VOVERAIČIŲ TARTA

Niekaip negaliu priprasti prie karščio. Termometro stulpelis lauke pakilęs gerokai virš trisdešimt, o dar ta aukšta oro drėgmė... Visai kaip pirtyje. Aš vėsumos gerbėja, lietuviškos vasaros su plius dvidešimt man kaip tik. Užtat dangus mėlynas mėlynas, be jokio debesėlio. Ir vėjelis šiltut šiltutėlis. Vakar futbolo finalą žiūrėjom lauke. Išsitįsėm ant žolės televizorių, atsigulėm ant gultų, per vidurį, ant kelmuko pasidėjom po taurę vyno ir džiaugėmės vasara... Vakarai, kitaip nei dienos, tiesiog fantastiški. Visiškai kaip prie Viduržemio...

Mano nedidelio jauno miškelio gėlyne - pats pentinių (delphinium) žydėjimas. Šiemet ypač gražios žiedų "žvakės", krūmų ūgis vietomis pasiekė beveik du metrus. Gerokai praaugo mane. Ir spalvos kai kurių susiliejo su dangumi...Gerai, kad pasitaikė gražūs orai, nes kasmet juos gerokai aplaužo vėjai. Kaip visada, kviečiu paganyti akis, o kiek vėliau pasidalinsiu tartos su voveraitėmis receptu:

Voveraičių tarta. Labai vasariškas valgis:

Tartos pagrindo receptą nužiūrėjau pas David Lebovitz. Skanus ir truputį kitoks, plikytos tešlos trapus pagrindas tiek saldiems (ypač uogų), tiek nesaldiems kepiniams. Kviečiu išbandyti...

Tartai:

90 g sviesto;

1 šaukštas aliejaus;

3 šaukštai vandens;

0,5 šaukštelio druskos;

150 g miltų.

Orkaitę įkaitinau iki 210 laipsnių.

Į karščiui atsparių indą (aš naudojau stiklinį) įdėjau sviestą, druską, supyliau vandenį ir aliejų. Indą pašoviau į karštą orkaitę maždaug 15 minučių, kol sviestas pradėjo burbuliuoti (pakraščiai gali šiek tiek paruduoti):

Labai atsargiai išėmiau iš orkaitės (indas labai karštas!), supyliau visus miltus ir labai greitai išmaišiau, kol tešla susiformavo į vieną gniutulą ir atšoko nuo indo kraštų (čia kaip gaminant plikytus sausainius). Tešla liko vis dar labai karšta ir prašyte prašėsi būti gerai išminkyta. Aš iškrapščiau ją ant lentos ir palikau šiek tiek atvėsti:

Kai jau rankos galėjo pakęsti karštį, gerai išminkiau iki vienalytės, minkštos tešlos. Pasiruošiau 22 cm kepimo formą...

...ir pirštais bei delnu spaudžiau, minkiau, kol suformavau pagrindą iki pat pakraščių. Tešla minkšta, formuojasi nesunkiai, tiesiog reikia "pažaisti":

Viskas, pagrindas paruoštas. Jei keptume vaisinį pyragą (prieš tai reiktų dar pridėti šaukštą cukraus), pagrindą reiktų subadyti šakute ir pašauti į 210 laipsnių kaitros orkaitę 15 minučių arba kol dailiai pageltonuos. Aš gaminau vasarišką tartą su voveraitėmis. Nusitvėriau idėją iš čia, tik truputį pridėjau improvizacijos. Tartos pagrindą kepiau penkias minutes, tik šiek tiek. Palikau atvėsti. Na, o turiniui užpildyti sunaudojau:

0,5 kg voveraičių (šviežių, žinoma);

2 šaukštus riebios grietinės;

druskos, maltų pipirų;

puse svogūno, skiltelę česnako;

3 kiaušinius;

maždaug 50 g tarkuoto sūrio "Džiugas";

po žiupsnį šviežių krapų, pankolio šakelių ir čiobrelių;

aliejaus kepimui.

Kapotą svogūną ir česnaką pakepinau aliejuje, kol suminkštėjo, suverčiau nuvalytas ir nuplautas voveraites. Kepiau vos penkias minutes, kad netaptų "guminės". Pagardinau druska, pipirais ir grietine:

Atvėsinau. Kiaušinius išplakiau ir supyliau į grybus. Visą šį gėrį supyliau į formą ant tartos pagrindo, užbarsčiau kapotas žoleles bei tarkuotą sūrį:

Kepiau 200 laipsnių kaitros orkaitėje apie 20 minučių. Skanus tiek šiltas, ypač su kvapniais, šviežiai raugintais agurkėliais, tiek kaip šaltas užkandis...