RUGINĖ KAVA

Advento pradžiai...

Pajūrį užpuolusi vėtra, sugrąžino vėjo gūsius :) Neįtikėtinai ramus ruduo pasibaigė su trenksmu. Ačiū šėlsmui už nenutrauktus elektros laidus, už skaudžiai tebesiūbuojančius, bet sveikus ne tik medžius, bet ir langus. 
O taip pat ir už pravėdintas mintis...
Kalėdinė nuotaika neklausia. Ji, kaip ta praūžusi audra, skverbiasi į mūsų gyvenimus. Kas rašo kulinarinį dienoraštį, bet dar nežino, kad gali gauti dovaną mainais į savąją, daugiau informacijos ras pas Viktoriją, Receptų medyje. Visus norinčius aplankys "slaptas" Kalėdų senis. Smagi akcija!

O aš turguje pas ūkininką nusipirkau rugių ir suviliota recepto N. Marcinkevičienės knygoje "Metai už stalo", pasiruošiau ruginės kavos. Labai lietuviškos. Receptas nesudėtingas, daug mažiau darbo nei su gilėmis. Skonio paįvairinimui, ramiems advento vakarams, o gal Kūčioms? Skaniausias šis gėrimas balintas grietinėle. O dar, paskanintas cinamonu, apelsino ar mandarinų žievelėmis ir medumi...

Reikia:
rinktinių rugių (švarių, dailių ir tvarkingai išlukštentų grūdų);
pieno, kad apsemtų;
gabalėlio sviesto.

Rugių grūdus užplikome verdančiu pienu (užpilame, kad apsemtų) ir paliekame, kad pabrinktų (kol visiškai atauš pienas, apie pora valandų). Išpilame ant sietelio, gerai nuvarviname ir supilame į skardą. Džioviname 60 - 70 laipsnių kaitros orkaitėje, kol visiškai išdžiūna (jei turit pečių, džiovinkit jame).
Sausus grūdus paspraginame keptuvėje su trupučiu lydyto sviesto (prieš beriant grūdus į keptuvę, išlydome joje šaukštelį sviesto). Spraginamus rugius būtina nuolat maišyti. Dar šiek tiek papildomai vis pridedame po truputėlį sviesto. Kepiname iki geltonai rudos spalvos, kol taps traškūs, lengvai kramtomi.

Sumalame (galima permalti keletą kartų, jei norime smulkiau, aš maliau tik vieną kartą, t.y., rupiai).

Gėrimo (kavos) paruošimas:
į norimą kiekį verdančio vandens beriame maltus rugių grūdus (kupiną šaukštą puodeliui) ir minutę pavirinime (tik nepalikite per ilgai, grūdai brinksta, o gėrimas tirštėja). Užbaliname pagal skonį grietinėle ir iškošę bei supilstę į puodelius, pasaldiname. Labai tinka pridėti cikorijos ar mėgstamų prieskonių...

Paklausit, koks skonis? Nieko daug nepasakojusi, šio gėrimo daviau paragauti jaunėliui. "Jau, turbūt, sumaišei gilių kavą su tikromis kavos pupelėmis" - tokia buvo jo nuomonė. Nemaišiau. O skonis - truputėlį gilių (jei esate ragavę), truputėlį miežinės kavos arba "kafijos", jei senoviškai, truputėlį dar kažko. Žodžiu, ruginis... Vyrui patiko.
Malti grūdai labai gardžiai kvepia, primena grūstas kanapes. Kilo mintis primaišyti druskos ir pamirkyti virtą ar keptą bulvę. Labai skanu, tikrai labai tinka ir šiam tikslui. Visai, kaip rupesnio malimo kanapynė, kurios receptas čia, jeigu ką.

JOGURTINIAI ČIRVINIAI BLYNAI

Ypač minkšti ir purūs. Pastaruoju metu kepu tik tokius blynus. Visai nebenoriu žiūrėti į tuos, kepamus keptuvėje ir geriančius aliejų, nors pagal šį ir visus kitus mano vaflinių blynų receptus puikiai galima kepti ir įprastus blynus keptuvėje. Kol blynai kepa širdelių formos vaflinėje, galiu kažką daugiau nuveikti. Pavyzdžiui, pažiopsoti į kompiuterio monitorių. Užsidegus žaliai lemputei, blynus išimu, supjaustau, į keptuvę įpilu naujos tešlos ir vėl žiopsau. Vis geriau, nei rymoti prie kaitlentės ir liūdnai vartyti kepamus blynus. Vaflinė galėtų dar ir pyptelti blynams iškepus, nes užsižiopsojus, yra rizika visiškai pamiršti apie dirbamą darbą...

Šių vaflių tešloje nėra cukraus, todėl jie labai gardūs su kondensuotu pienu. Jei cukraus tešloje labai reikia, kokį šaukštą galima visada įmaišyti. Vietoj jogurto puikiai tiks rūgpienis, o šiaip labai neblogi blyneliai. Nors mūsų patys skaniausi ir dažniausiai kepami su varške, tie, kurie puikuojasi tarp gausybės drugelių... O jų receptas  va čia :)

Reikia:
250 g miltų;
2 šaukštelių bulvių krakmolo;
žiupsnelio druskos;
šaukštelio cukraus su vanile;
0,5 šaukštelio sodos;
2 kiaušinių;
1,5 puodelio natūralaus jogurto;
2 šaukštų ištirpinto ir atvėsinto sviesto.

Kiaušinių trynius atskirkite nuo baltymų ir išmaišykite juos su vaniliniu cukrumi, tirpintu sviestu ir jogurtu.
Miltus sumaišykite su druska, soda ir krakmolu.
Maišant šaukštu, jogurto mišinį pamažu supilkite ant biriųjų produktų. Tešla turėtų gautis grietinės tirštumo, tai reguliuoti visuomet galima jogurtu (tik iki baltymų įmaišymo).
Kiaušinių baltymus išplakite iki standžių putų ir švelniai įmaišykite į tešlą.
Iškepkite blynus ir patiekite juos su kondensuotu pienu ar kitais mėgiamais priedais...

Šaltinis Žurnalo ManoNamai receptai "Blynai ir vafliai", 2008 m.

TROŠKINTA KIAULIENA SU VYNUOGĖMIS...

... šalavijais, rozmarinais ir čiobreliais... Jei patinka kiauliena saldžiarūgščiai... 

Reikia:
1,5 kg kiaulienos sprandinės;
prieskonių kiaulienai;
3 svogūnų;
500 g tamsiųjų vynuogių;
2 šaukštų cukraus;
0,5 stiklinės blazaminio acto;
keletos šalavijų lapelių;
žiupsnio šviežių čiobrelių;
šakelės rozmarino;
druskos, pipirų pagal skonį;
aliejaus kepimui.

Mėsą švariai nuplauti ir pašalinus plėves ir didesnius riebalus, supjaustyti piršto storio juostelėmis. Gerai įtrinti druska ir pipirais (ar kitokiais mėgstamais prieskoniais mėsai). Palikti bent pusvalandžiui.

Pakepinti kiaulieną gerai įkaitintame aliejuje, kol dailiai apskrus. Sprandinę perkelti į dubenį, o iš keptuvės išpilti kepimo metu išsiskyrusius riebalus.
Svogūnus nulupti ir supjaustyti. Vynuoges švariai nuplauti, nupešioti nuo šakelių ir perpjovus pusiau, išimti kauliukus.

Svogūnus ir vynuoges apie 4 minutes patroškinti keptuvėje su šlakeliu aliejaus.

Įberti cukraus, gerai išmaišyti. Įpilti balzaminio acto ir pakaitinti iki užvirimo.
Prie vynuogių ir svogūnų sudėti apkeptą kiaulieną, įpilti porą stiklinių vandens, sudėti prieskonines žoles, uždengi ir troškinti apie 40 - 60 minučių, kol mėsytė taps minkštut minkštutėlė. Prieš baigiant troškinti, pagal skonį pagardinti druska ir pipirais.
Skaniausia su ryžiais...

Šaltinis "Школа гастронома ", Nr. 17, 2011 m.

VARŠKĖS IR SAUSAINIŲ PYRAGAS

Su marmeladiniais saldainiais... Tokį skanėstą reiktų pasigaminti iš vakaro, kad jis pastovėtų ir gerai sudrėktų. Truputį kitoks, sakyčiau, baltas tinginys!

Reikia:
3 pakelių (po 180 g ) paprastų sausainių (man labai patinka mažieji "Selga", jie trapūs ir labai čia tinka);
200 g sviesto;
500 g varškės;
300 g rūgštesnių marmeladinių saldainių;
100 g cukraus;
100 g pieno.

Sviestą išlydykite ir sumaišykite su cukrumi. Įmaišykite varškę ir pieną. Sutrupinkite sausainius ir kartu su marmelado kubeliais įmaišykite į varškės masę.

24 - 26 cm atsegamą kepimo formą išklokite maistine plėvele. Varškės ir sausainių mišinį sukrėskite į formą. Įdėkite į šaldytuvą ir palaikykite iki kitos dienos, kad pyragas gerai sudrėktų...

Aš gaminau iš pusės normos. Varškės - sausainių masę sukrėčiau ant maistinės plėvelės kaip tikrą tinginį ir suvyniojusi padėjau į šaldytuvą. Pusė baltojo tinginio nesulaukė rytojaus, nors tikrai skanesnis kitą dieną... :)

Šaltinis Žurnalo ManoNamai receptai. "Varškės patiekalai. Varškės, rikotos, maskarponės valgiai." 2009 m.

VARŠKĖS SKRYLIAI

Patys paprasčiausi ir lietuviškiausi, kokie tik begali būti. Minkštutėliai ir greit paruošiami. Mažiems ir dideliems, vaikams ir nevaikams... :)

Žiūrint į lėkštę, pilną varškės "kleckų", galima pagalvoti, kad turiu tuziną mažų vaikų. Turiu labai mėgstančių miltinius patiekalus, o tokius manoji kompanija valgo antrajai vakarienei (tie neatsivalgantys paaugliai...). Anksčiau panašius virdavau pirktinius. Pabandžius šituos, į pirktinius nebesidairau, geriau visuomet prigriebiu keletą pakelių varškės...


Reikia:

400 g varškės;

2 kiaušinių;

2 stiklinių miltų (apie 300 g);

žiupsnio druskos.

Viską gerai išmaišyti, suminkyti ir iškočiojus supjaustyti nedideliais kvadratėliais. Išvirti pasūdytame vandenyje ir išgriebus užpilti spirgučių ar lydyto sviesto ir grietinės padažu.

Tešla gaunasi labai minkšta ir šiek tiek lipni. Aš nekočioju. Miltuotomis rankomis atgnybiu gabalėlį tešlos, rankomis suvoluoju ploną dešrelę ir aštresniu peiliu supjaustau įstrižais kąsneliais, kuriuos suleidžiu į pasūdytą verdantį vandenį ir, iškilus į paviršių, paverdu keletą minučių. Tik tie kąsneliai turi būti nedideli, mat virdami skryliukai ar varškėtukai pučiasi. Pirmą kart kai išviriau, iš manęs labai juokėsi, nes gavosi pilna lėkštė "varškės paršų".. :)

Pas mus tokius varškėčius valgo su grietine ir cukrumi, tačiau juos tinka valgyti su kompotu, trintomis uogomis ar uogų sultimis, labai skanu su aguonų pienu. Tinka dėti į vaisines sriubas..

Šaltinis: N. Marcinkevičienė "Metai už stalo. Kalendorinių švenčių ir sezoniniai valgiai" 2009 m.

OBUOLIŲ PYRAGAS SU AVIŽINIAIS DRIBSNIAIS IR PISTACIJOMIS

Ir kategoriškas NE smurtui šeimoje.
Cinamonu kvepiantys obuolių skanėstai pripildo namus jaukumo ir šilumos. Tačiau ne paslaptis, kad ne visuose namuose jauku, šilta ir saugu. Lietuvoje labai daug šeimų, kuriose moterys patiria smurtą. Todėl Moterų informacijos centras kartu su partneriais, siekiant suburti moteris išreikšti nepritarimą smurtui šeimoje, lapkričio 3 - 20 dienomis organizuoja receptų konkursą "Jaukiuose namuose moterys kepa pyragus. Smurtui čia vietos nėra." Konkurso dalyvės kviečiamos parodyti moterišką solidarumą bei išradingumą virtuvėje ir pateikti savo mėgstamo skanėsto iš obuolių receptą. 
Receptus vertins Beata Nicholson. Originaliausių receptų autorės bus apdovanojamos. Dar yra laiko, labai kviečiu prisijungti! 
Receptus reiktų siųsti adresu obuoliu.skanestai.@gmail.com iki lapkričio 20 d.
Daugiau informacijos ir receptų galima rasti http://obuoliuskanestai.blogspot.com/
 

Turiu ir aš dar vieną puikų jaukių namų simbolį...

Šiam pyragui prireiks nesūdytų pistacijų. Jei tokių neturite, naudokite migdolų drožles ar kitokius mėgstamus riešutus.

Turiu gerų žmonių, kurie mane kartais aprūpina nesūdytais pistacijų riešutais. Žinau, kad tai retenybė, tad jei kas nors kur nors užklystumėt, duokit žinią, kur tokių gauti...

Vis dėlto, jei atsirastų bent menkiausia galimybė, kepkite šį pyragą būtent su pistacijomis. Ne tik dėl spalvos, bet ir dėl puikaus aromato ir skonio...

Reikia:

pagrindui:

150 g sviesto;

apie 150 - 200 g miltų;

2 šaukštų cukraus;

1 kiaušinio trynio.

Įdarui:

3 - 4 šaukštų obuolienės (naudojau slyvų uogienę);

4 obuolių (rūgštesnių);

šaukštelio cinamono.

Riešutiniam viršui:

1 stiklinės rupiai maltų nesūdytų pistacijų (arba migdolų drožlių ar kitų mėgstamų riešutų);

1/2 stiklinės greitai paruošiamų avižinių dribsnių;

75 g sviesto;

šaukšto miltų;

šaukštelio kepimo miltelių;

1/2 stiklinės cukraus;

2 kiaušinių.

Pagrindui sviestą, miltus ir cukrų sutrinkite į trupinius. Įdėkite kiaušinio trynį ir gerai suminkykite. Pusvalandžiui įdėkite į šaldytuvą.

Obuolius nulupkite ir supjaustykite skiltelėmis.

Tešlą paskirstykite sviestu išteptoje 24 cm skersmens formoje. Užtepkite obuolienės ar kitokios uogienės ir išdėliokite obuolių skilteles. Užbarstykite cinamono.

Pašaukite į 200 laipsnių kaitros orkaitę ir kepkite apie 20 min.

Riešutus sumaišykite su avižiniais dribsniais, kepimo milteliais, miltais, cukrumi ir kiaušiniais. Įpilkite lydyto sviesto. Mišinį užpilkite ant apkepusių obuolių...

... ir dar pusvalandį kepkite, kad gražiai apkeptų.

Atvėsusį pabarstykite miltiniu cukrumi ir patiekite.. :)

Adaptuota pagal žurnalo ManoNamai receptų knygą "Obuolių pyragai", 2006 m.

VIŠTIENOS ŠLAUNELIŲ MALTINIAI

Įdaryti putpelių kiaušiniais. Su garstyčių - grietinėlės padažu. Minkšti ir sultingi.

Kažkaip pagalvojau, kad visai ne už kalnų Kalėdos. Tik du kart 'mirkt mirkt' ir jos tuoj bus čia. O už lango vis dar ramus ruduo, nors medžiai jau beveik numetė paskutinius lapus.. Ir niekas jų nenupučia, tenka kaip niekada darbuotis patiems..

Visiškai dar nesinori žiūrėti į kalėdines puošmenas parduotuvėse ir galvoti apie dovanas. Mano lysvėj dar žydi baltosios žemuogės. Ir čiobreliai. Keletą rausvų žiedelių praskleidė svarainis. O pas kaimynus žiedais puikuojasi rožės, net negalvodamos apie žiemą.. Po mano virtuvės langu sužėlė žydrių lapai. Kad tik nepradėtų dygti tulpės.. 

Viską į vietas sustatytų šaltukas ir bent plonytis sniego sluoksnis, tačiau, anot rusiškų prognozių - žiema nusimato šilta. Nors vokiečiai prieštarauja, sako, bus labai šalta. Gamta pasidarė visai nebenuspėjama.. :)

Maltiniams nepirkite gatavo faršo, geriau susimalkite patys..

Reikia:

apie 500 - 700 g vištos šlaunelių mėsos be odos ir kaulų;

1 kiaušinio;

1 nedidelio svogūno;

kupino šaukšto manų kruopų;

šaukšto majonezo;

druskos ir maltų pipirų pagal skonį;

lauro lapų, pipirų žirneliais;

virtų putpelių kiaušinių;

maltų džiūvėsėlių voliojimui, aliejaus kepimui.

Padažui:

200 - 300 ml grietinėlės;

2 šaukštų miltų;

šaukšto angliškų (grūdėtųjų) garstyčių;

druskos ir pipirų pagal skonį.

Maltiniams paukštieną sumalame, įmušame kiaušinį, įberiame manų kruopų, įdedame majonezo, svieste papkepintų smulkiai kapotų svogūnų. Pgardiname druska, pipirais ir gerai išmaišome - išminkome. Paliekame vėsiai bent pusvalandžiui.

Formuojame maltinius, į kiekvieną viduriuką įspraudžiant po virtą ( ir nuluptą) putpelės kiaušinį.

Maltinius apvoliojame maltuose džiūvėsėliuose ir apkepame iš visų pusių gerai įkaitintame aliejuje.

Apkeptus sudedame į puodą, šiek tiek ant dugno įpilame virinto vandens, įberiame pipirų žirnelių, lauro lapą ir  troškiname ant mažos kaitros 30 - 50 min. 

Padažui grietinėlę gerai sumaišome su miltais, garstyčiomis ir supilame ant maltinių. Užviriname ir šiek tiek pakaitiname. Pagal skonį pagardiname druska ir pipirais.

Patiekiame su daržovių salotomis..

Labai skanūs ir karšti, ir šalti :)

JOGURTINIS MOLIŪGŲ PLAKTINIS

Su vaisiais, sėlenėlėmis ir šokolado gabalėliais...

Manoji vyriška draugija nevalgo "pliko" natūralaus jogurto nei su uogomis, nei su dribsniais, nei kaip nors kitaip panašiai. Užtat vyriškiai dievina (ačiū die, nors tiek) jogurto - vaisių plaktinius, tirštus kokteilius, desertus ar kaip kitaip juos bepavadinsi. Todėl šaldytuve privalau turėti mažiausiai litrą namie gaminto jogurto. 

Paties jogurto receptų pilnas internetas, todėl išsamaus recepto su vaizdais nebus. Aš jį gaminu vieninteliu ir patikrintu būdu - perku natūralų pieną "Dobilas" ir natūralų jogurtą "Dobilas". Litrą pieno pašildau iki tokios šilumos, kurią gli iškęsti mažasis rankos pirštelis. Jei piršteliui labai karšta, bet bent penkias sekundes jis gali išbūti tokiam karštyje, tai pienas tinkamas. Sumaišau jį su indeliu (125 g) minėto jogurto, supilu į indą, kurį uždengiu dangteliu ir visą įvynioju į šiltą apklotą (rankšluostį, pledą ar ką nors panašaus). Palieku ramybėje 4 - 6 valandoms. Patikrinu. Jei atidarius dangtelį jogurtas sustingęs, patalpinu šaldytuvan nakčiai. Ryte jogurtą gerai, iki pat dugno išmaišau šaukštu ir skanauju.. Taip gaminu jau seniai, jogurtas gaunasi ne per skystas, tinkamas valgyti su dribsniais ir pats tas mano vyrų pamėgtiems plaktiniams.

Tai, ką aš vadinu jogutiniu plaktiniu, turbūt būtų galima pavadinti lassi. Mano jogurtinio lassi pagrindas - jogurtas, avokadas ir bananai. Tai mūsų mėgstamiausias derinys. Likusieji priedai - pagal skonį ir nuotaiką. Pastarųjų dienų nuotaika rudeniška, todėl ir lassi priedai - moliūgų tyrė. Virškinimui gerinti primaišome kviečių sėlenėlių, o abejonėms išsklaidyti - šokolado drožlių...

Reikia (4 asmenims):

500 ml natūralaus naminio jogurto;

1 minkšto, gerai prisirpusio avokado;

2 prisirpusių, minkštų bananų (labai tiks persirpę);

1 puodelio (250 ml) moliūgų tyrės*;

50 g juodojo šokolado;

šaukšto kviečių sėlenėlių;

šaukštelio cukraus su vanile;

cukraus arba saldinto kondensuoto pieno (pagal skonį, priklausomai nuo bananų saldumo);

grietinėlės (arba pieno) tirštumui reguliuoti.

* Moliūgų tyrei gabalą moliūgo supjaustome storomis riekėmis (žievę paliekame) ir sudėjus į kepimo skardą, pašauname į 200 laipsnių kaitros orkaitę maždaug pusvalandžiui. Kepimo laikas priklauso nuo moliūgo rūšies bei gabalų storio. Suminkštėjusį ataušiname, nupjaustome žieves, truputėlį nusunkiame skysčio perteklių ir sutriname elektriniu trintuvu. Jei moliūgas vandeningas, skysčius reiktų dar kartą nusunkti.

Elektrine trintuve sutriname nuluptą avokadą ir snulkintus bananus iki vientisos tyrės. Įmaišome moliūgų tyrės. Įpilame jogurto ir išplakame. Suberiame kviečių sėlenėles, vanilinį cukrų, kapotą šokoladą, pagal skonį pagardiname cukrumi ar kondensuotu pienu. Jei reikia ir norisi, įpilame šiek tiek grietinėlės ir dar paplakame.

Tikrai, joks pirktinis jogurtas su aiškiais ir nelabai aiškiais priedais negali prilygti, sočiam, maistingam ir, svarbiausia, sveikam naminiam jogurtui.. :)

ALAUS KEKSIUKAI

Šių keksiukų skonis priklausys nuo to, kokį alų rinksitės. Su tamsiuoju alumi kepiniai labiau primins duonos skonį. Jei į tešlą įmaišysite meduolinių prieskonių, o dalį cukraus pakeisite beveik juodu melasos cukrumi ("Molasses sugar") ar cukrumi "Farinas", keksiukai primins kalėdinius meduolius. Niekas nedraudžia gaminti su šviesiuoju alumi. Tuomet skonis nebus toks intensyvus..

Reikia (12 vnt.):

125 ml tamsaus alaus;

125 g sviesto;

75 g grietinės;

35 g nesaldžių kakavos miltelių;

150 g rudojo cukraus (arba 50 g cukraus "Farinas" ir 100 g rudojo cukraus);

1 kiaušinio;

250 g miltų;

šaukštelio kepimo miltelių;
nubraukto šaukštelio malto cinamono (arba po žiupsnelį cinamono, malto kardamono, maltų gvazdikėlių ir maltų anyžių);

šaukštelio cukraus su vanile.

Alų pakaitinkite puode kartu su sviestu, kol šis ištirps. 
Kiaušinį ištrinkite su cukrumi ir grietine. Supilkite alaus - sviesto mišinį ir gerai išmaišykite.

Miltus sumaišykite su kepimo milteliais, vaniliniu cukrumi, cinamonu (ir kitais prieskoniais) ir kakavos milteliais. Švelniai įmaišykite į skystąją tešlą.

Keksiukų formą išklokite popierinėmis formelėmis ir pripildykite tešla.

Kepkite 180 laipsnių kaitros orkaitėje apie 30 - 40 min. Ar iškepę, patikrinkite mediniu pagaliuku.

Atvėsusius pabarstykite miltiniu cukrumi.

Šiuos keksiukus kepiau keletą kartų. Be cinamono ir kitų prieskonių, su tamsiuoju "Baltijos" alumi, kepiniai tikrai primena duoną, ypač jei kepu su pamažintu (100 g) cukraus kiekiu. Įdomu, kad pastovėję uždengti, jie pasidaro skanesni, matyt jiems reikia "pabręsti" :)

Adaptuota pagal Braškės su pipirais alaus pyragą.

Besibaigiantis ruduo, kuriam neįmanoma atsispirti...

ŽALIASIS FRANKFURTO PADAŽAS

Mūsų naujas ir labai pamėgtas atradimas praėjusią vasarą.

Auksinis ir neįprastai šiltas ruduo vis dar leidžia žaliuoti prieskoniniams žolynams. Be proto veši petražolės. Nuo vasaros prisisėjo ir sužėlė gal koks tūkstantis agurklių. Neatsilieka ir daržiniai builiai. Galėčiau nupjauti antrą čiobrelių, raudonėlių, peletrūnų derlių. Rūgštynės ataugo net trečiąkart (pradėjus žydėti vis nupjaunu). O jau lapkritis! Pati gamta tarsi liepia mėgautis žalumynais ir vis pildyti vitaminų atsargas... Kažin, kokia bus žiema?

Turiu beveik visko žaliąjam padažui, kuris, kaip suprantu, nėra labai populiarus ir visai be reikalo.

Vokiškas žaliasis padažas - tipinis Hesse regiono pagardas, labiau žinomas Frankfurt am Main ir Kassel miestuose. Frankfurto žaliojo padažo sudėtis - naminis majonezas, perpus sumaišytas su grietine ar jogurtu, puskiečiai virtais kiaušiniais ir smulkiai kapotų septynių žolių mišiniu, kurį sudaro lygios dalys agurklių, laiškinių česnakų, daržinių builių, petražolių, rūgštynių, pipirnių ir kraujalakės lapų. Priklausomai nuo sezono, kai kurie žalumynai gali būti keičiami krapais, gelsvių lapais, melisomis, špinatais, peletrūnais, bazilikais net kiaulpienių lapeliais.

Žalumynų pagardas patiekiamas prie virtų bulvių (labai skanus kastinio pakaitalas), labai dera su kietai virtais kiaušiniais, kepta jautiena, o ypač - prie žuvies. Sakoma, jog tai buvo J. V. Gėtės mėgstamiausias patiekalas...

Skonio pagrindas - žolių derinys, kurį kiekvienas turėtų atrasti pagal save. Pabandžius keletą variantų, aš būtinomis sudėtinėmis dalimis laikyčiau agurklės, laiškinio česnako, daržinio builio ir petražolės lapus. Likusius galima rinktis pagal tai, ko turime ar ką mėgstame. Aš renkuosi rūgštynes, krapus ir pipirnę arba špinatus. Be agurklės gaivumo, česnako prieskonio, lengvo anyžių dvelksmo, kurį suteikia daržinis builis ir petražolės, padažas nebūtų toks gardus...

Siūlau savitą, keletą kartų išbandytą žaliąjį pagardą, kuriuo galima mėgautis nuo pavasario, kai tik daržuose, balkonuose ar ant palangių suželia prieskoniai, iki pat vėlyvo rudens, tokio kaip šis..

Reikia:

naminiam majonezui:

1 kiaušinio trynio;

šliūksnio baltojo vyno acto (arba citrinos sulčių);

šaukšto vandens;

šaukšto mėgstamų garstyčių (aš naudoju grūdėtąsias);

skiltelės česnako (nebūtina);

apie 100 - 150 ml neutralaus aliejaus.

žaliajam padažui:

jau pagaminto naminio majonezo;

natūralaus, tiršto (geriausia naminio) jogurto (tiek, kiek gavosi majonezo);

dviejų puskiečiai (ne visiškai kietai, bet ir ne minkštai) virtų kiaušinių;

po gerą saują agurklės, laiškinio česnako, daržinio builio, petražolės, rūgštynių, krapų ir pipirnių arba špinatų lapų (pagal svorį žolių ir majonezo - jogurto mišinio dalys turėtų būti lygios, t.y., 500 g žolių mišinio reikia 500 g majonezo, sumaišyto su jogurtu);

druskos ir pipirų pagal skonį.

Majonezui kiaušinio trynį plakame šluotele su traiškytu česnaku, garstyčiomis, šlakeliu vandens ir actu. Pamažu, plona srovele, nuolat plakant, pilame aliejų. Plakame iki vientisos, kreminės tekstūros. Paraguajame, ar netrūksta rūgšties (druską bersime vėliau).

Gautą majonezą sumaišome perpus su jogurtu.

Žoles kuo smulkiau sukapojame peiliu ir įmaišome į padažą. Pridedame smulkintų virtų kiaušinių ir druskos bei pipirų pagal skonį. Gerai išmaišome ir bent ketvirčiui valandos patalpiname šaldytuvan, kad žolelės išskirtų savo aromatą.

Patiekiame su mažomis, apvirtomis, o vėliau orkaitėje apkeptomis traiškytomis bulvytėmis...

... arba su žuvimi, pvz., starkiu, keptu druskoje (kaip aš kepu žuvį druskoje, galima rasti čia)...

Jei tokį pagardą gaminu prie kietai virtų kiaušinių, į patį padažą kiaušinių nebemaišau, tačiau prie žuvies, o ypač prie virtų bulvių, kiaušiniai padaže labai tinka..

Internete labai daug šio pagardo versijų. Pvz., neskaitant žalumynų, 500 g grietinės sumaišoma su šaukštu majonezo, šaukštu garstyčių, šaukštu acto, druska ir pipirais. Arba 150 g grietinės sumaišoma su stikline majonezo. Kitas būdas - perpus sumaišyti varškę su grietine ir tik tuomet įmaišyti smulkintas žoles. Žodžiu, laisvė improvizacijai pagal skonį... 

Šiandien vokiečiai gamina net septynių žolių pesto, kiekvieną gegužę organizuoja festivalius. Maisto parduotuvėse nesunku rasti gatavo šviežių žolelių mišinio šiam patiekalui..

Jei turite bent menkiausią galimybę pavasarį ar vasarą gauti šviežių prieskoninių žolių, būtinai išbandykite :)

Šaltiniai: Wikipedia

Keletas patiekalo gaminimo būdų vaizdžiai: Deutsche Welle; Sigma-tau

Man labai patiko šis padažas, ragautas Frankfurte. Žolės susmulkintos kur kas labiau nei mano recepte, turbūt sutrintos taip vadinamu blenderiu, nes išskyrė savo sultis ir žalsvai nudažė pagardą. Vos neprarijau liežuvio valgydama tiek su žuvimi, tiek su vokiškai keptomis bulvėmis :0)