AŠTRI STARKIO FILĖ ŠVELNIAME PADAŽE

Nepaisant to, kad už lango lyja ir lis dar, tikriausiai, kokias penkias dienas iš eilės be jokio poilsio, nekreipiant dėmesio į tai, kad lauke kvepia pavasariu, o vakar mačiau žiedus beskleidžiančią dekoratyvinę slyvą ar obelį ir leisgyvių kazlėkų po savo pušimis, o dar į tai, kad ant eglių lauke tokiu oru tikrai nebus nuotaikos kabinti mirksinčių girliandų - aplink pilnu tempu šurmuliuoja kalėdinės nuotaikos. Vis pasvarstau, kad reikėtų pagalvoti apie šventinį meniu ir dovanas, bet tespėju tik fiksuoti - pirmadienis... sekmadienis, vėl pirmadienis ir jau iš kart sekmadienis... Kas sutrumpino savaites?

Ant mano virtuvės palangės visą vasarą iki pat vėlyvo rudens gausiai derėjo mažųjų čiliukų krūmelis. Gražiu pavadinimu "Basket of Fire". Ir net ne vienas. Subrandino nei daug, nei mažai - dvi, beveik pusantro metro ilgio, džiovintų mažylių girliandas, šiuo metu puošiančias virtuvės sienas.



Dalį sumaliau kavamale, tad pastaruoju metu geriu, taip vadinamą, 'čili kavą', nes kad ir kaip kruopščiai bandžiau išvalyti man taip svarbų aparatą, aštrumo šiek tiek liko :) Bijau, kad ir vėliau į kavą pradėsiu berti šiek tiek aštrumos. Ir kaip man patinka nuo ant sienų besipuikuojančių čili girliandų kartais nukirpti po porą ugninių mažylių ir ką nors paaštrinti! 

Žuviai, be kurios negaliu apsieiti bent kartą per savaitę, naudojau mažųjų aitriųjų paprikų miltelius sumaišiusi su trupučiu rūkytų čili milteliais, kurių gavau dovanų :) Man patinka skonis, kurį suteikia rūkyta paprika. Jei tokios žuvies nemarinuosite truputyje tiršto jogurto, nuo kurio žuvis tampa sultinga ir nevalgysite su baltuoju petražolių 'bešameliu', suteikiančio švelnumo, ji bus ugninio skonio. Bet kadangi esame kuklūs ir per daug ugnies mums nereikia, derinys "aštru - švelnu" mums kaip tik...

Reikia:
šviežio starkio file gabalėlių su oda (aš išdarinėjau 1,5 kg sveriančią žuvį)
druskos
maltų rūkytų ir įprastų aitriųjų paprikų mišinio (arba rūkytos saldžiosios paprikos miltelių ir maltų aitriųjų pipirų mišinio)
tiršto natūralaus jogurto (tiek, kad vos padengtų turimą žuvies kiekį)

padažui:
1 - 2 šaukštų sviesto
2 - 3 skiltelių česnako
smulkiai sukapoto vidutinio svogūno
šaukšto miltų
stiklinės (ar kiek daugiau) riebesnio pieno
didelės saujos garbanotųjų petražolių (negailint)
druskos ir maltų pipirų pagal skonį

Žuvies filė gabalėlius padruskinkite, įtrinkite rūkytais aitriųjų paprikų milteliais ir palikite 15 - 30 minučių vėsiai. Galiausiai užpilkite ar aptepkite tirštu jogurtu (kad vos padengtų) ir padėkite į šaldytuvą, kad pasimarinuotų (keletui valandų, o gal visai nakčiai).

Padažui įkaitintame svieste šiek tiek pakepinkite smulkintus svogūnus ir kapotus česnakus. Įberkite šaukštą miltų ir dar šiek tiek nuolat maišant pakepinkite, tik stebėkite, kad nepradėtų svilti. Maišant palaipsniui pilkite pieną ir kaitinkite, kol sutirštės. Pieno pilkite tiek, kol gausite pageidaujamo tirštumo padažą (nei per skystą, nei per tirštą). Pagal skonį pagardinkite druska, maltais pipirais ir suberkite smulkiai sukapotas petražoles. Daug petražolių. Po minutės kaitrą išjunkite.

Pamarinuotą žuvį nusausinkite, sudėkite į kepimo popieriumi  išklotą ir aliejumi pašlakstytą skardą, paviršių dar šiek tiek pabarstykite aitriaisiais pipirais, apšlakstykite aliejumi ir kepkite 200 laipsnių kaitros orkaitėje 7 - 10 minučių, kol perkeps.

Iškepusią starkio filė sudėkite į lėkštes ir užpilkite baltuoju petražolių padažu. Patiekite su virtomis bulvėmis ar kitokiu mėgstamu garnyru...

Idėja iš BBC Food Recipes

GRIETININIS MORKŲ KEKSAS

Pasaldintas "Karvutėmis". Labai drėgnas, sodrus, minkštas, Kalėdomis kvepiantis pyragas. Puikiai iškilęs ir nesusmukęs, kaip dažnai pasitaiko su morkų pyragais (tokių labai nemėgstu). Karvutės tešloje bekepant beveik sutirpsta ir kartu su trupučiu rudojo cukraus suteikia karamelinio atspalvio tiek skonio, tiek išvaizdos prasme. 

Reikia:
215 g miltų
0,5 šaukštelio valgomosios sodos
1 kupino šaukštelio kepimo miltelių
0,5 šaukštelio cinamono
šiek tiek šviežiai patarkuoto muskato riešuto
kupino šaukštelio cukraus su vanile
žiupsnelio druskos
80 g rudojo cukraus (Demerara)
120 g minkšto sviesto
2 didelių kiaušinių
140 ml  grietinės (kokybiškos)
1,5 puodelio smulkia burokine trintuve sutarkuotų morkų (dvi stambios morkos, apie 300 g)
10 vnt. saldainių "Karvutė" (naudojau latviškas, klasikines, be jokių priedų, tas kurių viduriukai kietesni, be tąsios karamelės)

Minkštą sviestą ištrinkite su cukrumi iki purumo. Po vieną įmuškite kiaušinius, po kiekvieno labai gerai išmaišykite. Įmaišykite grietinę.

Miltus gerai išmaišykite su soda, druska, kepimo milteliais, vaniliniu cukrumi, cinamonu ir patarkuotu muskato riešutu. Palaipsniui, maišydami suberkite į skystąją tešlą.

Nuo tarkuotų morkų nuspauskite skysčių perteklių (tiesiog, imkite saujomis ir šiek tiek nugręžkite) ir sudėkite į tešlą. Gerai išmaišykite.

Saldainius smulkiai sukapokite ir taip pat įmaišykite į tešlą, kad vienodai pasiskirstytų.

Paruoštą tešlą sukrėskite į kepimo popieriumi išklotą kekso formą ir pašaukite į 180 laipsnių kaitros orkaitę maždaug valandai ar kiek daugiau (jei kepsite žemesnėje kepimo formoje, gali pakakti ir 45 minučių).

Pjaustykite tik labai gerai atvėsusį...

Žinoma, sviestą galite keisti tokiu pat aliejaus kiekiu, tačiau aš labai seniai pastebėjau, kad su sviestu kepami morkų pyragai nepalyginamai gardesni ir iškepa puresnės tekstūros.
Šiam keksui ypatingo minkštumo suteikia grietinė. Rekomenduoju rinktis "teisingą" grietinę, t.t., riebesnę ir tirštesnę arba gerą grietinę maišykite per pus su natūraliu, taip pat, tirštesniu jogurtu. Išbandyta, rezultatas taip  pat puikus.

Jei neturite saldainių, naudokite 130 g rudojo cukraus.
Čia labai tiktų improvizacija, įmaišant, pvz., geltonųjų razinų ar smulkintų riešutų...

Adaptuota pagal nigella.com


Daugiau morkų pyragų:

Prancūziško stiliaus morkų pyragas
Morkų keksiukai
Morkų pyragas su graikiniais riešutais

NAMINIAI KALAKUTIENOS MĖSAINIAI

Aš nebūsiu ta, kuri pasakys, kad kaip ir visi, propaguojantys naminį maistą, nevalgau mėsainių, pvz., McDonalds restoranuose. Kartais, pasitaikius progai, tenka. Nors, kai gerai pagalvoju, nebuvau ten labai seniai. Tikriausiai dėl to, kad išaugo mano vaikai, kuriems kaip ir daugumai, šis negėris dar ir dabar atrodo užburiančiai skanus :)  Ir nors žuvainis, kurį tik ir renkuosi, jei jau valgau, man niekada neatrodė labai neskanus ir kenksmingas sveikatai, bet su naminiu, pvz., kalakutienos mėsainiu nėra ko ir lyginti. Purios ir minkštos bandelės, gaubiančios sultingus, natūralios mėsos paplotėlius, apklostytus salotomis iš savo daržo ir pateptus marinuotais agurkėliais bei petražolėmis pagardintu naminiu majonezu, kaip būtų galima lyginti?

Reikia:
bandelėms (8 vnt.):
25 g šviežių mielių
300 ml pieno
1 didelio kiaušinio
2 šaukštų aliejaus
2 šaukštų cukraus
šaukštelio druskos
500 g miltų
šaukšto sviesto bandelių paviršiui patepti
linų sėmenų arba sezamo sėklų paviršiui pabarstyti

mėsos paplotėliams:
apie 1,2 kg maltos kalakutienos (aš perku gryną mėsą ir susimalu pati)
kiaušinio
2 skiltelių česnako
2 šaukštų manų kruopų
apie 100 - 150 ml grietinėlės
druskos, maltų pipirų pagal skonį
aliejaus kepimui

majonezui: (visi produktai turi būti vienodos temperatūros)
kiaušinio trynio
pusės citrinos sulčių (arba baltojo vyno acto pagal skonį)
šaukšto vandens
šaukštelio garstyčių
skiltelės česnako
apie 100 - 150 ml aliejaus
druskos ir pipirų pagal skonį
keletos marinuotų agurkėlių
žiupsnio šviežių petražolių

ir dar:
šviežių jaunų salotų, gražgarsčių lapų
plonai supjaustyto mėgstamo sūrio

Bandelėms mieles ištrinkite su puse stiklinės drungno pieno, įberkite truputį cukraus ir pastatykite šiltai, kad pakiltų, maždaug 20 min. (aš įdedu į 30 laipsnių kaitros orkaitę).

Į dubenį supilkite pieną, aliejų, įmuškite kiaušinį, suberkite likusį cukrų ir druską ir šiek tiek pamaišykite. Supilkite mielių mišinį ir vėl išmaišykite. Suberkite miltus ir gerai išminkykite (jei rankomis, tai darykite mažiausiai dešimt minučių). Tešla turėtų gautis glotni, minkšta ir šiek tiek lipni. Suformuokite rutulį, kurį įdėkite į dubenį, užklokite maistine plėvele ir palikite šiltai, kol pakils dvigubai, priklausomai nuo sąlygų, tai turėtų trukti apie valandą.

Pakilusią tešlą padalinkite į aštuonias dalis (stenkitės lygias), kiekvieną gabalėlį paminkydami ir suformuodami standų, dailų kamuoliuką.

Orkaitę įkaitinkite iki 190 laipsnių kaitros.

Tešlos kamuoliukus sudėkite ant kepimo popieriumi išklotos kepimo skardos (išlaikydami padorų atstumą) ir dar palikite, kad pakiltų, maždaug pusvalandžiui (manosios šildėsi prie židinio, tad dailiai išsipūtė jau per penkiolika minučių).

Pakilusias bandeles patepkite lydytu sviestu ir apibarstę linų sėklomis ar sezamu, pašaukite į orkaitę. Kepkite 15 - 180 minučių iki dailiai auksinės spalvos.
Iškepusias bandeles apklokite švaria skepeta (kad paviršius būtų minkštas) ir palikite, kad visiškai atvėstų.



Į maltą kalakutieną įmuškite kiaušinį, suberkite manų kruopas, įspauskite česnako ir gerai išmaišykite. Pagal skonį pagardinkite druska ir pipirais. Vis minkydami, pamažu supilkite grietinėlę, stebėkite, kad tešla nesigautų nei per sausa, nei per skysta. Uždenkite ir padėkite į šaldytuvą mažiausiai pusvalandžiui, kad pabrinktų.

Išplakite majonezą. Kiaušinio trynį šluotele plakite kartu su traiškytu česnaku, garstyčiomis, šaukštu vandens ir šlakeliu citrinos sulčių. Pamažėl, labai plona srovele, nenustojant plakti, vis įpilkite aliejaus. Plakite tol, kol supilsite visą aliejų, o masė pasidarys puri, vientisa, kreminės tekstūros. Pagal skonį pagardinkite druska, pipirais ir citrinų sultimis arba actu (aš visuomet įberiu šiek tiek cukraus).
Į paruoštą majonezą įmaišykite smulkiai sukapotus marinuotus agurkėlius ir petražolių lapus.

Paruoštą ir šaldytuve pailsėjusį kalakutienos faršą padalinkite į aštuonias lygesnes dalis (tiek, kiek turite bandelių), suformuokite apvalius maltinius, juos suplokite (nedarykite labai storų) ir apkepkite iš abiejų pusių gerai įkaitintame aliejuje. Kepkite neilgai, bet karštai, tik kad perkeptų, bet netaptų sausi ir sprangūs.

Mėsainiams bandeles perpjaukite pusiau. Apatinę dalį plonai patepkite majonezu, užklokite salotų ar gražgarsčių lapeliais, uždėkite kalakutienos paplotėlį, ant jo - plonai supjaustyto sūrio, kurį gerai patepkite majonezu ir užkloję gerą sluoksnį salotų, uždenkite viršutine bandelės puse.

Suruošus mėsainius, įsipilkite stiklinę mėgstamo alaus, pvz., tamsaus, jei pagal mane, nusibraukite prakaitą ir į puotą :)

Bandelių idėja iš The Kitchn

ŠOKOLADINIS KRIAUŠIŲ PYRAGAS

Savaitgalį Danė pakėlė savo senuosius tiltus ir liūdnai išlydėjo Klaipėdos simbolį - Meridianą. Visai palūžusį, kreivą ir vos gyvą, prilaikomą įtemptų lynų ir iš priekio, ir iš galo. Tempiamą laivagaliu į priekį.
Belieka tikėtis, kad ateinančią vasarą burlaivis savo šešiasdešimt penktojo jubiliejaus proga į miestą įplauks šiek tiek išdidžiau nei išplaukė...

O Klaipėda liko tuščia, ūkanota, vėjuota ir dar liūdnesnė, visai kaip šaltos, vienišos ir beveidės lyg vaiduokliai skulptūros mano vaikystės parke... 

Šokoladinis pyragas. Su riešutais. Be miltų. Minkštas, drėgnas ir sodrus. Sultingos kriaušių skiltelės jam suteikia ypatingo gaivumo. Ir dar, mano tamsėjančių vakarų nėriniai, skirti rudeniui. Spalvingos smulkmenos po kavos puodeliu ar žvake. Namų jaukumui, nuotaikai praskaidrinti, svečiui nudžiuginti...

Reikia:
85 g sviesto ir dar šiek tiek formai ištepti
85 g šviesaus rudojo cukraus (naudojau demerara)
100 g geros kokybės juodojo šokolado (naudojau 62%)
vieno šaukšto brendžio
3 kiaušinių
90 g pakepintų ir sumaltų lazdynų riešutų (naudojau migdolus)
4 - 5 gerai prisirpusių, bet standžių kriaušių (tiek reikia, jei mažos, aš sunaudojau dvi dideles, apie 500 g)
miltinio cukraus apibarstymui

Kiaušinių trynius atskirkite nuo baltymų.
Kriaušes nulupkite, išimkite sėklalizdžius ir supjaustykite stambiomis riekelėmis.

25 cm skersmens kepimo formą atsegamu dugnu (naudojau kvadratinę, 20 cm) išklokite kepimo popieriumi ir gerai patepkite sviestu.

Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių.

Šokoladą ištirpinkite vandens garų vonelėje kartu su sviestu. Įmaišykite šaukštą brendžio ir palikite atvėsti.

Kiaušinių trynius ištrinkite su cukrumi iki šviesios ir standžios masės. Supilkite sviesto - šokolado masę ir gerai išmaišykite. Suberkite maltus riešutus.

Baltymus išplakite iki standžių putų ir palaipsniui, per keletą kartų, švelniais judesiais įmaišykite į tešlą.

Sudėkite tešlą į paruoštą kepimo formą ir pašaukite į įkaitusią orkaitę. Kepkite apie 40 minučių, kol kriaušės taps minkštos, o pyragas perkeps.

Gerai atvėsinkite ir atsargiai išimkite iš formos. Paviršių pabarstykite miltiniu cukrumi...

Labai minkštas, sunkiau pakeliamas, bet labai skanus :)

Šaltinis Crumble Magazine, 11 psl., 2011 m. lapkritis

Mėgstančioms nėrinius:

OBUOLIŲ - KRIAUŠIŲ SŪRIS

Šiuo metu, tikriausiai, pats nemaloniausias metas. Kai vakarinė tamsa vis labiau skverbiasi į dieną, nuolat lyja, lauke viešpatauja dargana ir vėjas. Kai laukan nesinori net nosies iškišti, nors laukia krūvos nesugrėbtų lapų... Šiuos ilgus ir niūrius mėnesius mėgstu vakarus leisti tarškindama virbalais ar pirštus mankštindama vąšeliu. Arba susirangiusi ant kanapos, valandų valandas skaityti knygą. O kai sustyra rankos, ką nors nusivelti iš vilnos. Ir gerti vasaros žolių arbatą, skanauti obuolių sūrio ir vos juntamą gerklės perštėjimą malšinti cukruotais imbierais, klausantis jaunėlio gitaros skambesio...

Lapkritį, po Vėlinių, prasideda Kalėdų laukimas. Pamažu sukasi mintys apie dovanas ir 'skanių' receptų paieškas... Viktorija, rašanti tinklaraštį Receptų medis, šiemet vėl kviečia dalyvauti smagioje dovanėlių apsikeitimo atrakcijoje "Kalėdų senelis slapukas". Jei rašote kulinarinį tinklaraštį, nepamirškite užsiregistruoti ir sudalyvauti, juk dovanoti ir gauti dovanų visuomet smagu :)

O aš savaitgalį šildžiausi prie viryklės, bandydama išvirti dar vieną obuolių sūrį, šį kart su kriaušėmis. Pavyko puikiai, tad štai jums dar viena idėja dovanoms, kol dar yra kriaušių..

Reikia:
2 kg žieminių veislių obuolių (rūgštesnių, kietesnių ir nepersirpusių; aš naudojau "bogatyr" veislės)
1 kg kriaušių (kietesnių)
400 g cukraus
0,5 citrinos sulčių
gabalėlis šviežio imbiero šaknies (kiekis pagal skonį)

Obuolius ir kriaušes nulupkite, išpjaukite sėklalizdžius ir supjaustykite stambesnėmis skiltelėmis. Sudėkite į puodą, užpilkite cukrumi, uždenkite ir palikite kambario temperatūroje mažiausiai parai (aš, pritrūkusi laiko, laikiau dvi paras).

Išsiskyrusias sultis nupilkite į puodą storesniu dugnu, vaisius gerai nuspauskite. Supilkite citrinos sultis ir virkite ant vidutinės kaitros, kol sutirštės, o tūris sumažės trigubai.
Sudėkite vaisius ir nuolat maišant mediniu šaukštu virkite ant vidutinės kaitros, kol masė sukris, sutirštės, o perskyrus per vidurį, krūvon nebesubėgs. Į išvirusią vaisių masę sudėkite sutarkuotą imbierą, gerai išmaišykite ir šiek tiek pravėsusią sukrėskite į du maišelius nuo duonos. Galus užriškite, suformuokite norimos formos sūriukus ir paslėkite uždėję lentutę, o ant jos, pvz., porą pakelių cukraus. Palikite parai ar dviems.

Paslėgtų sūrių maišelius prakirpkite, sūriukus atsargiai išimkite ir pusdienį padžiovinkite orkaitėje ant grotelių (50 - 60 laipsnių kaitroje) arba pridenkite marlės, drobės ar lininio audinio gabalėliu ir padėkite arčiau radiatorių, šildomų grindų ar pan. Kuo ilgiau džiovinsite, tuo sūriukai bus skanesni ir tinkami  ilgiau laikyti ..

Kriaušes rinkausi turguje, žiūrėjau, kad būtų kietesnės, nors pora dienų pabuvusios namie, labai greit suminkštėjo, tapo saldžios ir labai sultingos. Virimo procesui įtakos tai neturėjo...
Minėtas vaisų kiekis suvirė labai greit ir be jokio vargo. Apie 20 minučių viriau išsiskyrusias sultis (ant pakankamai intensyvios kaitros) ir dar apie pusvalandį patį sūrį. Kriaušės, pastovėjusios porą parų su cukrumi, tapo beveik skaidrios ir pilnai nesuvirė, matyti būtent jų gabalėliai. Sūriai gavosi dailios šviesaus gintaro spalvos.
Paslėgti sūriai, išimti iš maišelių, buvo gerokai minkštesni nei verdant vien iš obuolių. Tačiau puikiai išlaikė savo formą, o padžiovinti orkaitėje dar labiau sutvirtėjo. Nuotraukose sūriai ką tik išimti iš maišelių :)
Šiuo metu laikau juos įsupusi į lininį audinį ant šiltų radiatorių. Laukiu, kol galėsiu prapjauti, nes dar karšta vaisių košė pasirodė labai gardi, saldi, su traškiais kriaušių gabalėliais. Nežinau, kaip atrodys, kai sūriukai padžius, bet imbiero, jei mėgstate, siūlau negailėti...

Daugiau apie sūrių virimo subtilybes prirašiau čia:
Obuolių sūris: trys būdai, keturi receptai


Papildymas 2012 m. gruodžio 5 d.:

Noriu pasidalinti dar vienu pabandymu. Viriau sūrį iš 3 kg rūgštesnių obuolių ("auksinio reneto" veislės) ir 2,5 kg kriaušių. Pavyko gerai. Sūrį pagardinau skrudintais migdolais ir truputėliu tamsaus šokolado. Kol neprapjoviau, nesiryžau rašyti, turėjau paragauti :) Dabar, kai šiek tiek padžiovinau ir paragavau, galiu pasidalinti, skonis puikus. Jaučiamas kriaušių traškumas ir neįkyrus kakavos prieskonis. Tikrai galiu pasakyti, kad šokolado galima dėti daugiau (aš dėjau tik apie trečdalį plytelės), tai įvertino paragavę ir mano artimieji. Naujas atradimas - šokoladinis obuolių - kriaušių sūris!