ŠILAUOGIŲ TARTA...

Su plikytu kremu.

Tartos - vienos puikiausių ir lengvai pagaminamų desertų. Ypač vasarą, kai daugybė vaisių ir daržovių. Improvizacijai ribų nėra. Ši - su tuntu stambių ir sultingų šilauogių, truputį paįvairinta mėlynėmis ir pagražinta avietėmis. 

Labai skanų ir visai nesudėtingą tartos pagrindo receptą galima rasti čia. Pagal ne taip seniai pateiktą voveraičių tartą. Tik į tešlą reiktų nepamiršti įmaišyti šaukštą cukraus ir prieš kepant subadyti šakute:

Kepti 210 laipnsių kaitros orkaitėje apie 15 minučių, kol dailiai paruduos. Kepant tešla gali ties dugnu vis tiek iškilti. Nieko baisaus, galima pradarius orkaitę šiek tiek dar pabadyti peiliu ar šakute. Iškeptą ataušinti.

Plikytam kremui:

2 kiaušinių tryniai;

2 puodeliai riebesnio pieno (arba puodelis lieso pieno ir puodelis grietinėlės)

0,5 stiklinės cukraus;

3 šaukštai krakmolo (aš naudoju kukurūzų);

žiupsnelis druskos;

šaukštelis vanilinio cukraus;

2 šaukštai (tiesiog gabalėlis) sviesto.

Uogų viršui:

0,5 kg šviežių šilauogių;

sauja šviežių mėlynių;

šiek tiek šviežių aviečių;

miltinio cukraus pabarstymui.

Pieną užkaisti puode, bet neužvirinti. Pakaitinti, kol ims garuoti ir nukelti nuo kaitros. Sumaišyti su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Trynius dubenyje sumaišyti su krakmolu ir druska. Truputį šliukštelti šilto pieno ir gerai išmaišyti iki vientisos "košelės". Pamažu supilti kiaušinių masę į šiltą pieną ir nuolat maišant užvirinti. Kai sutirštės, pavirinti ant nedidelės kaitros 2 - 3 minutes. Nukėlus nuo kaitros, įmaišyti gabalėlį sviesto. Gautą kremą - pudingą uždengti maistine plėvele (plėvele prispaudžiant kremo paviršių), kad nesusiformuotų pluta ir atšaldyti.

Ant tartos pagrindo sukrėsti visiškai atvėsusį kremą:

Sudėti nuplautas šilauoges:

Tuščius tarpelius užpildyti mėlynėmis ir šiek tiek pagražinti avietėmis. Gerai atšaldyti, pabarstyti miltiniu cukrumi ir papuošti melisos lapeliais...

...arba improvizuoti savaip. 
P.S. Kremo pagal šį receptą išėjo kiek daugoka. Gal šiek tiek reiktų mažinti proporcijas, nes mano uogos per daug skendo pudinge, nors ir buvo labai skanu...:) Čia juk vitaminų bombikė!

PIKANTIŠKAS AGRASTŲ PADAŽAS...

Prie mėsos ar paukštienos. Pikantiškas ir savotiškas. Mėgstantiems kumino, kalendros ir imbiero skonius...

Reikia:

0,5 kg raudonųjų agrastų;

2 vidutinių raudonųjų svogūnų;

1 česnako skiltelės;

2 šaukštų aliejaus;

2 šaukštų vandens;

1 šaukštelio kumino sėklų;

0,5 šaukštelio maltos kalendros;

0,5 šaukštelio imbiero miltelių;

2 šaukštų citrinos sulčių;

2 šaukštų raudonojo vyno acto (visai tinka ir įprastas actas);

200 g cukraus;

nubraukto šaukštelio druskos;

žiupsnelis maltų čili.

Agrastams nugnaibyti kotelius ir nupešioti barzdeles :) Svogūnus ir česnaką smulkiai sukapoti.

Kumino sėklas šiek tiek patrinti:

Puode sumaišyti aliejų su vandeniu ir užkaisti. Suberti svogūnus, česnakus ir patroškinti maždaug penkias minutes. Suberti kumino sėklas, kalendrą ir imbierą. Maišant pakaitinti dar porą minučių, kad prieskoniai atskleistų savo aromatus. Suberti agrastus, supilti citrinos sultis, actą ir cukrų. Maišant virinti ant nedidelės kaitros apie 10 - 15 minučių, kol agrastai suminkštės ir ims bliukšti. O tuomet, šiek tiek praaušinus viską sutrinti blenderiu ir pertrinti pro sietelį, kad neliktų sėklelių. Pagardinti trupučiu maltais čili. Arba galima palikti, kaip siūloma originaliame recepte. Tirštą agrastų masę. Man labiau patiko pertrintas. Tyrę galima dar kiek pakaitinti ir supilti į švarius stiklainiukus ilgesniam saugojimui...Pavyzdžiui, Kalėdoms, prie kepto kalakuto ...

KREVEČIŲ SALOTOS...

...su juodaisiais serbentais, pelėsiniu sūriu, vynuogėmis ir kt....

Ir toliau vakarais užkandžiaujame salotomis. Šiltais vakarais tai tapo įprasta...

Serbentai salotoms priduoda rūgštelės, vynuogės saldumo, krevetės ir pelėsinis sūris pikantiško skonio. Vasariškai gaivios, lengvos ir gardžios...

Reikia:

200 g krevečių sūrime (arba šaldytų);

traškių salotų (pvz., "Iceberg");

keletos šviežių agurkų (aš naudojau tris nedidelius);

gerai prisirpusių mėlynųjų vynuogių be kauliukų (arba su kauliukais, bet juos teks iškrapštyti);

stiklinės juodųjų serbentų (labai tiktų gerai prisirpę, stambios uogos);

saujelės karijų riešutų (arba graikiškų);

gabalėlis (maždaug 150 g mėgstamo sūrio su mėlynuoju pelėsiu);

citrinos sulčių, druskos, cukraus, maltų pipirų ir aliejaus pagal skonį.

Salotų lapus suplėšyti, agurkus supjautyti plonomis pusriekelėmis, riešutus stambiai sukapoti peiliu ir šiek tiek pakepinti. Visus priduktus sudėti į salotinę, pagardinti citrinos sultimis, druska, žiupsneliu cukraus, pipirais ir užpilti aliejumi. Atsargiai išmaišyti.

Patiekti su skrudinta balta duona... Skanaus!

VARŠKĖČIAI SU MĖLYNĖMIS

Jūra šiltut šiltutėlė, tikrai nepamenu, kada Baltija bebuvo taip įšilus...Tik, vat tas vandens augalų žydėjimas trukdo džiaugtis ir taškytis ant bangų. Lyg kokie tiršti šiltibarščiai :) Na, bet tikiuosi, rytdienos žaibai, griaustiniai ir visas sąmyšis, kuris nusimato gamtoje, truputį prablaškys vandenį. Taip gera, pagalvojus, kad dar visas rugpjūtis ateity...

O aš skubu, skubu atsivalgyti ir atsidžiaugti vasaros uogomis. Kai taip karšta, bijau, kad viskas, kaip staiga prasidėjo, taip pat greit gali ir pasibaigti. Todėl artimiausiu metu nusimato keletas skanių, išbandytų, saldžių ir nelabai saldžių receptų su vasaros gėrybėmis. 

O tuo tarpu, mano kaktusyne, kuriame kaktusai tiesiog "kaifuoja" nuo šilumos, baltų žiedų trio. Labai jau trumpas tas jų žydėjimas, pražysta vakare, o kitos dienos vakare jau randu nuvytusius. Gražiausi - ryte, todėl džiaugtis, apžiūrinėti ir fotografuoti tenka tik ką išlipus iš lovos, su kavos puodeliu pašonėje:

O kepam šiandien varškėčius su daug mėlynių. Vyresniojo sūnaus pageidavimu, kuris šią vasarą dirba Palangoje. Kasdien nuvažiuoja ir grįžta dviračiu daugiau nei trisdešimt kilometrų, o dar visą dieną prastovi ant kojų...Žodžiu, grįžęs apetitu nesiskundžia, nors maistui gana išrankus...

Tešlai:

3 pakeliai varškės (9%, po 190 g);

2 šaukštai riebios grietinės;

4 kiaušiniai;

8 - 10 šaukštų miltų;

žiupsnelis druskos;

4 šaukštai cukraus;

šaukštas degtinės;

šaukštelis vanilinio cukraus;

geras puodelis ar pusantro šviežių mėlynių;

aliejaus kepimui;

miltinio cukraus pabarstymui.

Kaiušinių trynius atskiriu nuo baltymų. Varškę ištrinu su cukrumi, grietine ir tryniais, įberiu vanilinio cukraus. Suberiu miltus ir gerai išmaišau. Miltų dedu tiek, kad tešla nesigautų labai skysta, darau šiek tiek į tirštąją pusę, kad šaukštu dedant į keptuvę, tešlos kauburėlis neišskystų, o liktų stovėti. Tada lengviau blynus apversti ir mažiau kimba prie keptuvės (o tokį polinkį varškėčiai turi). Įpilu degtinės (tuomet blynai nepritraukia aliejaus). Kiaušinių baltymus išplaku iki labai standžių putų ir atsargiai įmaišau į tešlą. Taip pat švelniai įmaišau ir mėlynių uogas. Kepu karštame aliejuje, keptuvėje, kol gražiai paruduoja. Iškeptus pabarstau cukraus pudra. Patiekiu su plakta grietinėle ir uogiene, ar grietine ir uogiene, ar vien tik grietine, ar valgome vienus. Čia jau kaip kam...:)

KUMPIO SALOTOS

Kai atsibosta vien žalumynai ir norisi kažko sotesnio...Ir kol dar galima mėgautis žaliaisiais žirneliais...

Reikia:

200 g virto - rūkyto kumpio;

200 g fermentinio sūrio (pvz., "Rokiškio");

3 - 4 šaukštų konservuotų ananasų gabalėliais;

200 g išlukštentų šviežių žaliųjų žirnelių;

indelio konservuotų kukurūzų;

geros kekės šviežių brokolių;

druskos, maltų pipirų, česnako skiltelės;

majonezo.

Kumpį ir sūrį supjaustyti kubeliais. Brokolius išskirstyti ir apvirti pasūdytame vandenyje (kad liktų šiek tiek traškesio, kokias 3 minutes). Viską sumaišyti, pagardinti druska, pipirais, kapotu česnaku. Skaniausios su majonezu...

PURI DUONELĖ SU POMIDORAIS, SVOGŪNAIS...

...Brie sūriu, alyvuogėmis ir žolelėmis. Arba tiesiog Focaccia, jei patinka itališkai.

Patinka man kepti ką nors iš mielinės tešlos, kai taip šilta. Tešla kyla greitai ir gausiai. Kepiniai gaunasi minkšti, purūs ir skanūs...

Tešlai:

1 stiklinė drungno vandens;

1 pakelis sausų mielių (7 g);

0,5 šaukštelio skysto medaus;

1/4 stiklinės aliejaus;

šaukštelis jūros druskos;

3 stiklinės duonos miltų (812D).

Viršui:

gabaliukas sviesto;

7 - 8  galvutės šviežių, jaunų, mažų svogūnų (arba 3 įprastos, vidutinės galvos);

0,5 šaukštelio rupios jūros druskos;

žiupsnis maltų juodųjų pipirų;

apie 200 - 300 g mažųjų pomidorėlių (vynuoginių);

200 g juodųjų alyvuogių (be kauliukų);

100 - 200 g minkšto brie sūrio;

žiupsnis kapotų žolių: rozmarino, šalavijo, čiobrelių;

aliejaus paviršiui.

Drungną vandenį sumaišyti su mielėmis ir medumi. Palikti 5 - 10 minučių, kol suputos. Supilti aliejų ir druską. Virtuviniu plakikliu su tešlos antgaliais lėtai plakant, palaipsniui supilti miltus. Plakti didesniu greičiu, kol tešla susiformuos į rutulį, atšoks nuo indo kraštų ir taps vientisa (apie 5 minutes):

Tešla turi išlikti labai minkšta ir, jei minkyti rankomis - lipni. Suformuoti į rutulį, uždengti plėvele ir palikti, kol pakils dvigubai arba maždaug valandai (tokiu oru, kaip dabar, tereikia vos pusvalandžio):

Pasiruošti produktus viršutiniam sluoksniui. Svogūniukus susipjaustyti pusiniais žiedeliais, pomidorus puselėmis ar ketvirčiais, sūrį kubeliais.

Svogūnus pakepinti  svieste su druska ir pipirais, kol taps minkšti. Atvėsinti. Tešlą išversti į aliejumi pateptą nedidelę skardą ir aliejumi išteptomis rankomis suploti, suformuojant vienodo storio kvadratą:

Pridengti plėvele ir palikti šiltai, kad pakiltų dar pusvalandžiui. Tuomet ant tešlos paviršiaus sudėti keptus svogūnus, išdėlioti pomidorus, sūrį, alyvuoges. Užbarstyti kapotomis žolelėmis bei rupia jūros druska. Galima paberti aštresnių pipirų. Apšlakstyti aliejumi.

Pašauti į 200 laipsnių kaitros orkaitę pusvalandžiui, kol iškils ir gražiai paruduos.

Šiek tiek atvėsinti ir patiekti supjaustytą kvadratėliais. Labai skanu atvėsusį vakarą, po karštos dienos prie stiklo šalto alaus....:)

Variacijos pagal čia.

KEKSIUKAI SU MĖLYNĖMIS...

...ir Maskarponės sūriu viduje. Kvapnūs ir minkšti. Mėlynių sezonui.

Tešlai (apie 20 keksiukų):

125 g minkšto sviesto;

100 g cukraus;

2 kiaušiniai;

2 šaukšteliai vanilinio cukraus;

2 šaukšteliai kepimo miltelių;

350 g miltų;

125 g (1 indelis) natūralaus jogurto (arba 100 ml pieno);

indelis (190 g) maskarponės sūrio;

šaukštas cukraus;

puodelis (galima ir šiek tiek daugiau) šviežių mėlynių.

Sviestą išsukti su cukrumi iki purumo, po vieną įmušti kiaušinius, gerai išmaišant po kiekvieno. Supilti jogurtą.

Miltus sumaišyti su vaniliniu cukrumi, kepimo milteliais ir pamažu supilti į sviesto - kiaušinių mišinį. Atsargiai išmaišyti. Įmaišyti uogas. Maskarponę sumaišyti su cukrumi atskirame inde. Į kepimo formeles, išklotas popieriukais keksiukams, krėsti šiek tiek tešlos, tuomet šaukštelį maskarponės, o tuomet vėl šaukštelį tešlos. Užpildyti 2/3 formelių. Kepti 200 laipsnių kaitros orkaitėje 15 - 20 minučių.

Maskarponės sūris taip skaniai karamelizuojasi viduje ir taip dera su mėlynėmis, kad net baisu...:)

Adaptuota pagal Nami-nami.

AGURKŲ GRIEŽINĖLIAI ŽIEMAI

Pikantiški.

Atvežė man tuntą kaimiškų agurkų. Tokių didelių lyg gerai nupenėti paršeliai. Sako, pasidaryk žiemai. Na jau, galvoju, tokių paršų į stiklainį tikrai nesukišiu. Dalį suvalgėm (jau su medum prisilaižėm!), dailiausius užraugėm šiaip, o iš didžiausių prisiminiau, kad galima padaryt "macnią" užkandą prie mėsos ir nemėsos...Marinuoti, tik tiek, kad pjaustyti. Darydavo kažkada, prieš daug daug metų, mano mama ir būtent iš labai didelių, kai daugiau nieko su jais neprigalvosi.

Taigi, proporcijos būtų tokios:

4 kg šviežių stambių (galima ir įprastų) agurkų;

1 stiklinė cukraus;

3 nubraukti šaukštai rupios druskos;

3 stiklinės vandens;

0,75 stiklinės acto (9%);

0,5 stiklinės aliejaus;

maždaug 10 skiltelių česnako (galima ir daugiau, aš juos labai mėgstu, tai ir negailiu);

poros lauro lapelių;

apie 10 -15 juodųjų pipirų žirnelių;

po saują šviežių krapų ir petražolių;

žiupsnelis rupiai maltų džiovintų čili ar šviežio čili pagal skonį (galima iš vis nedėti, kas nemėgsta, bet tas aštrumėlis uh, koks geras).

Nuplautus agurkus supjaustom stambesnėm riekelėm (0,5 - 0,8 cm), sudedam į puodą. Užberiam druskos, cukraus, čili pipirų, sudedam riekelėmis pjaustytus česnakus, kapotas petražoles ir krapus, suberiam juoduosius pipirus, lauro lapus, užpilam vandens ir atsargiai išmaišom. Pabaigoje supilam actą ir aliejų, vėl pamaišom ir paliekam uždengtam puode bent jau dvylikai valandų (ar parai).

O kvepia, o skanumėlis! Per naktį agurkėliai truputį parūgsta, truputį pasimarinuoja, tad kitą dieną galima valgyti tiesiai iš puodo. Tokie -  puikus garnyras prie mėsos, ypač keptos ant žarijų... Na, bet neįsijaučiam, nes darom salotas žiemai. Pasiruošiam stiklainius (švariai išplaunam valgomąja soda ar iškaitinam, čia jau kaip kas...), užkaičiam puodą su agurkais, ir pakaitinam iki užvirimo. Virinti nereikia. Karštus agurkus sudedam į stiklainius ir užpilam puode esančiu marinatu. Užsukam ir paliekam parai "aukštyn kojomis". Paslepiam vėsesnėn vieton ir pamirštam iki šaltojo metų laiko.....:)

VASARIŠKI UŽKANDŽIAI

Karštis neatslūgsta, valgį gaminame kaip pietuose - devintą ar dešimtą vakaro. Nesinori nieko sunkaus, nors namie vis tiek girdisi garsai: "ko nors skanaus!" Vis nenustojam džiaugtis nepakartojamais vakarais ir naktimis...Miegoti nesinori eiti, nepaisant, kad ryte anksti keltis...

Virtos šviežios bulvės, šviežiai raugti agurkėliai, rūgpienis su žolelėmis bei varškė, pagardinta agurklių žiedais. Viskas, kas prasideda žodžiu "šviežia". Įkaitusiam kūnui ir sielai atsigauti...

Reikia:

Pakelio (190 g) varškės;

šaukšto grietinės;

saujos agurklių žiedelių;

šviežio svogūno galvutės (ar dviejų, jei mažos);

šviežio česnako skiltelės;

šviežių krapų pundo;

česnakinių laiškų;

druskos, maltų pipirų;

200 ml gero rūgpienio.

Varškę ištrinti su grietine, druska, pipirais, kapotais svogūnais ir česnakais. Gausiai užberti agurklės žiedų ir išmaišyti.

Gerai atšaldytą rūgpienį sumaišyti su kapotais krapais, įberti šiek tiek druskos, pipirų ir daug pjaustytų česnakinių laiškų.

Patiekti su karštom šviežiom virtom bulvėm bei šviežiai (iš vakaro) raugtais agurkėliais....

BRAŠKIŲ UOGIENĖ...

Su mėlynėmis ir bazilikais. Spėjau dar į paskutinį traukinį...
Kas gali būti geriau už naminę uogienę? Tik naminė uogienė. Kasmet išverdu šiokos tokios ir po labai nedaug, kad būtų suvalgyta per vieną žiemos sezoną. Ši - uogienė, gal daugiau braškių tyrė su trupučiu mėlynių ir anyžių - cinamono kvapo bazilikais, kurie priduoda nuostabaus aromato ir šlakelį kitokio skonio...

Maždaug penkiems su trupučiu puslitriniams stiklainiams uogienės sunaudojau:

2 kg šviežių braškių;

1 l šviežių mėlynių;

1 kg uogienių cukraus (su pektinu);

saują cinamoninio ir anyžinio baziliko.

Braškes nuploviau, nugnybiau kotelius ir sutryniau "blenderiu" (sutryniau ne visai, kitaip kalbant, "grubiai", iki ne visiškos tyrės). Suverčiau į puodą, užbėriau nuplautas ir perrinktas mėlynes ir užkaičiau. Pastoviai maišiau, kad nesviltų.

Pradėjus kilti garams, pamažu, maišydama supyliau uogienių cukrų ir užvirinau. Ant nedidelės kaitros leidau lengvai kunkuliuoti apie 10 minučių. Nuolat maišiau ir "graibiau" putas. Likus penkioms minutėms, sudėjau bazilikų saują. Išjungus kaitrą, supilsčiau į švarius indelius ir užsukus palikau parai "aukštyn kojomis". Visada pasilieku mažyti indelį ragavimui...

Tiesa, bazilikus prieš pilstant galima išrankioti, jei bijomasi intensyvesnio jų aromato (galima surišti į pundą prieš metant į katilą, kad nereiktų "žvejoti") arba galima palikti uogienėje. Aš taip ir darau, man jie visai netrukdo, išimu pradariusi indelį, jei "maišosi po ranka"...Pabandykit!

ŽOLIAVIMO METAS

Kadangi audringas vėjas, praūžęs vakar vakare išguldė didumą augalų, buvau priversta gerai apgenėti savo prieskonių - gėlių darželį. Trumpam pavirtau "ragana" ir išsiruošiau žoliauti. O ir pats laikas buvo džiovinimui prisiskinti vaistinių ir prieskoninių žolių, tik baisus karštis vis trukdė darbuotis lauke. Taigi, ačiū saulei, kad išbuvo pasislėpus virš debesų ir šiltam vasariškam lietučiui (va je, kaip jo trūko!), kuris gaivino, todėl turėjau ką veikti. O prisirinkau klėbį įvairiausių gėrybių.

Miškinio čiobrelio, kuris želia tiesiog po kojomis:

Gaivaus, citrinomis kvepiančio čiobrelio:

Gerą šūsnį raudonėlio, ne tik prieskoniams, bet ir labai kvapniai arbatai nuo peršalimo:

Šiek tiek mėtos, virškinimui gerinti, maistui pagardinti:

Keletą šalavijo lapelių:

Anyžinio lofanto šakelių, kvepiančių ne vien anyžiais, bet ir kupino įvairių gydomųjų galių:

Monardos, kvepiančios bergamote:

Surinkau išvirtusios agurklės žiedelius:

Levandos žydinčias kvapnias šakeles (gaila, kad žiemą labai daug iššalo):

Na, ir žinoma, kaip gi be baziliko. Džiovinsiu tik keletą lapelių prieskonių mišiniui, likusius vėliau šaldysiu. Šiemet ypač vešlūs purpuriniai:

Ir tai dar ne viskas! Dar laukia rozmarinas, tik pradeda žydėti medetkos, citrininė katžolė, vaistinis čiobrelis, petražolės, salierų lapai, peletrūnas, kietis ir dar kažkas. Žodžiu, visas arsenalas. Džiovinsiu, gaminsiu arbatų bei prieskonių mišinius, kitaip tariant, bursiu ir dalinsiuosi idėjomis...:)

Kad žinotumėt, kaip vasariškai kvepia visi namai!

Na, o kadangi sužėlė keturi vazonai įvairiausių bazilikų, virtuvėje surengiau šiokį tokį pesto vakarėlį. Žinoma, kaip gi be klasikinio, tik ne iš žalių, o iš purpurinių lapelių. Vat, prašom atitinkama ir spalva:

Receptas daug kam pažįstamas ir nieko nauja nepateiksiu - bazilikų lapus blenderiu sutryniau kartu su tarkuotu sūriu "Džiugas", karijų riešutais, išspaustu šviežiu česnaku. Pagardinau druska, pipirais, citrinos sultimis bei įpyliau aliejaus.

Kitą, įdomesnį, nužiūrėjau graikiškos virtuvės tinklaraštyje Kalofagas. Šis pesto užvadintas kaip graikiškas, su feta sūriu. Skanus, kvapnus ir truputį kitoks:

Reikia:

1 puodelio šviežių mėtų lapelių;

0,5 puodelio šviežių baziliko lapelių;

0,5 puodelio petražolių lapų (negarbanotųjų);

2 skiltelių česnako;

maždaug 100 g fetos sūrio (smulkinto ar tarkuoto, jei kietesnis, aš naudojau minkštą);

1/3 puodelio luptų migdolų (aš naudojau karijų ar pekano riešutus);

1/2 aliejaus;

maltų pipirų.

Nuplautas žoles blenderiu susmulkinti kartu su trintu česnaku, pipirais, fetos sūriu ir riešutais...

...iki vientisos žalios masės. Pamažu maišant supilti aliejų. Viskas!

P.S. Mėtų nedėjau tiek daug, visko ėmiau maždaug lygiomis dalimis. Pirmiausia reikia susmulkinti riešutus, o tik po to dėti žoles, sūrį ir visa kita, ypač jei naudojamas minkštas sūris. Kitaip, riešutai apsivelia feta ir lieka per rupūs. Druskinti nereikia, pakanka sūrumo iš fetos...

VOVERAIČIŲ TARTA

Niekaip negaliu priprasti prie karščio. Termometro stulpelis lauke pakilęs gerokai virš trisdešimt, o dar ta aukšta oro drėgmė... Visai kaip pirtyje. Aš vėsumos gerbėja, lietuviškos vasaros su plius dvidešimt man kaip tik. Užtat dangus mėlynas mėlynas, be jokio debesėlio. Ir vėjelis šiltut šiltutėlis. Vakar futbolo finalą žiūrėjom lauke. Išsitįsėm ant žolės televizorių, atsigulėm ant gultų, per vidurį, ant kelmuko pasidėjom po taurę vyno ir džiaugėmės vasara... Vakarai, kitaip nei dienos, tiesiog fantastiški. Visiškai kaip prie Viduržemio...

Mano nedidelio jauno miškelio gėlyne - pats pentinių (delphinium) žydėjimas. Šiemet ypač gražios žiedų "žvakės", krūmų ūgis vietomis pasiekė beveik du metrus. Gerokai praaugo mane. Ir spalvos kai kurių susiliejo su dangumi...Gerai, kad pasitaikė gražūs orai, nes kasmet juos gerokai aplaužo vėjai. Kaip visada, kviečiu paganyti akis, o kiek vėliau pasidalinsiu tartos su voveraitėmis receptu:

Voveraičių tarta. Labai vasariškas valgis:

Tartos pagrindo receptą nužiūrėjau pas David Lebovitz. Skanus ir truputį kitoks, plikytos tešlos trapus pagrindas tiek saldiems (ypač uogų), tiek nesaldiems kepiniams. Kviečiu išbandyti...

Tartai:

90 g sviesto;

1 šaukštas aliejaus;

3 šaukštai vandens;

0,5 šaukštelio druskos;

150 g miltų.

Orkaitę įkaitinau iki 210 laipsnių.

Į karščiui atsparių indą (aš naudojau stiklinį) įdėjau sviestą, druską, supyliau vandenį ir aliejų. Indą pašoviau į karštą orkaitę maždaug 15 minučių, kol sviestas pradėjo burbuliuoti (pakraščiai gali šiek tiek paruduoti):

Labai atsargiai išėmiau iš orkaitės (indas labai karštas!), supyliau visus miltus ir labai greitai išmaišiau, kol tešla susiformavo į vieną gniutulą ir atšoko nuo indo kraštų (čia kaip gaminant plikytus sausainius). Tešla liko vis dar labai karšta ir prašyte prašėsi būti gerai išminkyta. Aš iškrapščiau ją ant lentos ir palikau šiek tiek atvėsti:

Kai jau rankos galėjo pakęsti karštį, gerai išminkiau iki vienalytės, minkštos tešlos. Pasiruošiau 22 cm kepimo formą...

...ir pirštais bei delnu spaudžiau, minkiau, kol suformavau pagrindą iki pat pakraščių. Tešla minkšta, formuojasi nesunkiai, tiesiog reikia "pažaisti":

Viskas, pagrindas paruoštas. Jei keptume vaisinį pyragą (prieš tai reiktų dar pridėti šaukštą cukraus), pagrindą reiktų subadyti šakute ir pašauti į 210 laipsnių kaitros orkaitę 15 minučių arba kol dailiai pageltonuos. Aš gaminau vasarišką tartą su voveraitėmis. Nusitvėriau idėją iš čia, tik truputį pridėjau improvizacijos. Tartos pagrindą kepiau penkias minutes, tik šiek tiek. Palikau atvėsti. Na, o turiniui užpildyti sunaudojau:

0,5 kg voveraičių (šviežių, žinoma);

2 šaukštus riebios grietinės;

druskos, maltų pipirų;

puse svogūno, skiltelę česnako;

3 kiaušinius;

maždaug 50 g tarkuoto sūrio "Džiugas";

po žiupsnį šviežių krapų, pankolio šakelių ir čiobrelių;

aliejaus kepimui.

Kapotą svogūną ir česnaką pakepinau aliejuje, kol suminkštėjo, suverčiau nuvalytas ir nuplautas voveraites. Kepiau vos penkias minutes, kad netaptų "guminės". Pagardinau druska, pipirais ir grietine:

Atvėsinau. Kiaušinius išplakiau ir supyliau į grybus. Visą šį gėrį supyliau į formą ant tartos pagrindo, užbarsčiau kapotas žoleles bei tarkuotą sūrį:

Kepiau 200 laipsnių kaitros orkaitėje apie 20 minučių. Skanus tiek šiltas, ypač su kvapniais, šviežiai raugintais agurkėliais, tiek kaip šaltas užkandis...