NAMINĖ CIABATTA...

... su raugu, o tai yra, be mielių ir be jokių kitokių pašalinių priedų.

Labai smagu, kad lauke, nors ir labai lėtai, bet pavasarėja. Pajūry kaip visuomet, dėl šaltos Baltijos įtakos, pavasaris vėluoja, bet pastarosios dienos vis labiau verste verčia lįsti į lauką ir tiesti rankas link žemės. Miškas dar miega, patikrinau. Gal tik dabar, po kelių šiltų šventinių dienų pradėjo intensyviau dygti kiaulpienių ir dilgėlių lapeliai. Ieškau vitaminų. Ir visiškai ką tik, prieš kelias dienas baigė žydėti didieji krokai, tad mes džiaugiamės tikriausiu pavasariu:

Kai palanges kaitina saulė, pats tinkamiausias laikas užsiauginti duonos raugo, jei dar nebandėte arba norėjote, bet nepavyko. Man pavyko gal iš penkto karto. Kur problema, nepasakysiu. Tie patys pilno grūdo ruginiai miltai, tas pats vanduo. Matyt, nesėkmės priežastys kelios - per daug šilumos, per mažai šilumos, per mažai kantrybės, o gal ne ta mėnulio fazė, kas ten žino...

Pastarojo karto rezultatais džiaugiuosi jau keletą mėnesių. Blynai, duona, pica - ir viskas su naminiu raugu. Pasigaminau dvejopo - įprasto, ruginiai miltai ir vanduo bei švelnesnio, ruginiai miltai ir naminis jogurtas, raugo, kurio receptą galima rasti čia. Vietoj jogurto galima naudoti kefyrą, rūgpienį. Raugui užraugti tinka net šviežių ananasų ir apelsinų sultys...

Patį paprasčiausią raugą (miltai + vanduo) galima pasigaminti dvejopai.

Pirmuoju būdu, indelį rupių ar pilno grūdo miltų sumaišome su indeliu vandens (kitaip tariant, lygiomis dalimis). Indą uždengiame plėvele, kurią subadome ir pastatome šiltai (tiks ir saulėta vietelė, o jei tokios nėra, o namie žemesnė temperatūra, indą galima apkloti kuo nors šiltu) trims paroms. Temperatūra - apie 25 laipsniai. Būtina kasdien pamaišyti. Gerai išrūgusi masė suskystėja, joje gausu burbuliukų, jaučiamas švelnus raugo kvapas.

Tokį raugą jau galima naudoti duonai kepti.

Gamindami antruoju būdu, pagaminsime stipresnį raugą, nes jį maitinsime kasdien, todėl laukinės mielės gaus daugiau darbo ir bus aktyvesnės.

Lygiomis dalimis (pvz., 100 g ir 100 g) sumaišome rupius miltus ir vandenį. Turi gautis tiršta tešla. Laikome šiltai, pridengę plėvele. Po paros, pusę kiekio išmetame, pridedame 50 g miltų ir 50 g vandens. Taip kartojame keturis kartus, t.y., keturias paras. Ketvirtą dieną raugo turėtų būti maždaug trigubai daugiau, nei pirmąją. Šiuo atveju daugiau terlionės, tačiau raugas daug patikimesnis, juo pamaitinta tešla geriau iškyla.

Jei niekaip nepavyksta gauti burbuliuotos masės, pačioj pradžioj, į miltų ir vandens masę galima įmaišyti šiek tiek šviežių mielių. Pakaks tik labai nedidelio gabalėlio, pvz., ketvirtadalio šaukštelio. Reiktų jas gerai ištrinti su miltais ir vandeniu ir palikti. Toliau - pagal pageidavimą, pirmuoju arba antruoju būdu. Turėtų tikrai pavykti. Tačiau jei esame užsispyrę ir turime noro pasigaminti raugo visiškai natūraliai, t.y., užsiauginti visiškai laukinių mielių, siūlau apsišarvuoti kantrybe (daug kam to net ir neprireikia) ir bandyti pirmais dviem būdais.

Raugo panaudojimo galimybės labai įvairios. Pastaruoju metu labai populiaru namie kepti duoną. Bet manija juk tikrai labai gerietiška :)

Raugą galima naudoti ten, kur įprastai naudojame mieles. Ruginį raugą lengvai paversime kvietiniu, du ar tris kartus pamaitinę norimais kvietiniais miltais ir atvirkščiai. Raugo likutį aš dažnai naudoju kepti blynams. Bandžiau kepti pyragą ir net picą.

Apie puse puodelio šio gėrio visada laikau šaldytuve. Jei nesinori kepti ilgiau nei savaitę, raugą vieną kartą pamaitinu miltų - vandens mišiniu (1:1:1), palaikau per naktį, ir tuomet vėl dedu šaldytuvan.

Labiausiai patiko "žaisti" su itališkąja ciabata, su ta, kuri labai skylėta, puri ir skani. Tiesa, jai pagaminti, kas dar nežino, reikia šiek tiek laiko, o pats procesas atrodo šiek tiek sudėtingas. Bet tik atrodo, svarbiausia, turėti šiek tiek laiko. Ciabatos receptas su šviežiom mielėm, kam įdomu, čia. Buvo be galo smalsu išbandyti su raugu. O pavyko neblogai:

Reikia:

230 g I rūšies miltų (812 D);

40 g pilno grūdo kvietinių miltų;

nubraukto šaukštelio druskos;

2 šaukštų alyvuogių aliejaus;

350 g  aktyvaus naminio kvietinio raugo *

180 g vandens.

* Raugą šiai duonai reikia pasiruošti iš anksto, prieš keletą dienų pamaitinant pirmos rūšies duonos miltais. Recepte nurodoma, kad raugas turėtų būti 100 % drėgnumo, o tai reiškia, kad  jis tinkamas šiai duonai, kai viena dalis raugo, pamaitinta dviem dalimis miltų ir dviem dalimis vandens pagal svorį, iškyla dvigubai. Pvz., jei turime 100 g ruginio (ar bet kokio) raugo, reikia jį pamaitinti 200 g vandens ir 200 g pirmos rūšies miltų mišiniu. Masė turėtų pakilti dvigubai. Taip reiktų padaryti du ar net tris kartus. Tuomet raugas tinkamas maišyti ciabatos tešlai.

Ruošiame tešlą.

Abiejų rūšių miltus (galima naudoti tik pirmos rūšies miltus, tik jų tuomet reiks 270 g) sumaišome su vandeniu, druska, raugu ir aliejumi. Minkome mažiausiai dešimt minučių (pradžioje galime maišyti elektriniu kombainu, o vėliau rankomis, stalą vis gerai pabarstant miltais). Tešla turi gautis labai minkšta ir lipni.

Tešlą patalpinti į aliejumi išteptą dubenį  ir pastatyti šiltai dviems valandoms. Po 30 min, vėliau, po valandos ir po 2 valandų (viso tris kartus) tešlą reikia kelis kartus perlenkti (tam, kad tešla taptų klampesnė, stangresnė ir rūgimo metu išsiskiriantis anglies dvideginis sudarytų didesnius oro burbulus. Dėl tos pačios priežasties reikalingas drėgnesnis raugas bei skystesnė, drėgnesnė tešla). Tai padaryti visai nesudėtinga, pamokėlė čia.

Po paskutinio tešlos lankstymo (t.y., po 2 h), tešlą slepiame šaldytuvan nakčiai.

Po maždaug 7 - 12 valandų dubenį su tešla išimame iš šaldytuvo ir pastatome pusantros - porai valandų kambario temperatūroje.

Darbastalį gerai pabarstome miltais ar manų kruopomis ir labai atsargiai, su didžiausiu švelnumu išverčiame tešlą. Elgtis turime švelniai (tešlos nespaudome, nemaigome neminkome ir kitaip niekaip nejudiname), kad nesuardytume rūgimo metu susidariusių oro burbulų:

Aštriu peiliu, pradedant nuo vidurio, tešlos gabalą supjaustome į keturis panašaus dydžio gabalėlius, kurių viršų pabarstome miltais ir pridengiame švariu rankšluosčiu. Paliekame dar valandai ar pusantros.

Orkaitę įkaitiname iki 240 laipsnių. Būtų gerai orkaitės apačion patalpinti indą su vandeniu arba kepant pirmas penkias minutes orkaitės dureles galima purkšti purkštuvu.

Švelniai perkeliame į kepimo popieriumi išklotą ir miltais pabarstytą kepimo skardą...

... ir pašauname orkaitėn. Kai duonelės jau orkaitėje, kaitrą sumažiname iki 230 laipsnių ir pirmas penkias minutes kepame su garu, tuomet 15 - 20 minučių be garo (nebepurškiame arba išimame indą su vandeniu), kol duona įgaus dailų rusvai gelsvą atspalvį. Pasibaigus kepimo laikui, orkaitę išjungiame ir paliekame joje duoną dar penkioms minutėms.

 Ataušiname ant grotelių ir ragaujame tik vos šiltą :)

Šaltiniai:

Wild Yeast

R. Jurevičiūtė "Kepame duoną namuose", 2010 m.

PRAHOS PYRAGAS...

... paverstas nedideliu tortu. Pagal Sonatiną, ačiū jai už receptą. Ir, žinoma, Velykos.


Įsupo mane pavasaris savo šiltais saulės spinduliais, pražydusiais žiedeliais, paukščių čiulbesiais bei ramiais vakarais... Stiprai įsijaučiau į pavasario diktuojamą ritmą, daugiau laiko praleidžiu lauke, nei namie... Net nepajutau, kaip į namus pasibeldė Velykos...


Gražių dienų, šiltos vasaros, kvapnių žiedų, spalvingos nuotaikos, ramių vakarų! Linkėjimai iš gaivaus pajūrio!

Pyragas - skanus, minkštas ir drėgnas, su plikytu kremu. Tiesa, mano skoniui, tešloje norėjosi cinamono, kardamono ar dar ko panašaus (kitą kartą būtinai įbersiu), bet šiaip, tikrai neblogas...

Reikia:

tešlai:

50 g margarino (aš naudojau sviestą);

1 kiaušinio;

150 g cukraus (naudojau rudąjį);

2 šaukštų pieno;

2 šaukštų medaus;

šaukštelio kakavos;

šaukštelio sodos;

450 g miltų.

kremui:

400 ml pieno (aš maišiau perpus su grietinėle ir šiek tiek mažinau sviesto kiekį);

2,5 šaukšto miltų;

2 šaukštų cukraus;

2 šaukštelių cukraus su vanile;

2 šaukštų miltinio cukraus;

100 g minkšto sviesto.

viršui:

100 g tamsaus šokolado;

3 šaukštų aliejaus.

Kremui miltus sumaišiau su vaniliniu cukrumi ir cukrumi. Maišant supyliau pieną ir vėl labai gerai išmaišiau, kad nesusidarytų gumulėliai (naudojantis plaktuvu, tai daryti daug paprasčiau). Supyliau grietinėlę ir maišant kaitinau, kol kremas sutirštėjo.

Kremą ataušinau, vis pamaišant.

Minkštą sviestą ištryniau iki purumo su cukraus pudra ir įplakiau į plikytą kremą iki vientisos masės.

Tešlai sviestą, kiaušinį, medų, cukrų ir pieną sudėjau į dubenį ir maišant kaitinau ant vandens garų vonelės, kol viskas ištirpo ir virto vientisa mase. Miltus sumaišiau su kepimo milteliais ir kakava. Įmaišiau į skystąją tešlą ir gerai išminkiau.

Tešlą padalinau į keturis gabalėlius ir iškočiojau blynus, truputį didesnius, nei torto formos pagrindas. Kočioti buvo nelengva, bet įmanoma. Iškočiotus lakštus po vieną atsargiai patalpinau skardon ir kepiau 180 laipsnių kaitros orkaitėje apie 7 minutes iki dailaus rudumo. Svarbu neperkepti, kad lakštai netaptų per trapūs ir nebepjaustomi. Iškeptus, aštriu peiliu išpjoviau pagal torto formos dugną (tai daryti reikia, kol lakštai dar karšti).

Lakštus dėjau į tortinę formą, kiekvieną aptepdama kremo sluoksniu. Suteptą paspaudžiau ir patalpinau šaldytuvan nakčiai. 

Viršui šokoladą išlydžiau vandens garų vonelėje, sumaišiau su aliejumi ir kitą dieną užpyliau ant torto viršaus. Dar truputėlį palaikiau šaldytuve. O tuomet jau skanaus...

VIŠTIENOS BLAUZDELĖS MEDAUS - CINAMONO MARINATE

Tiems, kam patinka kvapni vištiena su egzotiška natele .. :)

Reikia:

8 mažųjų vištienos blauzdelių;

4 skiltelių česnako;

apie 60 ml (1/4 puodelio) aliejaus;

2 šaukštelių sojos padažo;

apie 60 ml ryžių acto (galite keisti citrinų sultimis);

poros šaukštų medaus;

šaukštelio malto cinamono;

keletos šakelių šviežio čiobrelio (arba šaukštelio džiovinto);

pusės šaukštelio malto imbiero miltelių;

pusės šaukštelio garstyčių.

Visas marinato sudėtines dalis sumaišyti ir užpilti ant švariai nuplautų ir nusausintų blauzdelių. Palikti šaltai visai nakčiai ar ilgiau, vis pavartant ar pakratant dubenį, kad pasimarinuotų (galima viską sudėti į plastikinį maišelį, taip patogiau bus vartyti):

Maždaug po paros vištieną sudėti į kepimo skardą, užpilti marinatu ir nuolat palaistant kepti 180 laipsnių kaitros orkaitėje apie pusvalandį.

Patiekti su ryžiais ir daržovėmis arba kaip patinka... :)

Pagal Greedy Gourmet.

CINAMONINIAI VAFLIAI

Jolita, kuri šiuo metu ryši Languotą prijuostę, klausia, meluojam mes virtuvėje ar ne...

Giliai atsidūstu ir sakau, kad tenka ir, žinoma, dažniausiai dėl tų, kurių išrankumas maistui (o gal įsitikinimai) ir nenoras plėsti akiratį kartais peržengia visas ribas. Pastaruoju metu manieji berniokai kartais patys prašo, kad nesakyčiau kaip ar iš ko gaminau, sako, "mama, žinok labai skanu, bet tik nepasakok, ko čia pridėjai, nes nebevalgysim". Ir gerai, nesakau, svarbu, kad valgo.

Bet kuriuo atveju, dėl tokių melų sąžinės man negraužia. Nuodų, sugedusio maisto ar visiškos nesąmonės į maistą nededu, o iš tokio amžiaus, kai tenka maskuoti kažkokius maisto produktus, pas mus beveik baigiama išaugti...

Cinamoniniai vafliai su šiais melais visiškai nesusiję. Tai receptas nuo elektrinės vaflinės pakuotės, o jei tiksliau, tai iš naudojimo instrukcijos knygelės. Tų receptų ten net šeši ir skamba visai nieko... (vaflinė - širdelinė vokiška, jei ką).

Neperku produktų vien dėl gražaus paveiksliuko ant pakuotės, bet paskaitinėti receptus ant maisto produktų ar buitinės technikos pakuočių kartais mėgstu. Tik vat, gaminti pagal juos kažkaip nesugalvodavau (kažin, kodėl?), o ši Jolitos idėja pasirodė visai šauni.

Vaflinės širdelės - stori, biskvitiniai blynai, cinamono gerbėjams. Juos kepant pakvimpa visi namai. Nieko stulbinančio, tiesiog kitokie - kvapnūs blynai pusryčiams ar pavakariams...

Reikia:

125 g minkšto sviesto;

3 kiaušinių;

50 g cukraus;

2 šaukštelių vanilinio cukraus;

250 g miltų;

šaukštelio malto cinamono;

2 šaukštelių kepimo miltelių;

125 ml šilto vandens;

cukraus - cinamono mišinio pabarstymui.

Minkštą sviestą ištrinti su cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki purumo. Po vieną įmušti kiaušinius. Miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir cinamonu ir palaipsniui, kartu su vandeniu švelniai įmaišyti į tešlą (tešla turėtų gautis klampi, grietinės tirštumo).

Iš karto kepti įkaitintoje vaflinėje.

Iškeptus pabarstyti cukraus - cinamono mišiniu.

Su plakta grietinėle - tikras gardumynas prie kavos... :)

RŪKYTOS ŽUVIES UŽTEPAS...

... su avokadu ir obuoliais.

Palangoj vėl kiaušinių - gigantų paradas. Šiemet išmarginti žemaitiškais raštais. Gražu, kad taip vašku mokėčiau... Atvažiuokit pasigrožėti :)

Užtepas - įdomiai skanus užkandis ant duonos, trapučių, pitų, tortilijų ar kaip įdaras lavašų suktinukams..

Reikia:

apie 200 g rūkytos žuvies (aš naudojau šalto rūkymo skumbrę);

1 avokado (geriau minkštesnio);

3 šaukštelių žaliosios citrinos (laimo) sulčių;

pusės didesnio obuolio ar vieno nedidelio (rinkitės saldžiarūgštį);

druskos, pipirų pagal skonį (druskos gali ir neprireikti, priklausomai nuo žuvies sūrumo);

šaukšto grūdėtųjų garstyčių;

žiupsnelio kario miltelių ir kapotos šviežios kalendros, jei mėgstate.

Žuvį nulupame, minkštimą atskiriame nuo kaulų ir ašakų.

Į elektrinį trintuvą sudedame žuvį, nuluptą ir susmulkintą avokadą, garstyčias, supilame citrinos sultis, jei naudojame, suberiame prieskonius. Viską gerai sutriname iki vientisos tyrės. Pridedame nuluptą , išvalytą ir kubeliais supjaustytą obuolį ir dar patriname.

Paragaujame, jei reikia, pridedame druskos, citrinų rūgšties, paskaniname pipirais.

Ypač skanu su pašildytomis, paskrudintomis tortilijomis ar ruginiais duonos trapučiais... :)

Pagal Taste of Beirut

BATONĖLIŲ "MARS" KUBELIAI

Su  pūstais ryžių traškučiais ir pienišku šokoladu.

Nors už lango saulė žeme ritinėjas, mano vasaros lauko terasoj ratais valsą šoka vėjo nudraskyti po žiemos pašalę rododendrų lapai. Pajūry šiandien audra ir tikrų tikriausi vėjo gūsiai... Stūgauja pats "neskaniausias" šiaurės vakarų vėjas. Tas, kuris gerai pravėdina smegenis, jei to reikia :)

Ramu tik mano kaktusyne. Saulutei šildant, vieni žiedeliai keičia kitus...

 O dabar nudžiuginkit savo visus saldžiamėgius (o gal save?), nes traškučių kvadratėliai, sausainėliai, batonėliai, traškiai ar kaip juos bepavadinsi, tiesiog skanūs. Ir nieko čia daugiau nebepridėsi, sudėtinės dalys kalba pačios už save...

Reikia:

300 g šokoladukų "Mars";

50 g sviesto;

120 g pūstų šokoladinių ryžių traškučių (Kellogg's ar bet kokių kitokių, aš naudojau lietuviškus "Oho");

200 g pieniško šokolado.

Šokoladukus "Mars" susmulkiname peiliu, suberiame į puodą ir kartu su sviestu kaitinant ant labai nedidelės kaitros bei pastoviai maišant, išlydome iki vientisos, minkštos ir lipnios masės (stebime, kad neprisviltų ir per daug neužkaistų). Suberiame ryžių traškučius ir gerai išmaišome (masė sunki ir lipni, sunkiai maišoma, tad aš traškučius įminkiau tiesiog rankomis).

Gautą masę sukrečiame į kepimo popieriumi išklotą formą ar indą ir išlyginame. Pienišką šokoladą išlydome vandens garų vonelėje ir užpilame ant paviršiaus, paviršių taip pat išlygindami.

Pusvalandžiui patalpiname šaltai. Kai šokoladas sustingsta, pjaustome norimo dydžio gabalėliais...

  

Pagal Greedy Gourmet.

EŠERYS KEPIMO POPIERIUJE

Su prieskoninėmis žolėmis.

Dar vienas paprastas, bet labai vertas dėmesio žuvies paruošimo būdas. Kvapni, savose sultyse troškinta, nesudėtingai ir greit pagaminama. Labai rekomenduoju.

Reikia:

nedidelių, porcijos dydžio ešerių (arba menkių, starkių, lašišos, upėtakių ar kitokių žuvų);

prieskonių žuviai;

gero žiupsnio įvairių žolių: petražolių, rozmarinų, krapų ir ko tik randame parduotuvėse ar turime namie;

česnako skiltelių (tiek, kiek yra žuvų);

šiek tiek sviesto (maždaug po šaukštelį kiekvienai žuviai);

kepimo popieriaus.

Žuvį nuplauname, išdarinėjame ir įtriname prieskoniais.

Žoleles nuplauname, suskirstome porcijomis.

Ant kepimo popieriaus stačiakampių dedame po žuvį, kurių pilvus prikemšame žolėmis, supjaustytu česnaku ir įspraudžiame po gabalėlį sviesto:

Suvyniojame gerai užlankstydami galus, kad niekas kepant neišbėgtų ir sudedame į kepimo skardą:

Kepame 200 laipsnių kaitros orkaitėje apie 20 minučių (kepimo laikas priklauso nuo žuvų dydžio, bet ilgai kepti nereikia).

Patiekiame su salotomis iš "Iceberg", rukolos lapelių, šviežių agurkų, pomidorų, avokadų, raudonųjų svogūnų, druskos, cukraus, pipirų, citrinos sulčių ir aliejaus, taure šalto balto vyno, jei pagal mane arba kaip nors kitaip, kaip mėgstate jūs :)

VARŠKĖS KEKSIUKAI...

... Su "Karvutėmis". Arba su vafliniais kokosiniais batonėliais "Siesta", apie kuriuos prašyta čia.

 Jaunėliui broliui, kuris neilgam svečiavosi Lietuvoj... :) Siunčiu jam linkėjimus!

Labai skanūs keksiukai, kurie tirpte sutirpo. Receptėlį pasiskolinau iš Astos ir esu jai už tai labai dėkinga. Tikrai kepinėliai puikūs. Vietoj džiovintų uogų, sunaudojau užsilikusias karvutes su riešutais, todėl šiek tiek sumažinau ir cukraus kiekį. Keksiukai gavosi puručiai, su protarpiais ištryškusia karamele ir tikrai patys pačiausi...

Reikia:

150 g minkšto sviesto;

150 g cukraus;

3 kiaušinių;

200 g miltų;

200 g varškės;

šaukštelio kepimo miltelių;

šaukštelio vanilinio cukraus;

10 saldainių "Karvutė" (bet kokių, su riešutais ar be).

Minkštą sviestą ištriname su cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki purumo. Po vieną įmušame kiaušinius, po kiekvieno gerai išmaišydami. Įmaišome varškę.

Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir švelniai įmaišome į tešlą. 

Nuluptas karvutes pasmulkiname peiliu ir taip pat įmaišome į tešlą:

Keksiukų formą išklojame popierinėmis formelėmis ir sukrečiame tešlą (2/3 keksiukų formelės tūrio).

Kepame 180 laipsnių kaitros orkaitėje apie pusvalandį, kol dailiai pakyla ir rudai pageltonuoja..

Ir dar, trumpai apie Kalėdinį vaisių pyragą Velykų belaukiant :)

Išlaikiau nediduką keksiuką. Išsilaikė puikiai:

Brandus, skanus, bet vat saldumo neišpasakyto. Prieš sekančias Kalėdas būtinai kepsiu vėl ir koreguosiu vaisius - mažiau dėsiu cukruotų, daugiau rūgštesnių...

O laikiau visiškai paprastai - suvyniotą į foliją virtuvinės spintelės gilumoje, kambario temperatūroje...

TRIUŠIENOS KEPENĖLIŲ PAŠTETAS

Visai netikėtai Klaipėdos turguje nusipirkau triušienos kepenėlių. O man atrodė, kad tai ne tik didžiausias delikatesas, bet ir "deficitas" (tada prisiminiau, kad kažkur, Kretingos rajone yra vienas didesnių triušių ūkių, tiekiančių triušieną). O juk tai dietinės ir, turbūt, pačios vertingiausios kepenys savo maistine verte. Sako, kad labai tinkamos mažiems vaikams ir sveikstantiems ligoniams.
Šios kepenėlės stangresnės ir kietesnės nei vištienos, pats tas ne tik skaniam pjaustomam paštetui, bet ir salotoms. Man labai patiko su trupučiu kadagių kvapu - primaišiau ne tik kadagio uogų, bet ir įpyliau šaukštą džino, juk beveik žvėriena :)

Reikia:

0,5 kg triušienos kepenėlių;

vieno svogūno;

keletos česnako skiltelių;

5 - 8 džiovintų kadagio uogų;

šakelės rozmarino;

druskos, pipirų pagal skonį;

apie 50 g sviesto;

šlakelio džino (galima keisti brendžiu arba nepilti nieko);

aliejaus kepimui.

Kepenėles švariai nuplauti, pašalinti nereikalingas dalis. Pabarstyti druska, maltais pipirais ir tarp pirštų sutrintomis kadagio uogomis. Palikti poilsiui.

Svogūną stambiai sukapoti ir pakepinti nedideliame aliejaus kiekyje. Suminkštėjus, sudėti kepenis. Kepti vartant iš visų pusių, kol iškeps (tik neperkepti!). Pabaigoje suberti kapotus česnakus, įmesti rozmarino šakelę, įpilti šiek tiek džino (brendžio) ir dar šiek tiek patroškinti.

Ataušusias kepenėles sumalti kartu su likusiu keptuvės turiniu, jei reikia, dar pagardinti druska. Gerai išmaišyti (masė turėtų gautis sunkiai maišoma šaukštu), įpilti išlydyto sviesto.

Sukrėsti ant maistinės plėvelės, suformuoti pailgos formos gabalą ir suvynioti. Keletą valandų palaikius šaldytuve, supjaustyti riekelėmis ir, užbarsčius šiek tiek rupių maltų aitriųjų pipirų, mėgautis... :)