2010 m. birželio 30 d., trečiadienis

BRAŠKIŲ PYRAGAS...

...su varške ir juodos ruginės duonos trupinių pagrindu.


Ne tortas, nors gal kam taip atrodo. Man tortas - tai daug sluoksnių ir sluoksnelių arba keli, bet labai stori sluoksniai ir daug daug darbo, o čia tik plonas pyragas tortinėje formoje su rupiu ir gal neįprastu, pagrindu bei gaiviu braškiniu kremu.

Pagrindui:
1 stiklinė juodos duonos trupinių (kaip juos dariau, papasakosiu);
3 kiaušiniai;
100 g anakardžių riešutų (kitaip vadinamų "kešju");
vanilinio cukraus;
4 šaukštų cukraus;
100 g lydyto sviesto.

Viršui:
500 g šviežių braškių;
2 - 3 šaukštai cukraus ;
2 pakeliai varškės (380 g);
1 indelis Maskarponės sūrio (190 g);
1,5 šaukšto želatinos (birios).

 Duonos trupiniams keletą juodos (žinoma, geriausia naminės, bet tiks ir parduotuvinė; gali būti rupi ar su grūdais) duonos riekių padžiovinti orkaitėje ar natūraliu būdu ir sumalti virtuviniu kombainu arba mėsmale (aš maliau mėsmale, o po to dar "blenderiu").Gavau tokius rupius trupinius:


Priklausomai nuo duonos ir jos sudžiūvimo, gali gautis visiškai smulkūs juodos duonos džiūvėsėliai - tai taip pat bus gerai ir įdomiai.
Kiaušinių trynius atskirti nuo baltymų ir plakti elektriniu plaktuvu su cukrumi iki baltos ir purios masės. Suberti vanilinį cukrų, supilti lydytą sviestą ir vėl gerai išplakti. Riešutus smulkiai sukapoti ar sutrinti ir sumaišyti su stikline trupinių. Trupinius atsargiai sumaišyti su kiaušinių mase. Baltymus išplakti iki standžių putų ir pamažu įmaišyti į trupinių masę. Gautą tešlą sukrėsti į formą ir pašauti į 180 laipsnių kaitros orkaitę.


Kepti apie 10 - 15 minučių arba kol įgaus gražią spalvą. Iškeptą ataušinti.


 Viršui želatiną išbrinkinti nedideliame kiekyje vandens, braškes susmulkinti ir sumaišyti su cukrumi (dalį palikti papuošimui). Pamažu plakant, sudėti varškę, Maskarponę ir gerai išmaišyti. Supilti pakaitintą ir ištirpintą želatiną ir palikti šaldytuve, kad pradėtų stingti. Stingstančią masę sukrėsti ant pagrindo, išlyginti ir palikti šaltai kelioms valandoms.


Išėmus iš formos, papuošti braškėmis ir dar kuom tiktai norisi...bei skanauti!



VIŠTIENOS KEPSNELIAI SU VOVERAITĖMIS

Jau kad atšilo, tai atšilo. Jokie vėjai nebeatgaivina, o vakarais taip ramu, jog rodos, paukščių čiulbėjimą kažkas tyčia pagarsino. Valgyti nieko nesinori, vien šaltibarščiai, braškės su pienu ir vėl šaltibarščiai... Vis tik nuėjus į turgų, negaliu atsilaikyti, kai ant prekystalių guli šitiek vasaros gėrybių. Pamačiusi voveraites, negalėjau susilaikyti, nors laabai mažulytės ir visai nepigios. Kaip jas tokias smulkias, vos išlindusias renka...Užtat tokios - pats skanumas! Taigi, mąsčiau, ką čia su jom nuveikus ir radusi šaldytuve mažųjų vištienos file gabalėlių, apsidžiaugiau, kad nepamiršau šviežių bulvelių, taip pat mažiukių ir labai skanių...


Taigi, gavosi labai vasariški pietūs - paniruoti, sultingi ir labai minkšti file gabalėliai su voveraičių padažu ir šviežiomis bulvėmis.

Prireiks:
0,5 kg šviežių voveraičių;
400 g mažųjų (vidinių) vištienos file;
1 nedidelio svogūno;
2 česnako skiltelių;
3 - 4 šaukštų geros grietinės;
4 - 5 šaukštų tarkuoto sūrio "Džiugas" (arba Parmezano);
druskos, pipirų;
krapų ryšulio;
1 kiaušinio;
sojos padažo;
maltų džiūvėsėlių;
aliejaus kepimui.

Vištienos gabalėlius apipilti sojos padažu ir palikti poilsiui. Grybukus nuplauti ir nuvalyti visą prilipusį miško gėrį, kad ir kaip skaniai jis bekvepėtų...


...svogūną ir česnaką nulupti, sukapoti ir pakepinti aliejuje, kol suminkštės. Ten pat suversti grybukus ir patroškinti, bet ne ilgiau kaip dešimt minučių, antraip grybai taps "guminiai". Padruskinti, papipirnti ir įdėti kelis šaukštus grietinės. Šiek tiek pakaitinti ir suberti tarkuotą sūrį. Dar truputį pakaitinti, kol lengvai sutirštės ir suberti smulkintus krapus.


Marinuotos paukštienos gabalėlius pavolioti plaktame kiaušinyje, tada maltuose džiūvėsėliuose ir apkepti iš abiejų pusių ant vidutinės kaitros. Kepti labai neilgai, po kokias 2 minutes iš visų pusių. Panyre esanti vištiena tampa labai minkšta ir sultinga.
Taip paruoštą vištieną užpilti voveraičų padažu ir patiekti su virtomis bulvėmis. Mėgautis kiekviena vasaros ir vasariškų sknėstų akimirka, užgeriant gurkšneliu vėsaus balto vyno...:)

2010 m. birželio 29 d., antradienis

GRŪDĖSIAI


Sausainiai su gausybe įvairiausių gerų dalykų.

100 g džiovintų ananasų;
100 g auksinių razinų;
100 g moliūgo sėklų (lukštentų);
100 g sualėgrąžų branduolių;
50 g baltųjų sezamo sėklų;
2 šaukštai linų sėklų;
50 g rudojo ir 50 g baltojo cukraus;
100 g nuluptų ir maltų migdolų;
100 g kapotų graikinių riešutų;
100 g lydyto sviesto;
2 kiaušiniai;
3 šaukštai miltų.

Visas sėklas, riešutus, vaisius ir cukrų sumaišyti dubenyje...


...įmaišyti lydytą sviestą, po vieną įmušti kiaušinius ir gerai išmaišyti. Ant sviestiniu popieriumi patiestos skardos dėti šaukštu suformuotus kauburėlius...


...ir kepti 180 - 200 laipsnių kaitros orkaitėje, kol dailiai paruduos. Šilti sausainėliai yra minkšti, atvėsę - trapūs. Geriau už bet kokius pirktinius florentinus...

2010 m. birželio 28 d., pirmadienis

BRAŠKIŲ DESERTAS

Kai reikia paprastai, greitai ir, be jokios abejonės, gardžiai. Su traškiais trupiniais ir plakta grietinėle.




50 g sviesto (lydyto);
maždaug 100 g kapotų graikinių riešutų;
2 šaukštai avižinių dribsnių;
2 šaukštai rudojo cukraus;
2 šaukštai miltų;
vanilinio cukraus;
200 ml grietinėlės, 1,5 šaukšto cukraus;
500 g braškių.

Trupiniams sviestą sumaišyti su miltais, cukrumi, avižų dribsniais, kapotais riešutais ir trinti rankomis, kol gausime trupinius. Paskleisti ant popieriumi išklotos skardos ir kepti 10 - 15 minučių 180 laipsnių kaitros orkaitėje iki rusvumo (kepant vis pamaišyti). Iškepusius atvėsinti ir sutrinti rankomis, kad būtų birūs.
Grietinėlę išplakti su cukrumi. Nuvalytas uogas supjaustyti puselėmis. Į indelius kloti sluoksniais trupinius, giretinėlę ir braškes:


Nepamirškite papuošti mėtomis (aš, kaip visada, nespėjau: "kam tie lapai? tik duok greičiau!")

RIEŠUTUOSE VOLIOTI VIŠTIENOS SPARNELIAI...

...dvelkiantys cinamonu.


Reiks:
apie 1 kg vištos sparnelių;
1,5 šaukšto šviežio, skysto medaus;
1 šaukšto grūdėtųjų garstyčių ("angliškų");
maždaug 3 šaukštų (arba pagal skonį) sojos padažo;
aliejaus;
2 - 3 skiltelių česnako;
citrinos sulčių;
žiupsnelio malto cinamono ;
gero žiupsnio šviežio cinamoninio baziliko lapelių (ar viršūnėlių);
150 g sūdytų žemės riešutų.

Sparnelius švariai nuplauti. Inde sumaišyti trintą česnaką su medumi, garstyčiomis, sojų padažu ir citrinos sultimis. Visų sudėtinių dalių kiekius reguliuoti pagal skonį. Pamažu pilti aliejaus ir maišyti (galima plakti elektriniu plaktuvu), kol gausim vientisą masę. Įberti cinamono bei sukapotų baziliko lapelių. Mėsą sudėti į storesnį maišelį (ar į du plonesnius), užpilti gautu marinatu, rankomis gerai išmaigyti ir patalpinti šaldytuvan parai. Kiekvieną kartą, kišant nosį į šaldytuvą, pakratyti, kad vienodai pasimarinuotų.


Kitą dieną žemės riešutus smulkiai sukapoti (geriausia elektriniu prietaisu, negražiai vadinamu "blenderiu"). Kiekvieną sparnelį pavolioti riešutuose ir sudėti į aliejumi pašlakstytą kepimo indą:


Supilti likusį marinatą, ir kepti 180 laipsnių kaitros orkaitėje apie pusvalandį arba kol riešutai ir mėsa paruduos, stebint, kad labai nesusviltų (galima nuolat palaistyti susidariusiomis sultimis).


Aš patiekiau su "vakar virtomis" apkepintomis bulvytėmis bei daržovėmis, jums siūlau išsivirti, pavyzdžiui, čia labai tinkančių natūraliųjų, rudujų ryžių  :)
Tiesa, sparneliai pagal šį receptą ne traškūs, bet labai minkšti...

2010 m. birželio 24 d., ketvirtadienis

BRAŠKIŲ VYNIOTINIS

Pamažu pradeda karaliauti braškės - vasaros uogų karalienės. Pradžiai sūlau vyniotinį su braškiniu įdaru.


Biskvitui:
5 kiaušiniai;
5 šaukštai miltų;
5 šaukštai cukraus;
2 šaukštai kukurūzų krakmolo;
vanilinio cukraus.

Įdarui:
500 g braškių;
1 indelis (190 g) Maskarponės sūrio;
3 šaukštai cukraus;
1,5 šaukšto želatinos;
50 g šokolado (papuošimui);
apie 100 g braškių (papuošimui).

Želatiną užpilti trupučiu vandens ir palikti, kad išbrinktų. Trynius atskirti nuo baltymų ir išplakti su cukrumi iki baltos ir purios masės. Baltymus taip pat išplakti atskirai iki standžių putų. Į trynių masę pamažu suberti persijotus miltus, sumaišytus su krakmolu ir vaniliniu cukrumi. Atsargiai, šaukštu sukrėsti baltymus ir švelniai išmaišyti. Tešlą supilti į kepimo popieriumi išklotą kepimo skardą, paviršių išlyginti ir kepti 180 laipsnių kaitros orkaitėje apie 10 - 15 minučių.
Iškepusį biskvitą išversti ant švaraus rankšluosčio, apibarstyto cukrumi:


Atsargiai nulupti kepimo popierių. Jei prilipo, galima pašlakstyti vandeniu ir tuomet drėgnas popierius nusilups lengviau:


Šiltą biskvitą suvynioti su visu rankšluosčiu ir palikti, kad atvėstų (nebijokim, jei šiek tiek įtrūks vyniojant ir vynioti reiktų kol šiltas, nes atvėsęs sulūš):



Įdarui braškes sutrinti elektriniu trintuvu ("blenderiu") kartu su cukrumi. Įmaišyti maskarponę. Išbrinkusią želatiną pakaitinti, kol ištirps (tik neužvirinti!). Pravėsusią supilti į braškių masę ir pastatyti į šaldytuvą, kol viskas pradės lengvai stingti.
Biskvitą atsargiai išvynioti iš rankšluosčio. Jis turėtų būt įgavęs "susuktą" formą ir pats neišsivynioti:


Atsargiai išvynioti ir aptepti pradėjusia tirštėti braškių mase (šiek tiek masės palikti viršui aptepti):


Vėl atsargiai suvynioti. Kad per galus neišbėgtų, susukti į maistinę plėvelę ir palikti šaldytuve maždaug dviems valandoms:


Išimtą iš šaldytuvo, patalpinti pailgon lėkštėn, aptepti likusia mase, apiberti šokolado drožlėmis bei papuošti likusiomis pjaustytomis braškėmis (mėtų lapeliais). Pjaustyti aštriu peiliu.


Aš kepiau truputį per mažoje skardoje, gavau storesnį biskvito sluoksnį. Reiktų kepti įprastoje orkaitės skardoje, tuomet biskvitas bus plonesnis, gal net lengviau bus suvynioti...Skanaus!

2010 m. birželio 22 d., antradienis

ALAUS DUONA

Prieš kepant duoną, kviečiu paganyti akis - mano kieme pats bijūnų žydėjimas. Kam tingisi ar nuobodu, prašom slinkti žemyn. 
Jau tas magiškas bijūnų grožis...Neveltui senovės Kinijoje bijūnas buvo laikomas imperatoriaus gėle, prie kurios buvo draudžiama liestis. Prie kiekvienų namų turėtų augti bijūnų krūmai - šios gėlės, anot kinų, turi magiškų galių pritraukti turtus :) Tai pavasario, turtų ir džiaugsmo simbolis...
Žiauriai mėgstu šias gėles. Tai pačios mėgstamiausios mano gėlės nuo pat vaikystės. Gal dėl to žiedai veržte veržiasi į saulę...



Na, o virtuvė kvepia neįprastai - truputį alumi, truputį pirtimi, truputį duona. Alaus duona. Pusruginė, labai minkšta, puri ir gardi.


Reikia:

200 g rupių ruginių miltų;
350 g kambario temperatūros tamsaus alaus (geriau naminio, "gyvo");
dviejų pakelių (14 g) sausų mielių;
1 šaukšto skysto medaus;
20 g druskos;
dviejų šaukštų aliejaus;
vieno kiaušinio;
400 g kvietinių duonos miltų (I rūšies);
 žiupsnelio kmynų (jei patinka).

Dubenyje sumaišyti alų, ruginius miltus ir sausas mieles. Pridengti maistine plėvele ir palikti šiltai per naktį (tiesiog virtuvėje ant stalo).


Kitą dieną pridėti medaus, druskos, supilti aliejų, įmušti kiaušinį ir paplakti plaktuvu ar mediniu šaukštu. Įmaišyti kmynų sėklas. Palaipsniui supilti kvietinius miltus ir gerai išminkyti. Tešla gaunasi lipni, bet taip ir turi būti. Jei padauginsim miltų, duona bus kieta. Kad būtų lengviau, galima minkyti elektriniu maišikliu su antgaliais - kabliais. Aš minkiau ant miltais pabarstyto stalo rankomis, kol gavosi minkšta, vientisa, elastinga, bet labai lipni tešla (labai kibo prie rankų ir stalo, bet vis tiek minkiau :0)). Tešlą perkelti į didesnį dubenį, vėl pridengti plėvele ir palikti poilsiui, kad pakiltų dvigubai (maždaug valandai).



Pakilusią tešlą miltuotomis rankomis lengvai paminkyti, padalyti į dvi dalis ir suformuoti apvalius ar pailgus kepaliukus. Sudėti ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir vėl palikti, kad pakiltų, maždaug pusvalandžiui.


Įpjauti peiliu keliose vietose ir pašauti į 200 laipsnių kaitros orkaitę. Po 15 minučių kaitrą sumažinti iki 180 laipsnių ir kepti dar 15 minučių. Iškeptą duoną gerai ataušinti. Mes "prarijom" nespėjus ataušti. Nesugebėjau nusaugoti...Vienas kepaliukas atiteko kaimynui:)


Adaptuota pagal http://allrecipes.com/Recipe/Rye-Beer-Bread/Detail.aspx

2010 m. birželio 21 d., pirmadienis

APELSININĖS SALOTOS

Tęsiu savo salotų maniją...


Šios - su karamelizuotais graikiniais riešutais, krevetėmis ir apelsininiu užpilu.

Dviems reikia:

200 g krevečių (aš dar pridėjau užsilikusių krabų lazdelių, bet jos nėra būtinos);
2 apelsinų;
"Iceberg" salotų (arba kitokių traškesnių lapelių);
100 g graikiškų riešutų;
3 šaukštų cukraus;
1 šaukšto vandens;
100 g mėgstamo pelėsinio sūrio;
1 šaukštelio medaus;
aliejaus;
citrinos sulčių;
šaukštelio garstyčių su grūdeliais;
česnako skiltelės;
druskos, pipirų.

Riešutus šiek tiek pasmulkinti peiliu, tik ne per daug. Cukrų supilti į keptuvę, užpilti vandeniu ir šiek tiek pakaitinti, kol ištirps ir ims burbuliuoti. Suberti riešutus ir nuolat maišyti, kol riešutai apsivels cukrumi ir karamelizuosis (įgaus rusvą spalvą). Reiktų būti budriems, nes verdantis cukrus labai karštas, o riešutai gali greit sudegti.


Palikti, kad atvėstų, pravėsusius atskirti, kad neliktų sulipę.
Salotas susmulkinti, vieną apelsiną krupščiai nulupti (baltąją dalį taip pat) ir supjaustyti nedideliais gabalėliais. Sūrį supjaustyti kubeliais. Viską kartu su krevetėmis sudėti į salotinę.


Užpilui išspausti vieno apelsino sultis, sumaišyti su trintu česnaku, šaukšteliu medaus, garstyčiomis, pagal skonį šiek tiek pagardinti citrinos sultimis, druska, pipirais (aš naudojau šiek tiek čili) ir suplakti plakikliu. Pamažu vis paplakant pilti aliejaus iki pageidaujamo skonio ir konsistencijos. Užpilu pagardinti salotas.  Viskas!

VISA TIESA APIE GERUS KAIMYNUS

Kažkada gegužės pradžioje žadėjau papasakoti apie pas mus Lietuvoj dar tik jaunus daigelius leidžiančią ir labai mažai kur švenčiamą Kaimynų dieną. Europoje šiemet minimas šios šventės dešimtmetis - taip pat visai dar jauna.

Pirmą kartą ji buvo pradėta švęsti 2000 m. Paryžiuje (http://www.european-neighbours-day.com). Šventės idėja - savo kieme ar gatvėje organizuoti bendras šventes, kartu linksmintis, dalintis bendromis vaišėmis. Oficiali data - paskutinysis gegužės antradienis.

Kalbant sausai -  šia proga siekiama skatinti artimesnį kaimynų bendravimą, stiprinti artumo, solidarumo santykius. Labai reikalinga šventė Lietuvai. Žmonės kalba, kad geras kaimynas - dievo dovana. Deja, deja... Lietuvių tauta turi bendravimo probelmų, o juo labiau, kai kalba eina apie draugystę su savo kaimynais. Didžiausias pasiekimas, pasakyti "labas" artimiausiai gyvenančiam, jei gyveni per du aukštus žemiau ar per du namus toliau, apsimetam, kad nepažįstam. Ką bekalbėti apie bendrų problemų sprendimą...
Vat, o mūsų kieme (kuriame stovi šeši namai) vyrauja šūkis: geras kaimynas - geriau už giminę! Pas mus ne tik nubėgsi ko nors pasiskolinti ar pasišaukti pagalbos bėdos atveju. Susibėgam beveik per kiekvienas didesnes šventes - susitinkam švenčiant Jonines, kiemo vidury kepam blynus per Užgavėnes, keičiamės kiaušiniais per Velykas, pas kurį nors "sugriūvam" kalėdaudami, linkim vienas kitam visa ko geriausio per Naujuosius.

Kad jūs žinotumėt, kaip smagu, kai kaimynas atbėga nešinas savos gamybos namine duona, vaišina pagauta žuvimi. Gera ir šiltais, ramiais vasaros vakarais susėsti lauke ant suolo su vyno taure ar alaus bokalu rankose, kartu džiaugtis besiledžiančios saulės šiluma, pasidalyti įspūdžiais, patirtimi, pasipasakoti ir pajuokauti... Galėčiau pasakoti ir pasakoti, vis tiek bus sunku patikėti. Praeitą rudenį vienas kaimynų sukvietė visą kiemą itališkų vynų ir užkandžių degustacijai savo gimtadienio proga. Labai maloniai visus nustebino...Taigi, ir kaimynų šventė, turbūt jau supratote, mūsų kieme labai reikšminga.
Šiemet mūsų kieme vyko trečias susibūrimas kaimynų dienos proga. Ką gi mes veikiame tą dieną? O gi viską. Iš anksto numatėm preliminarų planą. Šiemet pasikvietėm svečių (kitų kiemų kaimynų, kad būtų dar smagiau, ir kad draugystė stiprėtų, ir kad šventė populiarėtų). Išsikėlėm trispalves. Organizuotai, skambant muzikai, pasistatėme pavėsines, susinešėm stalus, užkandžius. Nusifotografavom bendrai nuotraukai. Toliau - bendri užsiėmimai: kriketas, petankė, bingo, šlapių balionų kvadratas (arba tinklinis, stalo tenisas ir kiti staiga sugalvoti užsiėmimai).  Turim dėl ko kovoti - patys susigalvojom pereinamąjį prizą - sodo nykštuką, kuris metus laiko puikuojasi tame kieme, kurio gyventojai šventės metu patys aktyviausi, surenka daugiausia balų žaidimuose ir įvairiose rungtyse. Antrus metus rengėme konkursą šeimininkėms - kiekvieno namo moteris iškepė skaniausią pyragą (pernai gamino skaniausias salotas). Buvo gražu žiūrėti, kaip visi degustuoja, diskutuoja ir renka patį pačiausią! Pernai vyrai pademonstravo, kaip moka skaldyti malkas, šiemet - kaip moka siūti, o moterys - sukalti vinis. Prieš metus kiemo viduryje organizuotai pasodinome kaimynų medį - maumedį. Ilgai turėsim taikos ir draugystės simbolį. Kad būtumėt matę, kaip žmonės dirbo! Kasė, vežė karučius, sodino, laistė...Visai vakarėjant, draugiškai kepėme kepsnius, ragavome vieno kaimyno rūkytus ešerius, kito - naminę duoną, įvairiausių pyragų gausybę, dalijome prizus šauniausiems, puotavome...labiau pažinome vienas kitą. Labai didelis ačiū Tomo, Nerijaus, Manto, Mariaus, Kęsto, Dariaus, Valdo, Arūno namams ir jų šeimų nariams už iniciatyvos palaikymą, solidarumą, draugiškumą, geranoriškumą, puikią nuotaiką, smagų "šaršalą" kieme. Turėjome daug gražaus ir turiningo laiko išsiplepėti, pasijuokti, "padurniuoti" ir visaip kitaip pabendrauti.
Ir kaip jūs manote, po tokių švenčių, kokie gali būti santykiai tarp kaimynų visus likusius metus?...Gal tai skamba lyg pasaka, bet iš tikrųjų tai yra paprasta tiesa, kurios nedidele dalimi norėjau pasidalinti su tais, kurie į savo kaimyną žiūri tik kaip į "kažką", šalia gyvenantį ar dar blogiau...Gal pažadinsiu bent vieną norą puoselėti kaimynystę, pakeisti taip sunkiai keičiamas lietuviškas vertybes ir požiūrį? Visiems gerų kaimynų ir geros atieties šiai istorijai...

2010 m. birželio 16 d., trečiadienis

FIGOS ŠOKOLADE

Ilgai žiūrėjau į Puanc ir Beatos "pasigėrusias" figas šokolade. Negalėjau susilaikyti, tad teko ir man jas prigirdyti ir paskandinti. Tik be migdolų. Labai "turtingas", sotus ir nuostabus desertas ar užkandis, net nežinau. Vertas nuodėmės ir dar kelių pabandymų su kitokiais vaisiais...


O šiam procesui reikia džiovintų figų, brendžio (aš naudojau viskį) ir tamsaus šokolado. Figas patalpinau stiklainyje (taip, kad liktų laisvos vietos, nes mirkdami vaisiai "storėja"), užpyliau viskiu, kad vos apsemtų ir paslėpiau giliausian kampan, kad nieks neaptiktų.


Po dviejų savaičių (maždaug, galima ir ilgiau) radau dručkes primirkusias nuodėmingojo gėrimo. Pats gėrimas virto žiauriai saldžiu figų likeriu su "kažkokiu" prieskoniu. Šokoladą (kiek jo prireiks teks nuspręsti patiems, priklausomai nuo vaisių kiekio) ištirpinau vandens vonelėje, šiek tiek įpyliau virinto vandens, kad gaučiau vienalytę, nelabai skystą masę. Nardinau po vieną dručkę laikydama už kotelio ir dėjau ant sviestinio popieriaus. Po visko - į šaldytuvą kelioms valandoms. Rezultatas - tik du žodžiai: žiauri nuodėmė.

KOKOSINIS RABARBARŲ TRUPINIUOTIS

Vienas skanesnių desertų ir lengviausiai pagaminamų, ypač vasaros metu, kai prasideda sezoniniai vaisiai ar uogos. Maisto tinklaraščiuose jų gausu, bet vis tiek dalinuosi, nes kiekvienas traškis arba trupiniuotis su savu charakteriu. Šis labai panašus ir kitus du, kivi bei riešutinį su kiviais ir kriaušėmis, tik su kokoso riešutais ir rabarbarų rūgštele. Taip, vėl rabarbarai. Kažkaip šiemet jais galutinai "susirgau"...Kokosas priduoda dar didesnio traškesio ir nepakartojamo skonio (nebent visai nepatinka šie riešutai).


Trupiniams:
125 g miltų;
125 g rudojo cukraus;
100 g sviesto;
100 g kokoso drožlių;
vanilinio cukraus.
Įdarui:
nuluptų ir supjaustytų rabarbarų (apie 500 g ar daugiau)
100 g cukraus;
1 šaukštelis kukurūzų krakmolo.

Trupiniams sviestą išlydyti ir sumaišyti su miltais, cukrumi, kokosais ir vaniliniu cukrumi. Rankomis formuoti trupinius, trinant tarp pirštų.
Rabarbarus pakaitinti puode su cukrumi. Pavirinti keletą minučių (kol ištirps cukrus). Įmaišyti krakmolą. Į kepimo formą berti trupinių sluoksnį, truputį paspausti. Ant viršaus rabarbarų masę ir vėl trupinių sluoksnį (apatinis trupinių sluoksnelis turėtų būti plonesnis nei viršutinis, mažaug 1/3 visų trupinių). Kepti 200 laipsnių kaitros orkaitėje apie pusvalandį arba kol trupiniai įgaus gražią spalvą.


Valgyti su ledais :)

2010 m. birželio 14 d., pirmadienis

TRAŠKIOS ŽALIŲ BUROKĖLIŲ SALOTOS

Su feta ir kriaušėmis, pagal Jamie Oliver. Dar viena idėja su feta. Salotos visiškai vegetariškos, įdomios ir gal neįtikėtina, bet skanios. Nebijokit žalių, t.y., nevirtų burokėlių. Reiktų imti nedidukus, kietus, o dar geriau šviežius, kurių jau galima rast (jei ne darže, tai turguje :)).


Recepto norma keturiems asmenims, pabandymui galima mažinti proporcijas.

Reikia:
4 žalių (nevirtų) burokėlių, kas gyvena Anglijoj, gali vartoti, kaip siūlo Oliveris - skirtingų spalvų. (O gal ir pas mus kas nors tokius augina?);
3 prisirpusių kriaušių (bet ne per minkštų);
citrinos sulčių;
aliejaus, druskos, maltų juodųjų pipirų;
200 g minkšto feta sūrio;
saujelės šviežių mėtų lapelių;
nemažos saujos saulėgrąžų branduolių.

Burokėlius nulupti ir supjausyti pradžioj plonomis riekelėmis, o po to siaurais pagaliukais. Taip pat ir kriaušes. Tuos "pagaliukus" apšlakstyti citrinos sultimis, užpilti šiek tiek aliejaus ir pagal skonį pagardinti druska ir pipirais. Būtinai paragauti, ar gerai tarpusavyje dera skoniai - tiek burokėliai, tiek kriaušės turi nemažai saldumo, todėl skonį reiktų reguliuoti citrinų sultimis ir druska. Užbarstyti smulkinto kreminio fetos sūrio, nedidelių (ar kapotų) mėtų lapelių bei saulėgrąžų sėklų. Tikrai traškios ir gardžios!

BULVIŲ IR FETOS GRATIN


Kas nežino, gratin - prancūziškas apkepas, kepamas plokščioje formoje ir turintis dažniausiai tik vieną sluoksnį. Prancūziškai gratin - reiškia plutą, kuri susidaro kepant ir suteikia šiam patiekalui ypatingą vaizdą. Gratin ypač tinka kaip šaltas užkandis, bet gali būti patiekiamas ir kaip garnyras.
Mano virtuvėje šįkart bulvių apkepas. Labai mėgstu šias daržoves, kad ir ką apie jas bešnekėtų. Šis gratin tikrai skanus, nesudėtingas ir sotus (nebent visai nevalgote bulvių). Tinka kaip garnyras prie mėsos, galima valgyti vieną, kaip pavyzdžiui, darėme mes (ypač gardus prie alaus stiklo ar rūgpienio, jei lietuviškai), taip pat visai skanus ir šaltas, jei lieka kitai dienai...

Reikia:
4 stambesnių bulvių;
100 g sviesto;
1 didelio svogūno;
lauro lapo, poros skiltelių česnako;
1/4 stiklinės miltų;
2 stiklinių pieno;
saujos rozmarino;
2 stiklinių tarkuoto fetos sūrio (kietesnio);
1/2 stiklinės saulėje džiovintų juodųjų alyvuogių (nežinau, ar pas mus yra šio graikiško gėrio, žinoma, galima keisti įprastomis alyvuogėmis. Aš per žioplumą neturėjau nei tokių, todėl naudojau laiškinį česnaką ir petražoles);
druskos ir pipirų pagal skonį.

Šiam gratin reikia kietesnio fetos sūrio. Pagal tai, ką galima rasti mūsų parduotuvių lentynose, supratau, jog tai bus ne karvių pieno, bet avių ar ožkų pieno sūris. Pavyko rasti graikiško, 70% avių ir 30% ožkų pieno fetos sūrio. Gaminant pagal nurodytas proporcijas tokio sūrio reiktų 400 g arba dviejų pakuočių.



Bulves švariai nušveisti ir išvirti su lupena, kaip italai pasakytų "al dente". Tai yra ne visiškai iki galo. Nupilti vandenį ir ataušinti. Nulupti ir supjaustyti storesniais griežinėliais.
Keptuvėje ant sviesto pakepinti smulkiai sukapotą svogūną, sutraiškytą česnaką, įmesti lauro lapą, dalį  rozmarino. Patroškinti apie penkias minutes, kol svogūnai suminkštės. Įmaišyti miltus ir dar keletą minučių pakepinti. Įpilti pieno (vis pamaišant) ir pavirinti, kol sutirštės. Įmaišyti vieną stiklinę tarkuoto fetos sūrio, pagal skonį pagardinti druska ir pipirais (jau supratot, kad čia paprasčiausias Bešamelio padažas).


Kepimui skirtą indą patepti sviestu ir įpilti šiek tiek Bešamelio (kad pasiskleistų ant dugno). Gražiai ratuku išdėlioti bulvių griežinėlius, kad gautųsi daili ir meniška vėduoklė. Užpilti likusiu Bešamelio padažu, užbarstyti rozmarino, likusio fetos sūrio, smulkintų alyvuogių (jei turime) arba/ir kapotų laiškinių česnakų. Lengvai pabarstyti juodaisiais pipirais ir pašauti į iki 200 laipsnių įkaitintą orkaitę.


Kepti maždaug 30 - 40 minučių, kol gratin paviršius taps rudai geltonas ir gražiai apskrus. Aš viršų pabarsčiau laiškinio česnako žiedeliais, kurie yra valgomi (jų skonis saldžiai aštrus) ir šiuo atveju labai tinka bei smulkintomis petržolėmis. Taip pakeičiau rozmariną, kurio niekaip negaliu prisiauginti, matyt, teks pirkti vazonėlyje.
Fetos sūrį galima maišyti su pvz., pelėsiniu. Išgausim dar geresnį skonį :) Viskas, skanaus!