VARŠKĖS SKRYLIAI

Patys paprasčiausi ir lietuviškiausi, kokie tik begali būti. Minkštutėliai ir greit paruošiami. Mažiems ir dideliems, vaikams ir nevaikams... :)

Žiūrint į lėkštę, pilną varškės "kleckų", galima pagalvoti, kad turiu tuziną mažų vaikų. Turiu labai mėgstančių miltinius patiekalus, o tokius manoji kompanija valgo antrajai vakarienei (tie neatsivalgantys paaugliai...). Anksčiau panašius virdavau pirktinius. Pabandžius šituos, į pirktinius nebesidairau, geriau visuomet prigriebiu keletą pakelių varškės...


Reikia:

400 g varškės;

2 kiaušinių;

2 stiklinių miltų (apie 300 g);

žiupsnio druskos.

Viską gerai išmaišyti, suminkyti ir iškočiojus supjaustyti nedideliais kvadratėliais. Išvirti pasūdytame vandenyje ir išgriebus užpilti spirgučių ar lydyto sviesto ir grietinės padažu.

Tešla gaunasi labai minkšta ir šiek tiek lipni. Aš nekočioju. Miltuotomis rankomis atgnybiu gabalėlį tešlos, rankomis suvoluoju ploną dešrelę ir aštresniu peiliu supjaustau įstrižais kąsneliais, kuriuos suleidžiu į pasūdytą verdantį vandenį ir, iškilus į paviršių, paverdu keletą minučių. Tik tie kąsneliai turi būti nedideli, mat virdami skryliukai ar varškėtukai pučiasi. Pirmą kart kai išviriau, iš manęs labai juokėsi, nes gavosi pilna lėkštė "varškės paršų".. :)

Pas mus tokius varškėčius valgo su grietine ir cukrumi, tačiau juos tinka valgyti su kompotu, trintomis uogomis ar uogų sultimis, labai skanu su aguonų pienu. Tinka dėti į vaisines sriubas..

Šaltinis: N. Marcinkevičienė "Metai už stalo. Kalendorinių švenčių ir sezoniniai valgiai" 2009 m.