2012 m. liepos 31 d., antradienis

ALUJE TROŠKINTA TRIUŠIENA...



... ir pats nuostabiausias savaitgalis Dzūkijos kaime. Sodyboje, kur šakas nuo obuoliukų lenkia ne vieną dešimtį skaičiuojančios senutėlės obelys, prikeltos antram gyvenimui, kur šiandiena atsargiai persipina su protėvių laikus menančiu palikimu. Sodyboje, kurios apylinkes lanko itin reti svečiai - gervės, kur norisi apsikabinti šimtametį ąžuolą, pabraidyti po bekraštį geltonų kviečių lauką, gėrėtis darbščiomis rankomis išpuoselėtais kaimiškais gėlynais. Sodyboje, kurioje pabuvęs, pamiršti kas esi ir iš kur atvažiavai, kur pabėga laiko pojūtis. Sodyboje, kurioje gyvena patys svetingiausi šeimininkai...


Kažkaip grįždami iš pietinės Lietuvos link jūros, išvengėm baisių audrų ir uraganinių vėjų, kurie sekmadienį gerokai pagąsdino pajūrio poilsiautojus. Ačiū die namai vietoj, medžiai taip pat. Keli pavirtę sunkūs moliniai vazonai ir "išskraidžiusios" kėdės. Audringi vėjai kaip mat priminė, kad grįžom į vėsią ir gaivią kasdienybę...


O ką apie triušį? Triušiena pagal vyrišką receptą, kuris skirtas gaminimui gamtoje, kaime, sodyboje arba ten, kur po ranka auga daržovės, prieskoniai ir improvizacijai nėra ribų. Mėsytė, troškinta aluje, o prieš tai pamarinuota baltajame vyne, gavosi kvapni, sultinga ir minkštutė (juk viskas, kas pagaminta vyrų rankomis, dažniausia būna labai gardu :). Ir nors tikslių proporcijų šiame recepte nebus, viskas buvo dedama iš akies ir matuojama - saujomis, žiupsniais, šūsniais, krūvomis ar kitokiais sunkiai įvardijamais ar pamatuojamais vienetais - vis vien labai rekomenduoju. Tikslios proporcijos šiuo atveju tikrai ne svarbiausios, viliuosi, kad rašydama nepamiršau nieko svarbaus...
Deja, nuotraukų taip pat ne kažkas, nes vakarienės laikas - vėlyvas ir tamsus, nors nė kiek nepravėsęs, vasaros vakaras :)


Reikia:
2 jaunų išdorotų triušių
balto sauso vyno (mažiausiai butelio)
šviežio česnako (šio negailėkite, supjaustykite kokias 2 - 3 galvutes)
druskos
prieskonių mišinio žvėrienai (jei tokių nerasta, naudokite tai, ką turite, pvz., maltus pipirus, kadagių uogas ir pan.)
žiupsnio šviežių čiobrelių, raudonėlių
geros krūvelės šviežių morkyčių (manyčiau, kad 1 kg, o gal ir daugiau)
nemažos galvos svogūno
laurų lapų, rupiai maltų ar pipirų žirneliais, šviežio arba džiovinto čili (tiks visokie turimi)
saujos razinų
gabalėlio šoninės su lašinukais
aliejaus kepimui
dviejų - trijų butelių tamsaus kvietinio alaus

Mėsą įtrinkite prieskoniais, druska ir sudėkite į puodą. Suberkite pjaustytus česnakus, smulkintas žoles ir užpilkite baltuoju vynu. Palikite pasimarinuoti parai.

Į puodą, kuriame troškinsite, suberkite griežinėliais pjaustytas morkas ir pjaustytą šoninę.
Triušienos gabalėlius išimkite iš marinato ir gerai iš visų pusių apkepinkite ant aliejaus. Sudėkite ant morkų.


Įpjaustykite svogūną, suberkite razinas, marinate likusį česnaką, įberkite pipirų, smulkintų laurų lapų, užpilkite alumi ir statykite virti. Alus turėtų apsemti mėsą, jei taip nėra, užpilkite šiek tiek vandens.

Užvirus, sumažinkite kaitrą ir troškinkite apie dvi valandas, kol mėsa taps minkšta ir lengvai atsiskirianti nuo kaulų. Troškinimo pabaigoje paragaukite, jei reikia, pasūdykite ir pagardinkite prieskoniais. Jei naudosite čili, sudėkite šiuos pipirus taip pat pabaigoje.

Patiekite su šviežiomis virtomis bulvėmis, marinuotais ar šviežiais ridikėliais. Privaloma įsipilti vėsaus alaus... :)



2012 m. liepos 25 d., trečiadienis

SKREBUČIAI SU VOVERAITĖMIS...

... ir šviežiai paraugti agurkėliai su medumi. Ne rauginti agurkai su medumi, bet su medumi parauginti :)




Tikriausiai, niekas nesiginčys, jog pačios gardžiausios voveraitės - ne per ilgai keptos, su svogūnais, o dar geriau, su česnakais ir trupučiu tikros kaimiškos šoninės, paskanintos grietine ir gausiai apibertos šviežiais krapais. Su šviežiomis bulvytėmis ir šviežiai paraugintais agurkėliais. Vienas nuostabiausių vasaros valgių.


Iš vaikystės pamenu raugintas voveraites, kurios man nepatikdavo. Norėčiau paragauti dabar. Dar pamenu, jog mama šiuos grybukus sūdydavo. Tokius prieš valgant reikdavo parą pamirkyti vis pakeičiant vandenį.


Labai gardi prieš du metus kepta voveraičių tarta (receptas čia) arba kišas, jei naujoviškai.


O štai dar vienas nuostabus užkandis prie ko tik norisi - skrebučiai su voveraitėmis. O jei dar tiksliau, su voveraičių pagardu (pestu). Nebūtina voveraites malti, tereikia labai smulkiai sukapoti peiliu kartu su šviežiu česnaku ir bazilikais, įmaišyti šlakelį tyro alyvuogių aliejaus, smulkiai tarkuoto kietojo sūrio ir įberti paskrudintų saulėgrąžų branduolių. Skanus šios vasaros atradimas...


Reikia:
apie 250 g šviežių voveraičių (šiuo atveju labiau tiks mažutės)
šaukšto sviesto
dviejų česnako skiltelių
druskos ir maltų juodųjų pipirų pagal skonį
apie 80 g pinijų (kedro) riešutėlių (aš naudojau saulėgrąžas)
šiek tiek šviežio baziliko (puikiai tiks ir krapai)
3 - 5 šaukštų smulkiai tarkuoto sūrio "Džiugas"
šliūksnio tyro alyvuogių aliejaus

ilgo prancūziško batono (labai gardu su grūdais, pvz., su linų sėmenimis)
alyvuogių aliejaus duonai apšlakstyti

Voveraites nuvalykite, jei įmanoma, neplaukite. Pakepinkite ant sviesto kartu su viena kapota česnako skiltele, tik nekepkite per ilgai (kol išgaruos kepant susidaręs skystis), kad netaptų lyg guminės. Pagardinkite druska ir pipirais. Atvėsinkite.

Ataušusius grybus susmulkinkite peiliu kartu su likusia česnako skiltele ir bazilikais. Įpilkite šiek tiek aliejaus, įberkite smulkiai tarkuoto sūrio, įberkite sausoje keptuvėje paskrudintų saulėgrąžų branduolių. Gerai išmaišykite ir paragaukite, jei reikia, pagal skonį dar pagardinkite druska, pipirais ar aliejumi.

Duoną supjaustykite riekelėmis, apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir paskrudinkite orkaitėje. Uždėkite voveraičių pagardo ir patiekite su šviežiai paraugintais agurkais.


Visą gėrį, t.y., grybus, žalumynus, saulėgrąžas ir sūrį galite smulkinti elektriniu smulkintuvu iki vientisos masės, kaip tikram pestui, tačiau peiliu rupiai kapoti grybukai man daug skanesni ir natūralesni...

Pagal nami-nami



Paraugintiems agurkams su medumi:
1 kg agurkų
30 g druskos
1 l vandens
galvutės česnako
krieno šaknies
krapų žiedynų, krienų, j. serbentų, vyšnių lapų
2 - 3 šaukštų skysto medaus

Į paruoštą stiklainį, išklotą lapais (krienų, vyšnių, serbentų), glaudžiai sudėkite nuplautus agurkus, nuvalytus česnakus ir pjaustytą krieno šaknį (krieną galite keisti šviežiu čiliuku, taip pat labai tiks). Viską užpilkite šaltu virintu vandeniu, sumaišytu su druska ir medumi. Agurkai turi būti gerai apsemti. Palikite mažiausia parai...

Raugdama agurkus visuomet nupjaunu jiems galus ir užpilu karštu vandeniu, taip greičiau įrūgsta. Mums vasarą šviežiai raugiami agurkai patys skaniausi parūgę vos puse paros ar parą, bet ne ilgiau.


Šaltinis: žurnalas "Moters savaitgalis. Konservavimas" 2010 m. Nr. 2




2012 m. liepos 23 d., pirmadienis

ŠOKOLADINIAI KEKSIUKAI SU VYŠNIOMIS





Kai gėlynuose žiedus skleidžia rudbekijos, jurginai ir saulėgrąžos, šiltnamiuose rausta pomidorai, miškuose šermukšniai, o soduose - obuoliukai, vasarėlė duoda žinią, jog ritasi į antrą pusę. Nors oras šiemet šiluma nelepina, dairantis po turgų, galima pagalvoti, jog vasara raitosi iš malonumo. Norisi susemti visas įmanomas gėrybes.
Kaskart vaikščiodama po turgų, noriu visko. Jei būnu sugalvojusi, kad pirksiu tik vyšnių, būtinai planus pakoreguoja trešnės. Juk nespėji nei pagalvoti ir tuoj sodus užpuola špokai ir uogų kaip nebūta. Kol dar yra, reikia prigriebti mėlynių ir valgyti, kol dantys pamėlynuos, juk aukso kasyklos, o ne uogos. O kaip nepamiršti prisišaldyti juodųjų serbentų pačiam gardžiausiam šokoladiniam pyragui ir agrastų pasimarinuoti, kvapnios aviečių uogienės išsivirti? Ech, viskas greit prasideda, greit baigiasi ir dera beveik vienu metu...


Vyšnių dar yra, pajūry pats įkarštis. Pastaruoju metu verdu vyšnių uogienę su serbentų sultimis, jos šiek tiek sutirština. Vyšnias žiemą labai mėgsta mano vyresnysis. Dabar jau verdu su užuomina "būsimam studentui"... :)



Keksiukai labai gardūs, ne per saldūs, grietinė tešlą padaro labai minkštą, vyšnios - sultingą. Jei jūsų vyšnios rūgščios ar mėgstate saldžiau, įmaišykite šiek tiek daugiau cukraus (pvz., 150 g ar visus 200 g) arba iškeptus gausiai apibarstykite miltiniu cukrumi. Nepamirškite, kad šokoladas taip pat saldus.
Iš žemiau nurodytų produktų man iškepė 16 keksiukų.

Reikia:
200 g miltų
kupino šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelio druskos
šaukštelio cukraus su vanile
170 g minkšto sviesto
100 g cukraus
3 kiaušinių
100 g tamsaus šokolado
120 g tirštos riebios grietinės
apie 300 g šviežių vyšnių be kauliukų (puikiai tiks ir šaldytos)

Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių kaitros.

Minkštą sviestą gerai išplakite su cukrumi iki purumo. Po vieną įmuškite kiaušinius, gerai išmaišant po kiekvieno.

Šokoladą išlydykite vandens garų vonelėje (ar mikrobangėje) ir įmaišykite į tešlą.

Įplakite grietinę.

Miltus sumaišykite su kepimo milteliais, druska, vaniliniu cukrumi ir švelniai įmaišykite į tešlą.

Suberkite vyšnias ir dar kartą švelniais pasukimais išmaišykite, kad uogos vienodai pasiskirstytų.

Tešlą sukrėskite į popieriukais išklotas keksiukų formeles, (palikdami vietos kilimui)...


...  ir kepkite apie 25 minutes, ar iškepė patikrindami sausu mediniu pagaliuku.


Gerai atvėsinkite ir apibarstykite miltiniu cukrumi arba apliekite lydytu šokoladu...


Adaptuota pagal knygą ŠOKOLADAS.


Turim baisiai seną tradiciją, vidurvasarį vieną iš švenčių švęsti pas draugų tėvus sode. Labai mėgstu pasivaikščioti po bekraštes daugybę metų skaičiuojančias sodų platybes. Sodai kaip ir kapai, tikriausiai, labiausiai lietuvių puoselėjamos vietos. Kol vyriškoji draugija smagiai žaidžia tinklinį, gurkšnojant vyną smagu pasivaikščioti darbščių rankų išgražintais žaliaisiais plotais, pasigėrėti garbaus amžiaus vaismedžiais. Vos keliuose aruose galima pamatyti tiek visko daug! Vat ten vasara tikrai puikuojasi visu gražumu...





2012 m. liepos 21 d., šeštadienis

ŠAMO FILĖ PETRAŽOLIŲ - ČESNAKŲ MARINATE

Įsupo mane ypač gaivios vasaros įvykiai į savo verpetą. Džiaugiuosi vasaros teikiamomis gėrybėmis - vis lepinu savo šeimą ir draugus vasariškais pyragais, keksiukais ir kitokiais skanėstais, verdu kvapnias uogienes, marinuoju daržoves ir vaisius, raugiu naminius vynus :) Tik viskuo dalintis nebespėju.


Suvokiau, jog net nepajutau, kaip vyresniajam sūnui "užaugo sparnai" ir jis tapo visiškai suaugęs, o gal reiktų sakyti subrendęs, juk prieš savaitę gavo brandos atestatą... Tuoj kaip kels sparnus iš gimtojo lizdo savarankiško kelio link, tiek ir bematysim... O mums beliks prisiminimai žvelgiant į  gausybę vaikystės nuotraukų, kurias šiandien vartant, širdyje darosi nežinia kas...




Nesu gėlavandenių žuvų mėgėja, todėl apie šamus težinau tik tiek, jog tai stambiausios gėlųjų vandenų plėšrūnės. Ir nuo šiol jau žinau, kad labai skani jų mėsa.

Labai norėjau paragauti išgirtųjų Merkio šamukų. Pirmąjį kartą užsisakius, sako, nevešim, per mažai norinčių jūsų krašte. Et, tie nieko nesuprantantys klaipėdiečiai, norintys būti gyvi tik menkėmis :)
Užtat pastarąjį kartą man pavyko, tad iš karto pirkau du - gyvą ir rūkytą.
Žuvies skonis labai nustebino, kažkas tarp žuvies ir paukštienos. Daugiau nei puiki žuvis, tiek šviežia, tiek rūkyta - labai švelni, sultinga, neriebi ir visiškai be ašakų. Labai rekomenduoju!

Kepiau filė gabalėlius, pamarinavusi visai paprastai - su petražolėmis ir česnakais. Pirmą kartą teko ne tik valgyti, bet ir doroti šamą. Veikti yra ką :0) Man labai pagelbėjo YouTube vaizdelis (nuoroda čia).
Kitą kartą būtinai kepsiu "cielą"...

Reikia: (dviems valgytojams)
apie 1,2 kg išdoroto šamo filė
gero pundo šviežių petražolių
keletos stambių skiltelių šviežio česnako
druskos, maltų pipirų
šliūksnio tyro alyvuogių aliejaus
sviesto ir aliejaus mišinio kepimui

Žuvies filė supjaustykite vidutinio dydžio gabalėliais. Užberkite druskos, pipirų, įspauskite česnako, užberkite labai smulkiai sukapotų petražolių (šių negailėkite) ir užpilkite aliejaus. Atsargiai išmaišykite, kad žaliuoju marinatu pasidengtų visi žuvies gabalėliai.
Keletui valandų palikite vėsioje vietoje, kad įsigertų.

Gerai įkaitintoje keptuvėje išlydykite sviestą ir truputį įpilkite aliejaus. Iškepkite šamo filė gabalėlius, kepdami ne per ilgai, tik kol perkeps.
Patiekite su vakarykščiai paraugtais agurkėliais ir šviežiomis virtomis ir apkeptomis bulvytėmis.
Dievų maistas, kitaip negaliu pasakyti. Dabar jau žinau, kad jei pasitaikys, pro šamus Klaipėdos turguje ramiai nepraeisiu...





Apie Merkio šamus: Noriu šamo

2012 m. liepos 11 d., trečiadienis

KEPTI KALMARAI ALAUS TEŠLOJE



Džiaugiamės puikia vasara - protarpiais nulyjančiu lietumi ir saikinga šiluma. Ko daugiau reikia? Tik jau ne tų žudančių tropinių karščių.

Mindaugo karūnavimą pagerbėm sveikai - keliaudami pėsčiomis paplūdimiu iš Smiltynės į Juodkrantę, ištisas valandas kojoms mirkstant vandenyje ir po keletos valandų ėjimo - "skaudžiame" smėlyje. Daug saulės, ilgos ir puikios pakrantės bei maudynių vėsioje jūroje. Beprotiška atgaiva sielai, malonus nuovargis kūnui. Ir be abejo, labai mielas ausiai lietuviškas himnas jaukioje Juodkrantės aplinkoje...

Širdį džiugina pramokti akordai, pilnas jaudulio pirmasis debiutas ir noras tobulėti... :)



Siūlau puikų užkandį prie alaus. Kalmarų žiedelius purioje alaus tešloje kepkite labai gerai įkaitintuose riebaluose vos keletą minučių ir patiekite iš kart, dar šiltus. Pamatysite, kaip greit dings nuo stalo...

Reikia:
500 g atvėsintų kalmarų (maždaug keturių)
150 g miltų
stiklinės šviesiojo alaus
šaukšto alyvuogių aliejaus
dviejų kiaušinių baltymų
citrinos sulčių apšlakstymui
aliejaus kepimui
druskos, pipirų pagal skonį

Kalmarus nulupkite ir išimkite kietąją stuburinę dalį. Švariai išplaukite ir supjaustykite maždaug centimetro storio žiedais. Apšlakstykite citrinos sultimis.



Tešlai alų išplakite su persijotais miltais, aliejumi, druska ir pipirais. Palikite pastovėti maždaug pusvalandžiui, kad pabrinktų.
Kiaušinių baltymus išplakite iki standžių putų ir švelniai įmaišykite į tešlą.

Kalmarų žiedus po vieną nardinkite į tešlą ir kepkite labai gerai įkaitintame aliejuje, vis vartydami, kad dailiai apskrustų. Kepkite karštai, bet neilgai, kad kalmarai netaptų guminiais.
Iškeptus trumpam sudėkite ant popierinių rankšluosčių, kad susigertų riebalų perteklius.



Patiekite prie alaus, su citrina :)

Šaltinis: Moters savaitgalio virtuvė

2012 m. liepos 5 d., ketvirtadienis

BISKVITINĖ UOGŲ TARTA "ECH, TA VASARĖLĖ..."

Kai uogų, kurios tuoj baigsis, norisi atsivalgyti be galo, be krašto...


Pyragas, kuris prašosi būti suvalgytas čia ir dabar. Plonas kakavinis biskvitinis pagrindas, laikantis galybę braškių ir žemuogių, šiek tiek panirusių į jogurto - grietinėlės ir trintų braškių kremą, šiek tiek pastovėjęs, skaniai sudrėksta. Uogas galima rinktis ir maišyti pagal pageidavimą ir nuotaiką :)


Reikia:
Biskvitui
2 kiaušinių
2 šaukštų cukraus
2 šaukštų miltų
0,5 šaukšto kakavos
0,5 šaukšto krakmolo (naudojau kukurūzų)

Įdarui
300 ml plakamosios grietinėlės
150 ml tiršto natūralaus jogurto
150 ml trintų braškių
2 šaukštelių želatinos kristalais
2 šaukštų vandens
2 - 3 šaukštų cukraus
dviejų šaukštelių cukraus su vanile
apie 200 g šviežių braškių
apie 300 g žemuogių
1 - 2 šaukštų skysto medaus arba miltinio cukraus

Orkaitę įkaitinkite iki 200 laipsnių kaitros.

Želatiną užmerkite vandenyje, kol išbrinks.

Biskvitui kiaušinių trynius atskirkite nuo baltymų ir ištrinkite su cukrumi iki purumo.
Miltus sumaišykite su krakmolu ir kakavos milteliais.
Palaipsniui suberkite miltų mišinį į kiaušinių - cukraus masę ir gerai išmaišykite. Tešla gali pasirodyti klampi. Jei labai sunku maišyti šaukštu, įpilkite šaukštą ar du pieno.
Kiaušinių baltymus išplakite iki standžių putų ir švelniai įmaišykite į tešlą.

Tešlą sukrėskite į apvalią kepimo formą žemais kraštais iškilusiu viduriu ir išlyginkite. Kepkite apie 7 minutes (išimkite patikrinę sausu pagaliuku). Atvėsinkite, išimkite iš formos ir apverskite dugnu į viršų.

Grietinėlę išplakite su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Trintas braškes sumaišykite su jogurtu ir plakta grietinėle. Įmaišykite  ant nedidelės kaitros ištirpintą želatiną ir palikite vėsiai, kad pradėtų tirštėti.

Apverstą pyrago pagrindą įklokite į lėkštę ir užpilkite kremo. Ant viršaus sudėkite pjaustytas braškes, tarpelius užpildydami žemuogėmis. Paviršių pabarstykite miltiniu cukrumi arba apliekite skystu medumi. Palikite vėsiai bent valandėlei, kad pagrindas spėtų sudrėkti, o kremas labiau sustingti.


Kremas neturėtų sustingti į labai standžią želė. Želatinos dėjau tik tam, kad galima būtų dailiai atpjauti. Dažnai tokį kepu be želatinos, tik tuomet pjaunamas šiek tiek bėga ir turėtų būti kuo greičiau suvalgomas (ir toks mums skaniausias).

Jei neturite formos tartai iškilusiu viduriu (atvirkštinės), kepkite įprastoje formoje, o iškeptą apverskite dugnu į viršų (o jei iškepęs truputį įdumba, versti net nereikia) ir vidurį įspauskite pirštais, kad kremas laikytųsi ir nebėgtų per kraštus. Gal aiškiau bus pažiūrėjus į pernai toje pačioje formoje keptą uogų tartą. Nuoroda čia.


Uogų ant viršaus berkite nebūtinai tiek, kiek nurodžiau pagal svorį. Berkite, kiek telpa arba tiek, kiek norisi. Braškes galite maišyti su mėlynėmis :)



Kitoks pasiūlymas - biskvitą kepkite kvadratinėje formoje, atvėsusį supjaustykite mažais gabalėliais (ar tiesiog suplėšykite) ir sluoksniuokite stiklinėse ar taurėse pakaitomis su kremu ir uogomis, tuomet galėsite valgyti šaukšteliu :)




Vis tie patys, bet nepakartojami pentiniai. Karališki, remiantys dangų, visuomet žydintys liepos šeštajai ir visuomet turintys atlaikyti karščių, liūčių ir vėjų bangas:









 






2012 m. liepos 3 d., antradienis

MARINUOTI RIDIKĖLIAI





Seniai ketinau pabandyti. Buvo aišku, kad paprasta, bet kad taip gardu, nebūčiau pagalvojusi. Įprasta marinuoti agurkus, pomidorus ir daug kitokių daržovių, o kodėl gi masiškai nemarinuojam ridikėlių? Apie tai ir aš nesu pagalvojusi, kol nepamačiau recepto pas išmanųjį David Lebovitz (receptas čia) ir knygoje "Kaupiame atsargas". Na, ir gal dar, vieną kitą užuominą internete. 


Siūlau savo išbandytą būdą su česnakais ir krapais. Ridikėlius ypač tinka marinuoti šiuo metu, kai jie jau dideli, šiek tiek peraugę, tokie lyg "mediniai" ir pabodę. Juk pačių skaniausių esame atsivalgę pavasarį.
Jei patinka aštriau, marinuodami į stiklainį įmeskite mažą čiliuką ir savo svečius žiemą, pvz., per Kalėdas, prie kepsnių galėsite nustebinti rausvai aštriais ridikėliais su rūgštele. Paprasčiausiai, tai puikus draugas sumuštiniui ir visai neprastas suši ritinėliams arba priedas salotoms vietoj agurkų:)


Reikia:
apie 0,5 kg ridikėlių
stiklinės vandens
stiklinės baltojo vyno acto
2 šaukštelių druskos
2 šaukštelių cukraus
šaukšto garstyčių grūdelių (maišiau, naudojau ir šviesias, ir tamsias)
juodųjų pipirų grūdeliais
lauro lapų
1 - 2  skiltelių česnako (geriau šviežio, kaimiško)
pundelio šviežių krapų (tiks ir su žiedynais)
jei mėgstate aštriau, čili pipiras indeliui

Vandenį sumaišykite su actu, cukrumi ir druska. Paragaukite, ar nieko netrūksta (marinato skonį reguliuokite pagal save, man skaniau "macnesnis").
Į stiklainį sudėkite nelabai plonomis riekelėmis supjaustytus ridikėlius, suberkite garstyčių grūdelius, sudėkite pipirus, lauro lapus, supjaustytus česnakus ir krapus.


Jei naudojate, įdėkite čili pipirą (jo galima ir nepjaustyti). Užpilkite marinatu, užsukite ir statykite į šaldytuvą. Ragaukite po paros.


Marinavau šaltuoju būdu paragavimui. Jau kitą dieną stiklainio turinį ridikėliai nudažė ryškiai raudona spalva, patys ridikėliai taip pat pasidarė rausvi, išliko traškūs (kaip ir po savaitės), su rūgštele, buvo juntamas česnako ir krapų skonis. Gardu!




Išbandžiau ir su vyno, ir su įprastu, 9 % stiprumo actu. Naudojant pastarąjį, vandens prireiks daugiau, o acto mažiau (marinato stiprumą reguliuoju pagal skonį, nematuodama, darau saldžiarūgštį, dedu daugiau cukraus). Tiek česnakai, tiek krapai labai dera, drąsiai galima improvizuoti su kitokiais mėgstamais prieskoniais ar žalumynais.


Jei norisi tokių šiek tiek išsisaugoti žiemai, užpilkite karštu marinatu. Vandenį užvirinkite, suberkite druską ir cukrų ir kaitindami pamaišykite, kol ištirps. Nukėlę nuo kaitros supilkite actą, paragaukite ir užpilkite ant paruoštų ridikėlių. Sandariai užsukite ir palikite atvėsti dugnais į viršų...


2012 m. liepos 2 d., pirmadienis

SKREBUČIAI SU BRAŠKĖMIS

Tikrai ne paslaptis, kad Lietuvoje yra rojaus kampelių. Praėjusį savaitgalį jau buvo dingtelėjusi mintis, kad manęs nebėra šiame vėjuotame pasaulyje, o prisikelti buvo lemta Rojuje :) Aš kalbu apie Druskininkus, turbūt, labiausiai išgražėjusį kurortą per pastaruosius metus. Turėjau nors ir trumpo, bet puikaus mini atostogų laiko mylimam mieste. Tropikais ir visiška ramybe dvelkiančios nakties oro, kvepiančių pušynų, pilnų sirpstančių mėlynių (kiek jų ten daug!), šokančių spalvotų fontanų (visai kaip Barselonoje...), širdį glostančių vaizdingų Nemuno pakrančių, daug tiek aktyvaus, tiek ramaus poilsio ir nuostabios valandėlės su Rennie iš Sezoninės virtuvės. Buvo neapsakomai smagu susipažinti...

Grįžusi iš uogų krašto, valgau ne tik mėlynes, kuriu spėjau pasirinkti, bet ir dzūkiškas braškes, kurių nusipirkome grįždami pro Lietuvos kaimus :)
Baltos duonos skrebučiai su balzaminame acte marinuotomis braškėmis ir ožkų sūrio dvelksmu - jau ne atradimas, bet puikus vasariškas užkandis, kai norisi ko nors skanaus prie vyno taurės ar kavos puodelio... Pabandykite!


Reikia:
apie 0,5 kg šviežių, smulkiau supjaustytų braškių
šaukšto balzaminio acto (arba truputį daugiau pagal skonį)
šaukšto - dviejų alyvuogių aliejaus
šaukšto kapotų šviežių bazilikų lapelių
žiupsnelio druskos, cukraus ir maltų juodųjų pipirų (arba čili, jei norisi aštriau)
vieno ilgo prancūziško batono ar kokios nors šviesios itališkos duonos (pvz., ciabattos)
sviesto (duonai plonai aptepti)
apie 100 g tarkuoto kietesnio ožkų sūrio (puikiai tiks ir Džiugas, Parmezanas ar kitoks kietasis sūris)

Dubenyje sumaišykite pjaustytas uogas su balzaminiu actu, aliejumi, druska, cukrumi, pipirais ir kapotais bazilikais. Sūrumą - saldumą - aštrumą - rūgštumą reguliuokite pagal savo skonį. Palikite, kad pasimarinuotų.

Orkaitę įkaitinkite iki 200 laipsnių kaitros.

Duoną supjaustykite vidutinio storio riekelėmis, plonai aptepkite sviestu ir labai nedaug užbarstykite tarkuoto sūrio. Sudėkite į kepimo popieriumi išklotą kepimo skardą ir kepkite, kol sviestas susigers, sūris išsilydys, o duona vos suskrus.

Ant skrebučių uždėkite po kupiną šaukštą marinuotų braškių, apliekite išsiskyrusiomis sultimis ir, papuošę bazilikų lapeliais bei pabarstę maltais pipirais, iš kart patiekite.

Jei ant viršaus taip pat patrupinsite ožkų sūrio, liežuvį nusikąsite... :0)



Adaptuota pagal Pinch My Salt