GRIETINĖLĖS PYRAGAS SU OBUOLIAIS

Šį pyragą būtų galima vadinti apverstu ir vietoj grietinėlės naudoti pieną. Toks jis iškepa skanus, bet labai minkštas ir neišimamas iš kepimo formos, todėl norint jį apversti, kepimo indą būtinai reikia iškloti popieriumi arba folija, o tuomet labai gerai atvėsintą apversti ir atsargiai nuimti popierių. Tačiau man daug kartų skanesnis toks, kokį kepiau šį kartą - vietoj pieno įpyliau paplaktos grietinėlės ir visai neverčiau. Atvėsusį nesunkiai buvo galima supjaustyti norimais gabalėliais. Obuoliai liko apatiniame sluoksnyje, o viršuje - drėgnas, sotus ir be galo gardus. Prie pusrytinės kavos savaitgalį, o gal  ant vaišių stalo? Rekomenduoju, juk ruduo...

Reikia:
5 - 6 saldžiarūgščių, sultingų obuolių
300 ml grietinėlės
200 g miltų
150 g cukraus
3 kiaušinių
100 g šalto sviesto
šaukštelio cukraus su vanile
cukraus pudros apibarstymui

Obuolius nulupkite ir supjaustykite skiltelėmis. Jas išdėliokite kepimo inde (aš kepiau stikliniame, 22 cm skersmens apvaliame inde), ant viršaus stambiai užtarkuokite šaltą sviestą.

Kiaušinius šluotele išplakite su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Įmaišykite miltus ir vos paplaktą iki lengvų putų (tik ne taip standžiai, kaip desertams) grietinėlę.
Supilkite tešlą ant kepimo inde išdėliotų vaisių.

Kepkite 200 laipsnių kaitros orkaitėje apie 45 minutes.

Patiekite šiltą ar atvėsusį, apibarstytą cukraus pudra.

Dalį obuolių pakeiskite kriaušėmis, pyragas įgaus kitokį, ne mažiau prastą rudens atspalvį..

Adaptuota pagal "Obuolių pyragai. Skanėstų knyga", Laisvos valandos 2011, Vilnius


Kasmet skelbiu rudenį, taip vadinamaisiais, gyvaisiais akmenukais, litopsais (lithops). Jau net nebepamenu, prieš kiek metų juos įsigijau, vazonas stovi ant miegamojo palangės, kartais net pamirštu, kad reikia laistyti. Šiemet maniau, kad pražudžiau, pačioj saulėkaitoj radau visiškai susiraukšlėjusius ir perdžiūvusius.
O pasirodo, pražudyti šiuos įdomius sukulentus galima greičiau vandeniu nei sausra. Sužinojau įdomių dalykų, jog litopsai pakenčia iki 42 laipsnių kaitrą ir iki -5 laipsnių šaltį ir tai, jog auginami dirbtinėmis sąlygomis gali išgyventi iki 50 metų, o natūraliomis, t.y., Pietų Afrikoje - tik  iki 25 metų. Įsivaizduojat?

VIŠTIENOS KEPENĖLIŲ PAŠTETAS SU VOVERAITĖMIS

Visi kalba apie rudenį. Dažniausiai liūdnai. Aš myliu rudenį tokį, koks jis yra dabar. Nors nuolat palyja, nors tik kartais nepučia vėjai, nors vakarai darosi vis vėsesni. Užtat žolė visuomet vešli ir ryškiai žalia (tokioj man norisi voliotis), oras gaivus ir kvepiantis. Užtat ant palangių savo ryškiais žiedais akis vis dar džiugina gėlės, darže bujoja rudeniop pasėtos gražgarstės, špinatai ir salotos, antru kvėpavimu žydi čiobreliai, vešliai želia užsisėjusios agurklės, šalavijai ir ataugusios juozažolės su raudonėliais. Žolynai kvapnūs ir daug vešlesni nei vasarą. Baisiai smagu savam kieme grybauti. Iš po gausaus sekmadieninio lietaus pirmadienį nupjoviau apie penkiasdešimt jaunų, sveikų kazlėkų ir keletą puikių lepšių. Gerai, kad apžiūrėjau, būčiau nupjovusi žoliapjove :)

Rudenį jau tapo tradicija "giliauti". Tai pats puikiausias laikas vaikščioti po mišką. O kur dar ryškiaspalviai moliūgai, raudona ugnimi degantys klevai, sultingi obuoliai, šiltos bobų vasaros akimirkos...
Myliu rudenį iki pat tol, kol nuo medžių nukrenta paskutiniai pageltę lapai ir danguje nebematyti išskrendančių paukščių. O tuomet susigalvoju, ką vėl mylėti...

Šiuo metu pas mus jaučiama suaktyvėjusi paukščių migracija. Tai suprantame tuomet, kai išskrendantys sparnuočiai trankosi į namo langus. Kiekvieną pavasarį ir rudenį. Ne taip seniai turėjome minutę džiaugsmo pasigėrėti paukščiu, panašiu į sakalą. Vargšelis po smūgio akimirkai nutūpė prieš pat svetainės langą, kad susigaudytų, kas atsitiko. Įspūdingas paukštis. Gaila, bet fotoaparato pačiupti nespėjau, tebuvo lemta pasigrožėti tik per stiklą. Gerai, kad paukščiui nieko nenutiko...
O vakar susipažinau su dar vienu paukšteliu. Trinktelėjęs į langą, į gėlių lovelį ant palangės aukštielninkas įkrito mažulytis paukštelis. Kojytėmis į viršų, todėl jau pamaniau, kad smūgis buvo per stiprus. Bet, laimei, viskas baigėsi smagia fotosesija ir skrydžiu nežinia kur.

Tai nykštukas, pats mažiausias Lietuvoje ir visoje Europoje. Gražutis ir labai drąsus :)

Nykštukai mažučiai, o lizdelius suka net dvidešimties metrų aukštyje, eglių šakose, įsivaizduojat?

Jei kepurėlė geltona, vadinasi patelė. Patinėlis puikuojasi oranžine.

Gyvenimas užmiestyje ir panašūs džiaugsmai net ir visai mažais dalykais - lyg terapija nuo ne visuomet linksmos realybės...

O dabar apie paštetą. Esu gaminusi keletą, labiausiai man patinka tepami. Šis - truputėlį kitoks, keptas orkaitėje, su faršu ir voveraitėmis. Skanus pusryčiams. Toks lyg ir netikras zuikis, tačiau paštetinis. Žodžiu, mums patiko, ypač su marinuotais agrastais... Įsivaizduoju, kad voveraites pakeitus baravykais, būtų daug skanesnis...

Reikia:
200 g vištienos kepenėlių
apie 100 - 200 g voveraičių
150 g lieso kiaulienos faršo
150 g veršienos faršo (naudojau jautienos)
druskos, maltų pipirų
šaukšto sviesto
skiltelės česnako
gero žiupsnio čiobrelių
1 kiaušinio
100 ml grietinėlės
1 - 2 šaukštų brendžio ar portveino
apie 200 g plonų rūkytos šoninės ar lašinių juostelių

Kepenėles nuplaukite, išpjaukite plėves ir nusausinkite.
Voveraites nuvalykite.
Keptuvėje ant sviesto 3 - 4 minutes pakepinkite kepenėles ir grybus. Atvėsinkite, po to viską supjaustykite.
Virtuvės kombainu arba dubenyje sumaišykite faršą, supjaustytas kepenėles ir grybus, druską, pipirus, česnaką ir čiobrelius. Įminkykite kiaušinį ir supilkite grietinėlę. Pagardinkite brendžiu ar portveinu. Turėtų gautis poskystė tešla.
Pašteto formelę (aš naudojau stačiakampę keksinę) išklokite rūkytos šoninės juostelėmis (ir dugną, ir šonus). Sudėkite faršą. Uždenkite dvigubai perlenkta aliuminio folija ir įdėkite į gilesnę skardą, pripiltą vandens (vanduo turėtų apsemti maždaug du trečdalius pašteto formos).
Kepkite 175 laipsnių kaitros orkaitėje apie 1,5 valandos.
Iškepusį gerai atvėsinkite ir atšaldykite šaldytuve.

Patiekite su traškiomis salotomis, marinuotais agrastais, daržovėmis, majonezu ar kuo tik mėgstate...

Truputėlį pakeičiau proporcijas, kepenėlių dėjau apie 300 g , o abiejų rūšių faršo - po 100 g. Grybus ir kepenėles sumaliau mėsmale. Jei norite rupesnio pašteto, stambiai supjaustykite.
Rinkitės geros kokybės faršą, geriausiai susimalkite patys...

Šaltinis "Didžioji virtuvės knyga", Vilnius, "Alma littera" 2004 m.

Daugiau kepenėlių pašteto receptų iš "Vėjo gūsių":

Vištienos kepenėlių paštetas
Triušienos kepenėlių paštetas
Vištienos kepenėlių paštetas su grybais

TRUPINIŲ PYRAGAS SU SLYVOMIS

 

Trupinių pyragą su varške pagal panašų receptą kepu gal jau visą amžinybę. Mūsų vienas mėgstamiausių. Devyniasdešimt kažkelintais metais buvo tokia žurnaliukų, verstų iš vokiečių kalbos, serija "Kepimo paslaptys". Pamenu, prenumeruodavau. Tuo metu tai buvo šiek tiek neįprastų, nelabai matytų ar girdėtų receptų rinkiniai. Šiandieninėmis akimis žiūrint, tai puikūs receptai ir jų sudėtinės dalys nebeatrodo taip nepasiekiamos. Vis pavartau.
Kaip supratote, šis receptas taip  pat iš šio žurnalo, tik be varškės, mat manieji skonio receptoriai slyvų ir varškės draugystei prieštarauja...

Šį kart kepiau migdolinių trupinių pyragą su vengrinėmis slyvomis. Pyragas sultingas ir be galo skanus, nors ir trupantis. Apatinį trupinių sluoksnį (pagrindą) patepiau saldesniu obuolių - cukinijų džemu, kurį ne taip seniai viriau, mat pyragui naudojau ne visai saldžias vengrines slyvas. Slyvų puseles apliejau skystu medumi.

Rinkitės tokį džemą ar tirštesnę uogienę, kokią turite ar kokią mėgstate, priklausomai nuo slyvų rūšies ir jų rūgštumo (pvz., obuolienę, abrikosų, persikų, o gal slyvų džemą). O jei jūsų slyvos labai saldžios ir sultingos, galite nenaudoti jokios.

Reikia:
150 g sviesto
150 g cukraus (naudojau rudąjį)
puse šaukštelio cinamono (vietoj jo naudojau cukrų su vanile)
1 didesnio kiaušinio trynio
150 g miltų
pusės šaukštelio kepimo miltelių
150 g maltų migdolų
apie 600 - 800 g slyvų (naudojau vengrines)
apie 0,5 l obuolių - cukinijų ar kitokio mėgstamo džemo
1 - 2 šaukštų skysto medaus

Sviestą išlydykite, ataušinkite ir supilkite į dubenį.
Į lydytą sviestą suberkite cukrų, cinamoną ar vanilinį cukrų, kiaušinio trynį ir persijotus miltus, sumaišytus su kepimo milteliais.
Viską trinkite pirštais, kol susidarys stambūs drėgni trupiniai (tešlos neminkykite).
2/3 trupinių suberkite į kepimo popieriumi išklotą kepimo formą ir juos lengvai paspauskite rankomis.

Kepkite 200 laipsnių kaitros orkaitėje apie 10 minučių.
Slyvas nuplaukite, nuskabykite kotelius ir perpjovę pusiau, išimkite kauliukus.

Ant apkepusių trupinių paskleiskite džemo sluoksnį...

... ir sudėliokite slyvų puseles (odelėmis į apačią). Paviršių apliekite skystu medumi ir užberkite likusią trupinių dalį.

Pašaukite kepti į 200 laipsnių kaitros orkaitę dar maždaug pusvalandžiui. Trupiniai paviršiuje turėtų dailiai apskrusti ir paruduoti, o slyvos suminkštėti, bet neištižti.

Pjaustykite tik gerai atvėsusį.

Adaptuota pagal "Kepimo paslaptys. Baltoji banga. Aromatingi, maistingi ir sultingi kepiniai su varške." Nr. 4

ARONIJŲ SIRUPAS

Kvapnus, klampus ir beveik juodas. O jau skanus!

Reikia:
aronijų uogų (aš sunaudojau 1,3 kg)
cukraus tiek, kiek gausite sulčių (100 ml sulčių - 100 g cukraus, šiuo atveju man prireikė 800 g cukraus)
pusės citrinos sulčių
saujos šaltmėtes lapų (naudojau su šakelėmis ir žiedynais)

Uogas suberkite į puodą ir užpilkite verdančiu vandeniu, kad apsemtų. Palaikykite apie penkias minutes arba kol sutrūkinės aronijų odelė (kitaip tariant, kol susproginės pačios uogos).
Vandenį nupilkite, o iš uogų išspauskite sultis. Aš darbavausi su retu lininiu audiniu.
Pamatuokite, kiek gavosi sulčių, man - 800 ml.
Sultis supilkite į puodą. Įberkite 800 g cukraus, supilkite pusės citrinos sultis, sumeskite mėtas ir užvirinkite. Nuolat maišykite, kol cukrus ištirps. Pavirinkite apie 10 - 15 minučių, iškoškite ir supylę į sterilius butelius ar stiklainius, sandariai užkimškite - užsukite. Laikykite vėsiai...

Iš nurodyto kiekio sulčių ir cukraus išviriau truputėlį daugiau nei litrą sodraus vitaminingo sirupo.

Mėgstu tokį maišyti su mineraliniu vandeniu ("Vytautas"), pilu į arbatą, gardinu pyragus, maišau į salotas ar naudoju, kur tik leidžia mano fantazija :)

Jei yra galimybė, tokį sirupą gaminkite per pus maišydami aronijų ir šeivamedžių uogas.
Vietoj cukraus naudokite fruktozę, tik jos kiekį tuomet sumažinkite per pus...

JOGURTINIS RUDOJO CUKRAUS KEKSAS

Kodėl vyriškiai, atidarę šaldytuvą visuomet žiūri tik nosies tiesumu? Jei padėsi ką nors truputį kairiau ar dešiniau, o neduok die, nukelsi į viršų, viskas. Maistas lieka nepaliestas. Tai vadinama žodžiu "nėra". Bet juk visko sutalpinti į centrą neįmanoma... Gal čia tik pas mane vieną taip? Išvada - šaldytuvas "visuomet tuščias" :) Jau nebekreipiu dėmesio, kai mirštama iš bado, nors šaldytuvo platybėse liūdi nepaliesti geri dalykai, maistu vadinami.
Kartais, kai taip nutinka, apsidžiaugiu, kad prisimenu, kurioj (visai ne šaldytuvo) kertelėj išsaugojau seniai matytą, bet gerą receptą. Vienas tokių - pas Astą iš Saulėtos virtuvės kažkada nužiūrėtas drėgnas, sodrus jogurtinis keksas. Tikrai labai skanus ir vertas, kad į jį būtų sudėti visi geriausi naminiai jogurtai, kurių, neva šaldytuve nėra...

Truputėlį gąsdinančiai atrodo nemažas cukraus kiekis sudėtyje. Pamaniau, kad jei jau pavadinime dominuoja "rudojo cukraus", tai baltojo nedėsiu iš vis. Ir tikrai, saldumo nepritrūkau nei aš, nei valgiusieji,  juo labiau, kad kekso paviršių aptaškiau lydytu šokoladu. Iki visiškos laimės :)
Puikus pyragas!

Reikia:
170 g minkšto sviesto
150 g rudojo cukraus (naudojau demerara cukrų)
85 g cukraus (šio nedėjau)
50 g muskovado ("muscovado") cukraus
vienos citrinos žievelės (tik geltonosios dalies)
šaukštelio cukraus su vanile
2 kiaušinių
180 g tiršto natūralaus jogurto
180 g miltų
šaukštelio kepimo miltelių

Minkštą sviestą ištrinkite su visomis cukraus rūšimis (ar tik su tomis, kurias naudojate) iki purumo.
Suberkite citrinos žievelę, vanilinį cukrų, po vieną įmuškite kiaušinius, po kiekvieno gerai išmaišant.
Supilkite jogurtą ir vėl gerai išmaišykite.
Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir suberkite į tešlą. Švelniai išmaišykite.
Tešlą supilkite į sviestiniu popieriumi išklotą pailgą kekso formą ir kepkite 180 laipsnių kaitros orkaitėje apie 30 - 40 minučių.
Pyragas turi iškepti sunkus ir drėgnas.

Atvėsusį galite aptaškyti šokoladu...

ŠOKOLADINĖ ARONIJŲ UOGIENĖ

Mūsų kaimo parke puikuojasi ištisi sąžalynai juodavaisių aronijų. Tikriausiai pasodino jas kažkada dėl grožio, nes šie krūmai nuostabiai puošia aplinką. Pavasarį apsipila rausvais žiedeliais, vasarą - raudonomis uogomis, rudeniop - juodomis. O pakąsti šalnų - iš tolo šviečia oranžiniai raudonais lapais. Be to, šie krūmai beveik niekuo neserga ir nereikalauja ypatingos priežiūros.

Vieną krūmą, tiesa, skiepytą ant aukštesnio kamieno, šį pavasarį pasisodinau ir aš prie savo namų. Ne vien dėl grožio, bet ir dėl burną traukiančių ir nelabai skanių uogų. Tiesą pasakius, uogų man reikia naminiam obuolių vynui nuspalvinti ir jo skoniui paįvairinti. Bet pasiskaitinėjusi supratau, kad šios uogos tikras auksas, o ne gamtos dovana :)

Pirmas vaistas žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį. Dešimt uogelių kasdien prieš valgį tris kart per dieną 10 - 30 dienų ir gal būtų galima apsieiti be vaistų...
Uogos, turinčios labai daug jodo, todėl turėtų gelbėti turintiems bėdų su skydliauke.
Gausios antioksidantų, naudingos onkologinių ligų profilaktikai.
Begalinis vitamino P, stiprinančio kraujagyslių sieneles, šaltinis.

Štai ką rašo fitoterapeutas J. Vasiliauskas knygoje "Gamtos vaistinė":
"aronijų uogos ir sultys mažina cholesterolio kiekį kraujyje, spartina kraujotaką, stiprina kraujo kapiliarų sieneles, normalizuoja galvos smegenų sužadinimo ir slopinimo procesus, gerina emocinę pusiausvyrą. Be to mažina kraujospūdį, didina skrandžio sulčių rūgštingumą."
Išeitų, kad tai geros nuotaikos uogos!
Tiesa, yra rimtų perspėjimų. Vyresniems žmonėms, kurių kraujas prasčiau kreša arba esant insulto - infarkto grėsmei, šių uogų valgyti nepatariama. Ne be reikalo jos tokios neskanios, net ir norėdamas nepadauginsi...

Ant manojo krūmelio uogų dar nėra, bet daug puikių aronijų mūsų parke. Nelabai kam įdomių, uogos šiuo metu prisirpusios, pajudinus, pačios byra nuo šakelių. Prisiskyniau, nes kas liks, nules paukščiai, kurie tikrai išmano, ką lesti :) Gerai prisirpę aronijos nebe tokios burną traukiančios, saldesnės, bent jau man, kartais linkusiai į kraštutinumus... 

Užraugiau butelaitį vyno, tik apie tai parašysiu kitąmet, kai paragausiu.
Pasigaminau labai gražios spalvos tiršto sirupo (ne vien gėrimams). Apie jį - kitąkart.
Iš uogų išspaudų užtaisiau rubinų spalvos naminio acto.
Pusmaišį užšaldžiau, bus natūralių dažų velykiniams kiaušiniams.

O šį kartą - apie uogienę. Greičiau, džemą, tirštą, kvepiantį šokoladu ir labai savitą.

Reikia: (2 pusės litro stiklainiams su trupučiu)
1 kg aronijų
geros saujos vyšnių arba juodųjų serbentų lapų
0,5 kg uogienių cukraus
vienos citrinos žievelės ir sulčių
100 g juodojo šokolado (naudojau 62%)

Švarias uogas (be jokių šakelių) suberkite į puodą ir užpylę šlakelį vandens (50 - 100 ml) užvirinkite. Suberkite vyšnių ar serbentų lapus, citrinos žievelę ir ant vidutinės kaitros vis pamaišant pavirkite, kol uogos sutrūkinės ir atsiras daugiau skysčio (apie 15 - 20 min).
Lapus išimkite, supilkite uogienių cukrų, citrinos sultis ir maišant virinkite dar dešimt minučių. Jei reikia, nugraibykite putas.
Baigiant virti, sudėkite susmulkintą šokoladą ir pamaišykite kol ištirps.
Karštą uogienę supilstykite į sterilius stiklainius, užsukite dangteliais ir palikite vėsti "aukštyn kojomis".

Jei aronijos glamžo liežuvį savo aitrumu, prieš virdami palaikykite jas per naktį šaldiklyje. Pašalusios uogos gerokai švelnesnės. 
Aronijos neturi savo išraiškingo kvapo ir skonio, todėl į sirupus ir uogienes dažnai maišomi vyšnių ar juodųjų serbentų lapai.
Aronijas įprasta virti kartu su obuoliais ar kitokiais, dažniausiai rūgštesniais vaisiais. Ši truputėlį kitokia, šokoladas puikiai maskuoja neskanias uogas, nors, gal kaip tik, atskleidžia jų gerąsias savybes... Jei kur nors ant krūmo liūdi prisirpusios uogos, pabandykite.

Labai skanus trupinių pyragas su šiuo džemu, nežinant, sunku pasakyti, su kokiomis uogomis...

Šaltiniai:
J. Vasiliauskas "Gamtos vaistinė. Žolelių antpilai, nuovirai, pavilgai, vonios nuo visų ligų." 2010 m.
zolininkas.lt
wikipedia
gyvenimas.delfi.lt

KEKSIUKAI SU AVIETĖMIS IR UOGIENE

Niekur nedingau, neatostogauju ir tikrai netinginiauju. Poilsiauja mano kompiuteris, kuriuo kaip tikru šeimos nariu reikia kartais pasirūpinti - išvalyti ir atnaujinti. Vienintelis džiaugsmas - senutėlis IBM, leidžiantis bent akis paganyti... Mūsų budintysis kompiuteris. Priaugęs prie virtuvės stalo krašto pasitarnauja tiems, kurie užeina virtuvėn kavos, o tuo pačiu prisėda ir laikraščių paskaityti arba pabraidyti interneto platybėse :)

O šiaip, džiaugiuosi rudeniu. Per vasarą įšilusios jūros įtakojamais puikiais orais, rudens gėrybėmis lauke ir turguje. Liūdna, nes išskrido kregždės. Viena kita kielė dar kraipo savo ilgą uodegą, bet tuoj neliks ir šių. Danguje dar nematyti masiškai išskrendančių paukščių. Ir gerai, nes, vadinasi, dar anksti, vadinasi, dar pabus gražių dienų.
Šiek tiek aprimo liūdesys į savarankišką gyvenimą išlydėjus studentą, nors gerokai tuštesni ir nykesni namai vis primena, kad kažkas pasikeitė...

Verdu daug kvapnios aviečių uogienės. Šios uogos mūsų vienos mėgstamiausiųjų, ypač jaunėlio. Kiek beišvirčiau, visuomet suvalgome ir pritrūkstame. Su avietėmis kepiau ir puikius keksiukus. Rodos, lyg ir vienu gardėsių valgytoju mažiau, bet skanėstai nuo stalo nugaravo taip pat greitai, kaip ir anksčiau. Tikriausiai, dėl to, kad su pačiomis kvapniausiomis uogomis ir dar saldžios uogienės ir traškių trupinių kepurėlėmis... 

Reikia: (12 keksiukų)
80 g minkšto sviesto
80 ml (arba 1/3 puodelio) riebaus pieno (puodelis 250 ml)
vieno didelio kiaušinio
vieno didelio kiaušinio trynio
šaukštelio cukraus su vanile
200 g miltų
150 g cukraus
1,5 šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelio druskos
puodelio šviežių arba šaldytų aviečių (apie 130 g)
12 šaukštelių (arba tiek, kiek keksiukų) aviečių uogienės

Trupiniams:
50 g sviesto
80 g miltų
3,5 šaukšto cukraus

Minkštą sviestą ištrinkite su cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki purumo. Įmuškite kiaušinį ir trynį, gerai išmaišykite.
Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir druska. Pakaitomis su pienu įmaišykite į tešlą.
Suberkite uogas ir švelniai permaišykite.

Trupiniams sviestą išlydykite ir sumaišykite su miltais ir cukrumi. Trinkite pirštais, kol suformuosite trupinius.

Orkaitę įkaitinkite iki 190 laipsnių kaitros.

Į keksiukų kepimo formeles, išklotas popierinėmis formelėmis, sukrėskite tešlą (pripildykite vos daugiau nei puse formelių tūrio). Tešlos paviršių išlyginkite šaukšteliu ir uždėkite po kupiną šaukštelį uogienės, o paviršių pabarstykite trupiniais.

Kepkite apie pusvalandį...

Aviečių uogienę galima keisti braškių ar kitokia mėgstama - turima. Minkšti ir puikūs keksiukai!

Šaltinis: Joy The Baker