transportas, jūroje nardantys neįprasti akiai laivai, - visa tai dvelkia kažkuo nežinomu, nors labai smalsu net ir viena akimi pamatyti kas ir kaip. Svarbiausia, kad tai amžinai tebūtų tik spektaklis, kad ir kupinas paslapčių ir traukiantis minias smalsuolių...

O aš gyvenu čia ir dabar, tarp savo augalų ir skubu fiksuoti trumputės vasaros žiedų, kvapų ir skonių...


Ar kada nors pagalvojote, kad galima išvirti uogienę iš bijūnų žiedų? Ir violetinių bazilikų sirupą? Užraugti vyną ne tik iš burokėlių, erškėtuogių, pienių, šermukšnių, bet ir iš gudobelių žiedų?
O kad pasigaminus levandų druskos galima ja pagardinti rankų darbo juodojo šokolado saldainius?


Receptai, kaip visa tai pasigaminti, slypi puikioje knygoje "Kaupiame atsargas", kurią prieš keletą dienų gavau dovanų. Tai tikrai ne šiaip sau knyga vien apie uogienių virimą. Sakyčiau knyga - žinynas, kuriame gausu ne tik tradicinių, įdomių bei negirdėtų ir neįprastų receptų, bet ir patarimų. Ją pavarčiusi panorau išbandyti labai daug dalykų. Pavyzdžiui, pati pasigaminti vytintos dešros, užsūdyti lašinių, šoninės ar nugarinės. Net nebūčiau pagalvojusi, kad rauginti galima net baklažanus...
O gal kur nors sodyboje ar kaime turite rūkyklą? Knygoje puikuojasi receptai, kaip pasigaminti naminio skilandžio, išsirūkyti antį arba žąsį, kaip pasigaminti šaltai rūkytos lašišos su konjaku. Juk tai, kas pagaminta namie ir su meile, tūkstančius kartų skaniau!


O gal dar nebandėte patys gaminti natūralaus jogurto, varškės, naminės rikotos ar maskarponės? Nežinote, ko reikia Provanso žolelių mišiniui ar prieskonių mišiniui Chmeli - suneli? 
Turėdami po ranka knygą "Kaupiame atsargas", išbandysite šiuos ir dar labai daug kitokių puikių skanėstų... Lietuvos kulinarai ir ekspertai pamokys, kaip prigaminti gardžių naminių pusgaminių atsargų, jei esate labai užsiėmę ir nuolat skubate; sužinosite, kaip šaldyti, džiovinti, rauginti, marinuoti ir apsaugoti, kad atsargos kuo ilgiau išliktų tinkamos vartojimui.


Man gražiausiai skambantis knygos skyrelis "Gėlių konservavimas"... :)


O dabar kviečiu pasigaminti naminės mėtų trauktinės su su citrinų žievelėmis. Ja pagardinsite arbatą, desertą ar kokteilį. Maža taurelė po sočių pietų, pasitarnaus kaip vaistas - pagerins virškinimą...

Reikia:
150 g šviežių mėtų
1 l degtinės
2 citrinų

Citrinas gerai nuplauname ir plonai nuskutame ar nupjauname geltonąjį žievelės sluoksnį.
Mėtas nuplauname ir gerai nusausiname.
Žieveles ir mėtas sudedame į stiklinį indą ir užpilame degtine. Sandariai uždarome ir paliekame tamsioje vietoje 5 dienas. Kasdien pakratome.
Trauktinę perkošiame ir supilstome į butelius.

Šaltinis "Kaupiame atsargas", 2012 m.

KIAUŠINIENĖ SU GRIETINE

Arba su grietine ir obuoliais...


Kiaušinius galima kepti įvairiai - duonos riekėje, pomidoruose, ūkiškai - su šonine ar lašiniais, su grietinėle, sūriu ir kitokiais priedais. Pavyzdžiui, iš vaikystės pamenu, kad mano krikštatėvis kepdavo kiaušinius su gausybe svogūnų laiškų. Net nežinau, ko daugiau būdavo lėkštėje, kiaušinių ar žalių svogūnų :) Man, vaikui, nemėgstančiam tokių gėrybių, būdavo pakankamai keblu suvalgyti visą lėkštę tokių pusryčių. O atsisakyti nevalia, juk vaišina!


Šis patiekalas turėtų vadintis truputėlį kitaip - "grietinėje virtas ar troškintas kiaušinis", taip būtų teisingiau. Nieko čia ypatinga, senoviškas, primityvus, sotus, bet visai neprastas kiaušinių paruošimo būdas, ypač, jei pabodo vienodai kepti kiaušiniai. 

Reikia:
nedidelio svogūno;
gabalėlio sviesto;
3 kiaušinių;
druskos pagal skonį;
stiklinės grietinės.

Keptuvėje ant sviesto pakepinkite smulkiai supjaustytą svogūną. Įpilkite stiklinę grietinės ir šiek tiek pakaitinkite. Grietinei sušilus, įmuškite tris kiaušinius, pasūdykite, keptuvę uždenkite ir 5 - 7 minutes pavirkite ant silpnos ugnies...

Kad ir kaip beatrodytų nuodėminga, grietinės šiam patiekalui reikia riebesnės, nes antraip, kiaušinius teks kepti į varškę panašioje masėje.

Vasarą norisi primaišyti žalumynų ir jie čia puikiai tinka, išbandyta! Grietinę sumaišykite su kapotomis petražolėmis, svogūnų laiškais, krapais, daržiniais builiais ar kuo tik sugalvosite ir tuomet pilkite į keptuvę. Žalumynų grietinėje išvirusį kiaušinį gausiai pabarstykite maltais pipirais ir patiekite su marinuotomis daržovėmis, jos čia labiausiai tinka...

Šaltinis: N. Marcinkevičienė "Metai už stalo", 2009 m.

Kepdama kiaušinius grietinėje, prisiminiau savo bičiulės receptą. Ji kiaušinius savo mylimajam kepa panašiai, tik prieš pildama grietinę, keptuvėje pakepina skiltelėmis supjaustytą obuolį. Kiek žinau, jų šeimoje tai senas savaitgalio ritualas - kepti kiaušiniai (o gal kiaušinienė?) su obuoliais, nesaldi! Taip seniai ketinau tai išbandyti ir vis pamiršdavau. Gerai, kad atsigavo atmintis. Tikiuosi į šoną labai nenukrypau...


Gaminame panašiai, tik pradžioje iš abiejų pusių vos apkepiname nelabai plonai supjaustytas, nuluptas obuolių skilteles (obuoliai turi išlikti standūs), o po to supilame grietinę. Pastarajai sušilus, įmušame kiaušinius. Pasūdome ir kepame - verdame, kol kiaušiniai tampa norimo minkštumo - kietumo (gal juos mano draugė maišo ir kepa kaip kiaušinienę, nebežinau). Pabarstome maltais pipirais. 
Obuolys mano skoniui geriau rūgštesnis ar bent saldžiarūgštis. Labai turėtų tikti alyviniai - pirmieji vasaros obuoliai... 

Sparnuoti ir saulėti linkėjimai Laimutei! :0)

GRIETININĖ RABARBARŲ TARTA

Dar vienas labai gardus pyragas su rabarbarais juos mėgstantiems taip, kaip aš. Tik nebežinau, gal jau paskutinis šiemet.
Plonas trapios sviestinės tešlos pagrindas, minkštas grietininis įdaras su rūgštele ir trupininis viršus lūžtančia plutele. Puiki ir ištaiginga tarta, kurią kepiau Tėvo dienai...  savo vaikų tėčiui :0) Deja, savąjį tegaliu tik paminėti geru žodžiu ir mintyse palinkėti amžinos ramybės...

Savaitgalį Klaipėdoj praūžė džiazo festivalis. Pajūris žmonėms padovanojo nuostabų renginį - sekmadienį mūsų ausis ir akis džiugino puikioji saksofono meistrė Candy Dulfer. Puikus koncertas! O aš nepamenu, kad birželio pradžioje kada nors būčiau vilkėjusi storus ir pilnus šiltų pūkų žieminius drabužius. Plius penki ir baisiausi vėjo gūsiai. Didžiai gerbiamas meras ir festivalio organizatorius guodė, mat likusioje Lietuvos dalyje dar ir lijo... :)
Tikriausiai vasaros sulauksime tik po Joninių...


Reikia:
Tešlai:
180 g miltų;
120 g kambario temperatūros sviesto;
50 g cukraus;
2 kiaušinių trynių;
žiupsnelio druskos.

Įdarui: (puodelis 250 ml)
2 kupinų puodelių nuvalytų ir supjaustytų rabarbarų;
šaukštelio vanilinio cukraus;
puodelio cukraus (naudojau maždaug 2/3 puodelio);
1 kiaušinio;
1 puodelio riebios grietinės;
1/3 puodelio miltų.

Trupiniams:
0,5 puodelio rudojo cukraus (naudojau Demerara cukrų);
0,5 puodelio miltų;
šaukštelio vanilinio cukraus;
60 g lydyto sviesto.

Iš miltų, supjaustyto kambario temperatūros sviesto, kiaušinių trynių, cukraus ir žiupsnelio druskos užmaišykite tešlą. Iš jos padarykite rutulį, susukite į foliją ir valandą laikykite šaldytuve.

Iš atšalusios tešlos iškočiokite maždaug 30 cm skersmens lakštą ir įklokite jį į apskritą žemą kepimo formą. Kraštus prispauskite folijos gabalėliais, dugną subadykite šakute ir apkepkite 10 - 15 min. 180 laipsnių kaitros orkaitėje. Atvėsinkite.

Grietinę rankine šluotele suplakite kartu su kiaušiniu, cukrumi, vaniliniu cukrumi ir miltais.
Ant atvėsusios tešlos pagrindo suberkite pjaustytus rabarbarus ir supilkite grietinės plakinį.

Trupiniams rudąjį ir vanilinį cukrų sumaišykite su miltais ir tirpintu sviestu. Trinkite tarp pirštų, kol pasidarys trupiniai. Jei tešla per drėgna, papildomai įberkite šaukštą miltų. Trupinius paskirstykite ant tartos paviršiaus.

Pašaukite į 180 laipsnių kaitros orkaitę ir kepkite apie 40 min., kol gražiai paruduos, o vidus sustings.

Pjaustykite visiškai atvėsusį.

Iš formos neišimamas, bet labai skanus. Viršutiniai trupiniai suformuoja traškią ir nuostabią, beveik karamelinę plutelę, tarsi stogelį :) Grietinė ir rabarbarai - senas geras duetas.
Laikykite vėsiai...

Šaltiniai: tartos pagrindas iš knygos "Obuolių pyragai. Skanėstų knyga." 2011 m.
pyrago idėja iš Canadian Living