2011 m. gegužė 10 d., antradienis

ŽALIOJI RIKOTA


Su pistacijų riešutais, dilgėlėmis, meškinio česnako lapeliais ir kraujalakės lapais. Žalia varškė, pilna vitaminų.

Languotos prijuostės autorė paskelbė temą apie laukinius augalus. Labai laiku.
Meškinį česnaką pavasarį valgom senokai. Dilgėles - visai neseniai (seniai geriam tik dilgėlių arbatą). O kas ta kraujalakė, turbūt, nelabai aišku...


Apie meškinį česnaką daug pasakoti nereikia. Augalas, kurio lapai labai panašūs į pakalnutės (žmogui nuodingos!), bet kvepia česnaku. Gausus vitaminų (ypač vit. C), vaistas nuo įvairiausių negalavimų. Deja, auga ne visur - daugiausia drėgnuose lapuočių miškuose, pavėsyje, derlingame dirvožemyje, visai kaip ir tos pačios pakalnutės. Įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą, augalus rinkti gamtoje draudžiama (o kas darosi pavasarį turguje!).
Ne veltui meškiniu vadinamas, nes sakoma, kad rudasis lokys po žiemos miego nesugeba tvirtai ant kojų atsistoti, jei neranda šios žolės, kvepiančios česnaku ir turinčios stiprinamųjų galių.  Jį labai mėgsta ir karvės. Prisiragavusios šio žalėsio, duoda česnaku kvepiantį pieną :)
Man skaniausias meškinio česnako "pesto", lapai, sutrinti su sūriu, riešutais, druska, šlakeliu aliejaus ir citrinos sultimis.
 Šį pavasarį prisipirkau meškinio česnako sėklų, skirsiu vietelę prieskonių lysvėje ar po beržu ir bandysiu užsiauginti.

Dabar labai tinkamas metas dilgėliauti. Dilgėlių rinkti niekas nedraudžia, o ir ieškoti ilgai nereikia, svarbu švari vieta. Juk dar vienas įvairiausių vitaminų šaltinis ir neišpasakytų galių turinti žolė. Žinau vietelę, kur dilgėlės auga pamiškėj visai prie pat jūros..
Šviežių lapelių antpilas - kraują valanti ir organizmą stiprinanti priemonė, bet to, skatina kūdikius maitinančių mamyčių pieno laktaciją. Maistui renkami jauni dilgėlių lapeliai, o vaistams - visiškai susiformavę ir sveiki lapai augalui žydint. Beje, prisipjovus tuntą žalių lapų, užpylus vandeniu, savaitę parauginus ir gautais žalibarščiais palaisčius augančius augalus, gautume natūralią ir labai veiksmingą trąšą. Išbandyta, dilgėlės - maistas ir vaistas ne tik žmogui, bet ir augalams...
Man skani dilgėlių arbata, maišau šios žolės šeimynai į kitas arbatas, kepu žalią omletą ir kiaušinienę, verdu rūgštynių sriubą su dilgėlėmis. Šiek tiek džiovinu.
Paskleidus parneštus lapus - namai pakvimpa gaivuma, šiek tiek primenančia mėtų dvelksmą..


Mano prieskonių ir gėlių lysvėje antri metai puikuojasi mažiau žinoma mažoji kraujalakė, kurią naudoju kaip prieskonį.


Sakoma, kad šis augalas atkeliavo nuo Viduržemio jūros. Lapai, gerai pakramčius, primena truputį agurkų, šiek tiek riešutų skonį. Tai prieskonis salotoms, marinatams, padažams, gaiviesiems gėrimams, kiaušinių ir varškės patiekalams, troškintai žuviai, paukštienai, bulvių ir daržovių valgiams, sumuštiniams pagardinti. Sakoma, kad kraujalakė stiprina širdį, gerina virškinimą, valo kraują.
Arbatos dar neragavau, laukiu, kol labiau suvešės. Užtat lapelius maišau su varške..

Žaliąją rikotą, su visom minėtom stebuklingom žolėm ir piktžolėm, skanu valgyti su karštomis bulvėmis, kaip kastinį arba naudoti kaip įdarą baklažanų suktinukams ar virtiniams..





 Reikia:
indelio (200 g ) rikotos sūrio (puikiai tinka paprasta varškė, tik tuomet ją reiktų papildomai sumaišyti su vienu - dviem šaukštais grietinės);
saujos dilgėlių lapelių;
nedidelio pundelio meškinio česnako lapų;
saujos kraujalakės lapų (jei tokios nėra, galima keisti, pvz., krapais ar kitom prieskoninėm žolėm, o gal vertingom piktžolėm);
saujos išgliaudytų pistacijų;
druskos, pipirų.

Dilgėles nuplikom verdančiu vandeniu, kad nesikandžiotų :) Kraujalakės lapus ..


.. susmulkiname kartu su kitomis žolėmis (smulkiai sukapojame blenderiu ar peiliu) ir riešutais (galima sumalti). Įmaišome sūrį (ar varškę su grietine), pagardiname druska ir pipirais (jei valgysime su bulvėmis, padruskinti reikėtų šiek tiek labiau).
Valgome su karštomis virtomis ar keptomis bulvėmis.

Jei naudojame kaip įdarą baklažanų suktinukams, prieš tai baklažaną supjaustome plonomis riekelėmis, kurias pabarstome druska ir apkepame beveik sausoje keptuvėje (keptuvę patepame aliejumi tik tiek, kad nesviltų), kol dailiai apskrunda. 


Ant baklažano riekelės dedame šiek tiek žaliosios rikotos ir suvyniojame. 
Patiekiame kaip užkandį su salotomis ir pomidorais..





Šaltiniai:
Z. Gudžinskas, B. Rašomavičienė "Lietuvos prieskoniniai augalai", 2008 m.;
J. Vasiliauskas "Gamtos vaistinė", 2010 m.;
Valstietis. lt

22 komentarai:

  1. Rodos burnoj tirpstant jaučiu! :) Aš tik šiemet atradau miškinį česnaką ir jis man taip patiko! Tik nežinojau, kaip naudot, tai paprastas salotikes su trupučiu grietinės trupučiu majonezo, druska, pipiriukais. Labai sudominot su tuo pesto - įsivaizduoju, kad turėtų būti puikus - gal galėtumėt išduot, kaip tiksliai jį darot, bo aš dar visą maišelį tų česnakinių laiškų turiu :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Tie baklažanų suktinukai dieviškai skanūs turėtų būti. Meškinio česnako nei Tymo turgelyje, nei Halės turguje Vilniuje neradau, negi jie ir Vilniuje neauga? Pabandysiu į Verkių parką nuvažiuot, kiek pamenu ten pakalnutės auga, gal bus ir jų. O tos kraujalakės tai nesu girdėjusi, įdomu, koks jos skonis?

    AtsakytiPanaikinti
  3. Gyvenusumeile, tuos lapus ir aš labai mėgstu salotose, bet vat už tą pesto nežinau, ką atiduočiau :) Ir puikus ne tik makaronams, aš tepu ant duonos ir valgau, tepu ant lavašų ar tortilijų ir skrudinu. Galima vynioti į lašišą, gaminti vištienos suktinukus ir t.t. O kaip pasidaryti rasi čia:
    http://ausrra.blogspot.com/2010/05/tortiliju-traskuciai-su-meskinio.html

    Sėkmės!

    AtsakytiPanaikinti
  4. Rennie, gali būti, kad apylinkėse tie lapai ir neauga. Bet jei jau auga, tai dideliais plotais :) tik reikia susirasti. O kraujalakė ypatingai ryškaus skonio neturi. Kai gerai sukramtai, primena riešutus. Auginu ne tiek dėl skonio, kiek dėl grožio. Dailus man tas krūmelis, dailūs jo žiedeliai :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Labai naudinas straipsnis! Bus geras spyris į užpakalį eit prisirinkt dilgėlių, nes jau ruošiuos ruošiuos kiekvieną pavasarį :)
    O meškinio česnako Lietuvoje ne daug kur rasite,realiai pasižiūrėt, kaip atrodo geriausiai važiuoti ten, kur didžiausi jo plotai - Punios šile, šiaip mėgsta klevų, uosių, ąžuolų ir skroblų draugiją, auga derlingoje humusingoje miško žemėje. Kur jo daug, atrodo maždaug taip:
    http://berlinreport.com/data/cheditor4/1004/baerlauch_1600x1200_YBlUfX6Y.jpg

    AtsakytiPanaikinti
  6. Super, Aušra, pesto bus išbandytas! :) Ačiū!

    AtsakytiPanaikinti
  7. Virginija, ačiū. Žemaitijoje ir Klaipėdos apylikėse meškinio česnako ieškoti nereikia, tereikia žinoti, kur. Aš juos perku turguje. Ypač šiuo metu prekystaliai lūžta nuo šių lapų :) O jei pas mus augtų (o gal auga, nežinau) tokiais sąžalynais, gal ir iš Raudonosios knygos reiktų išbraukti, vis vien žmonės skina.. :)
    O dilgėlių galima prisirinkti važiuojant pasivaikščioti. Nereiks nei spyrio.. :)

    Gyvenusumeile, bepasakojant apie tą pesto man pačiai pilvas gurgėti pradėjo, tad puoliau gaminti to žalio užtepo.. :)

    AtsakytiPanaikinti
  8. Ach kaip aš norėčiau žinoti tokią vietelę mūsų apylinkėse...Su nostalgija prisimenu Šveicariją, kur jo vos ne kiekvienam miškely rasi...

    AtsakytiPanaikinti
  9. Matyt todėl, kad žmonės Šveicarijoj nerenka. Nors, jei vokiečiai labai mėgsta, turėtų ir šveicarams patikti.. Gamta ten kitokia. O dėl vietovių, reiktų pasiklausinėt.. :)

    AtsakytiPanaikinti
  10. Nesu net ragavusi to meskos cesnako, gal visgi gal kas isduod kur ju galeciau prisiskinti.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Pavasarį, kai atsiras turguje, paklauskite prekiaujančiųjų. Nežinau, kaip kitur, bet pajūrio krašte meškinis česnakas gausiai želia.. :)

      Panaikinti
    2. O kurioje vietoje pajurio kraste?

      Panaikinti
    3. Nežinau :) bet turgaus prekystaliai lūžta nuo šia žole prekiaujančiųjų :0) Esu girdėjus, kad Minijos pakrantėse ties Gargždais esama sąžalynų :)

      Panaikinti
    4. O pas mus Anyksciuose ju nera...gaila...

      Panaikinti
    5. Jei yra kur, galima pasisėti :)

      Panaikinti
  11. Yra kur, bet kad neauga. Tris pokelius issejau nei vienas neisaugo.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Šias sėklas reikia sėti rudenį, jos turi gauti šalčio (stratifikuotis), kad sudygtų (kaip ir gamtoj, meškinis česnakas nužydi vasarą ir sėklas subrandinęs išbarsto rudeniop). Ir sėti reikia pavėsyje, geroj puveningoj žemėj. Nieko nuostabaus, kad ne visur auga, Lietuvoje priskiriamas prie retų augalų ir įtrauktas į raudonąją knygą :)
      Pasėjau ir aš praeitą rudenį, ar sudygs, nežinia, balandis parodys.. :)

      Panaikinti
  12. Panasiai kada jau galima gamtoj jo rasti valgomo? Eisiu ieskoti.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kovo antroj pusėj pas mus jau pasirodo turguj, dar jauni lapeliai, balandis pats tų lapų bujojimo įkarštis, o gegužę žydi. Ieškokit pavėsingose vietose, tik nesupainiokit su pakalnutėmis, nes augimvietė ta pati ir lapai identiški, tik skirtumas, kad nekvepia ir yra nuodingi. Patrynus meškinio česnako lapą turi gan stipriai kvepėti česnaku..

      Panaikinti
  13. Ausrra, jei nesunku ir jei pamatysi kada pasirodys turguje meskinis cesnakas gali parasyti cia, bandysiu tada eiti ieskoti.
    Aciu

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Gerai, bandysiu nepamiršti, tik gamta pas mus pavasarį šiek tiek vėluoja, t.y., pajūry truputėlį visuomet skiriasi nuo kitos Lietuvos dalies..

      Panaikinti
    2. Grįžtu pasakyti, kad pas mus jau daugiau kaip savaitė galima nusipirkti turguje jaunų meškinio česnako lapelių. Manau, kad toliau nuo jūros miškuose jų jau tikrai yra, galima būtų bandyti ieškoti... :)

      Panaikinti