Visai tokios kaip mano vaikystėj, tik tūkstančius kartų gardesnės, nes naminės.
Už lango vėl lietus tirpdo paskutinius sniego lopinėlius, kaminas gaudžia pritardamas žieminei jūrinio vėjo simfonijai,o aplink siautėja virusai. Tokia, tad, kasdienybė. Šildomės prie židinio su puodeliu vasaros žolių arbatos užkąsdami trapiais gardėsiais. Ir laukiam žiemos tęsinio, nes ji dar tikrai sugrįš. Man reikia, kad grįžtų, nes dovanų gavau naujas puikias pačiūžas, o netoliese didžiuliam ražienų lauke arenos dydžio bala :) Nors, ne, bala tai jau įžeidimas, jau ne pirmą žiemą užšąlantis ežeras, o ne bala...
Paprasti ir skanūs sausainiai, plonu smėlinės tešlos pagrindu ir riešutinio morengo sluoksneliu ant viršaus. Sako, kad anais laikais, na, tais, pavadinkim tuos laikus retro, lyg ir Varšuvos pyragaičiais buvo vadinami. Aš pavadinimo nepamenu, tik juosteles, bet koks gi skirtumas, kas, kada ir kaip, svarbu, kad gerai :)
Reikia: tešlai:
100 g minkšto sviesto
1 kiaušinio trynio
170 g miltų
65 g miltinio cukraus
viršutiniam sluoksniui:
30 g miltų
90 g riešutų (naudojau migdolus)
185 g cukraus (naudojau 130 g)
2 kiaušinio baltymų
Orkaitę įkaitinkite iki 200 laipsnių kaitros. Kepimo skardą išklokite kepimo popieriumi.
Tešlai minkštą sviestą ištrinkite su cukraus pudra ir tryniu. Suberkite miltus ir greit suminkykite minkštą tešlą. Iškočiokite stačiakampį, kurio kraštinės maždaug 20 cm ir 25 cm (darykite tai tiesiai ant kepimo popieriaus, bus lengviau perkelti į skardą) ir padėkite pusvalandžiui į šaldytuvą.
Pašaldytą pašaukite į įkaitintą orkaitę ir kepkite apie 12 minučių. Pagrindas turėtų perkepti, bet labai neparuduoti. Išėmę iš orkaitės, gerai atvėsinkite.
Orkaitės kaitrą sumažinkite iki 160 laipsnių kaitros.
Riešutus pakepinkite orkaitėje ir rupiai sukapokite elektriniu trintuvu. Jei naudosite lazdyno, prieš maldami nuimkite luobeles.
Kapotus riešutus sumaišykite su cukrumi.
Kiaušinių baltymus išplakite iki standžių putų. Švelniais judesiais įmaišykite riešutus su cukrumi.
Įmaišykite miltus ir gautą masę paskleiskite ant atvėsusio tešlos pagrindo. Paviršių išlyginkite ir pašaukite į orkaitę. Kepkite 25 minutes.
Išėmę iš orkaitės dar karštą plokštainį aplyginkite (nupjaukite nevienodus kraštus) ir supjaustykite juostelėmis. Jei iškęsite (mes nekentėjom), palikite, kad padžiūtų (apie pora valandų) ir skanaukite.
Pajūryje pats stintmetis, kuris tęsis iki pat kovo. Stintų kvapas karaliauja ne vien žuvų turguose, bet ir pačioje jūros pakrantėje. Net seni žvejų automobiliai, palikti ant smėlio ir laukiantys parplaukiančių šeimininkų, jau iš tolo kutena nosį ir masina palaukti, kol sugrįš valtys, pilnos šviežiais agurkais kvepiančių žuvelių. Ar žinojot, kad agurkais kvepia ne visos stintos? Tik patelės prieš nerštą, bent jau taip kalba žvejai :)
Stintomis kvepia, pasirodo, ne vien pas mus. Kasmet, panašiai šiuo metu, spalvingi stintų festivaliai vyksta Pietų Korėjoje, prie Soyang ežero, mat šios žuvys čia taip pat atplaukia neršti. Korėjiečiams įprasta stintas valgyti ne vien keptas, bet ir gyvas... Gegužės viduryje stintų festivalis vyksta Suomijoje, o pietų Italijoje, Kalabrijos (it. Calabria) regione kvapniosios užplaukia per Kalėdas, todėl ten italai ruošia įvairius stintų patiekalus Kūčioms. Pirmąjį gegužės savaitgalį didžiulis dviejų dienų stintų festivalis vyksta Amerikoje, Lewiston kaimelyje. Panašiai kaip ir pas mus, ten neapsieinama be kalnų keptų stintų, žuvienės ir alaus. Smagu, kad Vikipedija mini ir lietuviškąjį stintų festivalį "Palangos stinta". Ši, jubiliejinė, dešimtoji šventė jau ne už kalnų, vasario 16-tąją. Jei pas jus aplink nekvepia stintomis, atvažiuokite, ne tik pauostysite. Pastaraisiais metais šis renginys tik gražėja... :) Užkeptos stintos itališkai patiks tuomet, jei jau pabodo įprastai keptos ir marinuotos. Mes tokių beveik atsivalgėm. Jei norisi įvairovės, pabandykite orkaitėje keptų stintų su troškintais svogūnais, pomidorais ir mozarella sūriu. Aš gaminau iš mažesnio kiekio, recepte pateikiu proporcijas kilogramui žuvų.
Reikia:
apie 1 kg šviežių ir išdorotų stintų
4 - 5 galvučių raudonųjų svogūnų
2 skiltelių česnako
indelio luptų konservuotų pomidorų savo sultyse (apie 400 g)
2 - 3 šaukštų pomidorų pastos
1,5 šaukštelio smulkintos džiovinto raudonėlio žolės
šaukštelio cukraus
1,5 šaukštelio druskos
maltų pipirų pagal skonį
saujos kapotų petražolių
apie 100 g tarkuoto mozarella sūrio
alyvuogių aliejaus kepimui
Išdorotas žuvis įtrinkite druska ir padėkite šaltai.
Svogūnus supjaustykite plonais pusžiedžiais ir sudėkite į įkaitintą keptuvę, prieš tai į ją įpylę šliūksnį aliejaus. Šiek tiek apkepinkite.
Suberkite kapotą česnaką, supilkite smulkintus pomidorus su visomis sultimis ir įdėkite pomidorų pastos. Įberkite šaukštelį druskos, cukraus, džiovintų raudonėlių ir pridengę patroškinkite, kol viskas sutirštės (apie 20 - 30 min.). Nukaitę, paragaukite ir įmaišykite kapotas petražoles.
Orkaitę įkaitinkite iki 200 laipsnių kaitros.
Keptuvės turinį sudėkite į karščiui atsparų kepimo indą, formą ar gilesnę skardą. Ant viršaus vienu sluoksniu sudėliokite paruoštas stintas. Paviršių apiberkite tarkuotu sūriu, pagardinkite likusia druska ir pašaukite kepti.
Kepkite neilgai, apie 20 minučių, kol stintos perkeps, o sūris išsilydys.
Skanu su virtomis bulvėmis ar skrudinta balta duona :)
Beje, stintos populiarios ir Japonijoje. Ten jas kepa su galvomis ir ikrais. Pritariu, tokios pačios kvapniausios ir gardžiausios. O mūsų žvejai dar teigia, kad keptas stintas skaniausia valgyti nuo uodegos :)
Pagal Minnesota Sea Grant
Lesyklos - puodeliai suveikė :) medžiai pilni zylių ir nedideliais būreliais užskrendančių žaliukių. Ypač smagu stebėti, kaip jos supasi ant kabančių puodelių. Besidarbuojant virtuvėje galima net pirštus nusipjauti :)
Aplinkai gąsdinant gripu, ieškome natūralių vitaminų. Mūsų ūkininkų turgeliuose dar galima rasti, kultūrinių, stambiauogių spanguolių, šiek tiek lenkiančių kai kuriais vitaminais įprastas pelkių uogas. Kaip žinia, spanguolės apskritai žmonių nuo seno vadinamos "gyvybės uogomis". Tokiu metu, kaip dabar, tai pirmas vaistas nuo vitaminų trūkumo, peršalimo ar mažakraujystės... Mano vaikai labai mėgdavo pirktines spanguoles cukruje, tas, pavoliotas plaktame kiaušinio baltyme ir gausiai išmaudytas miltiniame cukruje. Siūlau paprastesnį uogų virtimo saldainiukais būdą, ypač, jei prisibijote žalių kiaušinių. Pamirkę uogas cukraus sirupe, o po to šiek tiek pavolioję biriame cukruje ir apdžiovinę, turėsite standžias, gardžias, ne per saldžias, bet ir nebe taip rūgščias uogas, kurių saują į burną įsimesti norės kiekvienas, kaskart praeinantis pro šalį. Duokite tokių vaikams. Stiprinkimės ir būkime sveiki.
Reikia:
1 kg spanguolių
puodelio vandens (250 ml)
puodelio cukraus
cukraus pabarstymui
Vandenį supilkite į puodą, įberkite cukraus ir nuolat maišant pakaitinkite, kol cukrus ištirps. Gerai pravėsusį (jei sirupas pasidarė karštas), užpilkite ant švarių ir sveikų spanguolių. Uždenkite (spanguolės turi būti panirusios) ir padėkite šalton vieton mažiausiai parai (aš laikiau dvi).
Pamirkusias uogas išimkite iš sirupo ir gerai nusunkite sirupo perteklių. Uogas paskleiskite ant kepimo popieriumi patiestos skardos ir užbarstykite cukrumi, kad uogos jame gerai "išsivoliotų" ir apkibtų. Palikite nudžiūti mažiausiai valandai.
Sukietėjusias suberkite į dubenėlį ir skanaukite :)
Nepilkite karšto sirupo ant uogų, spanguolės kaip mat susproginės. Kad spanguolės dubenyje pilnai liktų panirusios į sirupą, ant skysčio su uogomis paviršiaus uždėkite mažą lėkštutę ar kokį nors puodo dangtį. Tokiais saldainiukais ne tik gražu, bet ir skanu papuošti kokį nors pyragą ar tortą...
Labai myliu mūsų sekmadieninius pasivaikščiojimus pajūrio miške. Tikrai, jei tik nelyja ir nesiautėja vėjai, nei vienas mūsų sekmadienis žiemos sezonu neapsieina be ilgų kilometrų. Vaikščioti įpratome dar tais senais gerais laikais, kuomet išsirutuliodavom didžiulėmis draugų kompanijomis su mažais vaikais. Tokią žiemą, kaip šiuo metu, vaikščioti miške ypač smagu. Visai nekreipiant dėmesio į nosis kandantį šaltuką, juk ją visuomet galima patepti riebiu kremu :) Jūra šiuo metu nuobodi ir niūri, tikriausiai miega žiemos miegu, užtat viskas aplink skendi sniege lyg pasakoje, kurioje pabuvojus, atsigauna akys, smegenys ir dūšia. Nieko nėra gražiau už pajūrį baltą viduržiemy...
Jei kada nors vaikščiosit po Girulių mišką ir jei nors truputėlį rūpi mūsų krašto istorija apie tai, kaip vokiečiai saugojo Klaipėdą nuo rusų, o ne atvirkščiai, būtinai aplankykite Pajūrio regioninio parko iniciatyva atstatytą ir vis dar tvarkomą pakrantės artilerijos bateriją "Memel-Nord". Klaipėdiečiams tai privaloma, o nevietiniams rekomenduojama :) Tai pilietinė savanoriška reklama, neturinti visiškai jokių savanaudiškų paskatų, juo labiau, kad apsilankymas tekainuoja jūsų smalsumą ir susidomėjimą, kurio labai reikia šiai, daugybę metų apleistai vietai. Rodos, dar visai neseniai saugojau, kad manieji berniokai padūkėliai nenusilaužytų kojų bešokinėdami nuo betoninių bunkerių... Dabar vidus išvalytas, aptvarkytas (ir vis dar tvarkomas) ir įrengtas šioks toks muziejus, kuriame žiemos miegu miega smalsumą žadinantys šikšnosparniai, o žavus gidas šmaikščiai pasakoja ir parodo tai, ką vokiško pavyko rasti ir išsaugoti :0) Gaila tik, kad viską baigia išplauti Baltija neramioji...
O aš džiaugiuosi žiema ir prisigaudžiusi idėjų, savąsias pušis papuošiau lesyklomis. Vilioju paukščius. Į pabodusius ir beveik nenaudojamus puodelius, pribėriau duonos trupinių, saulėgrąžų, avižų dribsnių, grūdų mišinio paukščiams ir viską užpyliau žaliais kiaulienos taukais. Kuo ne puikios lesyklos! Jei turite sodybą, nepamirškite pasirūpinti paukščiais snieguotą žiemą, jie dosniai už tai atsidėkos sukdami lizdelius, linksmindami čiulbesiu ir surinkdami visus kenkėjus, išbandyta!
Kreminė rūgštynių - pievagrybių sriuba su daržovėmis ir truputėliu sūrios rūkytos lašišos. Labai gardi! Man labai patinka latviškos "Spilva" firmos konservuotos rūgštynės. Smulkios, be jokių šapų ir plaušų...
Reikia:
1 raudonojo svogūno
1 nedidelio poro
1 morkos
1 pastarnoko
gabalėlio sviesto daržovėms apkepti
250 g šviežių pievagrybių
3 - 4 nedidelių bulvių
apie 1 - 1,5 l daržovių ar vištienos sultinio
3 - 5 šaukštų konservuotų rūgštynių
druskos, maltų pipirų
virto kiaušinio
gabalėlio rūkytos lašišos
svogūnų laiškų
Storadugniame puode įkaitinkite gabalėlį sviesto ir šiek tiek pakepinkite susmulkintą svogūną, porą, sutarkuotą morką ir pastarnoką. Ten pat suberkite švariai nuplautus ir jei dideli, pasmulkintus pievagrybius. Viską vis pamaišydami šiek tiek patroškinkite. Puodo turinį užpilkite sultiniu ir užvirinkite. Sriubai užvirus, suberkite kubeliais supjaustytas bulves ir virkite ant vidutinės kaitros, kol bulvės suminkštės. Bulvėms išvirus, sudėkite rūgštynes.
Puodo turinį iškoškite, tirštimą sutrinkite elektriniu trintuvu. Užpilkite nukoštu skysčiu (tirštumą reguliuokite pagal skonį) ir vėl užvirinkite. Pavirkite dar keletą minučių, pagal skonį pagardinkite druska ir nukaiskite.
Sriubą supilstykite į lėkštes, įdėkite gabalėlį virto kiaušinio, pasmulkintos rūkytos lašišos ir užberkite smulkiai sukapotų svogūnų laiškų ir maltų pipirų. Patiekite su skrudinta balta duona. Puiki sriuba viduržiemiui!
Kartu su sugrįžusia žiema ir sniegu, vėl gausiai užklojusiu nuo lietaus įmirkusią žemę, kiekvieną eglės ir pušies šakelę, su balta ir šviesia nuotaika atnešu tokių pat šviesių, lengvų ir purių lyg sniegas zefyrų, išbandytų net keletą kartų ir keliais būdais. Tiksliau, ne zefyrų, bet nedidelių zefyriukų, kurie galėtų nudžiuginti bet kurio, net ir labiausiai apsiniaukusio niūruolio gomurį... Šie zefyriukai labai artimi pirktiniams, nors mano vyras teigia, kad nuo pirktinių reiktų bėgti kuo toliau. Tik ne tiems, pavadinimu "marshmallows", o lietuviškiems, pagamintiems iš obuolių pektino, agaro ir cukraus. Net nepasakosiu, kokie jie nuostabūs ir kaip džiaugiuosi juos išbandžiusi. Juos pagaminti neužtruks labai daug laiko. Net neprireiks ypatingų "galių" :) Tik šiek tiek kantrybės :)
Dar prireiks keletos rūgščių obuolių. Kaip visuomet, "antaniniai" čia geriausi, o jų rasti žiemą tikrai nesudėtinga. Taip pat agaro arba agar-agar miltelių, augalinio standiklio, labai vertinamo vegetarų, kurį galima kaitinti ir kuris stingsta kambario temperatūroje. Na, o cukraus ir kiaušinių namie, tikriausiai, yra pas kiekvieną šeimininkę.
Apie agarą. Tai iš jūros dumblių išgaunamas standiklis. Apie jo naudą, privalumus ir savybes, jei jums tai nauja, paskaitykite čia. Nusipirkti galima čia arba čia. Jo turi "7 Ievos namai", keliaujantys per Lietuvą su savo prieskoniais, prekybos vietas rasite jų tinklalapyje. Aš saviesiems zefyrams naudojau agarą, kurį pirkau "Thomas Philipps" parduotuvėje, tik jis truputėlį kitoks:
Pastudijavusi sudėtį, supratau, kad dešimties gramų paketėlyje (šioje dėžutėje yra trys pakeliai) tėra tik 20 % agar-agar miltelių (vadinasi, apie 2 g), visa kita - maltodekstrinas. Nors skamba ne kaip, bet pasidomėjus tapo aiškiau ir nebe taip baisu. Tai iš augalinio krakmolo išgaunamas tirpus, beskonis, neturintis kalorijų, greit įsisavinamas ir, mano žiniomis, nepavojingas papildas, sutirštinantis ir pagerinantis tekstūrą. Vartojamas daugelyje maisto produktų, tame tarpe vaistų pramonėje, vaikų maisteliui ir sportininkų papildams.. Rinktis jums, jei bijote, ieškokite gryno agaro. Tiesa, dėl cukraus. Recepte jo kiekis atrodo bauginančiai, todėl sirupui skirtą cukrų pakeičiau namie turima fruktoze (nors, galbūt, geriausiai būtų keisti gliukoze), kurios naudojau gerokai mažiau (nes ji per pus saldesnė už cukrų). Ir dar. Tikrai svarbu gaminti iš rūgštesnių obuolių, mat zefyrams reikia pektino, todėl reiktų rinktis, kaip jau minėjau, "antaninius", "bogatyr" veislės obuolius. Tiks ir "auksinis renetas". Netinka saldūs, greit sukrentantys ir labai sultingi obuoliai. Žodžiu, tinka obuoliai, iš kurių galima išgauti standžios, nepavandenijusios tekstūros tyrę. Labai gaila, kad pas mus nėra pirkti natūralaus pektino. Nebūdama garantuota dėl savųjų obuolių kokybės, nors naudojau "kaimiškus" rūgščius, tik nekaip atrodančius, pridėjau labai nedaug tirštinamojo mišinio uogienėms su pektinu. Žodžiu, gaminau iš recepto šaltinyje nurodyto pusės kiekio su tam tikrais pakeitimais. Pateikiu originalų receptą, skliausteliuose pakomentuodama, kaip ir iš ko gaminau aš. Manasis eksperimentas pavyko puikiai...
Reikia:
250 g obuolių tyrės, iš maždaug 4 obuolių (naudojau 150 g, iš trijų vidutinių, jau bebaigiančių suvysti obuolių)
250 g cukraus (naudojau 125 g )
1 kiaušinio baltymo (naudojau S dydžio kiaušinio baltymą)
paketėlio vanilinio cukraus (naudojau 2 kupinus šaukštelius cukraus su vanile) nuo savęs pridėjau 2 šaukštelius tirštinamojo mišinio uogienėms su pektinu sirupui:
475 g cukraus (naudojau 150 g fruktozės)
160 ml vandens (naudojau 80 ml)
8 g arba keturi nubraukti šaukšteliai agaro (naudojau du pakelius aukščiau aprašyto agaro, kuriuose mano skaičiavimais turėtų būti 4 g agar-agar miltelių)
miltelinio cukraus apibarstymui
Agarą užpilkite nurodytu vandens kiekiu ir palikite, kad pabrinktų.
Orkaitę įkaitinkite iki 210 - 220 laipsnių kaitros.
Pasiruoškite tris kepimo skardas ir išklokite jas sviestiniu (kepimo) popieriumi. Šalia pasidėkite konditerinį maišelį.
Kiaušinio baltymą atskirkite nuo trynio ir palikite kambario temperatūroje.
Obuolius perpjaukite pusiau ir išpjaukite sėklalizdžius (odelių nenulupkite!). Sudėkite pjautinėmis pusėmis ant skardos ar kepimo formos ir pašaukite į įkaitintą orkaitę 10 - 15 minučių arba kol suminkštės tiek, kad galima būtų sutrinti iki tyrės (neperkepkite! kepimo laikas priklauso nuo obuolių rūšies).
Dar karštus obuolius šaukštu išskobkite, t.y., kuo švariau nuvalykite minkštimą nuo odelių ir sutrinkite elektriniu trintuvu ar pertrinkite per sietelį (reikia vientisos tyrės, be gabalėlių).
Tyrę gerai išmaišykite su cukrumi, vaniliniu cukrumi ir tirštinamuoju uogienių mišiniu, jei tokį naudojate. Palikite, kad atvėstų.
Agarą supilkite į nedidelį puodelį ir užvirinkite (vis maišykite, kad neprisviltų). Suberkite cukrų (arba fruktozę) ir virkite ant vidutinės kaitros apie 5 minutes arba kol sirupas, pakėlus šaukštą, ims tįsti siūlais (jei turite termometrą saldainiams virti, jis turi pasiekti 110 laipsnių kaitrą).
Išjunkite kaitrą ir palikite sirupą, kad vos atvėstų (jis greit stingsta, bet tolesniam procesui reikalingas dar karštas, todėl kitus darbus dirbkite greit).
Į atvėsusią tyrę įpilkite kiaušinio baltymą ir plakite elektriniu plaktuvu, kol masė taps puri ir ims balti. Pamažu, labai plona srovele, nenustojant plakti, pilkite dar karštą sirupą. Supylę visą, dar šiek tiek paplakite. Masė turi gautis balta ir standi.
Išplaktą masę iš kart dalimis sudėkite į konditerinį maišelį ir ant kepimo popieriumi išklotos skardos spauskite nedidelius zefyriukus. Manieji gal 4 - 5 cm skersmens. Viskas!
Palikite juos stingti kambario temperatūroje mažiausiai parą. Viršutinis sluoksnis apsitraukia standžia plutele jau po keletos valandų. Vidus po paros išlieka lyg ir per minkštas, žinoma, priklausomai nuo dydžio. Mums skaniausi buvo po dviejų parų, visiškai priminė "Rūtos" saldainių fabriko zefyrus...
Sustingusius zefyrus nesunkiai suklijuosite po du, jų dugneliai išlieka lipnūs. Nepamirškite gausiai apibarstyti miltiniu cukrumi.
Pagal savąjį variantą pagaminau 44 zefyriukus. Ne per saldžius, mat mišinyje, skirtame uogienėms tirštinti yra nemažai citrinų rūgšties. Zefyrų masės plakimui naudokite didesnį dubenį, nes plakant jos tūris stipriai didėja. Dalį išplaktos masės sumaišiau su naminiu aronijų sirupu, tai nudažė zefyrus dailiai rožine spalva... Kad lengviau būtų nuimti nuo popieriaus, jo paviršių prieš tai siūlau vos vos pirštais patepti aliejumi. Į šiuos įlašinau penkis lašus mėtų tinktūros... ir neklijavau po du. Įsivaizduojat mėtinius zefyrus?
Labai noriu pabandyti su grynu agaru ir teisingais obuoliais, be jokių papildomų mišinių, todėl savaitgalį skubėsiu į miestą ieškoti agaro.
Recepto šaltinis Chadeyka. Ten labai puikiai iliustruotas visas gaminimo procesas.
Prie šio, romantika dvelkiančio įrašo, pridedu ne mažiau puikią Whitney Houston dainą. Visiškam nusisaldinimui :0)
Papildymas 2013 m. sausio 17 d.
Na vat, ūkininkų turgelyje nusipirkau pačių rūgščiausių obuolių, o "sveikų produktų" parduotuvėlėj - agaro ir pridariau tuziną mažų zefyriukų pagal originalų receptą, vien su agaru. Lygiai iš pusės kiekio. Pavyko puikiai, dariau rausvus, į plakamą obuolienę įmaišiau truputį daugiau nei šaukštą aronijų sirupo. Zefyrai gavosi tvirti iš išorės, minkšti viduje. Labai norisi kokio nors avietinio ar vyšninio skonio, galima būtų drąsiai nuspalvinti natūraliu vyšnių sirupu ar uogiene be tirščių...
Nedidelė improvizacija aguonų tema :) Šiai tartai naudojau plikytas, du kart permaltas aguonas, iš kurių gaminau aguonų pieną Kūčioms. Pyrago pagrindas minkštas, drėgnas, kupinas aguonų ir labai dera su grietinėlėje keptais obuoliais. Skaniausias, kol šiltas. Kol tęsiasi šventinis periodas ir aguonų kepiniai dar nesibaigė...
Reikia: tartos pagrindui:
100 g minkšto sviesto
230 g miltų
1 kiaušinio trynio
5 šaukštų rudojo cukraus
5 kupinų šaukštų mirkytų ir keliskart permaltų aguonų
šaukštelio cukraus su vanile
žiupsnelio druskos
įdarui:
5 - 6 obuolių
2 - 3 šaukštų rudojo cukraus
200 ml grietinėlės
1 kiaušinio
cinamono viršui pabarstyti
Tartos pagrindui minkštą sviestą ištrinkite su ruduoju ir vaniliniu cukrumi iki purumo, įmaišykite trynį ir aguonas.
Pamažu suberkite miltus su druska ir greit suminkykite. Tešla turėtų gautis pakankamai minkšta ir šiek tiek lipni. Suformuokite rutulį ir įsupę į maistinę plėvelę, padėkite į šaldytuvą bent valandai.
Orkaitę įkaitinkite iki 190 laipsnių kaitros.
Pašaldytą tešlą šiek tiek palaikykite kambario temperatūroje, kol bus įmanoma formuoti rankomis. Paskleiskite tartos formoje vienodu sluoksniu, formuokite drėgnais pirštais (jei labai limpa ar veliasi, rankas vis suvilgykite šaltu vandeniu). Subadykite šakute ir pašaukite kepti, maždaug 10 minučių.
Ant apkepusios tartos pagrindo suberkite obuolių skilteles, dosniai apiberkite jas ruduoju cukrumi (jei obuoliai saldūs, cukraus daug neberkite). Užpilkite kiaušinio - grietinėlės mišinio ir vėl pašaukite į orkaitę kepti. Kepkite apie pusvalandį.
Iškeptą pyragą šiek tiek atvėsinkite, pabarstykite maltu cinamonu ir patiekite...
Brinkintos ir permaltos aguonos pyrago pagrindui suteikia papildomos drėgmės. Tešlai galima naudoti ir sausas aguonas, tuomet miltų prireiks mažiau, 150 - 200 g. Kiekį reiktų reguliuoti minkant tešlą, kuri neturi gautis per kieta...
Ir vėl rankdarbiai, mėgstančioms nėrinius. Šį kart be didelių įžangų, po sočių švenčių ir skubos, norisi poilsio :) Receptas papasakos apie tai, kas buvo skanu ir kuo vaišinau savuosius svečius. Kol iš atminties neištrupėjo gardūs prisiminimai apie gražias šventes...
Reikia:
apie 2 kg šernienos kumpio (jei pasitaikytų su kaulais, šių jokiu būdu neišmeskite) marinatui:
druskos
3 - 4 šaukštų prieskonių žvėrienai (džiovintų čiobrelių, rozmarinų, grūstų juodųjų pipirų, maltų kmynų, trintų kadagio uogų, kvapiųjų pipirų, kalendros mišinio)
2 - 3 kupinų šaukštų majonezo troškiniui:
3 morkų
stambios petražolės šaknies
stambios pastarnoko šaknies
3 raudonųjų svogūnų galvučių
poros laurų lapų
3 - 4 stambių česnako skiltelių
šakelės šviežios čiobrelio žolės
150 ml tamsaus alaus ("Guinness")
250 g pievagrybių
alyvuogių aliejaus kepimui
druskos pagal skonį
Mėsą supjaustykite nedideliais kubeliais. Įberkite druskos, prieskonių mišinio ir labai kruopščiai išmasažuokite rankomis. Įmaišykite majonezą (kad pasidengtų visi gabalėliai) sudėkite į dubenį, uždenkite ir padėkite į šaldytuvą, tegul marinuojasi. Laikykite mažiausiai parą, aš marinavau tris paras, žvėrienai tai nekenkia. Jei mėsa pasitaikė su kaulais, kaip ir man, juos taip pat ištrinkite druska ir įdėkite prie mėsos.
Marinuotus šernienos gabalėlius trumpai iš visų pusių apkepkite labai gerai įkaitintame alyvuogių aliejuje. Tik jokiu būdu nekepkite dideliais kiekiais iš kart. Kepkite dalimis, po nedaug, vis įpilant aliejaus, jei reikia, kad kiekvienas gabalėlis šiek tiek apskrustų, bet nepradėtų troškintis savose sultyse.
Apkeptą mėsą sudėkite į gilesnį troškintuvą ar storadugnį, karščiui atsparų puodą su dangčiu. Ten pat įmeskite ir kauliukus, jei tokių esama.
Keptuvėje, kurioje kepėte šernieną, iki minkštumo pakepinkite rupiai sukapotą svogūną, ten pat sudėkite stambiais griežinėliais supjaustytas morkas, petražolę ir pastarnoką. Apkeptas daržovės sudėkite į puodą prie mėsos. Įmeskite peiliu patraiškytas česnako skilteles, čiobrelio šakelę, laurų lapus ir viską užpilkite vandeniu, kad nepilnai apsemtų. Puodą statykite ant viryklės ir užvirinkite. Užvirus, jei reikia, atidžiai nugraibykite susidariusias putas ir supilkite alų. Palaukę, kol užvirs, sumažinkite kaitrą ir troškinkite ant viryklės maždaug valandą (puodo turinys turi vos kunkuliuoti).
Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių kaitros. Iš puodo išimkite kaulus ir suberkite švariai nuplautus pievagrybius (jei stambesni, pasmulkintus). Pagardinkite druska, jei reikia ir patalpinkite į orkaitę (į apatinį trečdalį). Troškinkite dar 1,5 - 2 valandas arba kol mėsytė taps visiškai minkšta ir gardi. Paragaukite, ar nieko netrūksta.
Patiekite su bulvių koše, marinuotais agurkėliais ar natūraliais rudaisiais ryžiais...
Labai kvapni ir minkštutė laukinė mėsa, už kurią ir vėl esu be galo dėkinga dosniems medžiotojams. Kitą dieną šernienos likutis sustingo drebučiuose - toks puikus ir stiprus išvirė troškinys...
Nežinau, kaip jums, bet man po Kalėdų ir Naujųjų visuomet labai liūdna ir niūru. Ypač, kai už lango ištisai viskas mirksta lietuje. Tris ilgus mėnesius teks laukti, kol pajausime akivaizdų prašviesėjimą, turiu galvoje dienų ilgėjimą. Akys ilgisi spalvų, uoslė - kvapų, kaulai - šilumos :) Gėlių žiedus žiemą man atstoja nėriniai. Šį kart patraukė link alyvinės, taip sugalvojau papuošti stalą Naujųjų sutiktuvėms, mat mūsų vakarėlio tema buvo "violetinė" :)
'.jpg)
