OBUOLINIAI BLYNAI

 Arba Kanados blynai su sirupu ir obuoliais. Taip šie blynai pavadinti knygoje "Blynai ir vafliai".

Anądien, kaip ir kasmet, pas ūkininkus rinkom - skynėm obuolius. Sultims, kurias geriam beveik iki pat pavasario. Pririnkom septynis maišus taip vadinamų "papinkų", labai sultingų obuolių. Ir dar pusmaišį šiaip, pyragams ir nepyragams. Rezultatas - nei daug, nei mažai, šimtas keturiasdešimt litrų sulčių. Turėjau gražaus darbo. Šimtą litrų supilsčiau į stiklainius, iš likusių užraugiau obuolių vyną. Kalėdoms turėsim jauno vietinės reikšmės "božolė" :)

Kaip gi tokia proga negaminsi su obuoliais ir obuolių sultimis?

Kanadietiško stiliaus blynams nereikia pieno. Tešla maišoma su obuolių sultimis ir sirupu. Tikriausiai klevų, nors recepte nenurodyta. Tačiau aš naudojau vietinės reikšmės "auksaspalvį". Blynai visai kitokie, įdomaus vaisinio skonio. Būtinai paragaukite, ypač  jei apskritai juos dievinate ar turite kam kepti...

Reikia:

400 ml obuolių sulčių;

100 ml sirupo (klevų ar auksaspalvio);

500 g miltų;

2 kiaušinių;

žiupsnelio druskos;

2 šaukštelių kepimo miltelių;

2 šaukštų aliejaus;

1 - 2 obuolių.

Kiaušinius išplakame su sirupu. Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir druska. Palaipsniui į kiaušinių masę įmaišome sultis ir miltus. Supilame aliejų, sudedame nuluptus ir sutarkuotus obuolius.

Iškepame blynukus ir patiekiame su obuoliene...

Pagal knygą "Blynai ir vafliai" iš žurnalo ManoNamai serijos, 2008 m.

RŪKYTOS SKUMBRĖS SALOTOS

Paprasta, prieinama ir labai skanu...

Reikia:

vienos stambios šalto rūkymo skumbrės;

2 - 3  su lupenomis virtų bulvių;

3 - 4 saliero stiebų;

2 saldžiarūgščių obuolių;

pusės indelio konservuotų žirnelių;

druskos, pipirų pagal skonį.

Užpilui:

4 šaukštų majonezo;

3 - 4 šaukštų grietinės;

šaukštelio garstyčių;

poros šaukštų citrinos sulčių.

Skumbrei nunerti odą, nuimti nuo kaulų ir susmulkinti. Bulves nulupti ir supjaustyti kubeliais. Taip pat kubeliais supjaustyti salierą ir nuvalytą obuolį. Viską sumaišyti su žirneliais, pagardinti pipirais ir, jei reikia, druska.

Užpilui majonezą sumaišyti su grietine, garstyčiomis ir citrinų sultimis. Užpilti ant salotų.

Pagal Olsanka.

SLYVŲ - PERSIKŲ UOGIENĖ

...Su citrininiais bazilikais...

Pastaruoju metu madinga virti uogienes ar džemus su prieskoninėmis žolėmis - mėtomis, bazilikais, čiobreliais ar rozmarinais. Populiaru lietuviškus vaisius maišyti su egzotiškais. Kažkas teisingai sugalvojo, nes prieskoninės žolės suteikia puikaus aromato ir prieskonio, o egzotiški vaisiai, būdami sultingesni ar saldesni, sušvelnina lietuviškų uogų ir vaisių rūgštumą ir aitrumą.
Šiai madai pasidaviau ir aš. Išvirus porą stiklainių agrastų - bananų džemo, pradėjau improvizuoti. Ypač skanus agrastų - braškių - bananų - kokosų pieno džemas nesustabdė. Avietes sumaišiau su moliūgais, obuoliais, slyvomis ir bananais. Gavosi švelni avietinė košė su cinkeliu. Tik nieko blogo nepamanykit, ekperimetuoju gamindama po du - tris stiklainėlius...

Bet dabar apie tai, kaip šiemet blogai augo bazilikai. Sudygo gal tik iš ketvirto karto ir net nepradėjo žydėti. O juk prisisėjau ir žaliųjų citrinų skonio, ir cinamoninių, ir anyžinių. Lietus baigia numarinti liaunus stiebelius, todėl skubu sunaudoti.

Persikų - slyvų uogienei lygiomis dalimis naudojau dideles, jau beveik persirpusias geltonąsias slyvas bei tik gerai prisirpusius ir sultingus persikus, kurių pas mus dar galima rasti turguje. Šiame derinyje nuostabiai tinka žaliųjų citrinų žievelė, sultys bei citrininiai bazilikai, kurie priduoda savito, bet nuostabaus aromato ir skonio... 

Ši uogienė - puikus įdaras pyragams ir bandelėms, pagardas ne tik prie blynų, vaflių ir balto varškės ar brie sūrio, bet ir prie paukštienos, o ypač kalakutienos, jei taip , kaip ir aš, mėgstate saldžiarūgščius priedus prie mėsos..

Reikia:

0,5 kg persikų;

0,5 kg geltonųjų slyvų;

2 žaliųjų citrinų (laimų);

500 g uogienių cukraus;

žiupsnio šviežių citrininių bazilikų lapelių (labai tiks ir cinamoniniai bazilikai arba rozmarinai ir čiobreliai).

Persikus perlieti verdančiu vandeniu, nulupti odelę ir supjaustyti nedideliais gabalėliais (kartu išimant kauliukus).

Slyvas taip pat susmulkinti, išimti kauliukus.

Laimo vaisius švariai nuplauti, nutarkuoti žievelę ir išspausti sultis.

Smulkintus vaisius sumaišyti su citrinų sultimis ir tarkuota žievele. Užvirinti ir ant mažos kaitros, nuolat maišant, pavirinti, kol vaisiai sukris. Įberti uogienių cukraus ir gerai išmaišius dar pavirti 5 - 10 minučių. Suberti bazilikų lapelius.

Išpilstyti į sterilius stiklainius ir užsukti...

OBUOLIŲ PYRAGAS SU VYNUOGĖMIS...

... Ir karameliniu kremu.

Su besėklėmis saldžiomis vynuogėmis vietoj razinų ir saldžiu karameliniu kremu iš Maskarponės sūrio ir tamsaus Farino cukraus, todėl, jei rinksitės rūgštesnius obuolius, pyragas bus skanus be žodžių...

Reikia:

pyragui:

150 g rudojo cukraus;

150 g sviesto;

3 kiaušinių;

2 - 3 rūgščių obuolių;

100 - 150 g mažųjų besėklių vynuogių "Sultana";

200 g miltų;

žiupsnelio druskos;

šaukštelio kepimo miltelių;

2 šaukštelių malto cinamono.

Kremui:

3 šaukštų tamsaus cukraus "Farinas";

šaukšto sviesto;

250 g maskarponės sūrio.

Kremui sviestą pakaitiname kartu su cukrumi, kol cukrus ištirps. Įmaišome maskarponę ir patalpiname šaldytuvan, kad atšaltų.

Obuolius nulupame, išsėkliname ir supjaustome nedideliais gabalėliais.

Minkštą sviestą ištriname su cukrumi iki purumo. Po vieną įmušame kiaušinius, gerai išmaišant po kiekvieno.

Suberiame išsijotus ir su kepimo milteliais, cinamonu bei druska sumaišytus miltus. Švelniai išmaišome.

Įmaišome pjaustytus obuolius bei vynuoges.

Tešlą sukrečiame į kepimo formą ir kepame 190 laipsnių kaitros orkaitėje apie 45 - 50 minučių. Tikriname sausu mediniu pagaliuku.

Gerai ataušiname. Kiekvieną gabalėlį patiekiame su šaukštu kremo... :)

Kremui galite rinktis kitokį rudąjį cukrų. Su Farinu skonis sodresnis, specifinis.

Adaptuota pagal Žaidimų aikštelę

KRIAUŠIŲ - SVOGŪNŲ PAGARDAS

Greičiau čatnis (angl. chutney). 

Prie jūros - ankstyvojo rudens audra. Siautėja visai nešaltas, bet žvėriškas pietvakarių vėjas. Šermukšnių skinti nebereikės. Tik nusirinkti nuo žemės. Jei turėčiau tinklą ir ilgus, iki pat pažastų, guminius batus, eičiau prie jūros rinkti gintarų. Nors šiuo metu guminių dar nereikia, tik tinklo.. Esat matę, kaip gintariautojai traukia iš jūros vaikiško kumščio dydžio ar dar didesnius gintarų gabalus? Mažesnieji gabalėliai tampa nebeįdomūs. Reginys tikrai vertas dėmesio. Pasitaikius progai, verta pažiopsoti. Jei dėdė gintariautojas pasitaikys geros dūšios, tikrai padovanos nemažą gabalėlį ar net kelis...

Užtat tokių ne vieną maišą turi pasidėjęs (tiksliau, pasislėpęs) mano kaimynas. Rodė. Labai gražu. Neapsakomai...  :)

Kriaušių čatnis - vienas iš tų, kurį norisi kabinti šaukštais ir valgyti vieną. Žiopsodama į monitorių aną vakarą taip ir padariau. Nejučiom iškabinau visą nedidelį stiklainiuką. Labai skanus prie grūdinių trapučių. Ir prie varškės ar minkšto sūrio. Ir prie paukštienos taip pat. Mėgstu saldžius vaisinius priedus su "cinkeliu" prie paukštienos ar kiaulienos...

Reikia:

1,5 kg kriaušių;

250 g džiovintų abrikosų;

500 g saldžių svogūnų (saldžiais vadinami baltieji svogūnai, nes tikrai yra saldesni nei įprasti ar mėlynieji);

4 skiltelių česnako;

apie 200 ml baltojo vyno acto;

100 ml citrinų sulčių;

žiupsnio juodųjų pipirų;

2 šaukštelių druskos;

šaukštelio šviežiai tarkuoto imbiero;

0,5 kg cukraus.

Švarias neluptas kriaušes supjaustome kubeliais, abrikosus, nuluptus svogūnus ir česnakų skilteles susmulkiname nedideliais gabalėliais. Viską sudedame į puodą ir pakaitiname iki užvirimo. Nuolat maišant verdame ant mažos kaitros apie 40 minučių arba tol, kol masė sukris. Virimo pabaigoje palaipsniui suberiame cukrų, druską, įdedame tarkuoto imbiero, pagardiname pipirais, įpilame acto ir citrinų sulčių. Paragaujame, jei reikia, skonį reguliuojame cukrumi, druska ar rūgštimi. Dar šiek tiek paviriname, sukrečiame į sterilius stiklainius ir sandariai užsukame.

Asmeniniai pastebėjimai ir pakeitimai. Vietoj baltojo vyno acto pyliau šiek tiek mažiau balzaminio acto. Pagardas gavosi tamsesnis, bet skanesnis (mano skoniui). Cukraus kiekį reiktų reguliuoti priklausomai nuo kriaušių rūšies (o gal taip pat pagal savo skonį). Man pusės kilogramo buvo per daug, dėjau apie 300 g. Imbiero dėjau daugiau. Išvirusios kriaušės liko "cielos", niekaip nenorėjo sukristi, matyt, tokios rūšies, todėl šiek tiek pamaigiau šakute... Šiaip, pagardas tikrai puikus... :)

Šaltinis: žurnalas "Virtuvė. Nuo...Iki..." 2011 m. Nr. 8

RUPIŲ MILTŲ PICA

Su šviežiomis bulvėmis ir rozmarinu bei su saliamiu ir kaparėliais... Kad krepšinio varžybos būtų dar skanesnės...

Mėgstu namines picas. Apskritai, labai mėgstu picas. Šaldiklyje dažnai turiu savos gamybos šaldytos tešlos. Man patinka plonytis, bet nebūtinai traškus padas ir labai plonai supjaustyti priedai. Visai skirtingai, nei mano vaikams, kuriems idealus storapadis, dažniausiai pirktinis picos paplotėlis, būtinai labai šviežias ir su visais priedais pakeptas... mikrobangėj. Įžeidimas picai, kitaip niekaip... Tačiau kol kas nieko negaliu pakeisti.

Užtat plonytė rupių miltų pica, su dar ploniau supjaustytomis bulvėmis, svogūnais ir rozmarinio lapeliais ar saliamio dešra, jei patinka labiau tradicinė, - puikus užkandis prie salotų lėkštės ar tiesiog alaus stiklo...

Reikia (4 picoms):

papločiams:

250 g rupių kvietinių miltų;

250 g aukščiausios rūšies kvietinių miltų;

15 g šviežių mielių;

10 g druskos;

žiupsnelio cukraus;

apie 325 ml šilto vandens;

šaukšto alyvuogių aliejaus.

Įdarui:

natūralaus ar naminio pomidorų padažo;

keletos šviežių raudonų bulvių;

skanios saliami dešros;

raudonojo svogūno;

tarkuoto parmezano, džiugo arba čederio sūrio (arba skirtingoms picoms skirtingų sūrių);

šviežio rozmarinio lapelių;

šviežios kapotos čiobrelio ir raudonėlio žolės (tiks ir džiovintos);

smulkintų petražolių;

rupios jūros druskos;

maltų pipirų;

marinuotų kaparėlių;

alyvuogių aliejaus.

Mieles ištrinti su cukrumi, šlakeliu vandens ir trupučiu miltų. Pastatyti šiltai, kol ims burbuliuoti.

Dubenyje sumaišyti miltus, mielių mišinį, druską ir vandenį. Turi gautis lipni tešla. Įmaišyti aliejų ir minkyti, kol taps vienalytė ir glotni. (Arba apie 10 minučių plakti plakikliu). Jei tešla pareikalautų papildomai miltų, labai svarbu nepadauginti, kad pica nesigautų "akmeninė".

Iš tešlos suminkyti rutulį ir uždengtą maistine plėvele palikti dubenyje, kol pakils dvigubai.

Orkaitę įkaitinti iki 250 laipsnių kaitros.

Tešlą padalinti į lygias dalis. Iš kiekvienos jų iškočioti apskritimus (apie 5 mm storio) ir perkelti į rupiais miltais pabarstytą skardą. Papločius patepti natūraliu pomidorų padažu.

Neskustas bulves labai švariai nuplauti ir supjaustyti kiek įmanoma plonesnėmis riekelėmis (labai pagelbėtų mandalina, jei tokią turėtume). Sudėlioti ant picos papločių, pabarstyti rupia jūros druska, plonais griežinėliais pjaustytu svogūnu, tarkuotu sūriu bei kapotais rozmarino lapeliais.

Ant kitų papločių išdėlioti plonai pjaustytą saliamį, pabarstyti svogūnais, sūriu, maltais pipirais, kapotomis petražolėmis bei kaparėliais.

Picas pašauti karšton orkaitėn ir kepti apie septynias minutes arba, kol sūris išsilydys ir ims burbuliuoti. 

Iškeptas apšlakstyti alyvuogių aliejumi ir apibarstyti šviežiais kapotais ar džiovintais raudonėliais ir/ar čiobreliais...

 

Adaptuota pagal  D. Stevens "Naminė duona"  2011 m. ir  The Italian Dish

LAUŽE KEPTŲ PAPRIKŲ SALOTOS

Kol dar nesibaigė lauko kepsnių sezonas. O gal jau baigėsi? Pas mus dar tikrai ne..

Daugelis mėgsta daržoves, keptas ant grotelių ar ant iešmo. Ar bandėt kepti paprikas atviroje liepsnoje, tiesiog sumetant į laužą?  Jei dar ne, pirmą kartą atrodys šiek tiek ekstremaliai, nes saldžiuosius pipirus iš ugnies ištrauksite juodus lyg anglis. Nustebinsite aplinkinius. Ir kai, kepant šašlykui ar kitokiems skanėstams, lengvai ir greitai nuvalysite pipirams nudegusią odą, juos nuplausite, supjaustysite ir pamarinuosite, aplinkiniai nustebs dar kartą... nes prie kepsnių patieksite puikias keptas ir laužo dūmais kvepiančias paprikas, šiek tiek pamarinuotas acto, aliejaus ir prieskonių mišinyje bei pagardintas petražolėmis ir fetos ar brinzos sūriu. Paįvairinimui... :)

Reikia:

saldžiųjų paprikų;

acto, balzaminio acto ar citrinų sulčių;

druskos, cukraus ir maltų pipirų pagal skonį;

trinto česnako;

šliūksnio aliejaus;

smulkintų šviežių petražolių;

minkšto fetos sūrio arba kietos brinzos.

Paprikas sumetame tiesiai į atvirą laužo liepsną, kol malkos dar pilnai dega. Stebime ir nuolat vartome. Turime apkepti iš visų pusių, kol paprikų išorė taps visiškai juoda ir daržovės atrodys lyg sudegusios.

Išimtas iš ugnies, nuplauname po vandens srove. Iki juodumo sudegusi odelė neįtikėtinai paprastai ir greitai nusineria ir daržovės tampa įprastos spalvos. Jei šalia nėra vandens čiaupo, paprikas tiesiog nulupame peiliuku ar rankomis, o po to švariai nuplauname.

Nuvalytos paprikos turėtų būti suminkštėjusios ir kvepėti laužu.

Marinatui actą, balzaminį actą ar citrinų sultis pagal skonį sumaišome su druska, cukrumi, pipirais, trintu česnaku ir aliejumi.

Paprikas supjaustome juostelėmis, išdėliojame lėkštėje ir užpilame marinatu. Arba tiesiog ant lėkštėje išdėliotų daržovių pašlakstome rūgšties, užbarstome druskos, mažą žiupsnelį cukraus ir pipirų, užspaudžiame česnako ir užpilame aliejaus. Palaikome bent penkiolika minučių. Tuomet užbarstome kapotų petražolių, mėgstamo sūrio ir patiekiame.

Galite pabarstyti marinuotais kaparėliais ir pakepintais kedrų riešutėliais...

Pagal Cook Eat Smile, Nr. 4

KALIAROPĖS SU MORNAJAUS PADAŽU

Kai norisi ko nors vegetariško... 

Pajūry šiuo metu šilta. Ir vanduo jūroje, ir oras miške, ir vėjas. Puikiausias metas ramioms atostogoms. Atostogoms su knyga ant marių kranto, pabraidžiojimais jūroje, pasivaikščiojimais miške, pasivažinėjimais dviračiu ištuštėjusiais dviračių takais, su jaukiais pasisėdėjimais vis dar veikiančiose lauko kavinėse...

Nors lietus drėgme ir labai lepina, grybų miške dar nerasta. Kas ten supras, ko jiems reikia... Skubam nudirbti paskutinius darbus lauke. Džiaugiamės krepšinio švente, kuri Klaipėdoje jau pasibaigė. Ech, tie draugiškieji gruzinai, užtvindę uostamiestį, o ypač "Friedricho" pasažą. Gruziniškos dainos, gruziniškas vynas ir maistas.... Noriu į Gruziją!

Kaliaropė - nei ropė, nei kopūstas. Visai be reikalo primiršta ir nepopuliari. Priskiriama kopūstams, nors yra šakniavaisis. Jei valgau žalią, man primena ropę ar ridiką, jei virtą ar keptą - kopūstą. Švelnus ir "kopūstiškas" jos aromatas bei skonis atsiskleidžia šiame apkepe, kurį aš mėgstu valgyti vieną, su balta duona, tačiau jis labai tinka kaip garnyras prie mėsiškų patiekalų..

Mornajaus (Mornay) padažas - Bešamelio artimas giminaitis. Kitaip tariant, tai Bešamelio padažas, į kurį pridedama tarkuoto sūrio. "Gruyere" ir "Parmesan" sūrių lygiomis dalimis. Arba "Emmental", "Gruyere"  ir baltojo "Cheddar" derinių.

Reikia:

1 kg kaliaropių (geriau jaunų, svarbu, kad nebūtų sumedėjusios);

30 g sviesto;

šviežiai maltų baltųjų pipirų (aš jų nemėgstu, tad keičiu juodaisiais);

padažui:

40 g sviesto;

40 g miltų;

maltų pipirų;

0,5 l pieno;

druskos;

100 g tarkuoto Parmezano (naudoju "Džiugą");

sviesto formai ištepti;

1 kiaušinio trynio.

Kaliaropes nuplauti, nulupti ir supjaustyti skiltelėmis (ne per daug plonomis).

Sviestą ištirpdyti puode, sudėti kaliaropes ir pamaišant keletą minučių patroškinti. Įpilti 0,5 l vandens, paskaninti druska, pipirais ir uždengus virti apie 10 minučių ant vidutinės ugnies.

Padažui puode ar keptuvėje ištirpdyti sviestą, suberti miltus ir pakepinti iki auksinio geltonumo. Maišant lėtai supilti pieną ir pavirinti ant mažos kaitros. Pagardinti druska ir pipirais (nuolat maišyti, kad neprisviltų). Nukelti nuo kaitros ir sumaišyti su tarkuotu sūriu.

Orkaitę įkaitinti iki 200 - 210 laipsnių. Kepimo indą ištepti sviestu. Į pravėsusį padažą įmaišyti kiaušinio trynį. Kaliaropes su likusiu skysčiu sudėti į padažą, viską atsargiai išmaišyti ir sudėti į formą. Pabarstyti maltais pipirais.

 

Kepti viršutinėje orkaitės dalyje apie 20 minučių (kaliaropės turėtų išlikti šiek tiek traškios).

Šaltinis: Renate Kissel "Apkepai".