KIAUŠINIAI SU RŪGŠTYNĖMIS

Dabar pats laikas valgyti rūgštynes. Jaunuose lapeliuose gausu geležies, kalio, magnio ir vitamino C. Sakoma, kad vartojamos nedideliais kiekiais rūgštynės šalina iš kraujo kenksmingas medžiagas ir skatina virškinimą. Tinka sergantiems skorbutu, liga, kuria susergama dėl vitamino C trūkumo. Senovės graikai ir romėnai jas kramsnojo kaip virškinimą gerinančią priemonę po riebių ir sunkiai virškinamų valgių... 


Ar žinojot, kad rūgštynės labai populiarios Prancūzijoje? Ir kad maistui prancūzai jas naudojo jau XII amžiuje? Ten rūgštynės specialiai auginamos soduose ir pardavinėjamos turguose - visai kaip ir pas mus. Skirtumas tik tame, kad pas mus jų pilnos pievos, o dėmesys neypatingas, užtat geras prancūzų restoranas didžiuojasi galėdamas į savo pavasarinį valgiaraštį įtraukti patiekalus su rūgštynėmis...


Rūgštynėmis negali piktnaudžiauti žmonės, kurie turi problemų su inkstais bei padidintu skrandžio rūgštingumu. Nors lapuose esančia pavojinga oksalo rūgštimi apsinuodyti nelabai įmanoma, nes tiek lapų nesuvalgytume, tačiau daug ir nuolat jų valgyti, ypač vasarą, nereikėtų.
Pavėsyje augančiuose lapuose oksalo rūgšties yra daug mažiau nei augančiuose saulėkaitoje. 

Be abejonės, populiariausia iš rūgštynių virti sriubą. Vien apie ją pagalvojus, užgurgia pilvas. Dažnai verdu rūgštynių sriubą su maltiniais, jei įdomu, receptas čia. O ką su rūgštynėmis, be rūgštynių sriubos, gaminate jūs?

Aš išbandžiau, koks gardus rūgštynių pesto. Nebereikia pilti jokių citrinos sulčių.. (receptas čia). 

Niekaip neišgyvenčiau be šaltibarščių su rūgštynėmis, vien dėl jų verta užsikonservuoti keletą stiklainių šių lapelių (receptą rasite čia).

Ir žinoma, be jų niekaip neapsieitų mano labai pamėgtas žaliasis Frankfurto padažas. Daržiniai builiai peržiemojo be vargo ir tuoj rems dangų. Laukiu, kol sužaliuos iš pernai pasisėjusios agurklės. Būtinai paragaukite, nepamainomas pagardas ne tik prie žuvies ar virtų bulvių, bet ir prie mėsos.. (receptas čia).

Pastaruoju metu atradau rūgštynių padažą prie kiaušinių. Netikėtai skanus, tokį galima gaminti tiek iš šviežių, tiek iš konservuotų rūgštynių... 

Reikia:
5 kietai ar puskiečiai virtų kiaušinių;
saujos jaunų šviežių rūgštynių lapų (arba dviejų - trijų šaukštų smulkintų konservuotų rūgštynių);
šaukšto sviesto;
0,5 šaukšto miltų;
0,5 stiklinės grietinės;
druskos ir pipirų pagal skonį.

Nuplautas ir susmulkintas rūgštynes patroškinti svieste (konservuotas taip pat, tik šiek tiek trumpiau), įmaišyti miltus, sudėti grietinę, pagardinti druska (naudojant konservuotas rūgštynes druskos gali neprireikti) ir gerai išmaišius pakaitinti, kol padažas sutirštės.
Virtus kiaušinius perpjauti per pusę, sudėti į lėkštę ir užpilti rūgštynių padažu. Skanu su duonos lazdelėmis.. :)

Skaniau, kai rūgštynės susmulkintos kuo labiau. Padažo tirštumą, jei prireiktų, reguliuokite pienu. Kartu su rūgštynėmis įmeskite saują jaunų dilgėlių...
Gaminkite skystesnį ir valgykite su žuvimi - pirštelius apsilaižysite :)

Šaltiniai: receptas: N. Marcinkevičienė "Metai už stalo", 2009 m.;
informacija:
sodininkystė.lt
moters-savaitgalis.veidas.lt
botanical.com


Labai myliu tulpes. Kaip ir kasmet noriu pradžiuginti jų žiedais bent nuotraukose...
Kai taip vėsu (o pas mus tikrai net labai vėsu, šiltų dienų tebuvo vos kelios), gerokai ilgiau žydi tulpės. Tuomet svogūniniai visą savo grožį atskleidžia pamažu...


Puikiosios "Monte Carlo". Kiekvienas žiedelis vis kitoks...

Ir dar, be galo gražūs tulpių "Sun Lovers" žiedai. Ryškiai geltoni, geltonai raudoni, beveik oranžiniai, dryžuoti ir visaip kitaip raštuoti. Ta pati veislė, bet vis kitokie atspalviai. Man pasirodė, kad žiedų spalva priklauso nuo saulės intensyvumo, matyt, dėl to ir toks pavadinimas - "mylinčios saulę" :)