Nepaisant to, kad už lango lyja ir lis dar, tikriausiai, kokias penkias dienas iš eilės be jokio poilsio, nekreipiant dėmesio į tai, kad lauke kvepia pavasariu, o vakar mačiau žiedus beskleidžiančią dekoratyvinę slyvą ar obelį ir leisgyvių kazlėkų po savo pušimis, o dar į tai, kad ant eglių lauke tokiu oru tikrai nebus nuotaikos kabinti mirksinčių girliandų - aplink pilnu tempu šurmuliuoja kalėdinės nuotaikos. Vis pasvarstau, kad reikėtų pagalvoti apie šventinį meniu ir dovanas, bet tespėju tik fiksuoti - pirmadienis... sekmadienis, vėl pirmadienis ir jau iš kart sekmadienis... Kas sutrumpino savaites?
Ant mano virtuvės palangės visą vasarą iki pat vėlyvo rudens gausiai derėjo mažųjų čiliukų krūmelis. Gražiu pavadinimu "Basket of Fire". Ir net ne vienas. Subrandino nei daug, nei mažai - dvi, beveik pusantro metro ilgio, džiovintų mažylių girliandas, šiuo metu puošiančias virtuvės sienas.
Dalį sumaliau kavamale, tad pastaruoju metu geriu, taip vadinamą, 'čili kavą', nes kad ir kaip kruopščiai bandžiau išvalyti man taip svarbų aparatą, aštrumo šiek tiek liko :) Bijau, kad ir vėliau į kavą pradėsiu berti šiek tiek aštrumos. Ir kaip man patinka nuo ant sienų besipuikuojančių čili girliandų kartais nukirpti po porą ugninių mažylių ir ką nors paaštrinti!
Žuviai, be kurios negaliu apsieiti bent kartą per savaitę, naudojau mažųjų aitriųjų paprikų miltelius sumaišiusi su trupučiu rūkytų čili milteliais, kurių gavau dovanų :) Man patinka skonis, kurį suteikia rūkyta paprika. Jei tokios žuvies nemarinuosite truputyje tiršto jogurto, nuo kurio žuvis tampa sultinga ir nevalgysite su baltuoju petražolių 'bešameliu', suteikiančio švelnumo, ji bus ugninio skonio. Bet kadangi esame kuklūs ir per daug ugnies mums nereikia, derinys "aštru - švelnu" mums kaip tik...
šviežio starkio file gabalėlių su oda (aš išdarinėjau 1,5 kg sveriančią žuvį)
druskos
maltų rūkytų ir įprastų aitriųjų paprikų mišinio (arba rūkytos saldžiosios paprikos miltelių ir maltų aitriųjų pipirų mišinio)
tiršto natūralaus jogurto (tiek, kad vos padengtų turimą žuvies kiekį)
padažui:
1 - 2 šaukštų sviesto
2 - 3 skiltelių česnako
smulkiai sukapoto vidutinio svogūno
šaukšto miltų
stiklinės (ar kiek daugiau) riebesnio pieno
didelės saujos garbanotųjų petražolių (negailint)
druskos ir maltų pipirų pagal skonį
Žuvies filė gabalėlius padruskinkite, įtrinkite rūkytais aitriųjų paprikų milteliais ir palikite 15 - 30 minučių vėsiai. Galiausiai užpilkite ar aptepkite tirštu jogurtu (kad vos padengtų) ir padėkite į šaldytuvą, kad pasimarinuotų (keletui valandų, o gal visai nakčiai).
Padažui įkaitintame svieste šiek tiek pakepinkite smulkintus svogūnus ir kapotus česnakus. Įberkite šaukštą miltų ir dar šiek tiek nuolat maišant pakepinkite, tik stebėkite, kad nepradėtų svilti. Maišant palaipsniui pilkite pieną ir kaitinkite, kol sutirštės. Pieno pilkite tiek, kol gausite pageidaujamo tirštumo padažą (nei per skystą, nei per tirštą). Pagal skonį pagardinkite druska, maltais pipirais ir suberkite smulkiai sukapotas petražoles. Daug petražolių. Po minutės kaitrą išjunkite.
Pamarinuotą žuvį nusausinkite, sudėkite į kepimo popieriumi išklotą ir aliejumi pašlakstytą skardą, paviršių dar šiek tiek pabarstykite aitriaisiais pipirais, apšlakstykite aliejumi ir kepkite 200 laipsnių kaitros orkaitėje 7 - 10 minučių, kol perkeps.
Iškepusią starkio filė sudėkite į lėkštes ir užpilkite baltuoju petražolių padažu. Patiekite su virtomis bulvėmis ar kitokiu mėgstamu garnyru...
Idėja iš BBC Food Recipes