KEPTŲ SALDŽIŲJŲ BULVIŲ SALOTOS SU BUROKĖLIAIS IR SAULĖGRĄŽŲ DAIGAIS

Ar žinot, kokie gardūs saulėgrąžų daigai? Traškūs, sultingi ir dvelkiantys saulėgrąžų aliejumi... Neįmanoma atsivalgyti! Ir nors tam, kad juos užsiauginti, reikia įdėti pastangų ir tai užtrunka laiko, tai vienas geriausių natūralių vitaminų pavasarį.  Atradau juos seniai, tik visuomet nusipirkdavau pakuotę kitą parduotuvėje, o šį pavasarį pas ūkininką turguje pamačiusi maišą gražių didelių nelukštentų saulėgrąžų, pirmiausiai pamaniau: pasėsiu, nes kokia gi mūsų vasaros terasa be aukštų, dangų remiančių saulėgrąžų, rudenėjant viliojančių zyles? O paskui pagalvojau sau, kad pabandysiu "pažaisti", užsiauginsiu daigų.

Apskritai šis procesas visai nesudėtingas, tereikia saulėgrąžas su lukštais parą pamirkyti vandenyje...

po to vandenį nusunkti, o sėklas palikti pavirtusiame, audiniu pridengtame stiklainyje dar dviems - trims paroms, kol išleis šakneles (laikas priklauso nuo aplinkos temperatūros ir drėgmės kiekio), nepamirštant kas rytą ir kas vakarą gerai nuplauti po tekančiu vandeniu, o tuomet paskleisti ant padėkliuko su žeme (padėklą reikia subadyti ir žemių pripilti 2 - 3 cm sluoksniu), sulyginti, sudėti vieną ant kito...

ir kuo nors sunkiu paslėgti. Pats įdomumas tame, jog prispaustos saulėgrąžos net ir didžiausiu svoriu, vis vien sudygsta, o svorį net išjudina! Savuosius padėklus laikiau prispaudusi sunkia akmenine vaza, kuri sveria tikrai ne mažiau kaip 10 kg.

Taip prispaustas sėklas reikia palaikyti 3 - 4 dienas (vis prižiūrint, kad nepritrūktų drėgmės), o tuomet svorius nuimti ir sudėti ant šviesios palangės. Jau sekančią dieną daigai kaip mat skverbiasi į šviesą!

Visur rašoma, kad skanauti galima po 7 - 11 dienų. Manieji daigeliai penktą dieną jau buvo tokio dydžio ir sultingumo, kad tik pjauk ir mėgaukis!

Svarbu nuskinti, kol nepasirodė pirmieji, taip vadinami tikrieji lapeliai, nes tuomet mažėja jų maistingumas.
Aš savuosius daigelius nuskyniau ir sudėjau į dėžutę, kuri šaldytuve puikiai laikėsi nepilnas dvi savaites.
Tai yra tikrai bet kokių salotų ar kitų patiekalų ne tik paįvairinimas, praturtinimas, bet ir pagražinimas...

Pastaruoju metu pamėgau saldžiąsias bulves (batatus). Gal dėl ryškiai oranžinės spalvos, nežinau, nes ši spalva man labai patinka. Skaniausios man supjaustytos popieriaus plonumo griežinėliais ir keptos orkaitėje. Batatų traškučiai.

Keptų saldžiųjų bulvių salotos su burokėliais ir saulėgrąžų daigais - visiška improvizacija. Jas galima paįvairinti fetos ar ožkų sūriu, tačiau čia labai tinka saulėgrąžų daigai ir saulėgrąžų sėklos. Iš žinoma, jei norisi šimtaprocentinio saulėgrąžų skonio, šlakstykite jas ne moliūgų, o nerafinuotu, kvepiančiu saulėgrąžų aliejumi. Puikus vegetariškas užkandis pavasariui.

Reikia:
1 saldžiosios bulvės
1 stambesnio burokėlio
saujos saulėgrąžų daigų
2 - 3 šaukštų saulėgrąžų sėklų
moliūgų sėklų aliejaus
balzaminio acto
marinuotų kaparėlių
druskos ir maltų pipirų pagal skonį

Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių kaitros. Kepimo skardą išklokite kepimo popieriumi.

Bulvę nulupkite ir supjaustykite maždaug 0,5 cm storio griežinėliais. Sudėkite ant kepimo skardos, pašlakstykite aliejumi ir balzaminiu actu, pabarstykite druska ir pašaukite kepti. Kepkite kol suminkštės, tik neperkepkite.

Burokėlį suvyniokite į foliją ir taip pat iškepkite orkaitėje (galite padaryti vietos ir padėti šalia bulvių griežinėlių, tik burokėlis keps ilgiau) arba paprasčiausiai išvirkite.

Daržoves atvėsinkite, burokėlį taip pat supjaustykite griežinėliais.

Saulėgrąžų sėklas švelniai paskrudinkite sausoje keptuvėje.

Viską išdėliokite lėkštėje, pabarstykite daigeliais ir sėklomis, įberkite pora šaukštelių marinuotų kaparėlių, pagal skonį pagardinkite druska, maltais pipirais, apšlakstykite balzaminiu actu ir moliūgų sėklų aliejumi. Valgykite su juoda duona arba patiekite kaip garnyrą prie mėsos patiekalų. Skanaus!

MOLIŪGŲ SĖKLŲ - MEŠKINIŲ ČESNAKŲ UŽTEPAS

Nors pavasaris šaltas ir žvarbokas vėjas nuo jūros vis neleidžia skleistis žalumai, prisėsti ant suoliuko saulės atokaitoje čiulbant varnėnams, vis vien labai smagu. Pilnai pasiruošiau dviračių sezonui, jau nebesulaukiu šiltesnių dienų, važiuosiu į pajūrio mišką dilgėliauti.

Tačiau labiausiai pavasarį laukiu, kol turguje pasirodys pirmieji meškinių česnakų lapeliai, jauni lapeliai ypač gardūs. Jau ne pirmus metus pagal austrų žolininkės M. Treben receptą gaminu jų antpilą - gerą šūsnį šių lapų susmulkinu ir užpilu degtine, kad apsemtų ir palieku tamsioje vietoje dviems savaitėms. Nukošiu ir kasdien išgeriu po arbatinį šaukštelį su vandeniu. Anot žolininkės, toks antpilas valo kraujagysles, gerina žarnyno darbą ir stiprina visą organizmą.

Meškinio česnako lapus įprasta naudoti salotoms (ypač skanu su virtais kiaušiniais), omletams, susmulkintus skanu maišyti į bulvių košę, itališkų virtinukų gnocchi tešlą ar sriubas.
Aš jaunų lapelių įmaišiau gamindama moliūgų sėklų užtepą, kurį drąsiai būtų galima vadinti pikantišku moliūgų sėklų sviestu. Sodriai žalios spalvos užtepas puikia laikosi šaldytuve ir tinka beveik visur - tepimui ant duonos, skrebučio ar trapučio, virtiems kiaušiniams įdaryti, tirštoms sriuboms gardinti, žaliems "gnocchiams" gaminti, makaronams bei avinžirnių maltinukams "falafeliams" gardinti! Ši masė patiekalus natūraliai nudažo vaiskiai žalia spalva...

Reikia:
apie 60 g moliūgų sėklų
saujos jaunų meškinių česnakų lapelių
4 valg. š. moliūgų sėklų aliejaus
druskos pagal skonį
2 - 3 valg. š. citrinų sulčių
1 arb. š. klevų sirupo
1 valg. š. virinto vandens
ypač tyro alyvuogių aliejaus

Moliūgų sėklas švelniai paskrudinkite sausoje keptuvėje, kol ims traškėti, kvepėti ir truputėlį išsipūs. Stebėkite, kad nepradėtų degti. Atvėsinkite.

Viską, išskyrus vandenį sutrinkite elektriniu trintuvu iki vientisos kreminės tekstūros. Jei masė per tiršta, įpilkite vandens. Paragaukite, jei reikia, dar pasūdykite ar įpilkite citrinų sulčių. Sukrėskite į sandariai uždaromą stiklainį, paviršių išlyginkite ir užpilkite šlakeliu ypač tyro alyvuogių aliejaus, jis puikiai užkonservuos. Laikykite šaldytuve ir suvartokite per 10 - 14 dienų.

CITRUSINĖ ANTIS, MARINUOTA SŪRYME

Apie šiuo būdu marinuojamą paukštį kepimui jau ketinau papasakoti, tikriausiai, nuo užpraeitų Kalėdų ir susiruošiau tik dabar. Bet tai tik į naudą, nes sūryme marinuoti išbandžiau kaimišką vištą, didžiulį kalakutą ir jo krūtinėles bei blauzdeles, o paskutinį kartą kažkurioms šeimos šventėms prireikė greit iškepti antį, tad, nors ir šiek tiek dvejodama, ar bus gerai, į sūrymą panardinau ir šią. Rezultatas puikus!

Manosios paukščių skandinimo sūryme improvizacijos prasidėjo prieš porą metų, kai patyrusi sunkią kojos traumą, nelabai galėjau judėti. Tuomet per TV kažkurį savaitgalio rytą L. Čeprackas mokė pjaustyti ir kepti vištą. Jo patarimais pasinaudojo mano vyras, nustebindamas ne tik mane, bet manau, kad ir save patį, nes pietums iškepė gardų ir sultingą viščiuką, marinuotą druskos sūryme, o paskui išteptą sviestu! Šitaip paruošta paukštiena, o ypač jos krūtinėlės mėsa iškepa nuostabiai sultinga, minkšta ir be galo gardi. Patarimai labai verti dėmesio, jei įdomu, šią laidą - pamoką pažiūrėti galite čia: Liutauro virtuvė: keptas viščiukas 

Čia tikrai joks naujas atradimas, tačiau tai pats geriausias paukštienos (manau, kad ir ne tik) marinavimo būdas! Didžiausias malonumas improvizuoti, nes į vandens sūrymą galima berti mėgstamų prieskonių, šviežių ar džiovintų žolelių, citrusinių vaisių ir kitų gėrybių, vandenį maišyti su obuolių sultimis, baltu vynu ir t.t. Visa tai suteikia gaivaus aromato ir papildomo skonio.

Taigi, jei artėjančioms šventėms ketinate kepti antį, rekomenduoju nardinti ją į druskos sūrymą, paukštiena druskos prisigeria tiek, kiek reikia, kepant riebaliukai nutirpsta, o pačios kiečiausios ar sausiausios mėsos dalys iškepa sultingos ir pačios atsiskiria nuo kaulų!

Reikia:
apie 2 kg anties
1 litrui vandens - 60 g druskos (apie 2 šaukštus druskos)
sauja mėgstamų prieskonių (aš naudojau po žiupsnį kadagių uogų, kvapiųjų pipirų, laurų lapų, saują Provanso žolių mišinio)
3  vidutinių citrinų
2 vidutinių greipfrutų
keletos apelsinų ančiai prikimšti
bulvių

Pasiruoškite puodą ar kitą gilų indą, į kurį antis, užpilta sūrymu, tilptų pilnai apsemta.

Pasimatuokite, kiek prireiks vandens ir įsipilkite reikiamą kiekį. Suberkite druską ir gerai išmaišykite, druska turi pilnai ištirpti. Pipirų žirnelius ir kadagių uogas patraiškykite plataus peilio plokštuma ir suberkite į sūrymą. Suberkite naudojamus prieskonius ir žoleles. Citrinas ir greipfrutus supjaustykite griežinėliais ir patraiškydami rankomis (kad išsiskirtų sultys) sumeskite į vandenį. Panardinkite antį ir jei ji išnyra, uždėkite didesnę lėkštę, kad liktų po vandeniu. Puodą uždenkite ir padėkite į vėsią vietą. Laikykite 8 - 10 valandas.

Išėmę iš sūrimo, vandenį gerai nuvarvinkite ir nusausinkite popieriniais rankšluosčiais. Stenkitės pašalinti kuo daugiau drėgmės pertekliaus.

Orkaitę įkaitinkite iki 220 laipsnių kaitros. Anties pilvą prikimškite ketvirčiais supjaustytais apelsinais, ertmę užsiūkite tvirtu siūlu, o odą, ypač ties riebiausiomis vietomis pabadykite šakute ir padėję ant kepimo skardos krūtine į viršų, pašaukite kepti.

Kepkite apie 20 - 30 minučių, o tuomet orkaitės kaitrą sumažinkite iki 180 laipsnių ir kepkite dar apie valandą. Jei anties viršus greit svyla, pridenkite folijos lakštu. Iki kepimo pabaigos likus maždaug 45 min., aplink antį sudėkite nuskustas bulves ir kepkite, kol šios iškeps, o antis dailiai apskrus (jei yra galimybė, baigiant kepti, įjunkite griliaus režimą. Foliją, žinoma, reikia nuimti).

Iškepusią antį perkelkite į didelę lėkštę (bulves sudėkite atskirai ir padėkite šiltai), apgaubkite folija ar kepimo popieriumi, o tuomet storu rankšluosčiu ar pledu ir palikite pastovėti maždaug pusvalandžiui, o tuomet galite pjaustyti!

Nors nurodytame video vištą sūryme rekomenduojama marinuoti 12 - 24 valandas, aš savąją antį, neturėdama laiko, laikiau kambario temperatūros patalpoje apie 8 valandas ir to tikrai pakako. Jei laikysite šaltai (šaldytuve ar pvz., balkone) galite laikyti per naktį. Dažniausiai mėsa druskos pasiima tiek, kiek reikia. Kiek laikyti priklauso ir nuo  paukščio dydžio, didesnį nei 3 kg tikrai drąsiai galima laikyti parą, ruošiant mažesnį, laikymo sūryme laiką reikia trumpinti, vadovaukitės nuojauta!

Na, o jei kepsite kalakutą, štai dar vienas išbandytas receptas. Praėjusioms Kalėdoms kepiau apie 5 kg kalakutą, neliko nei gabalėlio, mėsytė nuostabi!

Reikia:
apie 5 kg kalakuto
sūrymui:
5 l vandens
2 l obuolių sulčių
1 l balto sauso vyno (aš naudojau "Riesling")
1 puodelio druskos (puodelis 240 ml )
6 skiltelių traiškyto česnako
2 svogūnų
laurų lapų
juodųjų pipirų žirneliais
kadagių uogų
kvapiųjų pipirų
džiovintų čiobrelių, rozmarinų
1 arb. š. garstyčių grūdelių

Druską ištirpinkite vandenyje, supilkite sultis, vyną, suberkite nurodytus prieskonius, traiškytus česnakus ir supjaustytus svogūnus. Sūryme panardinkite kalakutą (paukštis turi būti pilnai apsemtas) ir palikite parai šaltoje vietoje. Prieš kepdami gerai nusausinkite ir kepkite kaip įprastai.

Gražaus šv.Velykų laukimo!