BANANŲ TRIKAMPIAI

Labai neblogas pyragas iš daugiau kaip prieš dešimt metų leisto žurnalo "Virtuvė". Geras buvo žurnalas, nemažai įdomių idėjų, patarimų ir temų. Pyragas toks bananiškai riešutinis, plonas ir biskvitiškas :)

Reikia:

5 bananų (maždaug 1 kg);

250 g miltų;

250 g cukraus;

125 g minkšto sviesto;

50 g stambiai maltų ar kapotų graikinių riešutų;

2 kiaušinių;

1 šaukštelio kepimo miltelių.

Bananus nulupti ir sutrinti trintuve ar šakute. Sviestą ištrinti su cukrumi,  po vieną įmušti kiaušinius. Įmaišyti bananų masę, riešutus. Miltus sumaišyti su kepimo milteliais, persijoti ir suberti į bananų tešlą. Atsargiai išmaišyti ir sudėti į kepimo skardą. Kepti apie 20 - 25 minutes 200 laipsnių kaitros orkaitėje. Iškeptą supjaustyti trikampiais :)

Receptas iš žurnalo "Virtuvė - žurnalas smaguriams", 1997 m. Nr.2

ANČIUVIŲ SALOTOS...

... su krevetėmis, pelėsiniu sūriu, kriaušėmis, moliūgų sėklomis ir t.t. Gardus atradimas.

Reikia (dviems):

saujos "Iceberg" ar kitokių traškių salotų;

100 g krevečių sūryme;

gabalėlio sūrio su mėlynuoju pelėsiu;

1 - 2 kriaušių;

1 avokado;

saujos kepintų moliūgų sėklų;

šviežio agurko (maždaug puse ilgojo agurko);

indelio (100 g) marinuotų ančiuvių;

druskos, cukraus, pipirų, citrinos sulčių, aliejaus pagal skonį.

Salotų lapus suplėšyti, plonai užpjaustyti nuluptą agurką, avokadą ir kriaušes. Sudėti krevetes, suberti moliūgų sėklas bei kubeliais pjaustytą sūrį. Pagal skonį pagardinti druska, pipirais, žiupsneliu cukraus. Išmaišyti. Užpilti citrinos sulčių ir aliejaus. Vėl gerai, bet švelniai išmaišyti. Prieš patiekiant, uždėti ančiuvių gabalėlius. Patiekti su balta rupių grūdų duona...

AGUONŲ PYRAGAS

...čekiškas varškės aguonietis arba "Tvarohovy makovec", jei čekiškai.

Čekijoje populiarūs pyragai pavadinimu "makovec". Čekai augina aguonas (turbūt jiems tai leidžiama). Jei atkreiptumėt dėmesį į užrašus ant aguonų pakelio, dažnai rastumėt, kad importuotojas - Čekija. Esu vaikščiojus Vengrijoje po bekraštį žydinčių saulėgrąžų lauką. Grožėjausi neaprėpiamais apynių, remiančių dangų, laukais Čekijoje. Tiek vaizdas, tiek jausmas nepakartojamas. Įsivaizduoju, kad braidyti po žydinčių aguonų lauką, kuriame nesimato nei pradžios, nei pabaigos, būtų fantastiška...

"Makovec" - visai šauniai skamba kaip "aguonietis". Minkštas, nesudėtingai pagaminamas, gausiai pritvinkęs aguonų pyragas. "Tvarohovy makovec" pyragui reikia kreminės pertrintos varškės. Labai tiktų "Mūsų švelnioji varškė", kurios turbūt jau negamina, nes parduotuvėse nerandu. O gaila. Tad aš pakeičiau rikotos sūriu, bet, turbūt, galima paieškoti ir kito lietuviško atitikmens.

Reikia:

250 g minkštos, pertrintos varškės;

250 g cukraus;

250 g miltų;

200 ml aliejaus;

200 g maltų aguonų (aš naudojau sveikas, nemaltas ir prieš dėdama į tešlą nuplikiau verdančiu vandeniu ir pabrinkinau);

2 šaukštelių romo (aš pyliau, ko radau namie, o tai buvo viskis);

2 šaukštelių kepimo miltelių;

6 kiaušinių;

100 ml pieno;

3 - 4 šaukštai cukraus pudros ir pusės citrinos sulčių viršui.

Kiaušinių trynius atskirti nuo baltymų ir ištrinti su cukrumi iki purumo. Pridėti varškės, supilti aliejų, romą ir pieną. Viską gerai išmaišyti. Miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir aguonomis (jei naudojame maltas ir sausas). Švelniai įmaišyti į skystąją tešlą. Jei naudojamos brinkintos aguonos, tai nupylus vandenį, įmaišyti jas į tešlą, po to, kai įmaišomi miltai. Kiaušinių baltymus išplakti iki standžių putų ir labai švelniais judesiais įmaišyti į tešlą.

Masę sukrėsti į sviestu pateptą ir miltais pabarstytą kepimo formą...

... ir pašauti į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepti apie 30 - 40 minučių, nepamirštant patikrinti sausu mediniu pagaliuku.

Viršų apipilti glajumi iš cukraus pudros ir citrinos sulčių.

Pastaba: aš gaminau iš pusės sudėtinių dalių kiekio. Gaminant iš recepte nurodyto kiekio, tešlą geriau supilti į didesnę skardą. Pyragas nebus per storas ir greičiau iškeps... :)

Šaltinis http://ekucharka.net/makovec-tvarohovy-recept/

GILIŲ KAVA

Mėgstu tikrą kavą, ypač rytais. Stiprią. Ir ne bet kokią. Kartais kai kas  atneša man jos į lovą, dažniausiai sekmadienio rytais. Bet nevadinu savęs "kafemane". Rudenį ir žiemą daugiau geriam žolių arbatas, o pastaruosius du  ar tris metus ir gilių kavą. Ji man primena vaikystę ir močiutę, su kuria praleisdavau daug laiko ir kurios prisiminimas man labai brangus. Tuomet gerdavom ne tik gilių, bet ir miežinę su cikorija. Dar morkų. Ir gilių ir morkų kavos skonį gerai prisimenu, bet vat cikorijos su miežiais atsiminti nenoriu, neskani. Nors jei kas pavaišintų, šiandien paragauti norėčiau. Kaip apibūdinti gilių kavos skonį, net nežinau. Tikros kavos, žinoma, gėrimas neturi priminti ir neprimena. Pieniškas, gal kažkiek riešutinis, kažkiek karamelinis, turputį miško, bet geras, teisingai rudeniškas ypač su kokiu nors biskvitiniu pyragu....

Ačiū gerai žinomam saldainių fabrikui, kuris pradėjęs gaminti gilių kavą, priminė seniai pamirštą gėrį. Ir kad senuose užrašuose tūno močiutės receptas, reikalaujantis namažai pastangų. O dar reikėjo pasukti galvas, kur surasti gerų ąžuolų....

Šiemet gilės kaip niekad stambios ir sveikos. Matyt, praeita šalta žiema išnaikino kenkėjus, o karšta vasara subrandino sveikus vaisius. Bent jau pajūrio miškuose. Pernai per du kartus neprisirinkau tiek, kiek šiemet per vieną kartą...

Taigi, receptas tiems, kurie mėgsta po miškus šmirinėti, visokius niekalus į maišą dėti, virtuvėj terliotis ir gūdžiais vakarais mėgautis karštu pienišku gėrimu, dvelkiančiu ąžuolo stiprybe ...

Surinktas giles paskleidžiu skardon ir padžiovinu. Galima palaikyti keletą dienų, kol visos dailiai vienodai paruduoja. Svarbu nelaikyti vėsiai ir per ilgai, nes ims pelyti.

Perrenku, išrenku per mažas, negražias ar įtrūkusias, jei tokių papuolė. Nuimu kepurėles, kurių neišmetu, nes labai dailiai atrodo kaktusų ar kitokių augalų vazonėliuose. Tiesiog paskleidžiu vazono paviršiuje, atrodo dekoratyviai, paįvairina ir ilgai nesutrūnyja.

Pačias giles plaktuku mėsai mušti perskeliu ir išimu branduolius. Užsiėmimas ilgas ir nuobodus, bet ai, įsijungiu kokią nors laidą per TV ir bumpsiu visiems ant nervų... Nieko baisaus, jei gilių branduoliai skyla, nebūtina, kad liktų sveiki. Svarbu nepalikti kirminiuotų ar kitokių negražių.

Išlukštentų gilių branduolius užpilu riebesniu pienu, kad apsemtų ir palieku šaldytuve vienai ar dviems paroms. Taip labiau ištraukiamas kartumas. Nereikėtų nustebti, kad  ir laikant šaldytuve dėl gilėse esančio kartumėlio pieną gali šiek tiek sutraukti. Svarbu, kad nesurūgtų pats pienas.

Išmirkus gilėms, pieną nupilu. Giles sudedu į puodą, užpilu šviežio pieno bei grietinėlės mišiniu (santykiu 1:1) ir užvirinu (gilės turi būti apsemtos). Verdu ant mažos kaitros apie valandą. Būtina vis pamaišyti, kad neprisviltų ir nugraibyti vis susidarančią plutą paviršiuje. Pienas suverda ir puodo turinys sutirštėja ir tai yra gerai. Jei būtų įmanoma viską daryti krosnyje, tai ir reiktų šutinti, kol  skysčio nelieka.

Likusį nuo virimo paruduvusį pieną nupilu, giles suverčiu į kiaurasamtį ir greit perplaunu vandeniu. Gerai nuvarvinu, šiek tiek pasmulkinu peiliu ir paskleidžiu ant popieriumi patiestos skardos, kur džiovinu, o vėliau skrudinu orkaitėje, įkaitintoje iki 60 - 70 laipsnių (orkaitės durelės turi būti pravertos). Tai užtrunka iki tol, kol gilių branduoliai visiškai išdžiūsta, sukietėja ir dailiai rudai paskrunda, maždaug valandą ar pusantros. Svarbu nesudeginti. Čia kaip ir su kavos pupelėmis - daugiau paskrudinsim, gilės bus tamsesnės ir šiek tiek aitresnis gėrimas, mažiau - šviesesnės ir švelnesnis gėrimas.

Paskrudintas giles sumalu kavamale, suberiu į stiklainiuką ir baigta! Galima išvirtas giles iš kart permalti mėsmale ir tik po to gautą masę džiovinti, o kavamale pamalti tik šiek tiek, kad liktų rupūs branduoliai, bet ne miltai. Aš malu kaip kavą, smulkiai.

Gėrimui vienam puodeliui į užvirusį vandenį beriu 2 šaukštelius gilių kavos ir pavirinu 2 - 3 minutes. Užpilu pienu ir grietinėle, dar minutę pavirinu. Labai tinka pagardinti maltu imbieru, gvazdikėliais, kardamonu ir pipirais. Tada gaunas toks rytietiško stiliaus gėrimas baciloms baidyti bei krūtinei šildyti... Iškošiu ir šiek tiek pasaldinu. Vandens, pieno ir grietinėlės santykis 1:1:1. Galima tik su pienu, tik pieno dalis turi būti didesnė. Patikėkit, su grietinėle skonis visiškai kitoks...

Šią kavą rekomenduojama laikyti ne ilgiau kaip metus, todėl daug prisidaryti nereikia, geriau kasmet rudenį pavaikščioti po mišką.
Sakoma, kad gilių kava labai tinka baikštiems, nusilpusiems po ligos žmonėms, ji gerina apetitą ir skatina kepenų darbą. Taigi, jei ko nors bijote, ar kokiom nors baimėm serga jūsų namiškiai, draugai ir kiti jums svarbūs žmonės, pavaišinkite juos gilių kava... :) Ir tai tikrai nėra gėrimas, skirtas tik tiems, kurie gyvena vien sveikuoliškai arba iš vis nevartoja įprastos kavos...


PAPILDYMAS 2011-11-04

Šis receptas sulaukė labai didelio populiarumo. Labai dėkoju už susidomėjimą ir džiaugiuosi, jei vadovaujantis šiuo receptu jums pavyko pasigaminti senoviško ir gardaus gėrimo. Remdamasi skaitytojų patarimais, savo patirtimi (negalėjau atsispirti šiųmetinių gilių derliaus gausai ir nepasigaminti gilių kavos) ir, svarbiausia, N. Marcinkevičienės knyga "Metai už stalo. Kalendorinių švenčių ir sezoniniai valgiai", 2009 m., kurioje surinkta daugybė receptų, atspindinčių lietuvišką virtuvę ir mitybos kultūros tradicijas, noriu pakoreguoti savo anksčiau aprašytą receptą:

surinktas giles lengviau išlukštensite, jei jas plonai paskleisite kepimo skardoj ir maždaug 10 - 15 min. padžiovinsite 70 - 80 laipsnių kaitros orkaitėje (gilių kevalėliai perskils pusiau, o ir tas, kurios neskilo, bus lengviau išlukštenti);

giles tikrai bus lengviau išlukštenti, jei jas rinksite spalio pabaigoje, kai ąžuolų vaisiai bus patys pilnai parudavę;

lukštenti peiliuku pradėkite nuo to galo, ant kurio puikavosi gilės kepurėlė;


gilių branduolius nebūtina mirkyti piene, pakaks tik išvirti;


išlukštentas giles reiktų vis pamaišant pavirti piene atidengtame puode apie 30 - 40 min., kol suminkštėja (jei reikia, vis papildant pieno);


išvirusias giles nusausinkite, paskrudinkite ir sumalkite arba:

ką tik išvirtas giles iš kart sumalkite mėsmale ir tuomet skrudinkite. Jei norisi intensyvesnio skonio, paskrudintas dar ir sumalkite...


Skanaus!

OBUOLIŲ TRUPINIUOTIS...

... su vaniliniu kremu.

Na, ką gi, ruduo pačiame gražume. Ar buvot pastaruoju metu miške ar parke? Ten, kur daug medžių, ypač klevų. Jei ne, reiktų suskubti. Kur pažvelgsi, visur geltona. Ir ne tik akių lygyje, bet ir po kojomis. Man norisi gultis ant tų lapų ir žiūrėti į geltonus medžius. Nebent netoliese auga taip vadinami raudonieji ąžuolai. Truputį kitokie savo lapų forma. Vat šite kruvinai raudoni. Nuostabūs. Šiemet ruduo teisingas, be ypatingų anomalijų ar nenormalių vėjų. Palyja tiek, kiek priklauso. Dažnai kartu su saulės spinduliais. Ypač daug vaivorykščių. Persipinančių, plačių, siauresnių. Prasidedančių vienam dangaus gale, per vidurį nutrūkstančių ir besitęsiančių kitam dangaus pakraštyje...

O į mišką kviečiu nueiti ir kuo greičiau. Tokiu rudeniu būtina pasidžiaugti. Įkvėpti drėgno žemės ir medžių kvapo, pailsinti mintis, praskaidrinti nuotaiką, pasirinkti spalvotų lapų, o gal net ąžuolo gilių kavai. Juk tam ir duotos rudeninės spalvos!

Obuolių trupiniuotis greit pagaminamas ir labai skanus. Su plikytu vaniliniu kremu tiesiog nepajaučiamai greit nyksta nuo stalo...

Reikia:

125 g miltų;

100 g mėgstamų rupiai maltų riešutų;

125 g cukraus;

100 g sviesto;

5 - 6 didesnių obuolių;

cukraus pagal skonį (priklausomai nuo obuolių rūgštumo).

Kremui:

0,5 stiklinės pieno;

0,5 stiklinės grietinėlės;

2 kiaušinių trynių;

1,5 šaukšto cukraus;

1 šaukšto kukurūzų krakmolo;

dviejų šaukštelių vanilinio cukraus (arba vanilės lazdelės);

žiupsnelio druskos.

Obuolius nulupame, išpjauname sėklalizdžius ir supjaustome skiltelėmis. Suverčiame į puodą, užpilame cukraus ir užviriname. Viriname pamaišant, kol obuoliai šiek tiek sukrenta, bet nevirsta tyre. Masę šiek tiek ataušiname ir sukrečiame į kepimo formą:

Trupiniams lydytą sviestą sumaišome su miltais, cukrumi bei riešutais ir triname rankomis ar maišikliu, kol gauname trupinius. Užberiame juos ant obuolių:

Pašauname į orkaitę, įkaitintą iki 180 laipsnių ir kepame apie pusvalandį, o gal kiek daugiau arba kol trupiniai dailiai geltonai paruduoja:

Kremui puode sumaišome pieną, grietinėlę, cukrų, druską, krakmolą, vanilę ir trynius. Puodo dar nekaičiame, tiesiog plakikliu gerai išplakame iki vientisos masės. Kai viskas gerai susimaišo, pamažu (staiga užvirinus gali sutraukti į gumulus!) pradedame kaitinti. Maišyti nenustojame, kuo labiau masė kaista, tuo intensyviau maišome. Užvirus kremas turi sutirštėti. Paviriname dar kelias minutes ir nukeliame nuo viryklės:

Kremą supilame į dubenį, šiek tiek praaušiname. Vis pamaišome, neleidžiame, kad paviršius pasidengtų pluta. Galiausiai, pravėsus, paviršių uždengiame maistine plėvele (plėvele klojame tiesiai ant kremo paviršiaus, kad šąlant neapsitrauktų) ir visiškai ataušiname:

Dar karštą (tiek karštą, kad nedegintų liežuvių) trupiniuotį apliejame kremu ir patiekiame. O gilių aš prisirinkau. Šis pyragas ypač skanus su gilių kava, bet apie ją vėliau... :)

VIŠTIENOS KEPENĖLIŲ PAŠTETAS SU GRYBAIS...

... ir spanguolėmis.

Truputį kitoks paštetas ir jo gaminimo būdas. Dalinausi receptu, kai turint jaunų daržovių, viską galima sudėti kepimo skardon ir kepti orkaitėje. Tačiau ne visada taip išeina, mat rimtos, rudeninės morkos ir dideli, sultingi svogūnai troškinami ilgiau nei kepamos kepenėlės.

Šis paštetas turtingesnis ir įvairesnis - pagardintas grybais bei džiovintomis ir šviežiomis spanguolėmis. Uogas nebūtina maišyti - galima pridėti tik džiovintų arba tik šviežių spanguolių, čia skonio reikalas. Džiovintos priduoda šiek tiek salstelėjusio skonio su rūgštele, kurią pastiprina šviežios uogos, todėl aš pamaišiau ir pagardinau trupučiu džiovintomis ir trupučiu rūgščiomis, šviežiomis uogomis.

Reikia:

maždaug 0,5 kg vištienos kepenėlių;

pusės litro virtų ar konservuotų grybų;

svogūno galvos;

stambesnės morkos;

poros skiltelių česnako;

100 - 200 g (tiesiog gabaliuko) rūkytų kaimiškų lašinių;

džiovintos ar šviežios čiobrelių žolės;

po šaukštą ar du džiovintų ir šviežių spanguolių;

druskos, pipirų pagal skonį;

šlakelio brendžio (aš pyliau viskį);

mažo gabalėlio sviesto;

aliejaus.

Kepenėles padruskinti, papipirinti ir palikti poilsiui. Kubeliais supjaustytus rūkytus lašinukus šiek tiek pakepinti nedideliame aliejaus kiekyje. Pridėti smulkiai sukapotą svogūną, česnaką ir riekelėmis supjaustytą morką. Patroškinti, kol daržovės suminkštės. Pridėti grybų ir dar šiek tiek patroškinti:

Ten pat, į keptuvę sudėti kepenėles ir čiobrelių žolę. Viską uždengus kepti ant mažos kaitros apytikriai 10 - 15 minučių arba kol kepenėlės iškeps. Prieš pabaigą įpilti šlakelį brendžio ar viskio. Nukelti nuo kaitros ir ataušinti.

Keptuvės turinį sumalti mėsmale (aš tai padariau du kartus, kad geriau susismulkintų grybai) ir gerai išsukti šaukštu. Pagal skonį pridėti druskos ir pipirų. Suberti uogas ir atsargiai išmaišyti:

Masę sukrėsti į stiklainiukus ar nedideles stiklines, užpilti lydytu sviestu ir uždengus patalpinti šaldytuvan.
Puikus priedas pusryčių sumuštiniams.... :)

RUSIŠKA ŠIUPININĖ

Arba "solianka", jei rusiškai.

Tai tiršta, aštri ir labai skani sriuba. Solianka gali būti trijų rūšių: mėsos, žuvies ir grybų. Ši sriuba turėtų pasižymėti tokiomis savybėmis kaip rūgštu - aštru - sūru. Pagrindinės sudedamosios dalys - rauginti agurkai, alyvuogės, kaparėliai, citrina, marinuoti ar sūdyti grybai. Dedama daug prieskoninių žolių - petražolių, krapų, aštriųjų pipirų. Į mėsiškas šiupinines gali būti dedama įvairiausių rūkytų mėsos ar dešros gaminių. Žuvies sriubos gaminamos iš virtos, sūdytos ar rūkytos raudonos žuvies. Grybienės verdamos daugiausia iš baltųjų, t.y., gerųjų grybų... Bet kuriuo atveju, improvizacijoms ribų nėra.

Manoji solianka truputį kitokia. Sakyčiau, klaipėdietiška, nes prasidėjo menkių sezonas, o pajūrio pušynuose dominuoja ne baravykai, o šilbaravykiai. Taigi, tiršta, aštri ir labai gardi solianka su žuvimi ir grybais.

Reikia:

1 didesnės šviežios menkės;

0,5 l virtų, marinuotų arba sūdytų grybų;

2 šaukštų kaparėlių;

2 nedidelių morkų;

1 svogūno;

4 nedidelių bulvių;

3 mažų raugintų agurkų;

citrinos sulčių;

druskos, čili pipirų (šviežių, džiovintų ar sūdytų);

poros šaukštų tirštos pomodorų pastos (ar natūralaus pomidorų padažo);

aliejaus;

šviežių krapų.

Žuvį išdarinėti. File nuimti nuo kaulų, o iš odos, kaulų, uodegos, galvos ir kitų tinkamų vartojimui dalių išvirti žuvies sultinį (visą žuvies likusį gėrį užpilti maždaug litru vandens ir užvirinti, nugraibius putas, įmesti lauro lapą, pipirų ir virinti ant labai mažos kaitros apie valandą. Padruskinti ir iškošti).

Į puodą įpilti šlakelį aliejaus ir suberti smulkintą svogūną, riekelėmis pjaustytas morkas. Šiek tiek maišant pakepti. Ten pat suversti grybus ir dar šiek tiek pakepinti:

Pridėti pomidorų pastos (padažo) ir dar patroškinti. Supilti žuvies sultinį ir užvirinti. Sumetus kubeliais pjaustytas bulves pavirinti, kol suminkštės.

Menkės file supjaustyti gabalėliais ir sudėti į sriubą. Ten pat įdėti kaparėlių, čili pipirų pagal skonį bei pusriekelėmis supjaustytus raugintus agurkus. Dar šiek tiek pavirinti (apie 10 min.) ir nukelti puodą nuo kaitros. Pagal skonį įspausti citrinos sulčių (solianka turi būti su rūgštele), užbarstyti kapotų krapų.

Patiekti su citrinos girežinėliu ir balta duona.

Rojus tirštų ir sočių sriubų mėgėjams... :)

Idėja iš čia.

DVARININKĖS OBUOLIŲ PYRAGAS

Pyragas, kurį norisi kepti vėl ir vėl...

Kodėl jis pavadintas "Dvarininkės", nežinau. Beveik klasikinis, tikrai tirpstantis burnoje. Beje, biskvitas pagamintas iš bulvių krakmolo, tik su trupučiu miltų. Gal dėl to pats pagrindas labai purus, minkštas ir lengvesnis bei drėgnesnis, nei vien iš miltų.

Reikia:

200 g sviesto;

1 stiklinės cukraus;

2 kiaušinių;

1 stiklinės bulvių krakmolo;

2 šaukštų miltų;

1 šaukštelio kepimo miltelių;

500 g obuolių (geriau rūgštesnių);

2 šaukštų cukraus (pabarstymui);

1 šaukštelio cinamono;

miltinio cukraus viršui.

Sviestą išsukti su cukrumi. Nuolat maišant po vieną įmušti kiaušinius. Sukti iki purumo. Sudėti miltų, krakmolo ir kepimo miltelių mišinį. Viską gerai išmaišyti. Tešlą sukrėsti į atsegamą ir kepimo popieriumi išklotą formą (aš popieriaus netiesiau). Obuolius nulupti ir supjaustyti riekelėmis. Sudėlioti ratu ant tešlos. Apibarstyti cukraus ir cinamono mišiniu ir pašauti į iki 200 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepti apie 25 minutes. Pravėsusį apibarstyti miltiniu cukrumi. Patiekti su plakta grietinėle...

 Šaltinis - knyga "Obuolių pyragai", 2006 m.

RAUDONGŪŽIŲ KOPŪSTŲ SALOTOS

...su raudonosiomis pupelėmis, raudonaisiais svogūnais ir tunu. Bet apie tai vėliau.

Noriu pasidžiaugti kitkuo - paskutiniais šio sezono žiedais kaktusyne. Jei tiksliau, rudenį žydi gyvieji akmenys - litopai (lithops). Labai įdomūs augalai, kuriuos nesunku auginti, nes laistyti jų beveik nereikia. Truputį pavasarį, skleidžiantis naujiems lapams ir šiek tiek rudenį, kad turėtų jėgų žydėti. Natūralioje gamtoje šie sukulentai gyvena Pietų Afrikoje, beveik dykumoje. Visiškai prisitaikę prie aplinkos - tiek supanašėję į greta augančius akmenis, kad atskirti beveik neįmanoma. Labai įdomūs, kai skleidžiasi nauji, taip vadinami, lapai - senieji pamažu džiūsta, kol sunyksta, o iš vidurio išlenda naujas (ir ne vienas) augalo kūnas. Ir taip kasmet. Rudenį, lyg mažos špygutės, iš viduriuko lenda žiedelių užuomazgos, kurioms išsikleidus, tik saulėtomis dienomis galima džiaugtis pilnai atsivėrusiais ryškiais žiedeliais:

O jei kalbėsim apie kopūstus apskritai, tai aš, pavyzdžiui, nežinojau, kad senovės Egipte kopūstą pateikdavo kaip didžiausią delikatesą desertui. Anot senovės Graikijos žiniuonių, suvalgius kopūstų prieš vakarėlį, nepasigersi, o suvalgius kopūstų jau po vakarėlio - prablaivėsi. Gal kas bandėt?

Anot šių dienų žiniuonių, būtent raudongūžiuose, labai daug kalcio, beta karotino ir kalio. Cianidas (tik jau ne tas nuodas, apie kurį galvojame), kurio dėka kopūstai nusidažę violetiniai (ir kas pavadino juos raudonaisiais?), gera priemonė kraujagyslių ligų profilaktikai. Be to, juose yra medžiagų, pašalinančių žalingą radiacijos poveikį. Ir tikriausiai, dar daug, daug gerų dalykų...

Taigi, valgykime kopūstus! Beje, Šveicarijoje, kiekvieną rudenį vyksta kopūstų festivalis, kur merginos basomis šoka raugintų kopūstų kubiluose, kur galima ne tik susipažinti su neregėtų kopūstų veislėmis ir rūšimis, bet ir paragauti įvairių patiekalų bei praplėsti akiratį...

Ruduo - kopūstų metas. Ta proga siūlau ryškias, maistingas, naudingas ir gardžias salotas, kurioms reikia:

pusės nedidelės gūžės raudonojo kopūsto;

vieno didesnio raudonojo svogūno;

maždaug stiklinės virtų raudonųjų pupelių;

vienos dėžutės smulkinto tuno savo sultyse;

šaukštelio druskos (arba pagal skonį);

šaukto cukraus (arba pagal skonį);

pipirų pagal skonį;

balzaminio acto, citrinos sulčių, aliejaus.

Pupeles užmerkti ir palikti per naktį. Kopūstą ir svogūną plonai supjaustyti.

 

Užberti druskos, cukraus ir gerai ištrinti (aš maigau rankomis), kol atsiras sulčių. Įpilti šiek tiek balzaminio acto ir gerai išmaišyti. Pagal skonį pagardinti citrinos sultimis. Palikti marinavimuisi per naktį.

Kitą dieną pupeles išvirti pasūdytame vandenyje ir ataušinti. Suberti ant kopūstų. Uždėti smulkinto tuno, pagardinti pipirais. Jei trūksta, dar pagardinti druska ir citrinos sultimis. Užpilti aliejaus ir išmaišyti....

SEPTYNIŲ ŠAUKŠTŲ OBUOLIŲ PYRAGAS

Knygelė "Obuolių pyragai" (2006 m.) iš žurnalo ManoNamai serijos daro stebuklus. Pyragai, kurie "liejasi" tinklaraštin, visi iki vieno nuostabūs ir saviti. Kaip ir šis - septynių šaukštų. Paprastas ir skanus. Vienintelis dalykas, kuris man kėlė abejonių - miltai blyneliams. Kam jie reikalingi, jei susideda iš miltų, kiaušinių miltelių, pieno miltelių, druskos ir cukraus - nesuprantu. Tešlos sudėtyje taip pat yra ir kiaušinių, ir miltų. Manau, kad vietoj jų įdėjus kokius septynis šaukštus jogurto ar grietinės, rezultatas būtų ne mažiau nuostabus. Na, bet smalsu pabandyti visaip, todėl nuo recepto nenukrypau.

Reikia:

200 g sviesto;

2 kiaušinių;

7 šaukštų cukraus;

7 šaukštų miltų;

7 šaukštų miltų blyneliams ("Malsenos");

7 rūgščių obuolių;

1 - 2 šaukštelių cinamono.

Obuolius nulupti, išvalyti, supjaustyti skiltelėmis ar kvadratėliais ir sumaišyti su cinamonu. Minkštą sviestą išplakti iki purumo su cukrumi, po vieną įmušti kiaušinius. Miltus sumaišyti su miltais blyneliams ir įmaišyti į tešlą. Suversti smulkintus obuolius. Tešla turėtų gautis tiršta ir klampi. Suversti į kepimo skardą ir kepti 180 laipsnių kaitros orkaitėje 30 - 40 min.

Obuolių siūlyčiau negailėti. Kuo jų daugiau ir kuo jie sultingesni ir labiau prisirpę, tuo pyragas drėgnesnis ir skanesnis. Ypač šiltas. Su ledais ar grietinėle. :)