Paprastai bulvienę įprasta virti su šonine. Tokią virdavo ir mano močiutė, tik gamindavo pienišką ir be proto sočią, nes bulves virdavo grietinėlės ir pieno mišinyje.
Ši bulvienė su jogurtu ir su paprikomis. Todėl būtų galima šią sriubą pavadinti pertrinta bulvių ir paprikų sriuba su sūriu. Ne mažiau soti ir skani, ypač jei su rūkytu sūriu. Mano skoniui šiai sriubai labai tinka kuminas. Dar, labai tinka ją pagardinti mažais marinuotais pomidorėliais ir bulvių traškučiais. "Čipsai" - mūsų improvizacija. Tik valgyti tuomet reikia iš kart, kol traškučiai dar kieti...
Gera tuo, kad kiekvieną kart ruošiant, galima paįvairinti skirtingų rūšių sūriu ir pagaminti vis kitokią. Šį kart gaminau su lietuvišku rūkytu sūriu "Svalia" ir kietuoju sūriu "Džiugas". Jei norisi ko nors pikantiškesnio, įberkite šiek tiek sūrio su mėlynuoju pelėsiu. Ypač gardu su Rokforu, jei taip, kaip ir aš dievinate jo aštrumą arba su lietuvišku "Memel Blue", jei prancūziškas per daug"kvapnus"...
Reikia:
gabalėlio sviesto;
vieno smulkinto svogūno;
450 g kubeliais pjaustytų bulvių (3 - 4 bulvių);
2 kubeliais pjaustytų paprikų - žalios ir raudonos;
2 traiškytų česnako skiltelių;
1 l vištienos sultinio (blogiausiu atveju - virinto vandens);
druskos, pipirų pagal skonį;
laurų lapo;
1,5 nubraukto šaukštelio malto kumino;
150 ml natūralaus jogurto;
115 g tarkuoto mėgstamo sūrio (aš naudojau rūkyto ir kietojo sūrio mišinį) ;
keletos mažų konservuotų pomidorėlių;
baltos duonos skrebučių arba saujos pomidorų skonio bulvių traškučių.
Puode ant sviesto pakepinkite svogūnus, kol balkšvai pagels. Maišydami sudėkite bulves, paprikas, česnakus ir kartkartėmis pamaišydami dar pakepkite apie 5 min.
Supikite sultinį, įmeskite laurų lapą, įberkite druskos. Ant didelės kaitros užvirkite, tuomet kaitrą sumažinkite ir pridengtą virkite ant mažos kaitros apie 20 min. arba kol suminkštės bulvės. Išimkite laurų lapą ir palikite pravėsti.
Maišytuvu ar trintuvu dalimis sutrinkite sriubą su maltu kuminu iki vientisos tyrės ir vėl supilkite į švarų puodą.
Supilkite jogurtą ir vėl lėtai pašildykite, tik neužvirkite.
Sudėkite sūrį (žiupsnį tarkuoto kietojo sūrio palikite, o nuo rūkyto sūrio būtinai reikia nulupti odelę, antraip sriubą teks perkošti), pamaišykite, kad ištirptų. Sriubą supilkite į lėkštes ar dubenėlius, pabarstykite likusiu sūriu, smulkintais bulvių traškučiais ir marinuotais pomidorėliais... :)
Šaltinis: "Valgiai šeimai ir draugams: 380 receptų iš viso pasaulio", 2006 m.
2012 m. vasario 27 d., pirmadienis
2012 m. vasario 21 d., antradienis
MIELINIAI MEDAUS SKLINDŽIAI
Labai lengvi, purūs ir skanūs...
Anksčiau buvo paprotys sekmadienį prieš Užgavėnes triskart valgyti mėsos, pirmadienį - šešiskart, o antradienį, per Užgavėnes - net dvylika kartų, kad "per visus metus būtum riebus, sotus ir sveikas"... :0) Įsivaizduojat?!
Beje, šiandien ne vien Užgavėnės. Vasario 21-oji - tarptautinė gimtosios kalbos diena. Tad rašykim ir kalbėkim be klaidų.. :)
Reikia:
300 g miltų;
350 ml pieno;
1 kiaušinio;
šaukšto lydyto sviesto;
2 nekupinų šaukštų minkšto medaus;
10 g šviežių mielių;
pusės šaukštelio cukraus;
žiupsnelio druskos;
skysto medaus.
Pieną pašildykite, kad būtų drungnas. Miltus nusijokite į dubenį. Mieles sutrupinkite ir gerai ištrinkite su puse šaukštelio cukraus. Užpilkite šiek tiek pieno ir gerai išmaišykite, kol ištirps.
Nuolat maišant,likusį pieną supilkite į dubenį su miltais. Masė turi gautis vientisa, be gumuliukų. Supilkite ištirpintas mieles ir dar kartą gerai išmaišykite. Pridenkite maistine plėvele ir palikite šiltai maždaug valandai, kol tešla gerai pakils (aš laikiau iki 35 laipsnių įkaitintoje orkaitėje).
Pakilusią tešlą gerai išmaišykite mediniu šaukštu.
Kiaušinį ištrinkite - išplakite su dviem šaukštais minkšto medaus, įberkite žiupsnelį druskos. Plakinį kartu su lydytu sviestu supilkite į tešlą ir vėl išmaišykite.
Gerai įkaitintoje keptuvėje iškepkite nedidelius sklindžius.
Patiekite su tirpintu medumi ir vaisiais.
Vieni skaniausių mielinių blynų!
Sočių Užgavėnių :)
Šaltinis: žurnalas "Darbštuolė" 2012/02.
Anksčiau buvo paprotys sekmadienį prieš Užgavėnes triskart valgyti mėsos, pirmadienį - šešiskart, o antradienį, per Užgavėnes - net dvylika kartų, kad "per visus metus būtum riebus, sotus ir sveikas"... :0) Įsivaizduojat?!
Beje, šiandien ne vien Užgavėnės. Vasario 21-oji - tarptautinė gimtosios kalbos diena. Tad rašykim ir kalbėkim be klaidų.. :)
Reikia:
300 g miltų;
350 ml pieno;
1 kiaušinio;
šaukšto lydyto sviesto;
2 nekupinų šaukštų minkšto medaus;
10 g šviežių mielių;
pusės šaukštelio cukraus;
žiupsnelio druskos;
skysto medaus.
Pieną pašildykite, kad būtų drungnas. Miltus nusijokite į dubenį. Mieles sutrupinkite ir gerai ištrinkite su puse šaukštelio cukraus. Užpilkite šiek tiek pieno ir gerai išmaišykite, kol ištirps.
Nuolat maišant,likusį pieną supilkite į dubenį su miltais. Masė turi gautis vientisa, be gumuliukų. Supilkite ištirpintas mieles ir dar kartą gerai išmaišykite. Pridenkite maistine plėvele ir palikite šiltai maždaug valandai, kol tešla gerai pakils (aš laikiau iki 35 laipsnių įkaitintoje orkaitėje).
Pakilusią tešlą gerai išmaišykite mediniu šaukštu.
Kiaušinį ištrinkite - išplakite su dviem šaukštais minkšto medaus, įberkite žiupsnelį druskos. Plakinį kartu su lydytu sviestu supilkite į tešlą ir vėl išmaišykite.
Gerai įkaitintoje keptuvėje iškepkite nedidelius sklindžius.
Patiekite su tirpintu medumi ir vaisiais.
Vieni skaniausių mielinių blynų!
Sočių Užgavėnių :)
Šaltinis: žurnalas "Darbštuolė" 2012/02.
2012 m. vasario 19 d., sekmadienis
STORI LIETINIAI
Labai tinkami artėjančioms Užgavėnėms...
Palanga šeštadienį kvepėjo stintom. Praūžė "stintadienis". Stintos keptos, stintos rūkytos, stintos vytintos ir marinuotos. Žuvienė iš stintų, karštas alus su medumi ir prieskoniais... Kvapni žuvelė tikrai verta tokios pagarbos... :)
O mes iš savo kiemo jau išvarėm žiemą. Matyt, pagąsdinti pavyko puikiai, nes šiandien sniegą teko ne kasti, bet semti.. :)
Nuo pat aštuonių ryto mūsų nosis erzinusi verdama karšta kopūstienė, darbščiomis kaimynų rankomis su meile pagaminti pyragėliai su grybais, kalmarų žiedai tešloje, ant laužo skrudinti cepelinai ir šonkauliai, kastinys su karštom bulvėm bei keletas blynelių desertui taip pat keptų ant laužo, karštas vynas, šokiai ant sniego - gausesnių, išradingesnių, skanesnių ir sotesnių Užgavėnių net nesugalvotum...
Prieš porą dienų kepiau storus, kaip mūsų Užgavėnės, lietinius. Visi žino, kad prancūziški lietiniai dažniausiai būna ploni ir vadinasi - "crepes". Tačiau prancūzai kepa ir storus lietinius, taip vadinamus "pannequets". Tokie ypač tinka lietinių tortams. Tokius galima įdaryti saldžiais ar nesaldžiais įdarais ir dar pakepti orkaitėje. Mes tokius "suraitėm" vienus pačius, ką tik iš petelnės, apsipylę rojaus obuoliukų sirupu. Labai stori ir sotūs, sočioms artėjančioms Užgavėnėms :0)
Reikia:
600 g miltų;
žiupsnelio druskos;
3 kiaušinių;
250 ml pieno;
250 ml vandens (naudojau mineralinį vandenį "Vytautas");
šaukšto aliejaus;
šaukšto cukraus (jei valgysite saldžiai).
Sumaišykite visus produktus ir karštoje keptuvėje iškepkite storus lietinius. Tešla turi gautis gerokai tirštesnė nei įprastiems lietiniams, tačiau man gavosi per daug tiršta, todėl pyliau daugiau pieno ir vandens, nei nurodyta recepte. Supyliau 450 ml pieno ir tiek pat mineralinio ir vis vien iškepiau labai storus blynus.
Lietinius galite įdaryti mėgstamu įdaru ir dar pakepinti orkaitėje.
Jei norisi, kad iškepti lietiniai išliktų gražios formos, iškeptus reiktų sudėti į lėkštę, pastatytą ant karšto vandens indo...
Arba valgykite vienus, karštus, susuktus ir perpjautus į kelias dalis bei užpiltus mėgstamais pagardais, kaip tai darėme mes :)
Šaltinis: "Blynai ir vafliai", žurnalo ManoNamai receptai, 2008 m.
Palanga šeštadienį kvepėjo stintom. Praūžė "stintadienis". Stintos keptos, stintos rūkytos, stintos vytintos ir marinuotos. Žuvienė iš stintų, karštas alus su medumi ir prieskoniais... Kvapni žuvelė tikrai verta tokios pagarbos... :)
O mes iš savo kiemo jau išvarėm žiemą. Matyt, pagąsdinti pavyko puikiai, nes šiandien sniegą teko ne kasti, bet semti.. :)
Nuo pat aštuonių ryto mūsų nosis erzinusi verdama karšta kopūstienė, darbščiomis kaimynų rankomis su meile pagaminti pyragėliai su grybais, kalmarų žiedai tešloje, ant laužo skrudinti cepelinai ir šonkauliai, kastinys su karštom bulvėm bei keletas blynelių desertui taip pat keptų ant laužo, karštas vynas, šokiai ant sniego - gausesnių, išradingesnių, skanesnių ir sotesnių Užgavėnių net nesugalvotum...
Prieš porą dienų kepiau storus, kaip mūsų Užgavėnės, lietinius. Visi žino, kad prancūziški lietiniai dažniausiai būna ploni ir vadinasi - "crepes". Tačiau prancūzai kepa ir storus lietinius, taip vadinamus "pannequets". Tokie ypač tinka lietinių tortams. Tokius galima įdaryti saldžiais ar nesaldžiais įdarais ir dar pakepti orkaitėje. Mes tokius "suraitėm" vienus pačius, ką tik iš petelnės, apsipylę rojaus obuoliukų sirupu. Labai stori ir sotūs, sočioms artėjančioms Užgavėnėms :0)
Reikia:
600 g miltų;
žiupsnelio druskos;
3 kiaušinių;
250 ml pieno;
250 ml vandens (naudojau mineralinį vandenį "Vytautas");
šaukšto aliejaus;
šaukšto cukraus (jei valgysite saldžiai).
Sumaišykite visus produktus ir karštoje keptuvėje iškepkite storus lietinius. Tešla turi gautis gerokai tirštesnė nei įprastiems lietiniams, tačiau man gavosi per daug tiršta, todėl pyliau daugiau pieno ir vandens, nei nurodyta recepte. Supyliau 450 ml pieno ir tiek pat mineralinio ir vis vien iškepiau labai storus blynus.
Lietinius galite įdaryti mėgstamu įdaru ir dar pakepinti orkaitėje.
Jei norisi, kad iškepti lietiniai išliktų gražios formos, iškeptus reiktų sudėti į lėkštę, pastatytą ant karšto vandens indo...
Arba valgykite vienus, karštus, susuktus ir perpjautus į kelias dalis bei užpiltus mėgstamais pagardais, kaip tai darėme mes :)
Šaltinis: "Blynai ir vafliai", žurnalo ManoNamai receptai, 2008 m.
2012 m. vasario 17 d., penktadienis
ŠOKOLADINIAI SAUSAINIAI SU MINKŠTU ŠOKOLADINIU ĮDARU
Tiesiog šokoladas šokoladuotas...
Šiuos, Jamie Oliver sausainėlius man parodė ir pasiūlė iškepti mano penkiolikmetis. Pasirodo, šiais laikais paaugliai savo laisvalaikį su draugais ir draugėmis kartais leidžia net kepdami skanėstus :)
Sausainiai puikūs - dvigubi, su skystu šokoladu viduriukyje. Tikrai labai tinkami kepti kartu su vaikais. Ir nebūtinai paaugliais...
Taigi, jei turite vaikų, kuriems būtų smagu kartu minkyti, kočioti, o ypač spaudyti formeles ir kantriai spaudant kraštelius slėpti gabalėlį šokolado, raitokitės rankoves. Dviese darbuotis daug smagiau, o ypač kai žinai, koks malonumas laukia už tai :)
Reikia:
140 g minkšto sviesto;
140 g cukraus (naudojau rudąjį);
2 kiaušinių trynių;
255 g miltų;
1,5 šaukštelio kepimo miltelių;
30 g kakavos miltelių;
apie 30 langelių pieniško, tamsaus ar balto šokolado (prireiks nepilnų dviejų plytelių šokolado, mes naudojom pienišką).
Sviestą ištrinkite su cukrumi iki purumo ir baltumo. Sudėkite trynius ir išmaišykite.
Miltus sumaišykite su kakava ir kepimo milteliais. Suberkite į tešlą ir gerai išminkykite. Patalpinkite į šaldytuvą bent pusvalandžiui.
Orkaitę įkaitinkite iki 190 laipsnių kaitros.
Ant miltuoto darbastalio plonai iškočiokite maždaug trečdalį tešlos. Išspauskite skritulius, kvadratėlius ar ką tik sugalvosite (tik nedarykite labai didelių, daug skanesni mažesnio skersmens sausainėliai, kai prakandus iš kart trykšta šokoladas). Į viduriuką dėkite langelį šokolado ir uždenkite kitu tešlos gabalėliu. Tešlos kraštelius gerai apspaudykite, kad kepant niekas niekur nepabėgtų. Taip darbuokitės tol, kol nebeliks tešlos...
Dž. Oliveris siūlo apatinę dalį iš tešlos išpjauti didesnę, o šokoladą užspausti mažesne. Mes iš pradžių spaudėm didesnius kvadratus, kuriuos sudvigubinus, dar kartą aplink gabalėlį šokolado apspaudėm mažesniu. Taip tešla sukibo pati nespaudant kraštų. Žodžiu, fantazijoms ir žaidimams šiame procese erdvės tikrai pakankamai :)
Paruoštus sausainius sudėkite į kepimo popieriumi išklotą kepimo skardą ir kepkite apie 10 minučių. Valgykite šiltus arba šaltus. Šilti daug skanesni...
Mūsų sausainiai kepė apie 15 min., mat storiau kočiojom tešlą. Primygtinai rekomenduojame kočioti plonai, anot mano sūnaus, taip daug skaniau.. :)
Tešla gaunasi šiek tiek sausoka, bet nenusiminkite, taip turi būti. Kepdami sausainėliai turėtų dailiai sutrūkinėti. Aš, be reikalo paskubėjusi, kietumą bandžiau pareguliuoti šlakeliu grietinėlės, tešla gavosi elastingesnė, bet mažiau sutrūkusi. Nežinau, kiek tai įtakojo skonį...
Šaltinis Jamie Oliver
Šiuos, Jamie Oliver sausainėlius man parodė ir pasiūlė iškepti mano penkiolikmetis. Pasirodo, šiais laikais paaugliai savo laisvalaikį su draugais ir draugėmis kartais leidžia net kepdami skanėstus :)
Sausainiai puikūs - dvigubi, su skystu šokoladu viduriukyje. Tikrai labai tinkami kepti kartu su vaikais. Ir nebūtinai paaugliais...
Taigi, jei turite vaikų, kuriems būtų smagu kartu minkyti, kočioti, o ypač spaudyti formeles ir kantriai spaudant kraštelius slėpti gabalėlį šokolado, raitokitės rankoves. Dviese darbuotis daug smagiau, o ypač kai žinai, koks malonumas laukia už tai :)
Reikia:
140 g minkšto sviesto;
140 g cukraus (naudojau rudąjį);
2 kiaušinių trynių;
255 g miltų;
1,5 šaukštelio kepimo miltelių;
30 g kakavos miltelių;
apie 30 langelių pieniško, tamsaus ar balto šokolado (prireiks nepilnų dviejų plytelių šokolado, mes naudojom pienišką).
Sviestą ištrinkite su cukrumi iki purumo ir baltumo. Sudėkite trynius ir išmaišykite.
Miltus sumaišykite su kakava ir kepimo milteliais. Suberkite į tešlą ir gerai išminkykite. Patalpinkite į šaldytuvą bent pusvalandžiui.
Orkaitę įkaitinkite iki 190 laipsnių kaitros.
Ant miltuoto darbastalio plonai iškočiokite maždaug trečdalį tešlos. Išspauskite skritulius, kvadratėlius ar ką tik sugalvosite (tik nedarykite labai didelių, daug skanesni mažesnio skersmens sausainėliai, kai prakandus iš kart trykšta šokoladas). Į viduriuką dėkite langelį šokolado ir uždenkite kitu tešlos gabalėliu. Tešlos kraštelius gerai apspaudykite, kad kepant niekas niekur nepabėgtų. Taip darbuokitės tol, kol nebeliks tešlos...
Dž. Oliveris siūlo apatinę dalį iš tešlos išpjauti didesnę, o šokoladą užspausti mažesne. Mes iš pradžių spaudėm didesnius kvadratus, kuriuos sudvigubinus, dar kartą aplink gabalėlį šokolado apspaudėm mažesniu. Taip tešla sukibo pati nespaudant kraštų. Žodžiu, fantazijoms ir žaidimams šiame procese erdvės tikrai pakankamai :)
Paruoštus sausainius sudėkite į kepimo popieriumi išklotą kepimo skardą ir kepkite apie 10 minučių. Valgykite šiltus arba šaltus. Šilti daug skanesni...
Mūsų sausainiai kepė apie 15 min., mat storiau kočiojom tešlą. Primygtinai rekomenduojame kočioti plonai, anot mano sūnaus, taip daug skaniau.. :)
Tešla gaunasi šiek tiek sausoka, bet nenusiminkite, taip turi būti. Kepdami sausainėliai turėtų dailiai sutrūkinėti. Aš, be reikalo paskubėjusi, kietumą bandžiau pareguliuoti šlakeliu grietinėlės, tešla gavosi elastingesnė, bet mažiau sutrūkusi. Nežinau, kiek tai įtakojo skonį...
Šaltinis Jamie Oliver
2012 m. vasario 15 d., trečiadienis
OBUOLIŲ TARTA "ROŽIŲ PIEVA"
Su plikytu karameliniu kremu bei trapiu migdoliniu pagrindu. Desertas romantikams...
Jei atsiranda šiek tiek daugiau laisvo laiko ir norisi pamedituoti, tai siūlau iškepti tokį pyragą. Kol suformuosite obuolinių roželių puokštę, šiek tiek užtruks. Užtat jei tai darysite visiškoje tyloje niekam netrukdant, puikiai pailsėsite. Asmeniškai man, bet koks kūrybinis procesas - tikras poilsis sielai... :)
Kai vienam bulgariškam tinklapyje pamačiau šį grožį, negalėjau atsižiūrėti. Iš krepšelio pagriebiau pirmą pasitaikiusį obuolį ir supjausčiusi puoliau dėlioti roželes. Pasirodo, visai nesunku, be to, labai smagu.
Nors manoji puokštė nesigavo tokia daili kaip autorės, tačiau rezultatu vis vien džiaugiausi kaip mažas vaikas :)
Tokia tarta papuoš bet kokią šventę ir bet kokį stalą. Be to, pyragas labai skanus! Į plikytą kremą įmaišiau keletą "karvučių", kurias pakeisti galima šaukštu ar dviem kondensuoto pieno "Rududu". Kadangi kremas gavosi saldokas, rožėms rinkausi rūgštesnius obuolius. Čia puikiai pasitarnautų "Antaniniai" arba "Bogatyr" veislės obuoliai. Jei pamaišysite, šalia geltonų, naudosite ryškiai raudonus vaisius, tuomet gėlių žiedai gausis dar dailesni.
Rožių žiedlapiams formuoti prireiks bulvių skustuko. Nuo labai švariai nuplautų, bet neluptų obuolių reikia nuskusti įvairių dydžių bei formų juosteles ir ant tartos paviršiaus supilto plikyto kremo dėlioti roželes. Fantazijai ribų nėra, ant kremo smaigstyti nesunku, obuolių griežinėliai ir juostelės puikiai laikosi.
Kaip tai padaryti, labai suprantamai parodyta recepto šaltinyje ( jis čia), siūlau pasigrožėti.
Reikia:
trapios tešlos pagrindui:
125 g minkšto sviesto;
70 g miltinio cukraus;
1 kiaušinio;
šaukštelio cukraus su vanile;
100 g maltų migdolų;
150 g miltų.
plikytam kremui;
200 ml pieno;
200 ml grietinėlės;
100 ml balto vyno (nepyliau);
3 kiaušinių trynių;
šaukštelio cukraus su vanile;
6 šaukštų rudojo cukraus;
4 šaukštų kukurūzų krakmolo;
5 saldainių "Karvutė".
5 - 6 rūgštesnių obuolių;
citrinos;
abrikosų džemo ar cukraus sirupo roželių apšlakstymui.
Pagrindui minkštą sviestą ištrinkite su cukraus pudra ir vaniliniu cukrumi iki purumo. Įmuškite kiaušinį, suberkite maltus migdolus, miltus ir gerai išminkykite. Tešla gaunasi labai minkšta, jei minkysite rankomis, įberkite dar šiek tiek miltų. Aš minkiau elektrine maišykle, tad miltų daugiau nedėjau.
Išminkytą tešlą vis pabarstant miltais, sudėkite į 22/24 cm skersmens tartos formą ir rankomis suformuokite vienodo storio pagrindą. Patalpinkite šaldytuvan mažiausiai pusvalandžiui.
Kremui krakmolą sumaišykite su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Rankine šluotele įmaišykite trynius ir įpilkite šiek tiek pieno - grietinėlės mišinio. Gerai išmaišykite, kad neliktų gumuliukų ir supilkite likusį pieno mišinį. Nuolat maišant pakaitinkite. Suberkite sutrupintas "karvutes" ir kaitinkite iki užvirimo, kol kremas suitirštės, o saldainiai ištirps. Gerai atvėsinkite (kad paviršiuje nesusidarytų pluta, kremo paviršių užklokite maistine plėvele).
Kol kremas vėsta, atšalusią tešlą formoje subadykite šakute ir pridenkite kepimo popieriumi. Užberkite žirnių ar pupelių ir lengvai paspauskite, kad kepant tešlos kraštai kuo mažiau "nučiuožtų" žemyn. Kepkite 200 laipsnių kaitros orkaitėje apie 10 - 15 min.
Iškeptą pagrindą gerai ataušinkite. Ant atvėsusios tešlos šaukštu paskleiskite karamelinį kremą, paviršių išlyginkite.
Nuo švariai nuplautų obuolių skustuku nuskuskite įvairaus ilgio ir pločio juosteles, užgriebdami dalį žievelės. Pradėdami nuo vidurio, įvairiai sukdami ir kaišiodami obuolių atplaišas, formuokite rožių žiedlapius ir "sodinkite" į plikytą kremą.
Vis palaistykite citrinos sultimis, kad kol dirbsite, obuoliai mažiau ruduotų. Tokiu būdu roželėmis užklokite visą tartos paviršių.
Baigus, paviršių aptepkite abrikosų uogiene arba apšlakstykite cukraus sirupu.
Kepkite 180 laipsnių kaitros orkaitėje apie pusvalandį ar šiek tiek daugiau, kol tartos pagrindas pilnai iškeps, o obuolinių roželių žiedlapiai šiek tiek paruduos ir dailiai pasiraitys.
Pravėsus, paviršių lengvai pabarstykite miltiniu cukrumi.
Pjaukite tik visiškai atvėsusį... :)
Pagal Вкусно с Йоли
Jei atsiranda šiek tiek daugiau laisvo laiko ir norisi pamedituoti, tai siūlau iškepti tokį pyragą. Kol suformuosite obuolinių roželių puokštę, šiek tiek užtruks. Užtat jei tai darysite visiškoje tyloje niekam netrukdant, puikiai pailsėsite. Asmeniškai man, bet koks kūrybinis procesas - tikras poilsis sielai... :)
Kai vienam bulgariškam tinklapyje pamačiau šį grožį, negalėjau atsižiūrėti. Iš krepšelio pagriebiau pirmą pasitaikiusį obuolį ir supjausčiusi puoliau dėlioti roželes. Pasirodo, visai nesunku, be to, labai smagu.
Nors manoji puokštė nesigavo tokia daili kaip autorės, tačiau rezultatu vis vien džiaugiausi kaip mažas vaikas :)
Tokia tarta papuoš bet kokią šventę ir bet kokį stalą. Be to, pyragas labai skanus! Į plikytą kremą įmaišiau keletą "karvučių", kurias pakeisti galima šaukštu ar dviem kondensuoto pieno "Rududu". Kadangi kremas gavosi saldokas, rožėms rinkausi rūgštesnius obuolius. Čia puikiai pasitarnautų "Antaniniai" arba "Bogatyr" veislės obuoliai. Jei pamaišysite, šalia geltonų, naudosite ryškiai raudonus vaisius, tuomet gėlių žiedai gausis dar dailesni.
Rožių žiedlapiams formuoti prireiks bulvių skustuko. Nuo labai švariai nuplautų, bet neluptų obuolių reikia nuskusti įvairių dydžių bei formų juosteles ir ant tartos paviršiaus supilto plikyto kremo dėlioti roželes. Fantazijai ribų nėra, ant kremo smaigstyti nesunku, obuolių griežinėliai ir juostelės puikiai laikosi.
Kaip tai padaryti, labai suprantamai parodyta recepto šaltinyje ( jis čia), siūlau pasigrožėti.
Reikia:
trapios tešlos pagrindui:
125 g minkšto sviesto;
70 g miltinio cukraus;
1 kiaušinio;
šaukštelio cukraus su vanile;
100 g maltų migdolų;
150 g miltų.
plikytam kremui;
200 ml pieno;
200 ml grietinėlės;
100 ml balto vyno (nepyliau);
3 kiaušinių trynių;
šaukštelio cukraus su vanile;
6 šaukštų rudojo cukraus;
4 šaukštų kukurūzų krakmolo;
5 saldainių "Karvutė".
5 - 6 rūgštesnių obuolių;
citrinos;
abrikosų džemo ar cukraus sirupo roželių apšlakstymui.
Pagrindui minkštą sviestą ištrinkite su cukraus pudra ir vaniliniu cukrumi iki purumo. Įmuškite kiaušinį, suberkite maltus migdolus, miltus ir gerai išminkykite. Tešla gaunasi labai minkšta, jei minkysite rankomis, įberkite dar šiek tiek miltų. Aš minkiau elektrine maišykle, tad miltų daugiau nedėjau.
Išminkytą tešlą vis pabarstant miltais, sudėkite į 22/24 cm skersmens tartos formą ir rankomis suformuokite vienodo storio pagrindą. Patalpinkite šaldytuvan mažiausiai pusvalandžiui.
Kremui krakmolą sumaišykite su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Rankine šluotele įmaišykite trynius ir įpilkite šiek tiek pieno - grietinėlės mišinio. Gerai išmaišykite, kad neliktų gumuliukų ir supilkite likusį pieno mišinį. Nuolat maišant pakaitinkite. Suberkite sutrupintas "karvutes" ir kaitinkite iki užvirimo, kol kremas suitirštės, o saldainiai ištirps. Gerai atvėsinkite (kad paviršiuje nesusidarytų pluta, kremo paviršių užklokite maistine plėvele).
Kol kremas vėsta, atšalusią tešlą formoje subadykite šakute ir pridenkite kepimo popieriumi. Užberkite žirnių ar pupelių ir lengvai paspauskite, kad kepant tešlos kraštai kuo mažiau "nučiuožtų" žemyn. Kepkite 200 laipsnių kaitros orkaitėje apie 10 - 15 min.
Iškeptą pagrindą gerai ataušinkite. Ant atvėsusios tešlos šaukštu paskleiskite karamelinį kremą, paviršių išlyginkite.
Nuo švariai nuplautų obuolių skustuku nuskuskite įvairaus ilgio ir pločio juosteles, užgriebdami dalį žievelės. Pradėdami nuo vidurio, įvairiai sukdami ir kaišiodami obuolių atplaišas, formuokite rožių žiedlapius ir "sodinkite" į plikytą kremą.
Vis palaistykite citrinos sultimis, kad kol dirbsite, obuoliai mažiau ruduotų. Tokiu būdu roželėmis užklokite visą tartos paviršių.
Baigus, paviršių aptepkite abrikosų uogiene arba apšlakstykite cukraus sirupu.
Kepkite 180 laipsnių kaitros orkaitėje apie pusvalandį ar šiek tiek daugiau, kol tartos pagrindas pilnai iškeps, o obuolinių roželių žiedlapiai šiek tiek paruduos ir dailiai pasiraitys.
Pravėsus, paviršių lengvai pabarstykite miltiniu cukrumi.
Pjaukite tik visiškai atvėsusį... :)
Pagal Вкусно с Йоли
2012 m. vasario 10 d., penktadienis
ŠOKOLADINIS PYRAGAS SU JUODAISIAIS SERBENTAIS
Jei kur nors šaldiklyje nuo vasaros užsiliko šaldytų serbentų, Valentino dienai būtinai iškepkite šį pyragą. Net sunku apsakyti, kaip puikiai kvapiųjų juodųjų serbentų rūgštelė dera su sodriu ir drėgnu šokoladainiu. Žinoma, serbentus galima keisti kitokiomis uogomis, pvz., spanguolėmis, tačiau skonis jau bus visai ne tas, nors tai nereiškia, kad prastesnis...
Reikia:
150 g minkšto sviesto;
150 g cukraus (naudojau rudąjį);
3 kiaušinių;
200 g tamsaus šokolado (kuriame ne mažiau nei 60% kakavos);
100 g miltų;
150 g šviežių ar šaldytų juodųjų serbentų;
50 ml vyšnių, šermukšnių ar serbentų užpiltinės.
Šviežias ar šaldytas uogas užpilkite alkoholiu (šaldytų uogų atitirpinti nereikia) ir neilgai palaikykite.
Kiaušinių trynius atskirkite nuo baltymų.
Minkštą sviestą ištrinkite su cukrumi iki purumo ir baltumo. Po vieną suleiskite trynius, supilkite užpiltinę nuo uogų ir išmaišykite.
Šokoladą išlydykite vandens garų vonelėje ir supilkite į tešlą. Suberkite miltus ir švelniai išmaišykite.
Kiaušinių baltymus išplakite iki standžių putų. Maždaug puse jų įmaišykite į tešlą. Kitą pusę baltymų sumaišykite su uogomis ir taip pat švelniais judesiais įmaišykite į tešlą.
Gautą masę supilkite į nedidelę kvadratinę (kraštinės 20 cm ir 10 cm), apvalią (kurios skersmuo 20 cm) ar širdies formos kepimo indą ir kepkite 180 laipsnių kaitros orkaitėje 30 - 40 min. Kuo trumpiau kepsite, tuo vidurys liks minkštesnis, o pats pyragas drėgnesnis.
Iškepusį pabarstykite miltiniu cukrumi ir papuoškite juodaisiais serbentais...
Uogų alkoholyje nemirkiau, tiesiog šaldytas įmaišiau į tešlą. Ir galiu pasakyti, kad padariau negerai, nes ledines uogas (jei niekur nemirkote) reiktų atitirpinti, antraip - tešlos bus neįmanoma išmaišyti, o plakti baltymai praras savo purumą...
Šaltinis CookEatSmile Nr. 7
2012 m. liepos 21 d.
Šis pyragas neapsakomai skanus ir vasarą, su šviežiais juodaisiais serbentais. Mūsų vienas mėgstamiausių. Jis vertas to, kad jį kepti didesnį :) Apvaliai, 28 cm skersmens formai sunaudoju:
200 g sviesto
200 g rudojo cukraus
4 kiaušinius
300 g tamsaus šokolado
150 g miltų
200 - 250 g šviežių juodųjų serbentų.
Viską darau pagal aukščiau nurodytą receptą, tik uogų niekur nemirkau (mirkyti geriau šaldytas). Kepu apie 35 - 40 minučių, kad vidurys išliktų drėgnas... Labai rekomenduoju!
Reikia:
150 g minkšto sviesto;
150 g cukraus (naudojau rudąjį);
3 kiaušinių;
200 g tamsaus šokolado (kuriame ne mažiau nei 60% kakavos);
100 g miltų;
150 g šviežių ar šaldytų juodųjų serbentų;
50 ml vyšnių, šermukšnių ar serbentų užpiltinės.
Šviežias ar šaldytas uogas užpilkite alkoholiu (šaldytų uogų atitirpinti nereikia) ir neilgai palaikykite.
Kiaušinių trynius atskirkite nuo baltymų.
Minkštą sviestą ištrinkite su cukrumi iki purumo ir baltumo. Po vieną suleiskite trynius, supilkite užpiltinę nuo uogų ir išmaišykite.
Šokoladą išlydykite vandens garų vonelėje ir supilkite į tešlą. Suberkite miltus ir švelniai išmaišykite.
Kiaušinių baltymus išplakite iki standžių putų. Maždaug puse jų įmaišykite į tešlą. Kitą pusę baltymų sumaišykite su uogomis ir taip pat švelniais judesiais įmaišykite į tešlą.
Gautą masę supilkite į nedidelę kvadratinę (kraštinės 20 cm ir 10 cm), apvalią (kurios skersmuo 20 cm) ar širdies formos kepimo indą ir kepkite 180 laipsnių kaitros orkaitėje 30 - 40 min. Kuo trumpiau kepsite, tuo vidurys liks minkštesnis, o pats pyragas drėgnesnis.
Iškepusį pabarstykite miltiniu cukrumi ir papuoškite juodaisiais serbentais...
Uogų alkoholyje nemirkiau, tiesiog šaldytas įmaišiau į tešlą. Ir galiu pasakyti, kad padariau negerai, nes ledines uogas (jei niekur nemirkote) reiktų atitirpinti, antraip - tešlos bus neįmanoma išmaišyti, o plakti baltymai praras savo purumą...
Šaltinis CookEatSmile Nr. 7
2012 m. liepos 21 d.
Šis pyragas neapsakomai skanus ir vasarą, su šviežiais juodaisiais serbentais. Mūsų vienas mėgstamiausių. Jis vertas to, kad jį kepti didesnį :) Apvaliai, 28 cm skersmens formai sunaudoju:
200 g sviesto
200 g rudojo cukraus
4 kiaušinius
300 g tamsaus šokolado
150 g miltų
200 - 250 g šviežių juodųjų serbentų.
Viską darau pagal aukščiau nurodytą receptą, tik uogų niekur nemirkau (mirkyti geriau šaldytas). Kepu apie 35 - 40 minučių, kad vidurys išliktų drėgnas... Labai rekomenduoju!
2012 m. vasario 7 d., antradienis
TROŠKINTOS STINTOS...
... su morkomis ir svogūnais... Arba troškintos stintos švelniame majonezo padaže.
Pažįstu žmonių, kurie nemėgsta keptų stintų, valgo tik marinuotas. Yra tokių,, kurie valgo tik keptas, kitaip paruoštų nepripažįsta. Tai, tubūt, tinka gyvenantiems tolėliau pajūrio.. Kai stintų gali nubėgti iki turgaus vos ne kasdien, o jei dar turi pažįstamų žvejų, kurie šių žuvelių gali parūpinti tiesiai ir laivelio (ir šviežiau, ir pigiau :), valgyti vien keptas ar marinuotas pabosta.
Stintos majoneze - skamba šiek tiek neįprastai, bet rezultatas net labai neprastas. Taip paruoštos šios kvapnios žuvelės skoniu šie tiek primena marinuotas. Gal dėl morkų ir svogūnų? O gal dėl majonezo, nežinau. Kas nežinos, tikrai niekaip neatspės jų paruošimo būdo, pavyzdžiui, man primena troškintas grietinėlėje. O svarbiausia, kad paruošiama paprastai ir greitai...
Reikia:
5 - 6 stambesnių išdorotų stintų;
1 svogūno;
1 morkos;
lauro lapo, pipirų žirnelių, druskos;
gabalėlio sviesto;
2 - 3 kupinų šaukštų skanaus majonezo (aš naudojau Kėdainių majonezą "be konservantų lietuviškai mišrainei").
Stintas pasūdome ir paliekame šaltai.
Svogūną nulupame ir rupiai supjaustome. Morką supjaustome riekelėmis.
Daržoves pakepiname ant sviesto, kol šiek tiek suminkštės. Sudedame į puodą, kuriame troškinsime žuvį.
Ant daržovių vienu sluoksniu dailiai suklojame pasūdytas stintas, ant viršaus sudedame majonezą ir užpilame šiek tiek vandens (kad iki pusės apsemtų puodo turinį). Suberiame pipirus, įdedame lauro lapą ir troškiname ant nedidelės kaitros atvirame puode 15 - 20 minučių. Prieš pabaigą, jei reikia, šiek tiek pasūdome.
Patiekiame su virtomis bulvėmis...
Pagal žūklė.lt
Pažįstu žmonių, kurie nemėgsta keptų stintų, valgo tik marinuotas. Yra tokių,, kurie valgo tik keptas, kitaip paruoštų nepripažįsta. Tai, tubūt, tinka gyvenantiems tolėliau pajūrio.. Kai stintų gali nubėgti iki turgaus vos ne kasdien, o jei dar turi pažįstamų žvejų, kurie šių žuvelių gali parūpinti tiesiai ir laivelio (ir šviežiau, ir pigiau :), valgyti vien keptas ar marinuotas pabosta.
Stintos majoneze - skamba šiek tiek neįprastai, bet rezultatas net labai neprastas. Taip paruoštos šios kvapnios žuvelės skoniu šie tiek primena marinuotas. Gal dėl morkų ir svogūnų? O gal dėl majonezo, nežinau. Kas nežinos, tikrai niekaip neatspės jų paruošimo būdo, pavyzdžiui, man primena troškintas grietinėlėje. O svarbiausia, kad paruošiama paprastai ir greitai...
Reikia:
5 - 6 stambesnių išdorotų stintų;
1 svogūno;
1 morkos;
lauro lapo, pipirų žirnelių, druskos;
gabalėlio sviesto;
2 - 3 kupinų šaukštų skanaus majonezo (aš naudojau Kėdainių majonezą "be konservantų lietuviškai mišrainei").
Stintas pasūdome ir paliekame šaltai.
Svogūną nulupame ir rupiai supjaustome. Morką supjaustome riekelėmis.
Daržoves pakepiname ant sviesto, kol šiek tiek suminkštės. Sudedame į puodą, kuriame troškinsime žuvį.
Ant daržovių vienu sluoksniu dailiai suklojame pasūdytas stintas, ant viršaus sudedame majonezą ir užpilame šiek tiek vandens (kad iki pusės apsemtų puodo turinį). Suberiame pipirus, įdedame lauro lapą ir troškiname ant nedidelės kaitros atvirame puode 15 - 20 minučių. Prieš pabaigą, jei reikia, šiek tiek pasūdome.
Patiekiame su virtomis bulvėmis...
Pagal žūklė.lt
2012 m. vasario 1 d., trečiadienis
STINTIENĖ
... arba žuvienė iš stintų...
Kai stiprus šaltis sukausto bet kokį vandenį, ant Marių ledo gausu stintautojų. Tik šiais laikais, kažin, ko daugiau, žvejų ar stintų? Turiu ir aš prisiminimą iš vaikystės apie stintų gaudymą. Ne kartą teko būti įvilktai į storą šimtasiūlę ir kartu su tėvu tupėti virš eketės su meškere rankose. Būdavo labai smagu ir visai nešalta. Stintos kibdavo kaip pasiutusios :) Mandrai užtaisyta senoviška meškere traukdavom ne po vieną, o iš kart po šešias ar net dešimt. Skaičiuodavom dešimtimis ir net šimtais štukelių. Veždavom namo dideliuose maišuose, o po to nežinodavom, kur dėti, net apdalinus visus gimines ir draugus.
Ir į eketę esu įkritus. Taip atsitikdavo, kai per atlydį anksčiau išgręžtos skylės lede subliukšdavo, kraštai suplonėdavo ir apkrisdavo šlapiu sniegu. Eini, nieko nesimato, viena koja šmaukšt ir tu jau vandenyje. Smagu vien dėl to, kad tai jau tik nepavojingas prisiminimas, kaip visa buvau išrengta vidury speigo ir ištrinta degtine :)
Kasmet pirkdama stintas prisimenu savo žvejybinius nuotykius, taip tuo pačiu pagerbdama tėvo atminimą. Ką galima pagaminti iš šios žuvelės? Žinoma, pirmučiausia reiktų atsivalgyti keptos. Vėliau - marinuotos. Beje, žinot receptą - pusė marinuotos stintos - gurkšnelis "baltos" - kita pusė žuvelės? Pabandykit, sako labai liuks :0) O aš dar kartais verdu stintienę. Paprastą, nes nieko ypatingo neišgausi. Gali būti, kad čia tik mano subjektyvi "žvejiška" nuomonė. Panašios paragausit, jei atvažiuosit vasarį į "Palangos stintą".
Bet prieš tai apie stintų valymą. Žinau, tai nėra pats smagiausias užsiėmimas, ypač, jei tų stintų didžiulis kalnas. Yra du stintų valymo būdai. Įprastas, kai nurėžiam galvą, perpjaunam pilvą, iškrapštom vidurius ir švariai išplauname. Sudėtinga, jei norisi, kad sveiki liktų ikrai. Tuomet naudoju kitą būdą. Įpjaunu ties galva, išpešu žiaunas, kurios priduoda kartumo, tada ištraukiu vidurius (svarbiausia išimti pūslę su visu turiniu), o ikrai pasilieka. Tokią galima ir kepti, o geriausia žuvienę virti. Kam atrodo sudėtinga, pirma pabandykit. Sunkiau seksis tik su pirmosiomis...
Reikia:
smulkių žuvų ar jų galvų sultiniui (ešerių, pūgžlių ar, pvz., lašišos dalių);
druskos, lauro lapų, pipirų žirneliais;
šviežių petražolių, krapų ir džiovintų prieskonių sriubai;
gabalėlio pankolio šaknies (keiskite petražolės, saliero šaknimi ar kitokiomis daržovėmis);
svogūno;
morkos;
gabalėlio sviesto;
maždaug 2 l vandens;
keletos bulvių;
apie 10 išdorotų stintų su galvomis;
apie 50 ml degtinės.
Į verdantį vandenį sudedame smulkią žuvį ar lašišos gabalėlius (gali būti galva ir uodega), palaukiame, kol vėl užvirs, nugraibstome putas ir sumažiname kaitrą. Įdedame lauro lapų, pipirų, džiovintų prieskonių sriubai, įmetame saują petražolių, pankolį (ar kitokias šaknis) ir uždengus verdame apie valandą. Bet kad vos vos kunkuliuotų.
Išvirusį sultinį iškošiame, suvirusias žuvis išimame (jei naudojame lašišos gerąsias dalis, tuomet ją susmulkiname ir pasidedame).
Smulkiai kapotą svogūną ir griežinėliais pjaustytas morkas pakepiname svieste, kol šiek tiek suminkštės. Sudedame į sriubą. Suberiame kubeliais pjaustytas bulves. Pagal skonį pasūdome.
Bulvėms išvirus, sudedame stintas ir jei turime, likusios nuo virimo žuvies. Įpilame šiek tiek degtinės, uždengiame dangčiu ir užvirus palaukiame apie penkias minutes. Išjungiame kaitrą ir uždengtą puodą dar šiek tiek palaikome.
Patiekiant pabarstome krapais ir įmetame citrinos griežinėlį, jei norisi.
Šiai žuvienei sultinį galima išsivirti ir vien tik iš daržovių...
Kai stiprus šaltis sukausto bet kokį vandenį, ant Marių ledo gausu stintautojų. Tik šiais laikais, kažin, ko daugiau, žvejų ar stintų? Turiu ir aš prisiminimą iš vaikystės apie stintų gaudymą. Ne kartą teko būti įvilktai į storą šimtasiūlę ir kartu su tėvu tupėti virš eketės su meškere rankose. Būdavo labai smagu ir visai nešalta. Stintos kibdavo kaip pasiutusios :) Mandrai užtaisyta senoviška meškere traukdavom ne po vieną, o iš kart po šešias ar net dešimt. Skaičiuodavom dešimtimis ir net šimtais štukelių. Veždavom namo dideliuose maišuose, o po to nežinodavom, kur dėti, net apdalinus visus gimines ir draugus.
Ir į eketę esu įkritus. Taip atsitikdavo, kai per atlydį anksčiau išgręžtos skylės lede subliukšdavo, kraštai suplonėdavo ir apkrisdavo šlapiu sniegu. Eini, nieko nesimato, viena koja šmaukšt ir tu jau vandenyje. Smagu vien dėl to, kad tai jau tik nepavojingas prisiminimas, kaip visa buvau išrengta vidury speigo ir ištrinta degtine :)
Kasmet pirkdama stintas prisimenu savo žvejybinius nuotykius, taip tuo pačiu pagerbdama tėvo atminimą. Ką galima pagaminti iš šios žuvelės? Žinoma, pirmučiausia reiktų atsivalgyti keptos. Vėliau - marinuotos. Beje, žinot receptą - pusė marinuotos stintos - gurkšnelis "baltos" - kita pusė žuvelės? Pabandykit, sako labai liuks :0) O aš dar kartais verdu stintienę. Paprastą, nes nieko ypatingo neišgausi. Gali būti, kad čia tik mano subjektyvi "žvejiška" nuomonė. Panašios paragausit, jei atvažiuosit vasarį į "Palangos stintą".
Bet prieš tai apie stintų valymą. Žinau, tai nėra pats smagiausias užsiėmimas, ypač, jei tų stintų didžiulis kalnas. Yra du stintų valymo būdai. Įprastas, kai nurėžiam galvą, perpjaunam pilvą, iškrapštom vidurius ir švariai išplauname. Sudėtinga, jei norisi, kad sveiki liktų ikrai. Tuomet naudoju kitą būdą. Įpjaunu ties galva, išpešu žiaunas, kurios priduoda kartumo, tada ištraukiu vidurius (svarbiausia išimti pūslę su visu turiniu), o ikrai pasilieka. Tokią galima ir kepti, o geriausia žuvienę virti. Kam atrodo sudėtinga, pirma pabandykit. Sunkiau seksis tik su pirmosiomis...
Reikia:
smulkių žuvų ar jų galvų sultiniui (ešerių, pūgžlių ar, pvz., lašišos dalių);
druskos, lauro lapų, pipirų žirneliais;
šviežių petražolių, krapų ir džiovintų prieskonių sriubai;
gabalėlio pankolio šaknies (keiskite petražolės, saliero šaknimi ar kitokiomis daržovėmis);
svogūno;
morkos;
gabalėlio sviesto;
maždaug 2 l vandens;
keletos bulvių;
apie 10 išdorotų stintų su galvomis;
apie 50 ml degtinės.
Į verdantį vandenį sudedame smulkią žuvį ar lašišos gabalėlius (gali būti galva ir uodega), palaukiame, kol vėl užvirs, nugraibstome putas ir sumažiname kaitrą. Įdedame lauro lapų, pipirų, džiovintų prieskonių sriubai, įmetame saują petražolių, pankolį (ar kitokias šaknis) ir uždengus verdame apie valandą. Bet kad vos vos kunkuliuotų.
Išvirusį sultinį iškošiame, suvirusias žuvis išimame (jei naudojame lašišos gerąsias dalis, tuomet ją susmulkiname ir pasidedame).
Smulkiai kapotą svogūną ir griežinėliais pjaustytas morkas pakepiname svieste, kol šiek tiek suminkštės. Sudedame į sriubą. Suberiame kubeliais pjaustytas bulves. Pagal skonį pasūdome.
Bulvėms išvirus, sudedame stintas ir jei turime, likusios nuo virimo žuvies. Įpilame šiek tiek degtinės, uždengiame dangčiu ir užvirus palaukiame apie penkias minutes. Išjungiame kaitrą ir uždengtą puodą dar šiek tiek palaikome.
Patiekiant pabarstome krapais ir įmetame citrinos griežinėlį, jei norisi.
Šiai žuvienei sultinį galima išsivirti ir vien tik iš daržovių...