KEPTI PERSIKAI

Nuo lietuviškų šermukšnių prie egzotiškų persikų... :)
Žiūrėjau į šiuos skanėstus pas Mademoiselle  (ačiū jai už idėją) ir netikėjau, kad gali būti taip, kad vieną kartą pabandžius, nebegali sustot. Todėl noriu pasidalint. Pavadinčiau jį ne desertu, bet užkandžiu, nes suteikia sotumo pojūtį. Gero sotumo. Ir tikrai tirpsta burnoje.

Kaip visuomet būna, per kelis pabandymus šiek tiek pridėjau nuo savęs. Persikus, perpjoviau pusiau, išėmiau kauliukus ir šiek tiek pagilinau duobutę. Pripildžiau pelėsiniu sūriu (geriau aitresniu), apibarsčiau kapotais riešutais (kokius radau po ranka), apliejau šaukštu auksaspalvio sirupo ir pabarsčiau maltais juodaisiais pipirais.

Kepiau 180 laipsnių kaitros orkaitėje apie 10 minučių, kol sūris išsilydė, o persikai šiek tiek suminkštėjo.

Karštus apliejau padažu iš ketvirtadalio stiklinės tamsaus balzaminio acto ir poros šaukštų rudojo cukraus. Balzaminį actą kaitinau kartu su cukrumi, kol beveik pusė nugaravo ir gerokai sutirštėjo, iki klampaus ir tąsaus sirupo.

Kartais iki skanios laimės tiek ir tų pastangų...  :)

RUDENINĖ UOGIENĖ

Iš šermukšnių, obuolių, slyvų ir moliūgų. Tokia tiks ir prie blynų, ir prie košės, ir prie paukštienos, ir prie žvėrienos.

Turbūt ne paslaptis, kad šermukšnio uogos - didžiulis sveikatos šaltinis. Kažkaip nuolat ieškom egzotikos ir nustebinti bandom skanėstais iš už jūrų marių augančių gėrybių. Pamiršę esam šaltalankio, putino, aronijos, šermukšnio uogas, kurios pastiprintų imunitetą ir suteiktų tai, ko negali suteikti jokie papildai. Ne be reikalo paukščiai, išskrendantys žiemoti, prieš kelionę prisilesa būtent šių uogų, kad prieš ilgą kelionę aprūpintų savo gležnus organizmus vitaminų ir energijos atsargomis.

Šermukšniai man primena mano močiutę. Mat ji dažnai rudenį iš miško parsinešusi šių uogų, virdavo skanią obuolių - šermukšnių uogienę. Obuoliai lyg būdavo tarkuoti, bet likdavo traškūs. Deja, recepto jau nesužinosiu.

Siūlau išbandytą ir savitą, su obuoliais, slyvomis ir moliūgais. Kol dar ruduo nesibaigė.

Šermukšnius, jei jų dar nenulesė paukščiai, reiktų palaikyti šaldymo kameroje (mažiausiai per naktį), kad suirtų rauginės medžiagos, suteikiančios kartumo. Arba palaukti pirmųjų šalnų ir - tuomet į mišką šermukšniauti....

Reikia:

maždaug po 0,5 kg šermukšnio uogų, slyvų, obuolių ir moliūgų;

1 - 2 kg cukraus (priklausomai nuo obuolių rūgštumo ir skonio);

gero pundo šviežios citrininių čiobrelių žolės arba pundo melisų žolės (kas kam labiau patinka).

Maždaug puse obuolių ir slyvų palikti. Likusius puse obuolių nulupti, išvalyti ir supjaustyti skiltelėmis. Puse slyvų perpjauti pusiau ir išimti kauliukus. Moliūgą nulupti, išvalyti nuo sėklų ir supjausyti plonomis skiltelėmis - juostelėmis (panašiai kaip obuolius). Šermukšnių uogas nuskabyti nuo šakelių, pašalinti kotelius (skabyti bus lengviau, kol uogos neatitirpusios). Nuvalytus vaisius sudėti į puodą ir užpilti cukrumi. Palikti per naktį, kad išsiskirtų sultys:

Kitą dieną puodą užkaisti, užvirinti, nugraibyti putas ir ant mažos kaitros virinti, kol sirupas nugaruos, vaisiai sukris (40 - 60 min) ir masė sutirštės. Uogos turėtų likti skaidrios. Likus 15 - 20 min iki virimo pabaigos, sudėti likusią pusę nuvalytų ir supjaustytų obuolių ir slyvų. Įmesti į pundą surištas čiobrelių ar melisų žoles.

Uogienę dar karštą supilstyti į sterilius stiklainiukus ir užsukti. Prieš pilstant, žoleles išimti.

TIESIOG PYRAGAS

Su tąsiu pašokoladinto kondensuoto pieno įdaru. Avižinis. 

Niekaip nesugalvojau, kaip jį pavadinti.

Reikia:

100 g sviesto;

200 g rudojo cukraus;

0,5 šaukštelio kepimo miltelių;

1 didelio kiaušinio;

šaukštelio vanilinio cukraus;

150 g persijotų miltų;

120 g greit paruošiamų avižinių dribsnių.

Įdarui:

šaukštelis sviesto;

indelis saldinto kondensuoto pieno;

plytelė juodojo šokolado;

šaukštelis vanilinio cukraus.

Minkštą sviestą ištrinti su cukrumi iki purumo. Įmušti kiaušinį ir gerai išmaišyti. Miltus sumaišyti su dribsniais, kepimo milteliais ir vaniliniu cukrumi. Švelniai įmaišyti į skystąją tešlą. Tešla turėtų gautis nelabai skysta, tirštoka:

2/3 tešlos išdėlioti nedidelėje kepimo formelėje ir gerai prispausti šaukštu.

Įdarui puode ant labai nedidelės kaitros nuolat maišant ištirpinti kondensuotą pieną su sviestu ir trupintu šokoladu iki vientisos rudos masės.

Šią masę užpilti ant kepimo formoje jau esančios tešlos:

Likusią tešlos dalį šaukštu nedideliais ploteliais išskirstyti ant viršaus. Kepti 180 laipsnių kaitros orkaitėje apie 20 minučių, kol paviršius skaniai paruduos:

Pyragą visiškai atvėsinti ir prieš pjaustant palaikyti šaldytuve. 

"Mama, kodėl negali dažniau tokių stebuklų iškepti?" Po to seka skaičiavimai kas, kiek suvalgė ir muštynės dėl paskutinio gabalėlio... :)

Šaltinis čia.

BULVINIAI BLYNAI SU OBUOLIAIS

Šiuos sugalvojau ne aš. Tokius siūlo J. Kairienės knyga "Lietuviški patiekalai" (1991 m.), kurioje jie užvadinti "Senelės blyneliais". Bulviniai blynai su obuoliais patiks tiems, kurie ir įprastus bulvinius valgo su obuoliene ar kitokia uogiene. Obuolius reiktų rinktis rūgštesnius, nes saldesnių beveik nesijaučia...

Reikia:

1 l bulvių tarkių;

3 kiaušinių;

6 šaukštų manų kruopų;

stiklinės smulkiai sutarkuotų rūgščių obuolių;

druskos;

aliejaus kepimui.

Į bulvių tarkius įmušami kiaušiniai, suberiamos kruopos, druska, sudedami obuoliai:

Viskas gerai išmaišoma ir leidžiama tešlai šiek tiek pabrinkti. Iškepami blynai.

Rekomenduojama patiekti su bruknių uogiene, grietine, kastiniu, medumi, užgeriant morkų kava.

Mūsų namuose vieni valgė su rudeniška šermukšnių - obuolių - slyvų - moliūgų uogiene, man skaniausi - su grietine :)

KIAULIENOS IŠPJOVA...

... marinuota ir kepta šviežių pomidorų pataluose. Kepimo rankovėje, be jokių papildomų riebalų.

Vienas minkščiausių ir vertingiausių mėsos gabalėlių pomidorų, petražolių ir česnakų marinato dėka įgauna ypatingo skonio ir aromato.
Tiesiog pomidorinis kepsnys.

Reikia:

kiaulienos išpjovos;

4 - 6 minkštų, persirpusių ar gerai prisirpusių pomidorų;

geros saujos šviežių petražolių;

2 - 3 česnako skiltelės;

čili pipirų (šviežių, sūdytų ar džiovintų);

druskos, mėgstamų prieskonių mėsai arba sojų padažo;

kepimo rankovės (plėvelės).

Mėsą įtrinti druska (ar apipilti sojų padažu), prieskoniais ir palikti vėsiai. Pomidorus, perpjautus pusiau sutarkuoti smulkia trintuve iki pat žievelės (reikia tik minkštimo). Pridėti išspausto česnako, smulkiai kapotų petražolių, pagal skonį padruskinti. Pridėti čili pipiro. Visą šią tyrę užpilti ant mėsos (išpjova turi pilnai apsikloti pomidorų patalais) ir palikti šaldytuve valandėlei - kitai.

Orkaitę įkaitinti iki 200 laipsnių. Užtaisyti kepimo rankovės - plėvelės vieną galą. Išpjovą patalpinti kepimo rankovėn, supilti pomidorinį marinatą ir užtaisyti kitą galą. Dėti į skardą ir pašauti į orkaitės apatinį trečdalį, nes kepant plėvelė išsipučia kaip balionas. Kepti 20 - 30 minučių.

Patiekti su biriai virtais grikiais, kurie šiuo  metu yra didelė prabanga bei šviežių daržovių salotomis... :)

OBUOLIŲ IR MASKARPONĖS SŪRIO PLOKŠTAINIS

Dar vienas iš obuolių pyragų serijos. Trupininis, su varškės ir maskarponės įdaru. Skaniausias šiltas, kaip ir visi obuolių pyragai. Obuolius reikėtų rinktis kuo minkštesnius ir rūgštesnius...

Pagrindui:

125 g miltų;

100 g rupiai maltų lazdyno riešutų;

125 g rudojo (arba baltojo) cukraus;

100 g minkšto sviesto;

šaukštelis vanilinio cukraus.

Įdarui:

200 g maskarponės sūrio (1 mažesnis indelis);

1 pakelio varškės (apie 200 g);

2 kiaušinių;

1/4 stiklinės cukraus;

šaukštelio vanilinio cukraus;

4 - 5  didesnių obuolių;

0,5 šaukštelio cinamono;

1 šaukšto rudojo cukraus.

Pagrindui minkštą sviestą sutrinti su miltais, cukrumi, vaniliniu cukrumi ir riešutais iki trupinių. Įdarui sūrį sumaišyti su varške, kiaušiniais, cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Obuolius nulupti, išvalyti ir supjaustyti skiltelėmis. Ant nedidelės kepimo skardos žerti 2/3 trupinių, ant viršaus sukrėsti varškės masę, o ant jos - dailiai išrikiuoti obuolių skilteles ir apibarstyti jas cukraus ir cinamono mišiniu. Plokštainio viršų padengti likusiu trečdaliu trupinių.

Kepti 180 laipsnių kaitros orkaitėje apie 30 - 40 minučių, kol paviršius dailiai paruduos ir apskrus.

 Adaptuota pagal knygą "Obuolių pyragai", 2006 m.

KIAULIENOS SPRANDINĖS TROŠKINYS...

... su šviežiais kopūstais ir baravykais.

Troškiniai turi vieną blogybę - atrodo neišvaizdžiai, tačiau yra sotūs ir skanūs. Šiam troškiniui labai tiktų ir rauginti kopūstai, tačiau jų teks dar palaukti. Šviežūs gardumu nenusileidžia, ypač su ką tik iš miško parsineštais baravykais...

Reikia:

gabaliuko (apie 500 g)  kiaulienos sprandinės (arba mentės, ar kitokios mėgstamos minkštos mėsos);

ketvirčio šviežio kopūsto galvos;

pusės litro apvirtų baravykų (tiks bet kokie valgomi grybai);

4 - 5 šaukštų natūralaus pomidorų padažo su daržovėmis;

1 svogūno;

1 morkos;

pipirų žirnelių, maltų pipirų, lauro lapų, druskos;

mažo gelsvės šaknies gabaliuko (nebūtina, jei nėr iš kur paimti);

žiupsnelio kumino sėklų;

aliejaus, sviesto gabalėlio.

Mėsytę supjaustom mažais gabalėliais, padruskinam, pabarstom pipirais. Apkepam karštam aliejuje, sumažinam kaitrą, truputį įpilam vandens (kad vos apsemtų), įberiam pipirų žirnelių, įdedam lauro lapą, sudedam kumino sėklas, gelsvės šaknį ir ant labai mažos kaitros troškinam apie 40 - 60 min., kol mėsytė tampa labai minkšta. Tarkuotas morkas pakepiname svieste kartu su smulkiai kapotu svogūnu, pridedame juostelėmis pjaustytų grybukų. Sukrečiam pomidorų padažą. Šiek tiek patroškinę, visą šį gėrį suverčiam į indą ant minkštos mėsytės. Pagal skonį dar padruskinam, jei reikia ir pabarstom pipirų. Ant viršaus uždedam supjaustytą šviežią kopūstą ir dar šiek tiek viską patroškiname, kol kopūstas suminkštėja, tačiau išlieka skaniai traškus.

Į šį troškinį labai skanu įpjaustyti rūkytos šoninės. Arba iš vis, gaminti su parūkytais šonkauliais. Tiktų ir vištiena. Galiausiai, galima ir be mėsos, kaip gamina Dalia, savo "senius su kopūstais". Taip pat labai skanu... :)

OBUOLIŲ PYRAGAS SU ŠALTALANKIAIS

Parsinešiau lauke vis dar pūpsančius kaktusus, nes bijau, kad pastaruoju metu pilantis lietus pradės juos pūdyti. Nors jie ir taip, sakyčiau, pakankamai prisitaikė prie atšiaurių sąlygų, vis tiktai drėgmės gavo per daug. Dabar jau nelaistysiu kokius du mėnesius, mažiausiai.
Nepaisant iš kojų verčiančio vėjo ir laikas nuo laiko iš dangaus virstančios liūties, L. išvažiavo dviračiu. Į dviračių sezono uždarymą. Ką gi, kam sekmadienis susirangius prie knygos, o kam "kaifuoti" drauge su gamtos kaprizais... 
Ir dar, žinau, kad kai kamuoja liūdesys, kurio priežastį sunku įvardinti, vienas iš būdų šiek tiek jį prablaškyti yra vaiskiai oranžinė spalva. Sakoma, kad ši spalva aktyvina, stimuliuoja ir šildo. Jaunina, skatina nervinio audinio poilsį. Tai kūribingų ir iniciatyių žmonių spalva. Taigi, prisiskyniau dubenėlį šaltalankio uogų ir žiūrėjau į jį, žiūrėjau... 
Dalis uogų nukeliavo į didelį, putlų ir kvapnų pyragą, kuriam jos suteikia ypatingo rūgštoko skonio. Mane šiek tiek baugino kiek didokas sviesto kiekis, tačiau, turbūt būtent dėl jo pyragas išliko nuostabiai purus ir šviežias net ir po poros dienų...

Tešlai reikia:

300 g sviesto;

1 stiklinės cukraus (dėjau šiek tiek mažiau);

3 kiaušinių;

3 šaukštų auksaspalvio sirupo;

2,5 stiklinių miltų;

3 šaukštelių kepimo miltelių.

Ant viršaus:

1 kg obuolių (nesaldžių);

1 stiklinės šaltalankio uogų;

1/2 stiklinės cukraus;

šaukšto cinamono;

šaukštelio vanilinio cukraus.

Minkštą sviestą išsukti su cukrumi iki purumo. Po vieną įmušti kiaušinius, po kiekvieno gerai išplakant, supilti sirupą. Miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir suversti į tešlą. Sukrėsti į kepimo skardą (galima kepti didesnėj, bet plonesnėj skardoj, tuomet gausim gardų plokštainį, aš kepiau mažesnėj bei aukštesniais kraštais skardoj, tai man gavos storesnis pyragas). Obuolius nulupti, išvalyti ir supjaustyti skiltelėmis. Dubenyje sumaišyti cukrų, cinamoną ir vanilinį cukrų. Ant tešlos sudėlioti obuolių skilteles, tuščius tarpelius užpildant šaltalankio uogomis:

Gausiai pabarstyti cinamono mišiniu:

Pašauti į 200 laipsnių kaitros orkaitę ir kepti apie 30 - 40 minučių.

Skaniausias dar šiltas, su ledais, tačiau, kaip ir minėjau, šis pyragas išlieka minkštas, purus ir skanus visiškai atvėsęs, kitą ir dar kitą dieną ... :)

Pagal knygą "Obuolių pyragai", žurnalo ManoNamai receptai, 2006 m.

UŽKEPTI KIAULIENOS KEPSNELIAI

 O užkepti kailiniais iš morkų, svogūnų, obuolių, grybų ir sūrio.

 

Ūkiškas, bet sultingas kiaulienos nugarinės kepsnys. Kai pro kaminą su kauksmu sriūbteli vėjo gūsiai, protarpiais pila kaip iš kibiro, tai norisi ne tik pačiam įsisukti į šiltesnį apdarą (nors lyg ir nėra dar taip šalta), bet ir mėsos gabalėlį apkloti storesniais kailiniais... :)

Reikia:

4 nestorų, tačiau nemažų nugarinės gabalėlių;

druskos, pipirų, džiovintų prieskoninių žolių mišinio, šaukšto majonezo;

dviejų morkų;

didesnio obuolio;

svogūno galvos;

geros grybų saujos;

bet kokio gerai besilydančio fermentinio sūrio;

aliejaus.

Salotoms:

Saliero šaknies (maždaug ketvirčio, jei gumbas didesnis);

vieno obuolio;

dviejų morkų;

saujos saulėgrąžų branduolių (arba mėgstamų riešutų);

česnako skiltelės;

druskos, pipirų, majonezo.

Mėsos gabalėlius gerai pamušam, pabarstom druska, pipirais ir kitais prieskoniais bei paliekam šaldytuve mažiausiai valandai. Kol mėsa traukia į save prieskonius, greit bėgam į kiemą ir iš po pušų susirenkam visus kazlėkus...

... arba naudojam miške surinktus baravykus ar kitokius turimus grybukus, kuriuos nuvalome, apverdame, o jei to daryti jau nebereikia, tiesiog pasmulkiname ar supjaustome siauromis juostelėmis.

Morkytes sutarkuojame, svogūną smulkiai sukapojame, obuolį nulupame, išpjauname sėklalizdžius ir supjaustome nedideliais kvadratėliais.

Į keptuvėje įkaitintą aliejų beriam morkas ir svogūnus. Apkepinam, kol suminkštėja. Suberiam obuolius ir dar šiek tiek pakepiname. Galiausiai, suverčiame grybus ir dar patroškiname. Pagal skonį padruskiname, papipiriname. 

Mėsytės gabalėlius iš abiejų pusių apkepam labai gerai įkaitintame aliejuje (trumpai, bet karštai),  klojam skardon ir plonai aptepam majonezu:

Užklojam neplonu kailinių sluoksniu (mišiniu iš keptuvės):

Ir užžeriam tarkuoto sūrio sluoksneliu:

Pašaunam į 200 laipsnių kaitros orkaitę 10 - 15 minučių, kol sūris išsilydo ir dailiai paruduoja.

Patiekiam su salotomis, kurioms sutarkuojame nuvalytą saliero šaknį, pora morkų, nuvalytą ir nuluptą obuolį, sukapojame česnaką ir pridedame pakepintų saulėgrąžų bei druskos ir pipirų. Pagardiname majonezu.

Viskas! :)

KALMARŲ SALOTOS

...Su krevetėmis.

Šį receptą radau savo "mergautinių" laikų užrašuose. Turiu tokią storą senovinę kontorinę knygą, prikimštą ir priklijuotą įvairiausių lapelių ir iškarpų iš bala žino kur bei prirašytą receptų. Kartais pavartau (su ironiška šypsena veide).

Šios salotos paprastos, bet daugybę kartų išbandytos. Kai norisi kalmarų, kurių beveik visada ne vien Klaipėdoje galima nusipirkti šaldytų.

Reikia:

3 nedidelių kalmarų;

100 g krevečių sūrime (arba šaldytų);

dviejų šviežių morkų;

gero puodelio virtų ryžių;

česnako skiltelės;

kmynų, druskos ir maltų pipirų;

majonezo.

Daugeliui atrodo, kad su kalmarais daug darbo. Atvirkščiai, jie paruošiami labai greit ir nesudėtingai. Svarbu nepervirti. Taigi, turim tris sparnuotus margus kalmarus:

Juos perpjauname išilgai (padarome išklotinę) ir nulupame margąją odą, kuri peiliu nusidiria visai lengvai. Išvalome viduj esančias įvairius nelygumus, vadinamus viduriais, išimam stuburinę dalį (tokį lyg plastikinį skaidrų strypelį) ir švariai nuplauname:

Kalmarus suleidžiame į jau verdantį, padruskintą vandenį ne ilgiau kaip dviems - trims minutėms.  Po to vandenį nupilame ir kalmarus perplauname šaltu vandeniu. Tokius galima ruošti kaip tik norisi - kepti tešloje, troškinti grietinėlėje ir t.t. Jie bus minkšti ir skanūs. Jei pavirsime ilgiau, turėsim beskonius, kietai guminius sportbačių puspadžius, kurių niekas nenorės :)

Supjaustom virtus kalmarus plonais žiedeliais (išvirę išklotinės susisuka):

Pridedam virtų ryžių, krevečių, tarkuotų morkų, kapoto česnako, nuplikytų kmynų ir pagal skonį padruskiname ir papipiriname. 

Patiekiame su majonezu... :)

KARAMELIZUOTO BALTOJO ŠOKOLADO KEKSIUKAI

Kitaip tariant, karameliniai keksiukai, o ta karamelė pagaminta iš baltojo šokolado. Kitokia karamelė ir kitoks jos skonis kuris reikalauja ir atitinkamai daugiau "žaidimo".

Pirmiausia, apie karamelės iš baltojo šokolado gamybą. Tam prireiks trijų su puse plytelių baltojo šokolado, žiupsnelio jūros druskos bei laiko. Iš šio kiekio turėtų išeiti maždaug puodelis karamelės. Čia susidūriau su problema, mat mūsų prekybos centruose labai jau nedidelis baltojo šokolado pasirinkimas ir svarbiausia, šokolado sudėtyje neradau kakavos sviesto kiekio! Ant tamsiųjų šokoladų yra, o ant baltojo ne. Mat, kad gautume kokybišką karamelę, patariama rinktis baltąjį šokoladą, kuriame yra ne mažiau nei 30% kakavos sviesto. Antraip, masė tampa per sausa, klampi, veliasi ir gumuliuojasi. Ką gi, nėr, tai nėr. Teko bandyti savo nuožiūra. Pagalvojau, pradėsiu nuo šokolado "Milka"... 

Šokoladą sulaužiau ir sudėjau į kepimo indą:

Patalpinau į iki 120 laipsnių įkaitintą orkaitę (siūloma bandyti tirpinti aukštesnėje temperatūroje, tuomet viskas vyktų greičiau, tačiau ir sugadinti (susvilinti) taip pat galima greičiau). Po dešimties minučių šokoladas turėjo ištirpti, jį reikėjo pamaišyti mentele. Manasis pradėjo tirpti gerokai vėliau. Ir nelabai buvo ką maišyti. O pats žaidimas taip ir tęsiasi. Pamaišom (į ištirpusį sudedam druską), pašaunam į orkaitę ir kaitinam, vėl pamaišom, vėl pakaitinam. Tol (gan ilgai, gal apie valandą), kol gauname gražiai rudai geltoną, karamelės spalvos vientisą masę. "Milka" matyt, nėra tas šokoladas, kuriame yra pakankamai kakavos sviesto. Gavos tirštoka masė su gumulėliais...

 ...taip nutikus,teko pasinaudoti autoriaus patarimu (pasirodo, ne man vienai taip). Pertryniau masę per sietelį (galima sutrinti elektrine maišykle) ir šiek tiek šliukštelėjau grietinėlės. Tada jau gavau tai, ko reikėjo:

Dalykėlis labai skanus, kitoks nei iš cukraus, sviesto ir grietinėlės bei tinkamas visokiems geriems dalykams. Vos suturėjau, berniokus atstatytais pirštais iš virtuvės lyg muses baidyt reikėjo...

Supilta į stiklainiuką šaldytuve karamelė gali stovėti ilgesnį laiką ir būti vartojama kaip ir kitokios panašios rūšies gėrybės...

Nežinau, gal geriau pavyktų pvz., iš lietuviško baltojo šokolado ("Karališkas" akytasis?)...

Pagal David Lebovitz.

Karamelizuoto baltojo šokolado keksiukai, į kuriuos ir "suplaukė" mano terlionės, tikrai buvo verti žaidimų.

Keksiukams:

170 g migdolų miltų (nuplikytų, nuluptų ir sumaltų migdolų riešutų. Malant blenderiu siūlau įmaišyti šaukštą cukraus, tuomet susimala puikiai);

110 g miltų;

žiupsnelio druskos;

350 g karamelizuoto baltojo šokolado (maždaug iš penkių 100 g plytų baltojo šokolado);

50 g sviesto (išlydyto);

3 šaukštai cukraus;

4 didelių kiaušinių.

Miltus sumaišyti su maltais migdolais ir druska. Baltojo šokolado karamelę sumaišyti su sviestu ir cukrumi. Po vieną įmušti kiaušinius ir gerai išplakti po kiekvieno. Švelniai įmaišyti miltų masę. Pripildyti popierinėmis formelėmis išklotas keksiukų formeles...

... ir kepti 190 laipsnių kaitros orkaitėje apie 20 minučių arba kol kraštai sutvirtės, bet viduriukai išliks pakankamai minkšti (neperkepti!). Keksiukai turi gautis labai karameliškai drėgni ir minkšti, ypač ties viduriu.

Ataušinti.

Labai tinka su vaisiniais ledais.

Ir vėl pagal David Lebovitz.

PERSIKŲ - SVOGŪNŲ PAGARDAS PRIE MĖSOS

... ir nenuilstantis kaktusų žydėjimas. 
Mane jau pradeda baikščiai stebinti toks augalų elgesys. Vis dar pūpso lauke, nors temperatūra, ypač naktimis, pakankamai žema ir dienos pastebimai trumpėja. "Ausys" žydi be poilsio, o echinopsių arba "galvų", kaip aš juos vadinu, žiedai vieni keičia kitus, kiekvienas su savitu atspalviu. Pražydusius vis parnešu pasidžiaugti ir apsaugoti nuo netikėto vėjo:

Ai, ne ruduo, dar, nors truputėlį ne ruduo... :)

Pikantiškas garnyras iš persikų - iš "Moters savaitgalio" žurnalo "Konservavimas" (2010 m. Nr. 2).

Labai patiko. Tik lyginant su žurnalo nuotraukomis, man gavosi tamsesnis, klampesnis, labiau karamelizavęsis pagardas. Gal dėl tamsaus balzaminio acto. Bet skanus, saldžiarūgščiai aštrus (nepagailėjau šviežio čili) svogūnų - persikų džemas. Ir ne tik prie mėsos. Gardus ir su paukštiena ar minkštu sūriu. Receptas reikalauja gaminti iš penkiolikos persikų. Pabandymui proporcijas sumažinau trečdaliu. Kiek vėliau teko gaminti iš dar vieno trečdalio...

Reikia:

15 persikų;

600 g raudonųjų svogūnų;

300 ml balzaminio acto;

500 g rudojo cukraus;

druskos, maltų pipirų, čili pipirų pagal skonį (aš naudojau rupiai maltus džiovintus čili ir dar pridėjau šviežio, su druskele).

Persikus supjaustyti, išimti kauliukus, nulupti ir susmulkinti nedideliais kubeliais. Nuluptus svogūnus smulkiai sukapoti. Persikus, svogūnus, cukrų, druską, čili pipirus užpilti actu ir užvirinti puode:

Nugriebti putas ir pamaišant virti ant mažos kaitros, kol svogūnai suminkštės ir karamelizuosis, actas nugaruos, persikai sukris ir viskas suitirštės. Vis paragauti ir pagal skonį pridėti druskos ar pipirų. Karštą masę sukrėsti į sterilius stiklainius, užsukti ir ataušinus patalpinti vėsion patalpon ar į šaldytuvą...

 

ROJAUS OBUOLIUKAI

...sirupe.

Niekaip negalėjau atsispirti šitam grožiui. Labai norėčiau pasisodinti rojaus obelaitę. Būtent tokią, kuri rudeniop apsipila gausybe mažulyčių, skaisčiai raudonų rūgščių ir sultingų obuoliukų. Grožis neišpasakytas. Puikiai suprantu Ievą ir Adomą. Aš irgi būčiau neatsispyrus. Apsidžiaugiau kaip mažas vaikas, kai turguj aptikau senučiukę, prekiaujančią mažyčiais gražuoliukais. Ir dar papasakojo, kur gauti medį.

Tai va, kelias dienas įsivėliau į rojaus obuoliukų žaidimą. Turiu seną receptą, pagal kurį galima pasigaminti "cielų" obuoliukų sirupe. Kepiniams, mėsos kepsniams, kokteiliams papuošti. Ar šiaip suvalgyti. Liko ir kvapnaus raudono sirupo.

Reikia:

2 kg rojaus obuoliukų;

2 kg cukraus;

4 - 5 stiklinių vandens;

citrinos rūgšties.

Obuoliukus švariai nuploviau ir peiliu nugremžiau barzdeles (kotelius, kurie buvo, palikau):

Obuoliukus subadžiau mediniu pagaliuku. Tiesiog, paprastai dantų krapštuku daug kartų įvairiose vietose. Suverčiau į citrinos rūgštimi parūgštintą vandenį ir palikau kelioms minutėms (maždaug penkioms). Vėliau nupylus parūgštintą vandenį, užpyliau verdančiu, neilgam, minutei ar dviem. Tuomet iš kart perpyliau šaltu vandeniu. Kitaip tariant, blanširavau.

Iš cukraus ir vandens išviriau sirupą ir gerai pravėsusį užpyliau ant obuoliukų. Palikau parai.

Kitą dieną sirupą nupyliau ir vėl užvirinau. Kiek pavirinus, vėl užpyliau ant obuolių ir palikau dar parai. Smagus žaidimas...

Trečią dieną obuoliukus kartu su sirupu užvirinau (tik labai pamažu, iš lėto, kad nepradėtų staiga kunkuliuoti, nes obuoliukai subliukš ir susproginės) ir ant labai menkos kaitros pavirinau kokią valandą, kad taptų skaidrūs. Supilsčiau į sterilizuotus stiklainius ir užsukau. Likusį sirupą taip pat. Obuoliukai išbluko, užtat sirupas nusidažė vaiskiai raudona spalva ir įgavo gardų aromatą.

Kai kurie obuoliukai vis vien įtrūko, spėju, kad tą žaidimą nupilt - užpilt reikėjo kartoti daugiau kartų. Gal net užtaisyti saldesnį sirupą... :)

OBUOLIŲ PYRAGAS SU MOLIŪGAIS

...ir riešutais arba moliūgų pyragas su obuoliais ir riešutais. Kaip labiau patinka.

Nežinau, ar šį laikotarpį jau galima vadinti tiesiog griežtai rudeniu ar tai dar vėlyvos vasaros tęsinys, ar bobų vasaros pradžia (ir taip aišku, kad tikrai dar ne), bet širdis džiaugiasi nuostabiu oru, pajūrio miškais (ne tik dzūkijos), pilnais grybų (baravykų!), vis dar pakankmai tinkamu maudytis gaiviu ir grūdinančiu Baltijos vandeniu ir saule, kuri suteikia ne tik šilumos, bet ir įdegio (vis dar)... 
Vakar grybavom Neringos miškuose. Turim savo vieteles. Net tris kartus sutikom lietuvišką briedį. Labai gražų ir didingą, plačiais ragais (pozuoti nesutiko). Plaučius ir smegenis pravalėm švariausiu pušynų oru (turbūt dėl to visą vakarą lengvai maudė galvą). Gėrėjomės nuostabia gamta. Vaikščiojom ištisas šešias valandas, kartais lyg gandrai kilnodami kojas. Prisirinkom du nemažus krepšius baravykų (kurių šiemet ypač gausu) ir šilbaravykių (mes juos vadinam makavykais), badą malšindami beveik persirpusių, bet stambių ir saldutėlių bruknių likučiais. Popiet užkandžiavom Pervalkos paplūdimy, po audros nuklotam pačių gražiausių ir labiausiai nugludintų įvairiaspalvių akmenų (nemažas pliažo ruožas atrodė panašus į Viduržemio ar Šiaurės jūros). Iki vėlumos teko valyti ir virti grybus... Didelį jų kalną... 
Vajetau, kaip buvo gerai!


Pyragas, kurį kepiau visai neseniai. Minkštas, mažai kaloringas, sveikas, nes ruošiamas su moliūgais, avižų dribsniais ir kviečių sėlenėlėmis. Svarbiausia - skanus.

Pagrindui:

75 g sviesto;

1/2 stiklinės rudojo cukraus;

1 kiaušinis;

100 g miltų;

3 kupini šaukštai avižinių dribsnių (greit paruošiamų);

1 šaukštelis kepimo miltelių;

125 g (indelis) natūralaus jogurto;

1/2 stiklinės smulkiai tarkuoto moliūgo (galima keisti morkomis).

Įdarui:

400 g rūgščių obuolių (svoris maždaug, aš niekada tokių dalykų nesveriu);

1 šaukštelio cinamono.

Viršui:

50 g sviesto;

3 šaukštai rudojo cukraus;

3 šaukštai kviečių (arba avižų) sėlenų;

50 g kepintų ir smulkintų lazdyno (ar kitų mėgstamų) riešutų;

šaukštelis vanilinio cukraus.

Minkštą sviestą ištrinti su cukrumi iki purumo. Įmušti kiaušinį ir gerai išmaišyti. Įmaišyti jogurtą. Suberti miltų, avižinių dribsnių ir kepimo miltelių mišinį. Sukrėsti tarkuotą moliūgą ir viską gerai išmaišyti. Tešlą paskirstyti 26 cm skersmens formos dugne:

Obuolius nulupti ir pašalinus sėklalizdžius supjaustyti skiltelėmis. Sudėti ant tešlos ir užbarstyti cinamono:

Viršutiniam sluoksniui sviestą sutrinti su cukrumi. Į šį mišinį suberti smulkintus riešutus, sėlenas ir vanilinį cukrų. Gautus trupinius užbarstyti ant obuolių skiltelių:

Kepti 200 laipsnių kaitros orkaitėje apie 25 - 30 minučių.

Pagal "Mano namai" serijos knygą "Obuolių pyragai" (2006 m.)