SUSUKTA BOBA

Su šokolado - migdolų įdaru. Ir kiaušinių dažymas...

Gandrinių proga vakar diena padovanojo krintančias snaiges ir lengvą šaltuką, nors saulėtų dienų pastaruoju metu netrūksta. Danguje mačiau tik keletą porų parskrendančių gulbių...
Šilta tik namie, ypač, kai pasiraitojus rankoves klūpomis plušu minkydama mielinę tešlą. Taip veju jau įkyrėjusios kasdienybės nuobodulį, negalėdama niekur išeiti ir dorai pajudėti. Pasigaminau  natūralaus raugo duonai ir iškepiau puikios ruginės duonos. Nors tai ne pirmas bandymas, bet, matyt, dėl to, kad viską dirbau nuoširdžiai medituodama, gavosi kaip niekad puikiai...
Išbandžiau labai puikią tešlą picai. Iškepiau minkštą ir purią susuktą bobą, labai tinkančią Velykų vaišėms. Dirbu išsijuosusi..
Tai po vieną, tai po kelis ritinėju spalvotus kiaušinius. Repetuoju artėjančioms šventėms. Rimtesnius patiekalus ketinu patikėti vyrui, mat jam pastaruoju metu labai neprastai sekasi virtuvėje - tirpstu iš malonumo kartu leisdama savaitgalio popietes ir pamokančiai stebėdama, kaip nepatyrusios vyriškos rankos kepa nuostabiai minkštą ir sultingą vištą, bando išvirti tobulus Benedikto kiaušinius ir dar keletą nekasdienių dalykėlių, kuriais pastaruosius šeštadienius ir sekmadienius mane lepina. Ar gali būti kas geriau :)

Susukta boba. Šokoladinė, minkšta ir gardi. Tešlai panaudojau receptą iš N. Marcinkevičienės knygos "Metai už stalo" (2009 m.), pagal kurį galima iškepti paprasčiausią, bet tikrai neprasčiausią Velykų pynę. Tačiau aš seniai buvau nusižiūrėjusi, kaip tą pynę susukti truputėlį kitaip. Gražiau, įdomiau ir dar su gardžiu įdaru... Jei tingite "žaisti" (nors prieš Velykas tingėti negalima :) arba neturite laiko tešlos brinkinti šaldytuve, tešlai iškilus, tiesiog padalinkite ją į tris dalis, suformuokite virveles ir supinkite kaip kasą. Šiek tiek pakildinę, patepkite kiaušinio tryniu ir pašaukite kepti... O šis receptas turintiems kantrybės ir mėgstantiems skanesnius kepinius nei paprasta banda.

Reikia:
tešlai:
500 g miltų
250 ml drungno pieno
30 g šviežių mielių
2 kiaušinių
3 valg. š. cukraus
20 g sviesto
žiupsnelio druskos
1 kiaušinio trynio ir kupino šaukšto rudojo cukraus viršui pabarstyti

įdarui:
150 g migdolų
50 g rudojo cukraus
1 - 2 valg. š. cukruotų apelsino žievelių (arba vieno šviežio apelsino geltonosios dalies)
1 a. š. cukraus su vanile
1 kiaušinio
60 g sviesto
100 g juodojo šokolado

Tešlai mieles ištrinkite su šaukšteliu cukraus ir ištirpinkite drungname piene. Paviršių pabarstykite miltais ir pastatykite šiltoje vietoje, kol suburbuliuos, priklausomai nuo temperatūros jūsų aplinkoje, apie 15 - 30 min.

Į dubenį supilkite miltus, likusį cukrų, lengvai paplaktus kiaušinius, pakilusias mieles ir suminkykite tešlą. Minkykite, kol tešla taps vientisa, bet drėgna, minkšta ir šiek tiek lipni (jei galite, darykite tai virtuviniu kombainu), stenkitės miltų daugiau nedėti. Pabaigoje gerai įminkykite išlydytą ir atvėsintą sviestą bei žiupsnį druskos.

Suformuokite rutulį, įdėkite jį į aliejumi pateptą dubenį, pridenkite maistine plėvele ir palikite šiltoje vietoje, kol pasikels dvigubai.

Iškilusią tešlą dar šiek tiek paminkykite, vėl pridenkite plėvele ir dabar jau padėkite į šaldytuvą nakčiai. Šiaip, tešlą šaldytuve galite laikyti nuo 3 iki 12 valandų. Ilgiau - geriau. Šaldytuve tešla lėtai fermentuosis, taps elastinga, gerai kočiosis, o iškepęs kepinys bus minkštas ir purus.

Įdarui migdolus sumalkite kartu su cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki drėgnų trupinių. Suberkite nutarkuotą apelsino žievelę (jei naudosite cukruotas, sumalkite jas kartu su riešutais), įmuškite kiaušinį ir supilkite išlydytą sviestą. Viską gerai išmaišykite.
Šokoladą sutarkuokite arba susmulkinkite elektriniais peiliukais.

Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių kaitros.

Išimkite tešlą iš šaldytuvo (ji turi būti pakilusi ir burbuliuota), šiek tiek paminkykite ir iškočiokite stačiakampio formos lakštą. Stenkitės dirbti greitai, vėsią tešlą formuoti lengviau. Ilgoji stačiakampio kraštinė turėtų būti maždaug dvigubai ilgesnė nei jūsų turimos kekso formos ilgis.
Ant iškočioto pagrindo vienodu storiu užtepkite migdolinį įdarą (pakraščius palikite be įdaro). Ant viršaus užberkite vienodą sluoksnį šokolado.
Dabar stačiakampio ilgąjį kraštą atsargiai suvyniokite kaip vyniotinį (stenkitės ploniau). Šiek tiek patampykite, užspauskite galus ir truputėlį susukite per visą ilgį tarsi virvę, o tuomet perlenkite pusiau. Abi dalis supinkite tarpusavyje.

Paguldykite į kepimo popieriumi išklotą kekso formą, paviršių patepkite kiaušinio tryniu ir pabarstykite ruduoju cukrumi. Pašaukite kepti į įkaitintą orkaitę. Kepkite 50 - 70 minučių, kol dailiai išsipūs, o paviršius paruduos.

Iškepusią bobą gerai atvėsinkite ir tik tuomet pjaustykite...

Puikus minkštas kepinys, toks išliekantis ir po keletos dienų. Laikykite pridengtą, kad nedžiūtų.

Adaptuota pagal N. Marcinkevičienės knygą "Metai už stalo" (2009 m.) ir žurnalą "Food Network Magazine", 2012 m. kovo mėn.


O dabar apie kiaušinius. Praėjusiais metais esu rašiusi apie savo pabandymus dažyti kiaušinius augalais. Apie dažymą šienu skaitykite čia, dažymą juodai, nenaudojant "gelažunių" - čia, dažymą arbatžolėmis ir ciberžole - čia. Visus mano pabandymus vienoje vietoje galima rasti ir kas mėnesį leidžiamame žurnale "Skonių kolekcija". Paskutiniame kovo mėnesio numeryje daug puikių idėjų Velykų stalui :)

Šiemet pabandžiau, kaip dažo džiovinti šaltalankių lapeliai. Seniai buvau skaičiusi, jog tai dažingas augalas ir kad prisidžiovinus lapelių, galima juos naudoti kiaušiniams dažyti. Taip ir padariau. Balti kiaušiniai, pavirę, o po to pamirkę stipriame šaltalankių lapukų nuovire nusidažė tamsiai ir įgavo raštą:

Įdomu tai, kad kiaušinius iš nuoviro ištraukiau vos rusvus, o pabuvę ore, jie ėmė oksiduotis ir patamsėjo. Sakoma, kad į šį nuovirą įbėrus žiupsnį alūno miltelių, kiaušiniai nusidažo aukso geltonumo spalva. Kada nors išbandysiu...

Puikiausiai improvizuoti galima su žaliąja arbata ir tai, ko turime po ranka. Čia kiaušinį, prieš nardindama į žaliosios arbatos nuovirą (2 stikl. vandens, 2 šaukštai arbatžolių, šaukštas druskos; viską pavirinau 10 - 15 min. ir įleidau virti kiaušinį, o po to jį palikau mirkti nuovire per naktį), įsupau į kojinę, pripiltą džiovintų rugiagėlių žiedlapių. Tikėjausi, kad jos taip pat suteiks spalvos, bet suteikė puikų raštą:

O čia, prieš dėdama virti į tą patį arbatos nuovirą, kiaušinį įsupau į svogūno lukštą. Kiek skirtingų raštų ir spalvų!

Kiaušinius dailiai dažo krapų sėklų nuoviras. Nei tai žalsva, nei tai gelsva, priklausomai nuo to, kiek ilgai laikysime nuovire. Į kojinę įmetus džiovintų medetkų, dailiai pasimargino. O į ciberžolės miltelių nuovirą įpylus pora šaukštų šviežių trintų aronijų ir šaukštą acto, tikėjausi išgauti žalią spalvą. Tačiau prireikė dar įberti šaukštelį sodos. Tirpalas gavosi baisiai tamsus ir neaiškios spalvos, bet įleidus virti kiaušinį, o po to jį palaikius nuovire, šis nusidažė žalsvai... Manau, kad tai suveiktų ir be aronijų (čia pravertė senos mokyklinės chemijos pamokos, jog rūgštis, reaguodama su šarmu (t.y. soda) keičia spalvą :) Tą patį būtų galima bandyti su mėlynojo kopūsto nuoviru.

Visi pabandymai daryti su baltais kiaušiniais, į ruduosius ne viskas kimba, bet puikiai nudažo ciberžolė ir stiprus žaliosios arbatos nuoviras (svogūnų lukštai taip pat, žinoma :)

Mano patarimas : prieš dažant kiaušinius, juos būtinai švariai nušveiskite kempinėle su soda. Nuvalysite išorinį apsauginį lukšto sluoksnį ir geriau kibs dažas...

EŠERIO RAGU SU PENNE MAKARONAIS

Ir "kibkit žuvelės..."

Jei paklaustumėt, ką veikiu, atsakyčiau, jog sveikstu :) Pastaruoju metu sapnuoju, kad vaikštau abiem kojomis. Laukiu priešvelykinės savaitės - ką pasakys gydytojai, pažvelgę gilyn į mano kaulus. Gal tikrai pavyks atsistoti ant abiejų kojų ir pasirodys, kad sapnai pranašiški... Labai to tikiuosi. O kol kas skaitinėju ir mezgu. Tylomis. Daug laiko leidžiu su savimi. Kartais, klūpomis ant minkštos kėdės, žiūrėdama pro langą į tolį, minkau. Minkau, kočioju, lankstau, vynioju. Ką? Mielinę tešlą, žinoma, nors negalėčiau pasakyti, kad labai laukiu Velykų. Nepaisant to, jau dažau kiaušinius. Po vieną ar po du, vis eksperimentuoju ir išbandau tai, ką buvau sumaniusi ar atradusi pernai. Bet apie tai vėliau. Šiandien kalbėsiu apie žuvį, mat tinklaraščio Kiaunės reikaliukai šeimininkė šį mėnesį ryši atnaujintą Languotą prijuostę ir kviečia papasakoti, ar mes mėgstame žuvį.

Taip. Manau, kad man, užaugusiai tarp kibiruose sūdomų strimėlių, maišų stintų, gyvų ungurių ir gardžių plekšnių, labai to pasakoti ir nereikia. Aš esu iš tų, kurie vertina pašonėje turėdami galimybę kada tik norisi (o norisi dažnai) nusipirkti (arba pasidžiaugti, kai vaišina žvejai) tikrai šviežios žuvies. Tokios, kokią dovanoja mūsų klimatas ir gamta. Ne vien jūrinės, nors gėlavandenės žuvys savo dumblo kvapu ir poskoniu, kad ir kaip įmantriai beruoštum, manęs nežavi. Na, nebent, šamas ar jaunos lydekaitės. Džiaugsmingai sugurgia pilvas, netikėtai užtikus laukinę Baltijos lašišą. Nei viena žiema neapsieina be stintų. O vasara - be puotos iš rūkytų žuvų per Jūros šventę, be šviežiai rūkyto ungurio Nidoje ar puikių žuvies patiekalų Mingės kaime :) Na, o starkiai, menkės ir ešeriai - tai jau kasdienybė. Tik labai gaila, kad į Baltiją ties Lietuva nebeužplaukia skumbrės...

Ar žuviai reikia įmantrių receptų? Manau, kad ne. Svarbiausia, kad žuvis būtų šviežia. Iš bėdos šaldyta, tik jau ne tokia, lyg nežinia kiek kartų ir nežinia kokiomis priemonėmis "atgaivinta" . Skaniausia - pagaminta greit ir paprastai. Nors ir paprastų idėjų niekuomet nebūna per mažai.

Džiaugiuosi lyg tyčia neseniai atkeliavusia Mitch Tonks knygą "Fish Easy" ir labai liūdžiu, kad negaliu pati nuvažiuoti išsirinkti žuvies. Knygoj pilna puikių greit, per 30 min. paruošiamų jūros gėrybių patiekalų. Noriu visko iš šios knygos, nors ne visokios rūšies žuvų pas mus yra. Šiaurės jūra gerokai dosnesnė :) 

Receptas iš knygos. Puikutėlis ešerio ragu su makaronų vamzdeliais. Nesu ragavusi raudonosios kefalės, kuri rašoma, jog yra labai intensyvaus skonio, bet jei ruoštumėt šį patiekalą būtent su šia žuvimi, kaip knygoje, ji turi būti labai šviežia. Raudonoji kefalė yra valgoma tą pačią dieną, ką tik sužvejota :)
Ačiū draugiškiems žvejams, mano ragu ne ką prastesnis, nes naudojau ką tik sužvejotų ešerių filė :)

Reikia:
5 nedidelių ešerių filė
150 g penne makaronų
1 skiltelės česnako
1 valg. š. labai smulkiai sukapoto saliero stiebo
1 valg. š. labai smulkiai sukapoto pankolio šaknies
1 valg. š. pomidorų pastos
125 ml (puse puodelio) raudonojo vyno (naudojau naminį obuolių vyną)
4 valg. š. šviežiai spaustų apelsinų sulčių
6 gerai prisirpusių vynuoginių pomidorų
1 žvaigždinio anyžiaus
1/2 a. š. maltų pankolio sėklų (naudojau anyžinės ožiažolės sutrintas sėklas)
gabaliuko apelsinų žievelės geltonosios dalies
žiupsnis džiovinto raudonėlio
šviežių petražolių
druskos, maltų pipirų pagal skonį
tyro alyvuogių aliejaus

Keptuvėje įkaitinkite pora šaukštų alyvuogių aliejaus ir pakepinkite susmulkintą česnaką, salierą ir pankolį, kol daržovės suminkštės ir įgaus šiek tiek gelsvą atspalvį. Įdėkite pomidorų pastos ir pakaitinkite 3 - 4 min. Tuomet supilkite vyną, padidinkite kaitrą ir pavirinkite, kol nugaruos maždaug pusė. Supilkite apelsinų sultis ir vėl palaukite, kol pusė nugaruos. Suberkite perpjautus pomidoriukus, įdėkite žvaigždinį anyžių, sumeskite apelsinų žieveles ir suberkite džiovintą raudonėlį. Ant viršaus suklokite žuvies filė gabalėlius ir keptuvę pridenkite. Dabar kaitrą sumažinkite ir patroškinkite apie 15 minučių. Praėjus laikui, atidenkite ir viską sumaišykite, kad žuvis suirtų. Išimkite apelsinų žieveles ir žvaigždinį anyžių.

Makaronus išvirkite pasūdytame vandenyje "al dente", nupilkite vandenį (šiek tiek pasilikdami padažo tirštumui reguliuoti) ir sudėkite į keptuvę prie žuvies. Išmaišykite ir jei reikia, šiek tiek praskieskite makaronų nuoviru. Pagal skonį pagardinkite druska, maltais pipirais ir pabarstykite smulkintomis petražolėmis.

Tiesą pasakius, aš suvalgiau pasigardžiuodama, su taure atšaldyto pusiau sauso naminio obuolių vyno, nors makaronų patiekalus valgau labai retai. Esu prisiekusi anyžiaus gerbėja, bet jei su šiais prieskoniais nedraugaujate, nepagailėkite česnako ir pro šalį tikrai neprašausite :)

Saugiai peržiemokit pavasarį!

Ačiū Laurai iš Mezgalų blogo. Jos dėka išmokau lupti ešerius :0) Labai naudinga ir ne taip sunku, kaip atrodo...


Recepto šaltinis Mitchell Tonks "Fish Easy", 2012

NAMINĖS GRŪDĖTOSIOS GARSTYČIOS

Prisiminiau, kad praėjusį rudenį pas ūkininką turguje prisipirkau rudųjų ir geltonųjų garstyčių grūdeliais, su mintimi kada nors pasigaminti naminio garstyčių padažo. Labai mėgstu garstyčias, be jų neįsivaizduoju nei marinatų žuviai, mėsai ar daržovėms, nei mėsos ar žuvies kepsnių. O kokios gi Velykos be kiaušinių su garstyčiomis (ne vien majonezu :)?
Mano šaldytuve visuomet galima rasti keletą indelių skirtingų rūšių garstyčių padažo, o spintelėje - biriųjų garstyčių. Tačiau nuo šiol garstyčių padažų pavidalu nusprendžiau nebepirkti, nes ir vėl, pastudijavus etiketę, indeliuose pilna skonio stipriklių, dažiklių, kiaušinių miltelių ir t.t. O kur gi šio gėrio nėra? Nebepirksiu, nes labai lengva pasigaminti namie. Ir tokias, kokių norisi.

Naminių garstyčių gamybai tereikia trijų dalykų - garstyčių grūdeliais (geltonųjų, rudųjų ar juodųjų), skysčio (tai gali būti alus, vynas, actas, citrusų, pvz., greipfrutų ar apelsinų sultys ar tiesiog vanduo) ir prieskonių (druskos, cukraus, česnako, medaus, pipirų, žalumynų, ciberžolės ar ko tik norisi).
Skysčiu užpiltas garstyčių sėklas reikia pabrinkinti (1 - 3 paras), po to sutrinti ir pridėti pageidaujamų prieskonių. Viskas!

Aš labiau mėgstu grūdėtąsias, taip vadinamas, angliško stiliaus garstyčias. Tokioms pasigaminti net nebūtina naudoti  garstyčių milteliais (bet galima). Dižono stiliaus garstyčios gaminamos iš sumaltų sėklų, garstyčių miltelių, tačiau tai taip pat visiškai paprasta ir nesunku (apie tai kitąkart).

Sunaudojau didžiąją dalį rudųjų garstyčių sėklų, kurių turėjau tikrai nemažai ir pasigaminau visą puslitrį rupaus garstyčių padažo. Macnaus, mat rudosios daug aitresnės nei geltonosios, ir pagardinto tamsiuoju alumi. Kepsnių marinatams ir pagardams prie mėsos...

Reikia (puodelis 250 ml):
1/2 puodelio rudųjų garstyčių sėklų
1/4 geltonųjų garstyčių sėklų
3/4 puodelio tamsaus alaus (naudojau "porterį")
1/2 puodelio obuolių acto
2 šaukštų rudojo cukraus
šaukštelio druskos
1/4 šaukštelio maltų pipirų

Garstyčių sėklas (abiejų rūšių) sumaišykite su alumi ir actu. Sudėkite į stiklainį ir uždengę padėkite į šaldytuvą. Laikykite mažiausiai parą (arba dvi - tris, brinkstančios sėklos turėtų sugerti visus skysčius).

Garstyčių mišinį sudėkite į indą ir trinkite elektriniu trintuvu ("blenderiu"). Trindami suberkite cukrų, druską ir pipirus. Trinkite iki norimos tekstūros, kol sėklos dalinai susitrins ir masė nevirs visiška sutrintų sėklų tyre.
Paragaukite, gal trūksta rūgšties ar saldumo. Pagardinę ir gerai permaišę, sukrėskite į sandariai užsukamą stiklainį ir patalpinkite į šaldytuvą.

Iš šio kiekio išeina puslitris garstyčių. Jei tiek atrodo labai daug, mažinkite proporcijas.
Garstyčių sėklų tikrai mačiau pirkti parduotuvėse.
Laikykite šaltai, sandariai uždarytame inde ir suvartokite per porą mėnesių (bėgant laikui aitrumas silpsta). 

Puikios garstyčios, man labai gardžios ant sumuštinių su kepta kalakutiena, kuriuos aš valgau su saldžiuoju greipfrutu "pomelo" ... 

Idėja iš virtulaus žurnalo Who's Hungry?

RŪKYTOS SILKĖS UŽTEPAS

... ir pavasarinis žurnalo "Debesys" numeris.

Be ilgų įžangų kviečiu pavartyti naujutėlį maisto tinklaraštininkų žurnalą, skirtą pavasariui. Daugybė puikių idėjų šiltėjančioms dienoms! Skanėstai Moters dienai, Nepriklausomybės atkūrimo šventei, Velykoms, Motinos, juokų ir melagių dienai, įdomūs reportažai ir daug kitokių smagių ir gardžių naujienų... Spauskite, skaitykite ir atraskite ką nors sau :)

Open publication - Free publishing - More kulinarija

Rūkytos silkės užtepas - vienas iš keletos mano receptų, publikuotų naujajame žurnale. 

Pavasarėjant ir vis smarkiau šildant saulei, nebesinori niekur skubėti. Ir valgyti paskubomis. Ypač savaitgaliais. Norisi plačiau atverti langus ir giliau įkvėpti gaivaus oro. O gal pusryčiauti lauke? 
Išmėginkite rūkytos silkės užtepą sumuštiniams ir džiaukitės lėtais savaitgalio pusryčiais lauke, ištiesę apnuogintas kojas ant žolės :0)
Jau neužilgo oras tikrai leis tokią prabangą, o kol kas, gal tebūnie tai puikus užkandis savaitgaliui prie vyno taurės ar idėja Velykų stalui, juk jos jau ne už kalnų...

Reikia:

125 g rūkytos silkės filė*

70 g sviesto

2 kietai virtų kiaušinių

70 g neutralaus lydyto sūrelio

kelių stiebelių krapų

50 g svogūnų laiškų

1 česnako skiltelės

1/3 arb. š. maltos rūkytos saldžiosios paprikos

druskos ir maltų juodųjų pipirų pagal skonį

2 valg. š. konservuotų kaparėlių

citrinos ir rupios ruginės duonos patiekti

* rūkytą silkę galite keisti sūdyta ir pamirkyta piene arba bet kokia kitokia mėgstama rūkyta žuvimi.

Sviestą palaikykite kambario temperatūroje, kad suminkštėtų.

Krapus ir keletą stiebelių svogūnų laiškų smulkiai sukapokite peiliu.

Rūkytą silkę, minkštą sviestą, virtus kiaušinius ir lydytą sūrelį sutrinkite elektriniu trintuvu iki vientisos masės. Įspauskite česnaką. Įberkite rūkytos paprikos miltelių, suberkite kapotus krapus ir smulkintus svogūnų laiškus. Pagal skonį pagardinkite druska, juodaisiais pipirais ir viską gerai išsukite. Suberkite kaparėlius.

Paruoštą užtepą sudėkite į indelius, pridenkite ir padėkite į šaldytuvą, mažiausiai valandai.

Patiekite su rupia rugine duona, ant viršaus uždėdami po griežinėlį citrinos ir keletą stiebelių svogūnų laiškų.

Užtepą, sudėję į sandariai uždaromą indelį, laikykite šaldytuve ir suvartokite per dvi dienas.

PIENINIO ŠOKOLADO KEKSIUKAI SU KAVA

Kad ir kaip ten bebūtų, laikas bėga. Tik per lėtai slenka mano ir taip niekur neskubančios dienos. Dažniau gulom nei sėdom, su knyga ar kompiuteriu rankose. Jaučiuosi vis geriau, nors norėčiau peršokti šitą laikotarpį. Kartais nusliuogiu iki virtuvės ir ant kėdės ištiesus kojas su puodeliu kavos vėpsau pro langą į pavasariškai įsidrąsinusius paukščius. Mano sukabinti puodeliai - lesyklos priviliojo gausų būrį įvairių paukščių - didžiųjų ir mėlynųjų zylių, žaliukių, karklažvirblių, alksninukų ir net juodąjį strazdą. O vakar, taip nuostabiai šildant saulei, išslinkau į lauką. Įkvėpti pavasariu kvepiančio oro ir pasiklausyti zylių čiulbėjimo. Net nežinojau, kad zylės gali skleisti tokius nuostabius garsus. Ar tai reiškia, kad  pavasaris jau čia pat? Kalbama, kad šiemet jis tikrai bus ankstyvas, juo labiau, kad vieversių danguje dar negirdėti...

Su lig kalendorinio pavasario pradžia šis tinklaraštis švenčia savo gimtadienį. Šiemet jau trečiąjį. Maža šventė ir man :) Labai dėkoju, kad užsukate, skaitote, bandote ir dalijatės mintimis ir patyrimais. O aš jums už tai dovanoju gardžių keksiukų receptą. Su pieniniu šokoladu ir kavos dvelksmu...

Reikia (12 keksiukų):
100 g speltos viso grūdo miltų
150 g miltų
50 g maltų migdolų
100 g rudojo cukraus
15 g nesaldžios kakavos (~ 1 šaukšto)
šaukštelio cukraus su vanile
žiupsnelio druskos
kupino šaukštelio kepimo miltelių
60 g tirpinto sviesto
100 ml pieno + 1 šaukštelio tirpios kavos (arba 100 ml baltos kavos)
3 kiaušinių
100 g peiliu sukapoto pieninio šokolado

Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių kaitros.
Miltus sumaišykite su kakava, maltais migdolais, kepimo milteliais, vaniliniu cukrumi ir druska.
Kiaušinius išplakite su cukrumi, supilkite tirpintą sviestą.
Pieną pašildykite, suberkite tirpią kavą ir gerai išmaišę, supilkite į kiaušinių masę. Išmaišykite.
Palaipsniui, švelniais judesiais nuolat maišant, suberkite miltų mišinį.
Įberkite kapoto šokolado, švelniai permaišykite.
Sukrėskite tešlą į popierinėmis formelėmis išklotas keksiukų formeles (2/3 tūrio) ir pašaukite kepti. Kepkite apie 20 minučių.

Vietoj spelta miltų naudokite kvietinius pilno grūdo arba įprastus...

Gražaus pavasario!

Adaptuota pagal el. žurnalą Mezze, 2012 m. lapkričio mėn.