MOLIŪGŲ DŽEMAS

... su apelsinais ir mangais.

Labai myliu rudenį tokį, koks yra pastaruoju metu. Įšilusį nuo jūros. Su gausybe išraiškingų debesų danguje. Su protarpiais lyjančiu lietumi ir vėl išlendančia saule. Myliu šlapiais lapais ir grybais kvepiantį mišką ir susivėlusią jūrą. Aronijomis pasistiprinti užsukančius migruojančius strazdus. Ir neįprastai didelį mėnulį. Pamažu raustančius klevus ir ąžuolus, barstančius giles. Bumpsinčius obuolius nuo medžių ir dar labai daug gerų dalykų!

Didžiuliai oranžiniai moliūgai - taip pat vienas iš rudeninių malonumų. Atgaiva akims, man jie labai gražūs. Jei rudenį lankysitės arčiau jūros, spalio pabaigoje būtinai užsukite į Švėkšną, kur vyksta puiki moliūgų šventė. Tūkstančiai gražuolių vienoje vietoje!

O aš verdu moliūgų džemą, kvepiantį citrusiniais. Praeitą rudenį įmaišiau dar ir gerai prisirpusių mangų. Džemas gavosi ne tik nuostabios aukso spalvos, bet ir nepakartojamai aromatingas ir gaivus. Jei nežinote, kur ir kaip suvartoti gausų moliūgų derlių, rekomenduoju!

Reikia:
800 g moliūgo (be odos ir sėklų)
2 gerai prisirpusių mangų
2 apelsinų
1 citrinos
500 g uogienių cukraus

Moliūgą sutarkuokite plonais šiaudeliais (jei neturite tokios tarkos, pjaustykite peiliu, nedideliais "skaniais" šiaudeliais ir virkite šiek tiek ilgiau).
Mangus nulupkite ir susmulkinkite (kaulą, žinoma, išimdami).
Apelsinus ir citriną gerai nušveiskite karštu vandeniu su soda. Išorinę citrusinių žievelių dalį (be baltosios dalies) plonai nutarkuokite. Apelsinus nulupkite ir džemui naudokite tik minkštimą, stengdamiesi atskirti nuo membranų (baltųjų jungiamųjų vaisiaus dalių).
Iš citrinos išspauskite sultis.
Į puodą suberkite tarkuotą ar pjaustytą moliūgą, mangų ir apelsinų minkštimą, apelsinų ir citrinų nutarkuotas žieveles, supilkite citrinos sultis ir užvirkite. Pradėjus kunkuliuoti, kaitrą sumažinkite ir pavirkite apie 15 minučių. Moliūgas gali likti truputėlį traškus, taip bus gardžiau.
Suberkite uogienių cukrų ir dar pavirkite apie 10 - 15 minučių.
Sukrėskite į sterilius stiklainius ir užsukite.

Skanaukite su baltu varškės sūriu ar minkštuoju sūriu, labai gardu su kietuoju sūriu (pvz., "Džiugas"). Šis skanėstas puikiai tiks su blyneliais, jogurtu, koše ar varške. Puikiai pagardins desertus (pvz., grietinėlės drebučius panna cotta). Jei mėgstate, įmaišykite šiek tiek šviežio imbiero, jis suteiks dar daugiau gaivumo...

Gražių rudens akimirkų!

BUROKĖLIŲ SALOTOS SU ŠILAUOGĖMIS IR MARINUOTU VARŠKĖS SŪRIU

Praėjusį rudenį gaminau šilauogių salotas su kukurūzais, jos tikrai gaiviai puikios! O ar įsivaizduojate, kaip puikiai šios uogos dera su keptais burokėliais? Burokėlių visiškai nevalgo manoji vyriška draugija, o aš nei dienos neįsivaizduoju be šios daržovės, ypač vasaros pabaigoje ir ankstyvą rudenį, kai pasirodo šviežūs. Pati gardžiausia daržovė, ypač su sūryme palaikytu ir aliejumi bei prieskoniais ir gausybe česnakų marinuotu lietuvišku varškės sūriu. Pridėkite čia dar saują kitą šilauogių, pagardinkite baltųjų (ar raudonųjų, o jei turite, juodųjų) serbentų drebučiais, apibarstykite linų sėmenų sėklomis ir vualia, puikios salotos paruoštos!
Maža subtilybė, varškės sūrį, parą ar dvi palaikytą sūriame vandenyje, nusunkite ir užpilkite ne bet kokiu, o moliūgų sėklų aliejumi, kuriuo vėliau galėsite šlakstyti salotas. Tik liežuvio nenusikąskite!

Reikia:
Salotų lapelių
2 nedidelių ilgųjų keptų burokėlių *
2 saujų šviežių šilauogių
1 valg. š. linų sėmenų
marinuoto varškės sūrio
druskos ir maltų pipirų pagal skonį
baltųjų serbentų drebučių (jei turite, naudokite kitokių serbentų drebučius, svarainių džemą, o jei neturite, šlakstykite balzaminiu actu)
ypač tyro alyvuogių aliejaus (arba moliūgų sėklų, graikinių riešutų ar kitokio gardaus aliejaus)

*Burokėlius man labiau patinka kepti nei virti. Švariai nuplaunu, suvynioju į foliją (kiekvieną atskirai) ir iškepu 200 laipsnių kaitros orkaitėje. Atvėsinu, nulupu ir naudoju. Šioms salotoms renkuosi pailgus, jie saldesni ir patogūs pjaustymui.

Lėkštėje išdėliokite salotų lapelius. Burokėlius nulupkite ir supjaustykite griežinėliais, sudėkite ant salotų. Ant viršaus užberkite šilauogių, trupinto varškės sūrio, linų sėmenų. Pagal skonį gardinkite druska ir maltais pipirais. Mažais kauburėliais uždėkite serbentų drebučių ir apšlakstykite aliejumi nuo marinuoto sūrio. Skanaukite su baltos duonos skrebučiais!

KAPOTOS TEŠLOS TARTA SU KRIAUŠĖMIS IR OBUOLIAIS

Kapota tešla - mano naujas labai gardus atradimas, tinkantis tiek saldiems, o ypač pikantiškiems, nesaldiems pyragams ir pyragėliams. Iš esmės tai visiškai nieko nauja. Daugelis Jūsų (ypač vyresnieji) tikrai pamena tortą "Seklyčia". Būtent šis skanėstas gaminamas iš kapotos, dar vadinamos pusiau sluoksniuotos tešlos. Jos receptą užtikau vartydama retro stiliaus, daugiau nei prieš trisdešimt metų išleistą (ir šiais laikais perleistą) knygą ilgu pavadinimu "Lietuviškų tautinių ir firminių tortų, pyragaičių, sausainių, plokštainių, vyniotinių, keksų, pyragų, bandelių ir kitų miltinių kepinių receptūrų rinkinys" , B. Rutkauskienė, 2014 m. Nors receptūros šioje knygoje surašytos kiek neįprastai, gal daugiau skirtos masinei, profesionaliai gamybai, tačiau ilgiau pastudijavus bei į pagalbą pasitelkus šios srities žinovus, suprasti tikrai nesunku.

Man patinka šios tešlos tekstūra. Lyg ir trapi, tačiau dar ir sluoksniuota, tikrai labai skani! Ir ruošiama nesudėtingai. Plonai kočiota senovinė tarta užlankstytais kraštais (tokio kepinio pavadinimą gerai atspindi angliškas apibūdinimas "rustic"), kuriai nereikia kepimo formos, galėtų būti kepama ne tik su obuoliais ir kriaušėmis, bet ir su slyvomis. O gal sluoksniuojant visas rudeniškas gėrybes paeiliui - obuolius, kriaušes, slyvas ir net moliūgus!

Reikia:
tešlai:
180 g miltų
100 g sviesto (kuo šaltesnio ir tik "tikro")
100 g riebios grietinės
žiupsnio druskos

įdarui:
2 kriaušių
1 didelio rūgštesnio obuolio
pusės citrinos sulčių
2 - 3 valg. š. apelsinų džemo (galite keisti abrikosų arba aviečių džemu)
1  - 2 valg. š. sviesto (lydyto)
2 - 3 valg. š. rudojo cukraus
1 mažo kiaušinio aptepimui
miltinio cukraus ir cinamono mišinio pabarstymui

Tešlai ant darbastalio suberkite miltus, sumaišytus su druska. Į vidurį sudėkite mažais kubeliais supjaustytą šaltą sviestą ir viską kapokite plačiu peiliu, kol gausite daug smulkių drėgnų trupinių. Sudėkite grietinę (ji taip pat turi būti gerai atšaldyta) ir vėl viską kapokite peiliu, kol nebeliks sausų miltų.

Tuomet viską suminkykite rankomis, turite gauti minkštą, elastingą tešlą. Jei šiek tiek limpa prie rankų, pasibarstykite miltais, tik nepadauginkite, tešla neturi gautis per daug kieta. Suminkykite rutulį, įvyniokite į maistinę plėvelę ir padėkite į šaldytuvą mažiausiai pusvalandžiui, o geriausiai - keletui valandų arba visai nakčiai.

Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių kaitros. Pasiruoškite kepimo popieriaus lakštą, kuris tilptų į kepimo skardą.

Kriaušes ir obuolį nulupkite, išimkite sėklalizdžius ir supjaustykite skiltelėmis. Apšlakstykite citrinos sultimis ir atidėkite.

Tešlą išimkite iš šaldytuvo, truputėlį palaikykite, kad suminkštėtų ir plonai iškočiokite didžiulį apvalios formos lakštą (50 - 60 cm skersmens). Perkelkite jį ant kepimo popieriaus (arba iš kart kočiokite ant jo). Viduryje pasižymėkite apytikriai 30 - 35 cm skersmens apskritimą (aš uždėjau didžiulę lėkštę ir vos paspaudžiau, kad jos kraštai liktų matomi). Pažymėtą sritį ištepkite apelsinų džemu. Ant jo ratu išdėliokite obuolių ir kriaušių skilteles, dėliokite pakaitomis, obuolius maišant su kriaušėmis.

Viršų patepkite lydytu sviestu ir apibarstykite ruduoju cukrumi. Kraštus užlenkite link vidurio ir patepkite kiaušinio plakiniu.

Pašaukite į orkaitę ir kepkite 35 - 45 minutes, ko gražiai paruduos. Kepimo laikas priklauso nuo to, kaip plonai kočiosite.

Išėmus iš orkaitės gerai atvėsinkite ir apibarstykite cukraus pudros bei cinamono mišiniu. Patiekite su jogurtu, vos paplakta grietinėle ar plombyro ledais. Skanaus!

Ruošiant šią tešlą naudokite tik geros kokybės, ne mažiau nei 82% sviestą ir gerą, ne mažiau nei 30% riebumo grietinę. Šie produktai turi būti gerai atšaldyti. Dirbkite sparčiai, kad sviestas nespėtų labai sušilti ir suminkytą tešlą tuoj pat dėkite į šaldytuvą. Nuo to priklauso puikioji kepinio tekstūra!

Gražaus rudens!

PUSIAU DŽIOVINTI POMIDORAI

Visą birželį ir liepą kovodama su vėsuma, drėgme ir gaiviais jūriniais vėjais, rugpjūtį vasara triumfavo. Nors aš mėgstu gaivumą ir man didžioji šios vasaros dalis buvo daug mielesnė nei karšta ir sausa jos pabaiga, atsisveikinti su šiltomis dienomis, kai pusplikė ir basa gali vaikštinėti po nuosavą pušyną, vis vien truputį gaila.

Bet man labai patinka rugsėjis. Aš į jį žiūriu kaip į gaivią vasaros tąsą. Šį rudenį pasitinku su naujais vėjų gūsiais ir permainingomis nuotaikomis:)
Mūsų namuose nuo šiol nebebus moksleivių, tai nauja ir šiek tiek liūdina. Darosi dar liūdniau, kai suvoki, kaip greit bėga laikas ir apima dvigubas liūdesys, kai supranti, jog užaugo vaikai ir laikas jiems atverti duris į savarankišką gyvenimą.
Tačiau mokausi iš savo antrosios pusės ir žiūriu optimistiškai. Namai gerokai ištuštėjo, daugiau tylos ir ramybės, o tai aš labai mėgstu. Daugiau laiko apmąstymams, laiko sau, knygai, su savimi ir vienas kitu. O tuo pačiu ir nusiteikimo naujiems darbams, atradimams ir pomėgiams... Tenka žingsniuoti į kitokį gyvenimo etapą ir susitaikyti su tuo, kas natūralu ir neišvengiama...

Šiemet daug nekonservuoju, nors mane šioje srityje, kaip ir kitose, visuomet vilioja kažkas neįprasta ir įdomesnio. Mano negausiose žiemos atsargų lentynose mažai tradicinių uogienių, niekuomet nerastumėt cukraus pritvinkusių kompotų. Pvz., šiuo metu mano atsargų lentynoje puikuojasi po keletą stiklainėlių baltųjų ir raudonųjų serbentų drebučių, "agurkų griežinėliai žiemai", marinuoti agrastai. Dar ketinu pašokti aplink laužą ir užsitaisyti marinuotų dūminių paprikų bei išvirti keletą stiklainių rudeninių aviečių džemo, kurį labai mėgsta mano šeimos vyrai.
Dar vienas kitas netikėtas pabandymas - stiklainėlis kriaušių - mangų džemo su imbierais, labai tinkančio prie sūrių ir paukštienos bei žiemą, iš švarių ir labai gardžių apelsinų, skintų tiesiai nuo medžių, virtas standus citrusinių džemas, kurį saugau šaldytuve obuolių sūrių virimui. Naujiems ekperimentams...

O šį kart noriu pasidalinti praėjusių metų rudens atradimu - pusiau džiovintų pomidorų idėja.
Kad orkaitėje galima džiovinti pomidorus, o paskui juos užpylus karštu aliejumi, mėgautis žiemą, ne naujiena. Ilgas procesas, nemažai elektros ir laiko.
Man dar gardesni pasirodė pusiau džiovinti pomidorai. Minkštesni, sultingesni ir gerokai saldesni. Mat dalinis drėgmės nugarinimas šiems vaisiams padeda atskleisti puikų jų skonį. Labai skanūs ant paprasčiausios duonos riekės su fetos sūriu, o dar geriau - su marinuotu lietuvišku varškės sūriu. Tokios pomidorų riekelės puikiai tinka į sriubas, salotas, omletus ir kiaušinienes, ant skrebučio su ožkų sūriu, prie kepsnių, ant picų, su makaronų patiekalais ir pan. Jei šiltnamiai ir daržai svyra nuo pomidorų gausos, rekomenduoju, tai užtruks gerokai trumpiau ir prireiks mažiau pastangų...

Reikia:
apie 2 kg pomidorų (aš renkuosi slyvinius, bet tikrai tiks ir kitokie)
rupios jūros druskos
ypač tyro alyvuogių aliejaus šlakstymui
nuluptų česnakų skiltelių
šviežių ar džiovintų čiobrelių
juodųjų, kvapiųjų ir čili pipirų pagal skonį
aliejaus pomidorams užpilti

Orkaitę įkaitinkite iki 120 laipsnių kaitros.
Pomidorus supjaustykite puselėmis ar ketvirčiais, priklausomai nuo dydžio (didesnius ketvirčiais, mažesnius puselėmis) ir sudėkite į kepimo popieriumi išklotą kepimo skardą. Pabarstykite druska, apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir pašaukite į orkaitę 2 - 4 valandoms (priklausomai nuo orkaitės ypatumų, pomidorų veislės ir storumo). Orkaitės dureles aš palieku vos pravertas, kad greičiau išgaruotų besikaupianti drėgmė. Pomidorai turėtų apvysti, tačiau išlikti minkšti ir sultingi.

Paruoštus sudėkite į sterilius stiklainius, į kuriuos įmeskite traiškytų česnakų skiltelių, pipirų žirnelių, čili, jei mėgstate, čiobrelių (ar kitų mėgstamų prieskoninių žolių) ir užpilkite aliejumi. Jei aliejų gerai pakaitinsite (neužvirinant), tokie pomidorai laikysis ilgiau, iki 3 - 4 mėnesių. Galite užpilti nekaitintu, tik tuomet suvartoti teks per keletą savaičių. Abiem atvejais laikykite šaldytuve!

Idėją pagavau:
BBC Good Food

KEPTŲ SALDŽIŲJŲ BULVIŲ SALOTOS SU BUROKĖLIAIS IR SAULĖGRĄŽŲ DAIGAIS

Ar žinot, kokie gardūs saulėgrąžų daigai? Traškūs, sultingi ir dvelkiantys saulėgrąžų aliejumi... Neįmanoma atsivalgyti! Ir nors tam, kad juos užsiauginti, reikia įdėti pastangų ir tai užtrunka laiko, tai vienas geriausių natūralių vitaminų pavasarį.  Atradau juos seniai, tik visuomet nusipirkdavau pakuotę kitą parduotuvėje, o šį pavasarį pas ūkininką turguje pamačiusi maišą gražių didelių nelukštentų saulėgrąžų, pirmiausiai pamaniau: pasėsiu, nes kokia gi mūsų vasaros terasa be aukštų, dangų remiančių saulėgrąžų, rudenėjant viliojančių zyles? O paskui pagalvojau sau, kad pabandysiu "pažaisti", užsiauginsiu daigų.

Apskritai šis procesas visai nesudėtingas, tereikia saulėgrąžas su lukštais parą pamirkyti vandenyje...

po to vandenį nusunkti, o sėklas palikti pavirtusiame, audiniu pridengtame stiklainyje dar dviems - trims paroms, kol išleis šakneles (laikas priklauso nuo aplinkos temperatūros ir drėgmės kiekio), nepamirštant kas rytą ir kas vakarą gerai nuplauti po tekančiu vandeniu, o tuomet paskleisti ant padėkliuko su žeme (padėklą reikia subadyti ir žemių pripilti 2 - 3 cm sluoksniu), sulyginti, sudėti vieną ant kito...

ir kuo nors sunkiu paslėgti. Pats įdomumas tame, jog prispaustos saulėgrąžos net ir didžiausiu svoriu, vis vien sudygsta, o svorį net išjudina! Savuosius padėklus laikiau prispaudusi sunkia akmenine vaza, kuri sveria tikrai ne mažiau kaip 10 kg.

Taip prispaustas sėklas reikia palaikyti 3 - 4 dienas (vis prižiūrint, kad nepritrūktų drėgmės), o tuomet svorius nuimti ir sudėti ant šviesios palangės. Jau sekančią dieną daigai kaip mat skverbiasi į šviesą!

Visur rašoma, kad skanauti galima po 7 - 11 dienų. Manieji daigeliai penktą dieną jau buvo tokio dydžio ir sultingumo, kad tik pjauk ir mėgaukis!

Svarbu nuskinti, kol nepasirodė pirmieji, taip vadinami tikrieji lapeliai, nes tuomet mažėja jų maistingumas.
Aš savuosius daigelius nuskyniau ir sudėjau į dėžutę, kuri šaldytuve puikiai laikėsi nepilnas dvi savaites.
Tai yra tikrai bet kokių salotų ar kitų patiekalų ne tik paįvairinimas, praturtinimas, bet ir pagražinimas...

Pastaruoju metu pamėgau saldžiąsias bulves (batatus). Gal dėl ryškiai oranžinės spalvos, nežinau, nes ši spalva man labai patinka. Skaniausios man supjaustytos popieriaus plonumo griežinėliais ir keptos orkaitėje. Batatų traškučiai.

Keptų saldžiųjų bulvių salotos su burokėliais ir saulėgrąžų daigais - visiška improvizacija. Jas galima paįvairinti fetos ar ožkų sūriu, tačiau čia labai tinka saulėgrąžų daigai ir saulėgrąžų sėklos. Iš žinoma, jei norisi šimtaprocentinio saulėgrąžų skonio, šlakstykite jas ne moliūgų, o nerafinuotu, kvepiančiu saulėgrąžų aliejumi. Puikus vegetariškas užkandis pavasariui.

Reikia:
1 saldžiosios bulvės
1 stambesnio burokėlio
saujos saulėgrąžų daigų
2 - 3 šaukštų saulėgrąžų sėklų
moliūgų sėklų aliejaus
balzaminio acto
marinuotų kaparėlių
druskos ir maltų pipirų pagal skonį

Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių kaitros. Kepimo skardą išklokite kepimo popieriumi.

Bulvę nulupkite ir supjaustykite maždaug 0,5 cm storio griežinėliais. Sudėkite ant kepimo skardos, pašlakstykite aliejumi ir balzaminiu actu, pabarstykite druska ir pašaukite kepti. Kepkite kol suminkštės, tik neperkepkite.

Burokėlį suvyniokite į foliją ir taip pat iškepkite orkaitėje (galite padaryti vietos ir padėti šalia bulvių griežinėlių, tik burokėlis keps ilgiau) arba paprasčiausiai išvirkite.

Daržoves atvėsinkite, burokėlį taip pat supjaustykite griežinėliais.

Saulėgrąžų sėklas švelniai paskrudinkite sausoje keptuvėje.

Viską išdėliokite lėkštėje, pabarstykite daigeliais ir sėklomis, įberkite pora šaukštelių marinuotų kaparėlių, pagal skonį pagardinkite druska, maltais pipirais, apšlakstykite balzaminiu actu ir moliūgų sėklų aliejumi. Valgykite su juoda duona arba patiekite kaip garnyrą prie mėsos patiekalų. Skanaus!

MOLIŪGŲ SĖKLŲ - MEŠKINIŲ ČESNAKŲ UŽTEPAS

Nors pavasaris šaltas ir žvarbokas vėjas nuo jūros vis neleidžia skleistis žalumai, prisėsti ant suoliuko saulės atokaitoje čiulbant varnėnams, vis vien labai smagu. Pilnai pasiruošiau dviračių sezonui, jau nebesulaukiu šiltesnių dienų, važiuosiu į pajūrio mišką dilgėliauti.

Tačiau labiausiai pavasarį laukiu, kol turguje pasirodys pirmieji meškinių česnakų lapeliai, jauni lapeliai ypač gardūs. Jau ne pirmus metus pagal austrų žolininkės M. Treben receptą gaminu jų antpilą - gerą šūsnį šių lapų susmulkinu ir užpilu degtine, kad apsemtų ir palieku tamsioje vietoje dviems savaitėms. Nukošiu ir kasdien išgeriu po arbatinį šaukštelį su vandeniu. Anot žolininkės, toks antpilas valo kraujagysles, gerina žarnyno darbą ir stiprina visą organizmą.

Meškinio česnako lapus įprasta naudoti salotoms (ypač skanu su virtais kiaušiniais), omletams, susmulkintus skanu maišyti į bulvių košę, itališkų virtinukų gnocchi tešlą ar sriubas.
Aš jaunų lapelių įmaišiau gamindama moliūgų sėklų užtepą, kurį drąsiai būtų galima vadinti pikantišku moliūgų sėklų sviestu. Sodriai žalios spalvos užtepas puikia laikosi šaldytuve ir tinka beveik visur - tepimui ant duonos, skrebučio ar trapučio, virtiems kiaušiniams įdaryti, tirštoms sriuboms gardinti, žaliems "gnocchiams" gaminti, makaronams bei avinžirnių maltinukams "falafeliams" gardinti! Ši masė patiekalus natūraliai nudažo vaiskiai žalia spalva...

Reikia:
apie 60 g moliūgų sėklų
saujos jaunų meškinių česnakų lapelių
4 valg. š. moliūgų sėklų aliejaus
druskos pagal skonį
2 - 3 valg. š. citrinų sulčių
1 arb. š. klevų sirupo
1 valg. š. virinto vandens
ypač tyro alyvuogių aliejaus

Moliūgų sėklas švelniai paskrudinkite sausoje keptuvėje, kol ims traškėti, kvepėti ir truputėlį išsipūs. Stebėkite, kad nepradėtų degti. Atvėsinkite.

Viską, išskyrus vandenį sutrinkite elektriniu trintuvu iki vientisos kreminės tekstūros. Jei masė per tiršta, įpilkite vandens. Paragaukite, jei reikia, dar pasūdykite ar įpilkite citrinų sulčių. Sukrėskite į sandariai uždaromą stiklainį, paviršių išlyginkite ir užpilkite šlakeliu ypač tyro alyvuogių aliejaus, jis puikiai užkonservuos. Laikykite šaldytuve ir suvartokite per 10 - 14 dienų.

CITRUSINĖ ANTIS, MARINUOTA SŪRYME

Apie šiuo būdu marinuojamą paukštį kepimui jau ketinau papasakoti, tikriausiai, nuo užpraeitų Kalėdų ir susiruošiau tik dabar. Bet tai tik į naudą, nes sūryme marinuoti išbandžiau kaimišką vištą, didžiulį kalakutą ir jo krūtinėles bei blauzdeles, o paskutinį kartą kažkurioms šeimos šventėms prireikė greit iškepti antį, tad, nors ir šiek tiek dvejodama, ar bus gerai, į sūrymą panardinau ir šią. Rezultatas puikus!

Manosios paukščių skandinimo sūryme improvizacijos prasidėjo prieš porą metų, kai patyrusi sunkią kojos traumą, nelabai galėjau judėti. Tuomet per TV kažkurį savaitgalio rytą L. Čeprackas mokė pjaustyti ir kepti vištą. Jo patarimais pasinaudojo mano vyras, nustebindamas ne tik mane, bet manau, kad ir save patį, nes pietums iškepė gardų ir sultingą viščiuką, marinuotą druskos sūryme, o paskui išteptą sviestu! Šitaip paruošta paukštiena, o ypač jos krūtinėlės mėsa iškepa nuostabiai sultinga, minkšta ir be galo gardi. Patarimai labai verti dėmesio, jei įdomu, šią laidą - pamoką pažiūrėti galite čia: Liutauro virtuvė: keptas viščiukas 

Čia tikrai joks naujas atradimas, tačiau tai pats geriausias paukštienos (manau, kad ir ne tik) marinavimo būdas! Didžiausias malonumas improvizuoti, nes į vandens sūrymą galima berti mėgstamų prieskonių, šviežių ar džiovintų žolelių, citrusinių vaisių ir kitų gėrybių, vandenį maišyti su obuolių sultimis, baltu vynu ir t.t. Visa tai suteikia gaivaus aromato ir papildomo skonio.

Taigi, jei artėjančioms šventėms ketinate kepti antį, rekomenduoju nardinti ją į druskos sūrymą, paukštiena druskos prisigeria tiek, kiek reikia, kepant riebaliukai nutirpsta, o pačios kiečiausios ar sausiausios mėsos dalys iškepa sultingos ir pačios atsiskiria nuo kaulų!

Reikia:
apie 2 kg anties
1 litrui vandens - 60 g druskos (apie 2 šaukštus druskos)
sauja mėgstamų prieskonių (aš naudojau po žiupsnį kadagių uogų, kvapiųjų pipirų, laurų lapų, saują Provanso žolių mišinio)
3  vidutinių citrinų
2 vidutinių greipfrutų
keletos apelsinų ančiai prikimšti
bulvių

Pasiruoškite puodą ar kitą gilų indą, į kurį antis, užpilta sūrymu, tilptų pilnai apsemta.

Pasimatuokite, kiek prireiks vandens ir įsipilkite reikiamą kiekį. Suberkite druską ir gerai išmaišykite, druska turi pilnai ištirpti. Pipirų žirnelius ir kadagių uogas patraiškykite plataus peilio plokštuma ir suberkite į sūrymą. Suberkite naudojamus prieskonius ir žoleles. Citrinas ir greipfrutus supjaustykite griežinėliais ir patraiškydami rankomis (kad išsiskirtų sultys) sumeskite į vandenį. Panardinkite antį ir jei ji išnyra, uždėkite didesnę lėkštę, kad liktų po vandeniu. Puodą uždenkite ir padėkite į vėsią vietą. Laikykite 8 - 10 valandas.

Išėmę iš sūrimo, vandenį gerai nuvarvinkite ir nusausinkite popieriniais rankšluosčiais. Stenkitės pašalinti kuo daugiau drėgmės pertekliaus.

Orkaitę įkaitinkite iki 220 laipsnių kaitros. Anties pilvą prikimškite ketvirčiais supjaustytais apelsinais, ertmę užsiūkite tvirtu siūlu, o odą, ypač ties riebiausiomis vietomis pabadykite šakute ir padėję ant kepimo skardos krūtine į viršų, pašaukite kepti.

Kepkite apie 20 - 30 minučių, o tuomet orkaitės kaitrą sumažinkite iki 180 laipsnių ir kepkite dar apie valandą. Jei anties viršus greit svyla, pridenkite folijos lakštu. Iki kepimo pabaigos likus maždaug 45 min., aplink antį sudėkite nuskustas bulves ir kepkite, kol šios iškeps, o antis dailiai apskrus (jei yra galimybė, baigiant kepti, įjunkite griliaus režimą. Foliją, žinoma, reikia nuimti).

Iškepusią antį perkelkite į didelę lėkštę (bulves sudėkite atskirai ir padėkite šiltai), apgaubkite folija ar kepimo popieriumi, o tuomet storu rankšluosčiu ar pledu ir palikite pastovėti maždaug pusvalandžiui, o tuomet galite pjaustyti!

Nors nurodytame video vištą sūryme rekomenduojama marinuoti 12 - 24 valandas, aš savąją antį, neturėdama laiko, laikiau kambario temperatūros patalpoje apie 8 valandas ir to tikrai pakako. Jei laikysite šaltai (šaldytuve ar pvz., balkone) galite laikyti per naktį. Dažniausiai mėsa druskos pasiima tiek, kiek reikia. Kiek laikyti priklauso ir nuo  paukščio dydžio, didesnį nei 3 kg tikrai drąsiai galima laikyti parą, ruošiant mažesnį, laikymo sūryme laiką reikia trumpinti, vadovaukitės nuojauta!

Na, o jei kepsite kalakutą, štai dar vienas išbandytas receptas. Praėjusioms Kalėdoms kepiau apie 5 kg kalakutą, neliko nei gabalėlio, mėsytė nuostabi!

Reikia:
apie 5 kg kalakuto
sūrymui:
5 l vandens
2 l obuolių sulčių
1 l balto sauso vyno (aš naudojau "Riesling")
1 puodelio druskos (puodelis 240 ml )
6 skiltelių traiškyto česnako
2 svogūnų
laurų lapų
juodųjų pipirų žirneliais
kadagių uogų
kvapiųjų pipirų
džiovintų čiobrelių, rozmarinų
1 arb. š. garstyčių grūdelių

Druską ištirpinkite vandenyje, supilkite sultis, vyną, suberkite nurodytus prieskonius, traiškytus česnakus ir supjaustytus svogūnus. Sūryme panardinkite kalakutą (paukštis turi būti pilnai apsemtas) ir palikite parai šaltoje vietoje. Prieš kepdami gerai nusausinkite ir kepkite kaip įprastai.

Gražaus šv.Velykų laukimo!

MORKŲ KEKSIUKAI SU MASKARPONĖS KEPURĖLĖMIS

Jaučiuosi lyg kokia meška, nubudusi po žiemos ir lendanti dienos švieson kartu su grįžusiais varnėnais ir kasdien būriais parskrendančiais paukščiais. Laukiu pavasario. Šilto pavasario.
Pritaupiau krūvą receptų ir šūsnį nuotraukų, prikaupiau užrašinę su pavadinimu "būtinai išbandyti"...

Džiaugiuosi virtuvės kampe besipuikuojančiu nauju vasariškai ryškiu pirkiniu, apie kurį man pasirodė, kad dar tik svarsčiau. Artimiausių žmonių ratas nusprendė, kad nėra ko svarstyti, reikia plakti, sukti ir maišyti... Dirba gerai! Tikrai geriau nei mano rankos, nes pyragus maišyti tenka mokytis iš naujo :)

Morkų keksiukus šią žiemą kepiau jau ne kartą, jie tikrai puikūs. Išgirti, apkalbėti ir suvalgyti iki paskutinio trupinio. Pasiklydo net šaltinis, padiktavęs idėją improvizacijoms... Nors morkų kepiniai daugiau tinka rudeniui, manau kad kol už lango pilkas pavasaris, ryškios spalvos akims ir skonio receptoriams tikra atgaiva. Su pavasariu!

Reikia:
50 g kokosų aliejaus
80 g minkšto sviesto
110 g nerafinuoto cukranendrių cukraus
2 kiaušinių
2 arb. š. vanilių esencijos
150 g miltų
1 arb. š. kepimo miltelių
50 g cukruotų imbierų
3 morkų (235 g sutarkuotų smulkia burokine trintuve ir nuspaustų rankomis)
kremui:
200 g maskarponės sūrio
100 ml grietinėlės
1 arb. š. vanilių esencijos
miltinio cukraus pagal skonį (aš dėjau 1 šaukštą)

Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių kaitros.
Minkštą sviestą ir kokosų aliejų išsukite su cukrumi iki purumo. Po vieną įmuškite kiaušinius. Supilkite vanilių esenciją.
Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir švelniais judesiais (rankomis, o ne kombainu) įmaišykite į tešlą. Suberkite peiliu pasmulkintus cukruotus imbierus, sudėkite tarkuotas nuspaustas morkas ir švelniai permaišykite.
Sukrėskite tešlą į popierinėmis formelėmis išklotą keksiukų formą (2/3 duobutės tūrio) ir pašaukite į orkaitę. Kepkite apie 30 - 35 minutes arba kol įbestas medinis pagaliukas išlįs sausas. Atvėsinkite.
Kremui grietinėlę išplakite ir išsukite su maskarponės sūriu, vanilių esencija ir cukrumi.
Atvėsusiems keksiukams išskobkite duobutes ir konditeriniu maišu pripurkškite kremo. Puoškite uogomis, mėtų lapeliais ar pabarstukais. Skanaus!

Jei pastebėjote, mano kremas su rausvu ar melsvai rausvu atspalviu. Bandžiau įmaišyti kavamale iki miltelių sumaltų kinrožių. Tai suteikė spalvos ir švelnios rūgštelės :)

GLOGAS arba baltas karštas vynas skandinaviškai

Sugrįžtu. Lyg tyčia, nurimus pajūrio audrai, kuri praėjusį savaitgalį negailestingai nušlavė paplūdimius, medinius suolus ir takus, o siautėjanti jūra pasiglemžė smėlį, išplovė kopas ir pakrantėje paliko krūvą nuolaužų ir pagalių.

Turėčiau pasisveikinti su Naujaisiais, tačiau jau beveik sausio vidurys, bet juk geriems palinkėjimams niekuomet nevėlu.
Norėčiau pasiteisinti, bet ar tikrai privalau?

Tenoriu pasakyti, būkite sveiki ir besišypsantys, tuomet būsite laimingi. Mylėkite Jus supančius žmones ir negailėkite jiems gražių žodžių. Gerbkite aplinkinius net sunkiausiomis akimirkomis. Džiaukitės gyvenimu ir stabdykite akimirkas, kad ir koks sūkurys belaikytų įtraukęs į patį verpeto vidurį...

Sveikinuosi ir keliu glogo taurę! Tai baltasis karštas vynas, populiarus Skandinavijoje, maišytas su natūraliomis obuolių sultimis, riešutais ir kvapniais prieskoniais. Pats tas tokią vėjuotą ir lietingą žiemą!

Reikia:
1 l natūralių obuolių sulčių
2 valg. š. rudojo cukraus
1 švariai nušveisto apelsino plonai nutarkuotos žievelės ir sulčių (aš naudojau 3 mandarinus)
50 g šviežio smulkinto imbiero arba sauja smulkintų cukruotų imbierų
sauja geltonųjų razinų
sauja blanširuotų migdolų
3 cinamono lazdelių
5 žvaigždinių anyžių
apie 15 gvazdikėlių
25 juodųjų pipirų žirnelių
1 butelio balto sauso vyno (rekomenduoju "Riesling")
100 ml baltojo romo (aš šliūkštelėjau brendžio)

Sultis supilkite į puodą, suberkite visus nurodytus pagardus (viską, išskyrus vyną ir romą) ir lėtai užvirkite. Virinkite ant mažos kaitros apie 10 - 15 minučių. Supilkite vyną ir vėl pakaitinkite iki užvirimo, tik šį kartą neužvirinkite. Galiausiai, supilkite romą ar brendį, jei naudosite ir supilstykite į stiklines taures. Patiekite kar, dar garuojantį, su apelsino ar mandarinų riekelėmis. Į sveikatą!

Tam, kad blanširuoti migdolus (nuimti jų odelę), užpilkite juos verdančiu vandeniu ir po minutės nupylę, užpilkite kuo šaltesniu. Migdolų odelę nulupkite pirštais. Aš juos palikau su luobelėmis, man jos visiškai netrukdo, o išbrinkę riešutai tikras skanumynas.
Jei glogo ragautojų nedaug, kiekius mažinkite. Tokį vyną labai tinka skanauti vėjuotą žiemą miške, iš termoso...

Šaltinis Modern Wifestyle